Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini), tretieji suinteresuotieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), L. D. bei G. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1276 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą su sporto klubo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą motyvuoja tuo, kad: 1) prašomas prijunti valstybinės žemės plotas pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija; 2) siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas negali būti pripažįstamas kaip laisvas, kadangi jame yra inžineriniai statiniai – laipteliai, atraminė sienelė, o užstatyti žemės plotai nelaikytini laisvais; 3) pasiūlymų schemoje nurodyta valstybinė žemė pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius yra numatyta miesto reikmėms, t. y. numatyta racionaliai panaudoti (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimui, tad taip pat neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, nes šiame žemės plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą.

Pateikdama argumentus dėl rašto neteisėtumo nurodo, kad atsakovė, priimdama sprendimą, ignoravo ankstesniais teismo sprendimais nustatytus prejudicinius faktus. Sprendimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-155-402/2022 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-311-822/2023konstatavo, kad: 1) Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą; 2) pareiškėjos siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 3) pareiškėja siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja; 4) prašomoje prisijungti žemės dalyje, pagal atsakovės išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 pareiškėjos lėšomis su atsakovės sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės, naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti; 5) pareiškėjai su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, o teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Nurodo, kad šiuos prejudicinius faktus atsakovė ignoravo, priimdama naują administracinį sprendimą, neatliko jokio naujo tyrimo ir nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tą patį, ką jau buvo išdėsčiusi 2022 m. vasario 4 d. apeliaciniame skunde dėl 2022 m. sausio 5 d. sprendimo. Atsižvelgus į tai, šiuo skundu ginčijamas atsakovės administracinis sprendimas turėtų būti pripažintinas neteisėtu bei panaikintinas tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie išdėstyti 2022 m. sausio 5 d. sprendime ir 2022 m. birželio 14 d. nutartyje.

Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai ir klaidinančiai nurodo, kad vertinant (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą reikia vadovautis papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ sprendiniais. Šis papildomas brėžinys buvo parengtas konkrečiam tikslui – pagal tuo metu galiojusį Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą, siekiant numatyti savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinas teritorijas, o ne numatyti bendrai miesto infrastruktūrai taikomus pavienius sprendinius. Šiame brėžinyje visos gatvės yra pažymėtos pilkai ir tai padaryta tik aiškumo ir informaciniais tikslais, o savivaldybei svarbūs objektai yra vaizduojami kitomis spalvomis. Brėžinyje nurodyta, kad planuojamos gatvių ašys yra žymimos punktyrine linija, o tokio žymėjimo ginčijamoje teritorijoje nėra, kas patvirtina, kad šios gatvės plėtra nenumatyta. Prie Bendrojo plano kartu buvo patvirtinti ir „Susiekimo infrastruktūra 1:25 000” bei „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50 000“ papildomi brėžiniai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano korektūros Susisiekimo infrastruktūros schemoje nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų. Papildomas brėžinys „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50000“ yra parengtas didžiausiu masteliu, brėžinys skirtas detalizuoti būtent infrastruktūros sprendinius, todėl būtent juo, o ne Rezervuojamų teritorijų brėžiniu reikia vadovautis vertinant kompleksiškai Bendrojo plano sprendinius, susijusius su gatvėmis ir jų plėtra. Taigi, galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra nėra numatyta.

Pareiškėjos tikslas yra prisijungti tik tą žemės sklypo dalį, kuri yra šiai dienai naudojama pastatytam statiniui eksploatuoti ir tik iki gatvės ribos. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533, 6.10 punkte nustatyta, kad, gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis ir visa reikalinga gatvei aptarnauti teritorija jau yra priskirta prie gatvės inventorinių ribų. (duomenys neskelbtini) gatvė 2017 m. vasario 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2016 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu yra įregistruota valstybės įmonės Registrų centre (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas – statiniai), nėra jokių duomenų, kad galėtų keistis gatvės ribos. Pagal parengtą pareiškėjos pasiūlymų schemą, tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinės ribos nurodytas valstybinės žemės plotis – 3,51 m. Taigi (duomenys neskelbtini) gatvė turi aiškias savo ribas, į kurias pareiškėja nepretenduoja.

