Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, Agnei Pancerovaitei, Elzbietai Giedrei Mlečkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N. (M. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „R“ pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistas 5 kartus, teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2015 m. birželio 24 d. nuo 13.00 val. iki 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia rankų kumščiais sudavė V. B. ne mažiau 6 smūgių į veidą, vieną kartą rankos kumščiu į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam šešias minkštųjų audinių kraujosruvas veide, krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, viengubais I-VIII kairiųjų šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kaklo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko dėl kaklo sumušimo V. B. mirė.

Liudytojas B. B. teisme parodė, kad su kaltinamuoju susipažino tirdamas šią bylą. Neprisimena, kad būtų sutikęs jį anksčiau. Dirbo Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje, antrajame skyriuje. Kai gavo pranešimą apie asmens smurtinę mirtį, jiems buvo pavesta atlikti veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, nustatyti liudytojus, o įtariamuosius sulaikyti. Kiek prisimena, į šį įvykį iš pradžių išvažiavo teritorinio policijos komisariato darbuotojai, greičiausiai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Jie davė užduotį teismo medikams atlikti skrodimą, kad nustatytų tikrąją mirties priežastį. Kai buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, jo įvykio vietoje nebuvo. Kai policijos pareigūnai gauna pranešimą apie žmogaus mirtį, važiuoja į įvykio vietą. Jei yra akivaizdžios mirties priežastys, t. y. durtinės žaizdos, smaugimo žymės, šautinės žaizdos, tai anksčiau buvo kviečiami specializuoto padalinio pareigūnai, o dabar važiuoja nusikalstamų veikų registravimo skyrius. Šiuo atveju jų nekvietė, bet, kaip visada, jei lavonas rastas viešoje vietoje, įprasta skirti užduotį atlikti teismo medicininį tyrimą, tiriamąją autopsiją, kad nustatytų mirties priežastį. Jie glaudžiai bendradarbiauja su teismo medikais. Jei nustato, kad mirtis buvo galimai smurtinė, tada jiems skambina, rašo faksu pranešimus pagal nustatytą tvarką dėl mirties priežasties. Šiuo atveju jie informavo, kad mirtis buvo smurtinė ir kažkuris iš skyriaus vadovų jiems davė nurodymą ikiteisminį tyrimą perduoti jų skyriui pagal kompetenciją tirti šią veiką. Buvo informuota prokuratūra. Kiek pamena, tai buvo ketvirtadienis, tai buvo birželis, per Jonines. Atvažiavo į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) su tyrėju M. K.. Įvykio vietoje nieko nebuvo, lavono nebuvo, žmonių, kiek pamena nebuvo. Prisimena, kad tą dieną jis bendravo su žuvusiojo žmona. Prisimena, kad ji pasakė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) gale, ji paaiškino, kad ji ėjo į parduotuvę „Norfa“, kuri yra už geležinkelio, ir jai paskambino D. J., informavo, kad su jos vyru yra bėda. Ji atbėgo, sakė, kad matė, jog buvo atvažiavę greitosios pagalbos medikai ir bandė gaivinti jos vyrą. Tą dieną jis bendravo su D. J. su J. B., bet jie buvo neblaivūs. Jie pasakė, kad tą dieną kartu su nužudytuoju atėjo į svečius į (duomenys neskelbtini), pas M. N. tėvą, pasveikinti Joninių proga. J. ir B. sakė, kad ir jie nukentėjo, bet pretenzijų neturi, sakė, kad buvo atvažiavęs sūnus su draugu ir dviem moterimis, ir būtent sūnus ir draugas sumušė juos ir žuvusįjį. Jie buvo girti ir buvo sunku bendrauti. Kiek pamena, jų neapklausinėjo dėl jų girtumo. Tą vakarą rado M. N. tėvo sugyventinę, ir bendravo su tėvu. Jie patvirtino, kad buvo atvažiavęs M. N. su savo draugu ir dviem moterimis. Tėvas pasakė, kad pats tuo metu buvo girtas name ir nieko nematė, o jo sugyventinė pasakė, kad ji buvo virtuvėje ir irgi nieko paaiškinti negalėjo. Buvo nustatyta, kad buvo atvažiavęs M. N. ir V. Š.. Duomenų bazėje buvo nustatyta, kur jie gyvena. Iš pradžių su patruliais nuvažiavę sulaikė V. Š.. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena M. N., jo namie nebuvo, buvo jo sugyventinė. Ji negalėjo paaiškinti, kur yra M. N.. M. N. pasirodė tik kitą dieną, o V. Š. tą dieną, ketvirtadienį, buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka ir uždarytas į areštinę. M. N. atėjo kitą dieną. Kai vėliau aiškinosi įvykius, suprato, kad prisėdimo prie stalo metu įvyko konfliktas, kurio metu V. Š. sudavė smūgius B. ir J., dėl ko jie supykę išėjo, o žuvusysis liko ten. Po to stalas buvo perneštas už kampo, ne prie namo fasado, o, žiūrint į fasadą veidu, iš dešinės pusės, kur toliau tęsėsi prisėdimas prie stalo. G., V. Š. sugyventinė, pasakė, kad M. N. sukėlė konfliktą su nužudytuoju, nes jis blogai pažiūrėjo į moteris ar gal kad kabinėjosi prie moterų. Kai vėliau su G. V. atliko parodymų patikrinimą vietoje, ji detaliai parodė, kaip buvo suduoti smūgiai, kaip M. N. sudavė smūgius žuvusiajam, kaip žuvusysis nukrito, kaip buvo paguldytas, kaip jį gaivino, kaip laistė vandeniu.

