Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-146-1004/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika ieškinį atsakovams V. S., I. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Valdimara“ dėl pastato elektros, vandens įvadų apskaitos ir pertvarkymo neteisėtumo ir buvusios padėties atstatymo bei dujų tiekimo nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) (anksčiau – akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ ir akcinė bendrovė „Lesto“), uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Exto“ parengtą elektros įvado ir apskaitos įrengimo prie (duomenys neskelbtini), techninį projektą, advokato 2017 m. balandžio 28 d. raštą UAB „Šiaulių vandenys“ dėl informacijos suteikimo ir patalpos 11-7 pirmo aukšto planą. Nurodė, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus kilo vėliau, teismui nepagrįstai atmestus apeliantės ieškinį. Be to, prieš teismo posėdį apeliantė pateikė papildomus įrodymus 2017 m. gegužės 12 d. UAB „Šiaulių vandenys“ raštą dėl gauto prašymo suteikti informaciją. Nurodė, kad įrodymas yra reikšmingas bylai, papildantis apeliacinio skundo argumentus, be to, atsiradęs po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuos įrodymus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi šių įrodymų pateikimo būtinybė vėliau neiškilo, ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo įrodymų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas tokios informacijos neišreikalavo, nepanaikino galimybės atsakovei pačiai pateikti jos manymu bylai reikšmingus duomenis, be to, didžioji dalis įrodymų (UAB „Exto“ parengtas elektros įvado ir apskaitos įrengimo prie (duomenys neskelbtini), techninis projektas, advokato. raštas UAB „Šiaulių vandenys“ dėl informacijos suteikimo ir UAB „Šiaulių vandenys“ raštą dėl gauto prašymo suteikti informaciją) nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Pažymėtina, kad apeliantas teikia UAB „Exto“ 2017 m. parengtą elektros įvado ir apskaitos techninį projektą, taip pat prašymą ir UAB „Šiaulių vandenys“ raštą, kuriuo atsakoma į ieškovės paklausimą dėl vandens įvado įrengimo bei projektavimo sąlygų išdavimo (duomenys neskelbtini) pastatui pagal parengtą UAB „Archinova“ brėžinį, tačiau ieškinyje pateikti reikalavimai – atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elektros ir vandens įvadus ir apskaitą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienų (pagal 2001 m. projektinius duomenis: a) Vakarų skirstomųjų tinklų (šiuo metu – AB „ESO“) technines sąlygas bei prie jų esantį 2001 m. planą; b) J. J. projektavimo įmonės parengtą 2001 m. planą). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasi CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, teisėjų kolegija atsisako juos priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės teisės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei UAB „Senojo bokšto“ klinika ir atsakovui V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – klinika, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatą – kliniką sudaro patalpos (duomenys neskelbtini).Ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), bendras patalpų plotas yra (duomenys neskelbtini). Patalpos (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpa a-1 savininkai yra ieškovė ir atsakovas V. S. po 1/2 dalį. Patalpos (duomenys neskelbtini) su tambūru bendras plotas – 86,61 kv.m. Atsakovui V. S. ir atsakovei UAB „Valdimara“ asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais ir negyvenamoji patalpa – klinika, adresu (duomenys neskelbtini). Visi minėti pastatai yra sublokuoti sienomis ir juos jungia bendrojo naudojimo inžinerinė įranga: elektros, vandens ir dujų tinklai. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ant valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)m ieškovės ir atsakovo V. S. nuomojamo iš valstybės pagal 2008 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (ieškovė nuomoja 0,0723 ha, atsakovas nuomoja 0,0118 ha). Gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais bei klinika yra atsakovui ir valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į nurodytą bendrosios nuosavybės teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė ir atsakovai yra vieno pastato, kuris viešame registre suformuotas kaip du atskiri nekilnojamieji objektai, bendrasavininkai ir tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų kontekste (CK 4.72 str. – 4.92 str.