Ankstesniuose teismų sprendimuose taip pat konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių šiame žemės plote nėra, todėl gali būti laikoma, kad žemės sklypas yra laisvas. Tuo labiau, kad neregistruoti pagalbiniai inžineriniai statiniai yra priklausiniai yra prie pastato, kuris yra žemės sklype, prie kurio norima prijungti įsiterpusį žemės sklypo plotą ir jie sukurti pareiškėjos lėšomis su atsakovės sutikimu pagal atsakovės išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175. Šiuo turtu atsakovė nesirūpina ir jo netvarko. Pareiškėja prašė atsakovės sutvarkyti pastato prieigas, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 43-2-918 informavo, kad neplanuoja šių prieigų tvarkyti, tam lėšos nenumatytos.

Pažymi, kad atsakovė nei vykusio teisminio ginčo nagrinėjimo metu, nei naujuoju ginčijamu sprendimu, nepagrindė, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Būtent tai yra esminis kriterijus, vertinant įsitepusios laisvos valstybinės žemės sąvoką, todėl atsakovės teiginys, kad šiame valstybinės žemės plote yra pagalbiniai inžineriniai statiniai, dėl ko žemės sklypas nelaikytinas laisvu, neturi jokios reikšmės. Atsakovė niekada neginčijo šių inžinerinių statinių teisėtumo, jie tenkina visuomeninį interesą, nes yra skirti patekti į administracinį pastatą, kuriame ūkinę komercinę veiklą vykdo įmonės.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 14 straipsnio 5 dalį, Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja galiojantiems Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams, todėl turi būti organizuojamas.

Pateikdama argumentus dėl atsakovės padarytų procedūrinių pažeidimų nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Nagrinėjamu atveju, po 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo atsakovė nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, pačiai pareiškėjai teko kreiptis į atsakovę su prašymu dėl teismo įpareigojimo vykdymo, atsakovė vėlavo išnagrinėti pareiškėjos prašymą daugiau kaip 2 mėnesius.

Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovė nesilaikiusi nustatyto 20 darbo dienų termino sprendimui administracinėje procedūroje priimti, šiurkščiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą aktą.

Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, ne tik kvestionavo teismų sprendimus, kuriais jau buvo pateiktas ginčo situacijos teisinis vertinimas, bet ir vėl viršijo savo įgaliojimus, nesivadovavo privalomais jai vadovautis galiojančiais teisės aktais ir patvirtintu galiojančiu Bendruoju planu, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, apie pradėtą kokią nors procedūrą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros, o Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose iki šio momento nėra informacijos apie planuojamą (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrą. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su teismų priimtais sprendimais ginčo situacijoje, negali būti pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad atsakovės priimtas skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti panaikintas.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis suteikia teisę administraciniam teismui savo sprendimu įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus. Nagrinėjamoje situacijoje yra matomas ne tik vilkinimas atlikti veiksmus, bet ir akivaizdus atsakovės pareigų nevykdymas, teismo sprendimų kvestionavimas, nesilaikymas teismo nustatytų aplinkybių ir įpareigojimų. Dėl atsakovės netinkamo veikimo, pareiškėja yra priversta antrą kartą dėl to paties tikslo inicijuoti teisminį procesą, kad apgintų savo teises. Esama situacija parodė, kad įpareigojimas atsakovę iš naujo svartyti pareiškėjos prašymą, lėmė tik dar vieno jos nepagrįsto sprendimo ginčijimą. Taigi, pareiškėja yra įsitikinusi, kad atsakovė nesivadovauja ir ignoruoja teismo nustatytas aplinkybes ir faktus, suprasdama teismo priimtas išvadas, piktnaudžiauja teise. Pareiškėjos įsitikinimu vienintelis veiksmingas teismo patvarkymas būtų atsakovės įpareigojimas priimti įsakymą, t. y. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo, su tikslu prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pagal dar 2021 m. pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.

Atsižvelgusi į visus nurodytus argumentus, prašo jos skundą patenkinti visiškai.

Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės10 d. pateikė prašymą inicijuoti patvirtintų detaliųjų planų koregavimą pagal architektės J. M. parengtą pasiūlymų schemą, kurio tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ informavo pareiškėją, kad jos prašomas prisijungti 135 kv. m žemės plotas miesto bendrajame plane pažymėtas kaip infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas (duomenys neskelbtini) g. gatvės plėtrai, todėl negali būti patenkintas. Nesutikdama su tuo, pareiškėja pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-155-402/2022 (Kauno rūmai) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ginčytą 2021 m. birželio 15 d. raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-311-822/2023 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Pastarojoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui nustatytų reikalavimų.

Vykdydama teismų sprendimus, atsakovė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. 70-1-824 dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2170, kuriame nurodė, kad pagal pateiktą pasiūlymų schemą, nėra galimybės priimti administracijos direktoriaus įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo.

Pateikdama argumentus dėl priimto sprendimo teisėtumo atsakovė nurodo šiuos argumentus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 325 punktu, detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius, t. y. savivaldybės administracijos direktorius.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjos pateiktas pasiūlymas prieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams, kadangi miesto bendrajame plane prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir numatyta racionaliai panaudoti (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimui.

Pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius, prašomas prijungti valstybinės žemės plotas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Remiantis Bendrojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, nagrinėjamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta pilka spalva. Šia spalva Bendrajame plane žymima inžinerinės infrastruktūros funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams.

Pagal pareiškėjos pateiktą pasiūlymų schemą, siekiamam prisijungti valstybinės žemės plotui būtų nustatomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pažymėtina, kad remiantis Bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio lentelės duomenimis, inžinerinės infrastruktūros zonoje žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos galimas tik atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą.

Bendrojo plano sprendinių reikalavimai turi būti vertinami ir taikomi sistemiškai, o galimos žemės paskirtys ir naudojimo būdai pagal funkcines zonas gali būti nustatomi atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas pastabas. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamos komercinės paskirties objektų teritorijos, kartu privaloma įvertinti ir gatvių plėtros perspektyvas.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 73 punktas nustato savivaldybės bendrojo plano sudėtį. Vadovaujantis Taisyklių 73.1 ir 73.2 papunkčiais, Bendrojo plano aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, savivaldybės bendrojo plano uždaviniai, esama būklė, urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų galimas plėtros mastas (pateikiant šių teritorijų ploto padidėjimo, galimo gyventojų skaičiaus rodiklius), paaiškinami koncepcijos ir savivaldybės bendrojo plano sprendiniai ir siūlomas jų įgyvendinimas, pateikiama grafinius sprendinius paaiškinanti informacija) ir brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, konkrečių sprendinių brėžiniai) yra sudėtinė šio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento dalis. Remiantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktu, miesto gatvės priskiriamos savivaldybės poreikiams naudojamoms teritorijoms, o valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000). Remiantis šio papildomo brėžinio duomenimis, (duomenys neskelbtini) gatvė, Kaune yra pažymėta šviesiai pilka spalva, kas reiškia, jog (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją ir pažymėta kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis.

Atkreipia dėmesį, kad jau nuo 2021 m. atsakovė pradėjo parengiamuosius susisiekimo infrastruktūros specialiojo plano rengimo darbus, inicijuotas Kauno miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio žemėlapio ir informacinės sistemos (GIS) kūrimas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“ Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė rengti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą, kurio tikslas – konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis bei numatyti plėtrai reikiamas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A-2942 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“ pradėtas organizuoti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo procesas (Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS) www.tpdris.lt Nr. S-RJ-19-22-1105), kurio tikslai – konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis; numatyti plėtrai reikiamas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą. Šiuo metu yra rengiamas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendinys.

Realūs (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros darbai galės būti vykdomi tik parengus būtinus teritorijų planavimo dokumentus, pradedant nuo nurodyto specialiojo plano.

Teritorijų planavimas yra pastoviai vykstantis procesas, todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, numatančio infrastruktūros įrengimą ar plėtrą ginčo sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia infrastruktūra nebus suplanuota, rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus. Gatvės plėtros perspektyva numatyta Bendrojo plano sprendiniais ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas daryti išvadą, kad sistemiškai taikant bendrojo plano reikalavimus, galimybė pareiškėjai prisijungti valstybinę žemę ir ginčo teritorijoje nustatyti žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos prieštarauja Bendrajam planui, nes (duomenys neskelbtini) gatvė yra rezervuota visuomenės poreikiams.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje įtvirtinta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Taigi, tam, kad žemės plotas būtų pripažintas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, būtina nustatyti visas sąlygas: 1) valstybinės žemės plotas turi būti laisvas (neužstatytas); 2) jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų); 3) šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; 4) atsižvelgiant į žemės sklypų naudojimo būdą, prijungiami gali būti iki 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio įsiterpę sklypai.

