Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigitos Bieliauskienės, Lino Žukausko, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. B. ir nuteistojo M. N. (M. N.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. N. priteista nukentėjusiajai Ž. B. 6 582,73 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur išlaidoms už advokato teisines paslaugas atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. birželio 24 d. nuo 13.00 val. iki 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia rankų kumščiais sudavė V. B. ne mažiau 6 smūgių į veidą, vieną kartą rankos kumščiu į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam šešias minkštųjų audinių kraujosruvas veide, krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, viengubais I-VIII kairiųjų šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kaklo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko dėl kaklo sumušimo V. B. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. ir nukentėjusiosios Ž. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu M. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė V. B.. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. mirties priežastimi buvo kaklo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu širdies-kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumais. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir jį padarė nuteistasis M. N.. Apeliantas M. N. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės ir neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, ir prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su nukentėjusiajai priteistais neturtinės žalos atlyginimui ir išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti dydžiais, teigdamas, kad jie yra aiškiai per dideli ir prašo juos sumažinti. Nukentėjusioji Ž. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, prašydama jį padidinti iki 40 000 Eur, bei prašo priteisti iš nuteistojo žuvusiojo negrąžintą 680,62 Eur dydžio kreditą UAB“4Finance“.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numato bausmę – laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. N. įvertino byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės neatstatomos – atimta žmogaus gyvybė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta tik nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis M. N. skunde nesutinka su šia teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir prašo ją panaikinti, nurodydamas, kad iki aptariamo įvykio suvartojo ne daugiau kaip 100 g degtinės ir byloje nėra įrodymų, kad toks jo apsvaigimas nuo alkoholio galėjo įtakoti jo veiksmus. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto prašymą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. V., Ž. M., V. Š., D. J., J. B. ir V. N. patvirtino, kad M. N. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. To neneigė ir pats nuteistasis, teisme pripažindamas, kad tuo metu, kai sudavė smūgius V. B., jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad Joninės pradėtos švęsti apie 9-10 val. ryto, apie 12-13 val. švęsti Joninių atvyko ir nuteistasis, visą tą laiką buvo girtaujama. Be to, liudytojos V. N., Ž. M. ir G. V. parodė, kad nuteistasis M. N. įvykio dieną buvo ne tik girtas, bet ir labai agresyvus. Apelianto teiginys, kad alkoholis neturėjo įtakos jo elgesiui, nes smūgius nukentėjusiajam jis sudavė dėl to, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo provokuojantis. Priešingai, liudytojos Ž. M. ir G. V. parodė, kad būtent nuteistasis M. N. pradėjo „kabinėtis prie nukentėjusiojo“, visą laiką jį provokavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių, būtent apelianto apsvaigimas nuo alkoholio ir turėjo įtakos jo neteisėtų veiksmų atlikimui, todėl nėra pagrindo panaikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo nustatytą M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t.y. kad M. N. yra neteistas (teistumas išnykęs), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau pažymėjo, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, gydytas Psichiatrinėje ligoninėje, įrašytas į psichiatrinę įskaitą. Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nuteistajam M. N. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas M. N. prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Baudžiamasis įstatymas už nužudymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2010, 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam M. N. paskirta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra ankščiau neteistas, darbe charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko mažametį vaiką, nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Be to, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi yra ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, yra proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tokiu būdu pritardami pirmosios instancijos teismo parinktam bei paskirtam nuteistajam M. N. bausmės dydžiui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. N. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, pasekmes, nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. N. paskirta bausmė, kuri yra šiek tiek mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui, atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, todėl švelninti bausmės nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ž. B. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti 680,62 Eur sumą, likusią negrąžintą žuvusiojo V. B. kredito įmonei UAB „4Finance“. Nukentėjusiosios teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, tol, kol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole, o nustačius, kad išieškojimas vykdytinas iš sutuoktinių bendro turto, jis gali būti nukreiptas į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir be skolininkui priklausančios dalies šiame turte nustatymo, neatsižvelgiant į tai, ar skolininko sutuoktinis priėmė šį turtą kaip palikimą.

Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013).