Teismui pagarsinus liudytojo pareigūno B. B. tarnybinį pranešimą (1t., 117 b. l.) liudytojas parodė, kad rašė tarnybinį pranešimą tą pačią dieną kai bendravo su J., B.. Jie sakė, kad stalas stovėjo dviejose vietose, pirmiau stalas stovėjo prie įėjimo į namą, frontalinėje pusėje, tuo metu buvo ir B., ir J., ir tarp jų su kaltinamuoju M. N. ir V. Š. kilo konfliktas. Po to J. ir B. išėjo, liko žuvusysis. Tada stalą perstatė ir kilo antras konfliktas. Kalbėjosi su kaimynais, gyvenančiais priešais namą, jie sakė, kad jie buvo namuose, buvo Joninės, girdėjo šurmulį, bet nieko konkretaus nematė. Sakė, kad, jei būtų matę įvykio aplinkybes, būtų pasakę. Tai būtų buvę svarbūs liudytojai.

Ekspertas J. P. teisme parodė, kad šioje byloje kategoriškai atmetama versija, kad asmuo galėjo mirti galimai dėl medicinos darbuotojų gaivinimo veiksmų. Papildomos išvados neatsimena, bet esmė yra tame, kad sužalojimas, kuris yra padarytas, rodo, kad asmuo mirė nuo jo, o po to jau gaivinimo veiksmai buvo praktiškai po mirties. Tokių sužalojimų, padarytų gydytojų gaivinimo metu, ant kūno nėra. Sužalojimas dešinėje pusėje, lėmęs mirtį – kaklo sumušimas, ne kaklo traumavimas, o arterijos. Smūgis buvo į kaklą dešinėje pusėje, liko kraujosruva, kaklas sujudėjo, trūko kraujagyslė ir iš tos kraujagyslės pasipylė kraujas. Kai trūko toje vietoje, kur yra smūgis, ir kilo į viršų, per kaukolės vidų nuėjo kraujagyslės trūkumas į vidų ir ten išsipylė kraujas. Kraujas palei kraujagyslę perėjo link smegenų, ištekėjo, pateko į skilvelius ir įvyko mirtis. Sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, kurie rodo, kad asmuo mirė keleto valandų laikotarpyje. Detaliau pagal morfologinius požymius negali pasakyti. Tiesiog tie patys požymiai, todėl visų sužalojimų laikas yra kelių valandų laikotarpis iki mirties. Kelios valandos prasideda nuo 2 val. iki 9 val. Praktiškai, tokiais atvejais – 4–6 val., bet ši versija nepagrįsta. Senais laikais duodavo pusvalandį, valandą tokiais atvejais, bet tokia versija buvo klaidinga, todėl pasilikta prie kelių valandų laikotarpio nediferencijuojant to laiko. Po to, taip vadinamo, lemiamo mirtino smūgio į dešinę kaklo pusę, kadangi smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, kad įvyktų tos kraujagyslės plyšimas, ir tas smūgis, ta energija persidavė smegenims ir nukentėjusysis praktiškai turėjo prarasti sąmonę po to smūgio. O po to, ar atgavo sąmonę, ar ne, jau nustatyti negali. Bet yra tikimybė, jog negalėjo atgauti sąmonės. Tai, kad pirmo mušimo metu būtų gavęs mirtiną smūgį, galėtų keltis - ypatingai maža tikimybė, tokios versijos nepatvirtina. Sudavus į kaklą, kaip minėjo, dėl to, kad kraujagyslė įskelta, pakinta kraujotaka smegenyse, ir turėtų prarasti sąmonę iškart po smūgio po kelių minučių. Tos kraujagyslės staigus užkimšimas prilyginamas insultui ir įvyksta iš karto sąmonės sutrikimas. Šiuo atveju, versijos, kad, jei yra du mušimo epizodai, ir kad pirminio epizodo metu buvo sužeista kraujotaka to nebūtų pastebėta ir jis po to galėtų atsikelti ir atlikti