Pareiškėjos pateiktoje pasiūlymų schemoje nurodytas siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas negali būti pripažįstamas kaip laisvas, kadangi jame yra inžineriniai statiniai – laipteliai, atraminė sienelė, o užstatyti žemės plotai nelaikytini laisvais. Atsižvelgus į tai, kad valstybinėje žemėje yra statinių, šis žemės plotas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, be kita ko, gali būti pripažįstamas tik laisvas (neužstatytas) žemės plotas.

Atsakovė nurodo nesutinkanti su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad pagalbiniai inžineriniai statiniai funkcionuoja daugiau kaip 20 metų, dėl kurių net sutikimą yra davusi pati atsakovė, be to statiniai tenkina visuomeninį poreikį, kuriais patenkama į administracinį pastatą. Pagal pareiškėjos pateiktą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175, pareiškėjai suteikta teisė statyti parduotuvę su administracinėmis patalpomis ir kavinę, leista savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo vietas ir šaligatvius prie sklypo ribos, tačiau leidimas statyti skunde nurodytus statinius (laiptus ir atraminę sienelę) išduotas nebuvo, šie inžineriniai statiniai atsakovei neperduoti, nesudaryta susisiekimo komunikacijų sutartis, jie neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl šių aplinkybių gatvės plėtra ginčo teritorijoje nesudarytų teisinių ar praktinių kliūčių planuojamam (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimui įgyvendinti. Tai, kad pagalbiniai inžineriniai statiniai tenkina visuomenės interesą tik patvirtina, kad ginčo teritorija reikalinga miestiečių poreikiams.

Kadangi pasiūlymų schemoje nurodyta valstybinė žemė pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius yra numatyta miesto reikmėms, t. y. numatyta racionaliai panaudoti (duomenys neskelbtini) gatvės išplėtimui, todėl nagrinėjama teritorija šiuo aspektu taip pat neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, kad šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, nes laisvos valstybinės žemės racionalaus panaudojimo galimybė yra būtinas kriterijus, vertinant žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo statusui.

Atsižvelgus į tai, kad ginčo teritorijoje planuojama vykdyti gatvės plėtrą, numatytą Bendrajame plane ir rengiamame susisiekimo infrastruktūros specialiajame plane, tokiu būdu realizuodama konkretų visuomenės poreikį ginčijamą valstybinės žemės plotą racionaliai išnaudoti miesto reikmėms ir šiuo atveju yra akivaizdus visuomeninio intereso prioritetas prieš privačių asmenų turtinius interesus.

Nurodo ir tai, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad papildomas brėžinys „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50 000“ yra parengtas didžiausiu masteliu, brėžinys skirtas detalizuoti būtent infrastruktūros sprendinius, todėl būtent juo, o ne Rezervuojamų teritorijų brėžiniu reikia vadovautis vertinant kompleksiškai Bendrojo plano sprendinius, susijusius su gatvėmis ir jų plėtra. Vadovaujantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 218 punktu, schemoje „Susisiekimo tinklo plėtra 2013–2023 metais“ yra numatyti prioritetiniai gatvių tinklo plėtros sprendiniai 2013–2023 m. laikotarpiu. Nors (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra pagal Bendrąjį planą nėra numatyta kaip 2013–2023 m. prioritetas, tai savaime nesudaro prielaidų teigti, kad plėtra negalima ateityje. Pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktą, valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas. Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000).

Nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad šiame brėžinyje visos gatvės yra pažymėtos pilkai ir tai padaryta tik aiškumo ir informaciniais tikslais, o savivaldybei svarbūs objektai yra pavaizduojami kitomis spalvomis, nes gatvės Bendrojo plano papildomame brėžinyje „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ yra žymimos tamsiai pilka spalva, o rezervuotos teritorijos – šviesiai pilka.