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas V. S. 2009 m. statydamas (priblokuodamas prie gyvenamojo namo su stomatologo kabinetais) kliniką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros ir vandens įvadus iškėlė ir įrengė juos prie naujai pristatytos klinikos pastato, taip pat, kad dujotiekio įvadas, nuo kurio dujos vamzdynais eina į atsakovo V. S. gyvenamojo namo su stomatologo kabinetais pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas iš ieškovės UAB „Senojo bokšto“ klinika patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo V. S. kaip UAB „Senojo bokšto“ klinika vartotojo pateiktos paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektros kabelių iškėlimo iš užstatomo priestato (duomenys neskelbtini) ir techninės sąlygos (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys apie esamus ir projektuotinus dujotiekį bei buitines nuotekas; V. S. pateikta paraiška dėl elektros apskaitos prietaiso iškėlimo iš (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. AB „VST“ parengtos techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini); 2009 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) Elektrotechninio projekto kopija, elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pripažinimo tinkamu naudoti akto kopija, pateiktos elektros kabelinės spintos ir patekimo prie jos fotonuotraukos, dujų skaitiklio buvimo vietos ir dujotiekio nuotraukos; UAB „Šiaulių vandenys“ pateikta informacija, jog vandens apskaitos mazgo perkėlimas (duomenys neskelbtini) įvykdytas pagal patvirtintą projektą bei suderinus su šalto vandens tiekėju, šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo ribos galioja pagal. pasirašytą šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos projektavimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) vandens tiekimui ir kanalizavimui klinikos priestatui su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini); AB „Lietuvos dujos“ firmos „Šiaurės dujos“ užsakovo V. S., kaip UAB „Senojo bokšto“ klinika vartotojo prašymas dėl išdavimo techninių sąlygų projektuojant klinikos priestatą (duomenys neskelbtini) išdavimo ir techninės sąlygos dėl dujotiekio iškėlimo iš po projektuojamo priestato; pateiktos dujų apskaitos prietaiso ir dujotiekio fotonuotraukos; V. S. sudaryta Gamtinių dujų pardavimo ir pirkimo sutartis buitinėms reikmėms tiekimui į valdą (duomenys neskelbtini); tarp UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Senojo bokšto“ klinika sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis,pateikta dujinio katilo ir dujų ūkio priežiūros sutartis; pateiktos topografinės geodezinės nuotraukos esamų požeminių tinklų, (duomenys neskelbtini) , suderinimo lentelė; sutartis dėl patalpos pirkimo – pardavimo, iš kurios matyti, kad pardavėjai Z. L., G. L., V. S., I. S. pardavė nekilnojamojo turto dalis priestate pirkėjui UAB „Senojo bokšto“ klinika; sutartis dėl patalpos pastate pirkimo – pardavimo, iš kurios matyti, kad pardavėjai Z. L., V. S., I. S. pardavė nekilnojamojo turto dalis pirkėjui UAB „Senojo bokšto“ klinika; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo žemės sklypui su jame esančiais pastatais pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini); V. S. prašymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą klinikos pastato su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini)naujai statybai;. statybos leidimas, iš kurio matyti, kad statytojui V. S. leidžiama neypatingo statinio gyvenamojo namo statyba, pateiktas statinio techninis projektas; pateikti duomenys apie UAB „Senojo bokšto“ klinikos akcininkus nuo (duomenys neskelbtini); pateikta akcininkės Z. L. paaiškinimo kopija dėl dujotiekio įrengimo (pertvarkymo) aplinkybių; pateikti duomenys apie UAB „Senojo bokšto“ klinika projektuojamus vandentiekio, elektros linijos (skydinės) tinklus, mokėjimus už vandenį, vandens kiekio rodmenys.Ieškovė, gindama savo, kaip savininkės, nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CK 4.98 straipsnį, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, reikšdama negatorinį ieškinį. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Kita vertus, nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Paribys“ v. UAB „Lit-Invest”, bylos Nr. 3K-3-86/2014; kt.).Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reiškė iš daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimą, t. y. jos teisės valdyti (naudotis) elektros, vandens ir dujų tinklus pažeidimo. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos, jei jos yra pažeistos. Todėl ieškovė reikšdama ieškinį privalėjo nurodyti savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą, tačiau grįsdama ieškinį ji tik nurodė, kad atsakovas V. S. neteisėtai 2009 m. statydamas kliniką iškėlė vandens ir elektros įvadus ir juos įrengė prie naujai pastatytos klinikos pastato, neteisėtai 2001 m. atliko ir dujotiekio rekonstrukciją ir kad dėl vandens ir elektros įvadų pertvarkos atsakovas negalėjo veikti ieškovės vardu, o dujotiekio rekonstrukcijai atlikti atsakovas neturėjo buvusių savininkų sutikimų. Ieškovės nurodyti AB „VST“ išduotų techninių sąlygų, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymu Nr. 129/132 patvirtintų „Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosiose taisyklėse“ nuostatų, UAB „Šiaulių vandenys“ 2009 m. vasario 2 d. projektavimo sąlygų Nr. S-358, Lietuvos Respublikos Statybos ir Urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 172 patvirtintų „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ nuostatų pažeidimai nėra grindžiami jos, kaip bendraturčio, teisių pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesvarstė. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio pagrįstumą svarstė tik ieškovės, kaip bendraturčio, teisių pažeidimų aspektu ir tai pagal ieškinį pagrindžiančias ieškovės nurodytas aplinkybes yra elektros, vandens įvadų iškėlimo ir dujotiekio rekonstrukcijos darbų vykdymas be jos sutikimo.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo iškeliant elektros ir vandens įvadus be jos sutikimo

Nutarties 15 punkte nurodyta bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Ieškovė teigia, kad 2009 m. statant kliniką elektros ir vandens įvadai iškelti bei įrengti prie naujai pastatytos klinikos pastato sienos, neturint jos sutikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016 ir kt.).Kaip jau minėta, atsakovas V. S. ir ieškovė UAB „Senojo bokšto“ klinika yra pastato – klinikos bendraturčiai. Nuo 2004 m. atsakovui V. S. priklauso, prie minėto pastato – klinikos priblokuotas gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). 2009 m. vykdant negyvenamosios patalpos – klinikos (duomenys neskelbtini) statybą (priblokuojant ją prie Gyvenamojo namo su stomatologo kabinetais) ir iškeliant vandens bei elektros įvadus prie naujai pristatytos klinikos sienos, ieškovės sutikimas atsakovui nebuvo reikalingas, kadangi atsakovas V. S. buvo ieškovės UAB „Senojo bokšto“ klinika direktorius ir akcininkas, kuriam priklausė 44 proc. akcijų ir kuris atstovavo įmonės interesus nuo (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, kad kiti ieškovės akcininkai, kurie galėjo reikšti pretenzijas ir reikalavimus dėl ginčo inžinerinių tinklų iškėlimo, aktyviai dalyvaudami ieškovės veikloje (akcininkė Z. L. dirbo UAB „Senojo bokšto“ klinika direktoriaus pavaduotoja), nebūtų žinoję apie atliekamus statybos darbus ir inžinerinių tinklų rekonstrukciją. Vykdant minėtus rekonstrukcijos darbus, nei bendrovės akcininkai, nei kiti subjektai jokių pretenzijų nereiškė – neginčijo nei klinikos priestato statybos darbų, nei elektros ir vandens įvadų ir apskaitos prietaisų iškėlimo ir įrengimo prie naujai pristatytos klinikos sienos darbų, t. y. nelaikė, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dokumentai dėl minėtų įvadų įrengimo yra galiojantys ir teisėtai egzistuojantys teisinėje apyvartoje. Iš tarp UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Senojo bokšto“ klinika, kuriai atstovavo direktorius V. S., sudarytos „Šalto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutarties“ matyti, kad vandentiekio įvadą tuo metu eksploatavo UAB „Senojo bokšto“ klinika, atstovaujama direktoriaus V. S., todėl ieškovės argumentas, jog atsakovas savo vardu nebuvo sudaręs (neturėjo) jokios sutarties su UAB „Šiaulių vandenys“ dėl vandens tiekimo savo vardu pastatui nepagrįstas.Apeliantė teigdama, kad statybos būdu atlikti pakeitimai pažeidžia jos teises ir interesus iki šiol, konkrečiai neįvardino, kokios jos teisės ir interesai yra pažeidžiami. Bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiais inžineriniais tinklais tiek ieškovei tiek atsakovams yra tiekiami elektra ir vanduo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovei (jos atstovams) kokiu nors būdu būtų trukdoma patekti prie elektros ir vandens įvadų ar apskaitos įrenginių. Aplinkybė, kad ieškovei nepatogu naudotis iškeltais elektros ir vandens apskaitos įrenginiais, nustatant suvartotą elektros energijos ir vandens kiekį, nesudaro pagrindo konstatuoti esant ieškovės nuosavybės teisės valdymo, naudojimo ar disponavimo suvaržymus. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje esantis trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimas su priedais, pagrindžia pirmosios instancijos teismo teiginius, kad UAB „Senojo bokšto“ klinika savo patalpose turi įsirengę poskaitiklį už įvadinio vandens skaitiklio ir apie per mėnesį geriamojo vandens kiekį praneša vadovaujantis poskaitiklio parodymais ir atsiskaito pagal poskaitiklio rodmenis. Todėl argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenims prieštaraujančią išvadą dėl atsiskaitymo už vandenį, nepagrįsti. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).Dėl argumentų susijusių su galimybėmis projektuoti ir grąžinti elektros ir vandentiekio įvadus prie pastato Tilžės g. 11, Šiauliuose, pagal kitus ieškovės pateiktus projektinius brėžinius, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nesusiję su ieškovės pareikštais reikalavimai.

Dėl ieškovės teisių pažeidimo atliekant dujotiekio rekonstrukciją

Apeliantė teigia, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pašalinti dujotiekio uždarymo įtaisą, priimtas sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir nėra įsiteisėjęs, todėl juo negalima grįsti ieškinio atmetimo šioje byloje. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus pripažinti dujotiekio rekonstrukciją dalyje dėl vamzdyno atšakos į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėta ir leisti ieškovei naudojant esamą dujotiekio uždarymo sklendę ar kitu su dujų tiekėju suderintu būdu nutraukti dujų tiekimą į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstai vertino kaip du savarankiškus reikalavimus, todėl nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje yra priimtas sprendimas dėl vieno iš nurodytų reikalavimų, t. y. dėl įpareigojimo pašalinti dujų sklendę, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka, neturėjo pagrindo spręsti dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kitoks nurodyto reikalavimo vertinimas, galėtų sąlygoti ydingos situacijos susiklostymą, kai dvejose bylose tarp tų pačių šalių priimami du skirtingi sprendimai dėl tapataus reikalavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Senojo bokšto“ klinika akcininkai nuo (duomenys neskelbtini) (bendrovės įsteigimo) buvo Z. L. ir atsakovas V. S.. Z. L. priklausė 56 proc. bendrovės akcijų, o V. S. 44 proc. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalį savo akcijų – 28 proc. Z. L. buvo perdavusi G. L.. Atsakovas V. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės UAB „Senojo bokšto“ klinika direktorius. (duomenys neskelbtini) ieškovė Z. L. pareiškė ieškinį atsakovams V. S. ir I. S. dėl priverstinio uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo. Nors sprendimas minėtoje byloje priimtas 2010 m. gruodžio 23 d. ir yra įsiteisėjęs, tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ginčai tarp šalių dėl minėto sprendimo vykdymo vyksta iki šiol. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl tarp ieškovės akcininkų susiklosčiusių priešingų santykių įtakos jų duotiems paaiškinimams šioje byloje ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Z. L., kaip vienintelės UAB „Senojo bokšto“ klinika akcininkės, rašytiniais paaiškinimais dėl 2001 m. atliktos dujotiekio pertvarkos teisėtumo, o rėmėsi atsakingų įstaigų pateiktais duomenimis, kad tuo metu visi reikiami dokumentai buvo gauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. S., būdamas ieškovės direktoriumi, vykdydamas dujotiekio rekonstrukciją (teikdamas prašymus firmai „Šiaurės dujos“ dėl techninių sąlygų iškeliant dujotiekį iš patalpos išdavimo, parengdamas patį gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcijos darbo projektą ir kt.), būtų veikęs priešingai bendrovės interesams ar tokiu būdu siekęs pakenkti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2001 m. pastatą – kliniką sudarė patalpos (duomenys neskelbtini), 2001 metais, po rekonstrukcijos pirmame etape, buvo pastatytas klinikos priestatas bei antrame etape 2002 m. pradėtas ir 2004 m. pabaigtas gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais. Minėtų patalpų savininkai buvo fiziniai asmenys Z. L., G. L. bei V. S. ir I. S.. Nuo (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „Senojo bokšto“ klinikai. Patalpos (duomenys neskelbtini) savininku UAB „Senojo bokšto“ klinika tapo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį priklausė UAB „Senojo bokšto“ klinikai ir V. S.. Nuo 2004 m. atsakovui V. S. taip pat priklausė prie minėto pastato – klinikos priblokuotas gyvenamasis namas su stomatologo kabinetais, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Iki 2009 m. minėtose patalpose veikė tik UAB „Senojo bokšto“ klinika. Taigi, darytina išvada, kad dujotiekio rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iš esmės ieškovės naudai ir interesais. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinti nesąžiningi ir neteisėti atsakovo veiksmai atlikti prieš ieškovę dėl nesąžiningos konkurencijos, nesusiję su 2001 m. atliktais dujotiekio rekonstrukcijos statybos darbais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesureikšmino ir nevertino.Apeliantė nurodo, kad teismas netyrė techninių dokumentų, susijusių su statybos prielaidomis, jos procesu bei įgyvendinimu, atitinkamai tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl sukuriamo nekilnojamojo daikto, todėl padarė prielaidomis grįstas išvadas, visiškai neatitinkančias priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kas yra absoliučiai nepagrįsta ir neatskleista kilusio ginčo esmė. Kaip jau buvo minėta anksčiau (nutarties 21 p.) ieškovės nurodyti pažeidimai, susiję su atsakovų atliktais statybos darbais, jų procesu bei įgyvendinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pažeistų teisių valdyti (naudotis) elektros, vandens ir dujų tinklus gynimas, o ne atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumo vertinimas, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visi dokumentai dėl tokios dujotiekio pertvarkos buvo gauti, o trečiasis asmuo AB „ESO“ dėl to prieštaravimų nereiškia, pagrįstai sprendė nesant ieškovės teisių pažeidimo dėl atliktos dujotiekio rekonstrukcijos. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįvardino kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės atlikus dujotiekio rekonstrukciją jos ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte. Ieškovės teiginiai, kad gyvenamajam namui su stomatologo kabinetais įrengtas dujų tiekimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų riboja jos galimybes naudotis jai priklausančiomis patalpomis, o pagal atsakovo V. S. atliktą dujotiekio rekonstrukciją, jis iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio dujotiekio gauna naudą, nes į atsakovų pastatą vamzdynu iš ieškovės patalpų patenka dujos, kuriomis atsakovas gali šildytis savo patalpas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės naudotis, valdyti ar disponuoti bendrais dujų tinklais. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovai yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai (nutarties 16 ir 17 p.), todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą turi valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčiu sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.

Dėl bendrovės vadovo teisių ir pareigų

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su atsakovo V. S., kaip buvusio ieškovės vadovo, tinkamu fiduciarinių pareigų vykdymu yra per daug nutolę nuo nagrinėjamo ginčo dalyko, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ir spręsti dėl atsakovo V. S. civilinės atsakomybės vykdant įmonės vadovo pareigas.

Dėl įvadų grąžinimo į ankstesnę padėtį

Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydama teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nekonstatuoti teisei priešingi atsakovų veiksmai, atsižvelgdama į proporcingumo principo įgyvendinimą šioje konkretaus ginčo situacijoje, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių tęstinumo, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis CK 1.138 straipsnio 2 punktu ir įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, nustatančias bendrasavininko teisių turinį ir jų gynimo būdą (CK 4.75 str., 4. 98 str.), todėl bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, skundžiamo teismo sprendimo išvados yra pagrįstos, šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės UAB „Senojo bokšto“ klinika apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Iš apeliantės atsakovams, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 1 300 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Valdimara“, į. k. 304033997, iš ieškovės UAB „Senojo bokšto“ klinika, į. k. 145368698, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.