- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- I-3856-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02027-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2018-01-02 iki šiol buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis sąlygomis. Automobiliai neišvėdinti, juntamas prakaito ir dezinfekavimo kvapas, trūko oro. Sėdimos vietos kietos, be paminkštinimo, nėra vietos ištiesti kojų. Tai kėlė didelį diskomfortą, nes pavargdavo kojos, nugara, galiausiai visas kūnas. Sėdimose vietose nėra saugos diržų. Jų nebuvimas kėlė riziką jo sveikatai
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-16) pažymi, kad pareiškėjas pateikė skunde abstrakčius teiginius, neatitinkančius Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių, nedetalizavo jo galimai pažeistų teisių konkretaus konvojavimo įvykio metu. Tarnyba pagrįstai mano, kad pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini. Nekonkretizuoti ir hipotetiniai pareiškėjo teiginiai nepagristi detalizuotomis aplinkybėmis, kaip teigia pareiškėjas, jog jis įkalinimo metu buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės reikalavimus, reglamentuojančius pareiškėjo saugumą.
Pažymi, kad neįmanoma atsakyti į ką neįmanoma atsikirsti, kaip galima pažeisti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kurie neįvardinti bei neapibrėžti laike ir erdvėje, galimai yra tik pareiškėjo nepagrįstos subjektyvios nuomonės apie asmeninius nepatogumus išdava ir objektyvioje tikrovėje neegzistuoja. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Tarnyba, atstovaudama Lietuvos valstybę šioje administracinėje byloje, atmeta bet kokias pareiškėjo aliuzijas į Tarnybos galimai padarytus teisės pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu ir kitus galimai padarytus teisės pažeidimus skundo teisminio nagrinėjimo dalyko ribose. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Asmens konvojavimas (konvojavimo įvykis) vyksta konkrečią dieną, bet ne laikotarpį. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Akcentuoja, kad pareiškėjo skundas yra šabloniškas, surašytas abstrakčiai, yra bendrybinio, nekonkretaus pobūdžio.
Pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Norminiai teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią ar susietą su konkrečių asmenų konvojavimu. Tarnyba neturi skaitmenizuotų asmenų konvojavimo duomenų bazių (registrų), asmens konvojavimo įvykio faktas dokumentuojamas rašytiniu būdu konvojuojamųjų apskaitos žurnaluose.
Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečiai: kada (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą) savo atžvilgiu, kada buvo konvojuojamas Tarnybos pareigūnų. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos subjektyviomis nuomonėmis ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių. Taigi, pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo įvykių aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.
Pažymi, kad Tarnyba planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos veikiančios šildymo sistemos, įrengtos veikiančios (tinkamos) ventiliacijos sistemos, kurios tiekia lauko oro/ konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.
Pareiškėjo pateiktas specialiųjų automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, apibūdinimas neatitinka Tarnybos naudojamų specialiųjų automobilių kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus ar pretenzijas žodžiu ar raštu. Po konvojavimo konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, kreiptis su skundais ar prašymais raštu į Tarnybą, visi gauti prašymai ar skundai yra registruojami Tarnybos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, teikdamas skundus ar prašymus. Atkreipia dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytų galimai padarytų teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas.
Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas pozicionuoja save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaitą
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2018-01-02 iki šiol.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
Svarstant dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų saugumo aspektu pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros konvojuoti.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, nebuvimo teismas pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.
Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų, nėra duomenų, apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, kaip ir nėra duomenų, jog pareiškėjas atskiru skundu kreipėsi į Tarnybą (b. l. 17). Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė: kada (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą) savo atžvilgiu, kada buvo konvojuojamas Tarnybos pareigūnų. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sąlygų, nurodė galimus nepatogumus, pagrįsdamas juos subjektyvia nuomone. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių.
Kaip minėta, atsakovės atstovė į bylą pateikė T. Š. bendrojo skyriaus 2019-06-19 tarnybinį pranešimą „Dėl gautų dokumentų“, kuriame nurodoma, kad Tarnyboje 2018-19 m. iš D. B. prašymų ir skundų nėra gauta ir registruota (b. l. 17).
Taip pat akcentuotina, kad atsakovės atstovė paaiškino, kad asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią ar susietą su konkrečių asmenų konvojavimu. Tarnyba neturi skaitmenizuotų asmenų konvojavimo duomenų bazių (registrų), asmens konvojavimo įvykio faktas dokumentuojamas rašytiniu būdu, konvojuojamųjų apskaitos žurnaluose.
Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus Tarnybos pareigūnų veiksmus, nes tai yra sudedamoji bausmės atlikimo dalis. Tokie pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą nurodyti kada būtent buvo atlikti neteisėti veiksmai jo atžvilgiu, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstyti subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis teiginiai pripažintini nepagrįstais. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs bei deklaratyvūs.
Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veikų, nenustačius neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, - nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Pats savaime asmens konvojavimas (ginkluotas asmens saugojimas ir palydėjimas) sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau nenustatyta byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo konvojavimo sąlygos būtų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos respublikos Konstitucijos draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.