Atsakovė, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-155-402/2022 nustatytą įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. 70-1-824 ir priėmė 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2170, kuriame išsamiai nurodytos pareiškėjos prašymo nagrinėjimo faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai, teisinis pagrindas. Vien tuo pagrindu, kad jo turinys nėra palankus pareiškėjai, administracinis aktas negali būti panaikintas, o pareiškėja neįrodė jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamam administraciniam aktui panaikinti.

Pateikdama argumentus dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę organizuoti ir priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000-016-27 sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo, su tikslu prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą, nurodo šiuos argumentus.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstaigų ir institucijų kompetencija teritorijų planavimo srityje yra nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Vadovaujantis Teritorijų planavimo 28 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius, t. y. savivaldybės administracijos direktorius. Vadinasi, tik savivaldybės administracijos direktorius turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų. Tuo tarpu ABTĮ 92 straipsnis suteikia teisę administraciniam teismui savo sprendimu įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus. Sprendimas dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymo Nr. 70-1-824 yra priimtas, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo, todėl ABTĮ 92 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Administracinis teismas yra administracinių ginčų nagrinėjimo subjektas, kuris neturi kitokių įstatymo nustatytų įgaliojimų ir neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su išimtine teritorijų planavimo organizatoriaus kompetencija.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo L. D. teismo posėdyje sutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra siaura juosta šlaite tarp (duomenys neskelbtini) g. ir pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šlaite yra įrengti laiptai ir atraminė sienelė, laiptai skirti patekti į žemės sklype esantį pastatą. Nors 2002 m. balandžio 10 d. leidime nenurodyta, kad leidimas išduotas ir atraminei sienelei bei laiptams, tačiau iš suderinto su atsakove projekto akivaizdu, kad šie statiniai projekte buvo numatyti, suderinti su atsakove ir ji niekada dėl jų neprieštaravo ir nereikalavo jų griauti.

2022 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-284 nuspręsta rengti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. A-2942 skyriams pavesta organizuoti šio plano rengimo procesą. Šio proceso eigos duomenys prieinami internetinėje svetainėje www.tpdris.lt (teritorijų planavimo dokumento (TPD) Nr. S-RJ-19-22-1105). Rengimo procesas parengiamajame etape, patikrinus duomenis pagal paieškos kriterijus – rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ribos ir sprendiniai – žymų, kad teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami ir ginčo teritorijoje – tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., nėra.

Kauno miesto Bendrojo plano Grafinė dalis ir Aiškinamojo rašto duomenys dėl infrastruktūros ir jos plėtros Kauno m., patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano koregavimas (Susisiekimo infrastruktūra M 1:25 000) ir Kauno miesto teritorijos bendrasis planas (Susisiekimo tinklo plėtra M 1:50 000) ginčo kontekste patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. pažymėta kaip esanti C2 kategorijos gatvė (žymima švelniai violetine spalva ištisine linija); nė viename iš šių sprendinių ši gatvė nepažymėta kaip planuojama (punktyrine linija) ar rekonstruojama (raudona ištisine linija Susisiekimo tinklo plėtros urbanistinio karkaso brėžinyje). Ši gatvės nenurodyta ir Aiškinamajam rašte įvardijant konkrečius gatvių plėtros planus (Aiškinamojo rašto psl. 105–106, 254 punktas, 19 lentelė). Taigi, Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano duomenys su papildomais urbanistinio karkaso brėžiniais nepatvirtina (duomenys neskelbtini) g. plėtros.

Visi šie įrodymai leidžia teismui spręsti, kad nėra numatyti (suplanuoti) jokie konkretūs (duomenys neskelbtini) g. plėtros planai, iš kurių bent preliminariai teismas galėtų spręsti apie galimą realią šios gatvės plėtrą.