Iš byloje esančio UAB ”4Finance” 2015-07-10 rašto matyti, kad V. B. paimto 680,62 Eur dydžio kredito grąžinimo terminas suėjo 2014-09-02 (1 t., 90 b. l.), tačiau kreditas nebuvo laiku grąžintas. M. N. padarė nusikaltimą, t.y. nužudė V. B. 2015-06-24, taigi, nukentėjusiojo V. B. kredito negražinimas nėra tiesioginė nuteistojo M. N. neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl priteisti jį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, nesutikdama su jai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas jos prašomą priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė, jog V. B. netektis jai sukėlė itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jos tolesnį gyvenimą, nes sugriovė jos ir V. B. bendrą gyvenimą, jų planus ir svajones. Apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta baudžiamąja byla Nr. 1A-369-387/2015 ir joje nurodyta praktika, kurioje teismas, nurodęs, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus, dėl eismo įvykio žuvusio žmogaus artimiesiems priteisė 50 000 Eur neturtinės žalos. Dėl to, apeliantės nuomone, šioje byloje neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 40 000 Eur. Tuo tarpu nuteistasis, apeliaciniame skunde prašydamas sumažinti priteistą neturtinę žalą iki 15 000 Eur, nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, didelius nepatogumus.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai pinigais kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt., šiuo atveju kaltininko turtinė padėtis nėra žalos dydį lemianti aplinkybė.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo M. N. nužudytojo sutuoktinei Ž. B. priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priešingai nei nurodo nukentėjusioji apeliaciniame skunde, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į apeliantės skunde nurodytas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nukentėjusioji neteko vyro, su kuriuo išgyveno 10 metų ir planavo susilaukti vaikų, ir dėl to patyrė ir patiria didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kad staigi vyro mirtis neabejotinai sukėlė jai skaudų dvasinį sukrėtimą. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių dokumentų, įrodančių, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą, pažymėtina, kad vien to, jog nukentėjusioji Ž. B. staiga neteko vyro, su kuriuo santuoka truko ilgus metus, pakanka konstatuoti, kad ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Tokiai išvadai daryti nėra būtina nustatyti, kad nukentėjusiajai pablogėjo sveikata ar ji gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir tai, kad M. N. nusikaltimą įvykdė veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, tačiau teisingai pažymėjo, kad tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Taigi visas reikšmingas žalos dydžio nustatymui aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertintino ir į jas atsižvelgė. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2014; 2K-112/2014, 2K-641/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja nukentėjusiosios Ž. B. apeliaciniame skunde nurodytu apygardos teisme išnagrinėtos bylos sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Be to, precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Apeliantė Ž. B. skunde remiasi apygardos teismo sprendimu ,kurio buvo priteista neturtinė žala dėl eismo įvykio žuvusio žmogaus artimiesiems, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas nužudymo byloje.

Nuteistasis skunde taip pat pateikia ir alternatyvų prašymą – teismui nusprendus nekeisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, iš jo priteistą žalos atlyginimą išdėstyti dalimis, leidžiant mokėti nukentėjusiajai kas mėnesį ne daugiau kaip po 100 Eur. Toks prašymas paliekamas nenagrinėtu, jis gali būti nagrinėjamas nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Dėl nukentėjusiajai priteitų išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą

Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde prašo iki 500 Eur sumažinti nukentėjusiajai priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, nurodydamas, kad teismo priteista 2000 Eur suma yra aiškiai per didelė. Šis nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus, jo indėlį bei aktyvumą procese ir kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

Byloje pateikti du pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji Ž. B. advokatui J. S. sumokėjo 2000 Eur už advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 91, 3 t., b. l. 95). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas J. S. atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu (susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį), vėliau - proceso pirmosios instancijos teisme metu, procese aktyviai dalyvavo, taip pat parengė civilinio ieškinio patikslinimą. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už advokato pagalbą yra teisinga. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą apie nuteistojo turtinę padėtį kolegija išvados dėl priteistinų proceso išlaidų dydžio nekeičia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. N. ir nukentėjusiosios Ž. B. apeliacinius skundus atmesti.