Kauno miesto Bendrojo plano Grafinė dalis ir Aiškinamojo rašto duomenys dėl rezervuojamų teritorijų patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano koregavimas (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. buvimo vietą (gatvė žymima ryškiai pilka spalva); artinant žemėlapio vaizdą ties (duomenys neskelbtini) g., galima matyti, kad kairiau ryškiai pilka spalva pažymėtos gatvės ašinės linijos, yra šviesiai pilka spalva pažymėta teritorija. Iš Aiškinamojo rašto (Aiškinamojo rašto psl. 19) matyti, kad šia spalva žymima Inžinerinės infrastruktūros zona. Ši zona skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams, sąvartynams su jų funkcionavimui reikalinga infrastuktūra. Kaip galimos šios žemės paskirtys ir naudojimo būdai nurodomi, be kita ko, ir: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos (prie jos nurodoma pastaba: komercinės paskirties objektų teritorijos – tik statyti statinius ir objektus, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus). Aiškinamajame rašte, aiškinant brėžinio – Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos, sprendinius (Aiškinamojo rašto 3.3 dalis, 33 punktas, psl. 25) nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas. Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000).

Ginčo kontekste, šie Bendrojo plano duomenys patvirtina, kad į Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas) patenka valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos miesto gatvės, tačiau ne šalia jų pilka spalva žymima inžinerinių komunikacijų zona. Taigi, teismas kaip neįrodytus atmeta atsakovės argumentus, kad Bendrojo plano koregavimas (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) urbanistinio karkaso brėžinyje šalia ryškiai pilka spalva žymimos (duomenys neskelbtini) gatvės esanti teritorija, pažymėta šviesiai pilka spalva, yra rezervuota valstybės ir savivaldybės poreikiams. Teismas laiko nepagrįstu atsakovės pateiktą plečiamąjį aptartų Bendrojo plano duomenų aiškinimą, kai Bendrajame plane, jo Aiškinamajame rašte aiškiai įvardintas ir grafinėje dalyje pažymėtas savivaldybės poreikiams skirtas teritorijas – miesto gatvės, aiškina ir kaip šalia gatvių pažymėtas inžinerinei infrastruktūrai skirtas zonas.

Atsakovė, tvirtindama, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sąvokos, nurodo šiuos kriterijus: nėra laisvas (yra atraminė sienelė ir laiptai); galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą (rezervuotas savivaldybės poreikiams kaip inžinerinės infrastruktūros zona).

I dalyje aptartais įrodymais nustatyta ir tai, kad 135 kv. m žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., miesto Bendrajame plane (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) pažymėtas šviesiai pilka spalva, nėra teritorija rezervuota savivaldybės poreikiams Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme, o patenka į inžinerinių komunikacijų koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, kuri, pagal Bendrąjį planą, gali būti ir komercinės paskirties objektų teritorijose, tačiau, šiuo atveju, gali būti skirta tik statyti statinius ir objektus, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus. I dalyje aptarti įrodymai dėl infrastruktūros ir gatvės plėtros patvirtina ir tai, kad ginčo teritorijoje nesuplanuoti ir nevykdomi jokie infrastruktūros pokyčiai, atsakovė neturi jokių planų dėl infrastruktūros pokyčių šioje gatvės dalyje.

Pareiškėjos argumentai, kad atsakovei neatlikus jokio naujo tyrimo po to, kai teismas sprendimu jos ankstesnį raštą panaikino, 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės priimtas sprendimas turi būti panaikintas tais pačiais pagrindais, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šioje byloje ginčijamas atsakovės sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pareiškėja reiškia ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę organizuoti ir priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo, su tikslu prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.

Administraciniai teismai remiantis ABTĮ nuostatomis spręsdami ginčą patikrina, ar administravimo subjektas veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir nustatęs pažeidimą, remiantis ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis privalo nustatyti teismo sprendimu viešojo administravimo subjektui atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad administracinis teismas taip pat privalo išspręsti bylą taip, kad pažeista teisė būtų apginta, kad ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės ir kad nebūtų sukuriama tokia situacija, jog priimtas sprendimas sudaro sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko.

Kadangi atsakovė yra priėmusi sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymo, taikyti ABTĮ 92 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y.: savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas); neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (2 punktas); ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (3 punktas).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant bendrojo plano sprendinius, neteisingai aiškinant Žemės įstatymo ir Naujų sklypų nuomos ir pardavimo taisyklių nuostatas, susijusias su įsiterpusiais žemės sklypais, spręstina, kad ginčijamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Ginčijamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 straipsnis). Panaikinus ginčijamą aktą, atsakovė privalės pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę, išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 2 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita, bei 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 52837.