tam tikrus veiksmus – jis tai atmeta. Tvirtina, kad antro epizodo metu įvyko tos kraujagyslės sužalojimas. Po smūgio koja į kaklą nukentėjusysis negalėjo atsikelti. Jei į priešingą kaklo pusę būtų smūgis, negalėjo trūkti arterija. Ši versija net nesvarstytina, nes turi būti kontaktas kraujosruvai sukelti. Kraujosruva yra tik dešinėje pusėje, sužalota dešinė arterija, o kairėje pusėje kakle kraujosruvų nėra. Paprastai, kai smūgis duodamas toje pusėje, toje pusėje ir sužalojama kraujagyslė, nes kraujagyslė yra pakankamai tampri, išsidėsčiusi, kad galėtų judėti, ir ją nutraukti, kaip rodo filmuose, kad patraukia galvą ir plyšta kraujagyslė, neįsivaizduoja, kaip tai padaryti. Trūktų stuburas, trūktų nugaros smegenys, bet kraujagyslė nuo smūgio – ne. Turi būti tiesiogiai toje vietoje pataikyta. Turėjo būti pataikyta kietu buku daiktu, nukentėjusiojo pozicija, ar gulės, ar stovės, nėra svarbi. Svarbiausia, kad būtų pataikyta į tą vietą pakankamai stipriai.

I. N. teisme parodymus duoti atsisakė.

2015-06-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad privataus namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) apie 3 metrų atstumu nuo vartų guli vyriškos lyties lavonas. Privataus gyvenamojo namo kiemas aptvertas, su vartais. Lavonas guli ant paklotos ant žemės paklodės. Kūnas guli ant nugaros. Kieme stovi stalas, ant kurio yra maisto likučių (1 t., 13-21 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M 861/15(01) yra nurodyta, kad V. B. mirtis įvyko nuo kaklo sumušimo, pasireiškusio: minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu širdies - kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumais. V. B. mirtis galėjo įvykti 12-24 valandų laikotarpyje iki lavono tyrimo pradžios (2015-06-25 12.00 val.). Ištyrus V. B. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis, nukentėjusiajam nustatomi sužalojimai padaryti mechaniniais poveikiais:

kaklo sumušimas, tai rodo - minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgiu sudavimui į kaklo viršutinio trečdalio dešinę pusę, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; šis sužalojimas dėl slankstelinės arterijos sužalojimo, lydimo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pasibaigusio mirtimi, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

veido sumušimas - šešios minkštųjų audinių kraujosruvos veide padarytos kietais bukais daiktais, šešiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui į veidą, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; šiame papunktyje nurodytos kraujosruvos tiek visumoje, tiek atskirai vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, viengubais I-VIII kairiųjų šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu; šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, į krūtinės kairę pusę, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; šis sužalojimas dėl plaučių sužalojimo, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 3,32%o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 4,21%o etilo alkoholio radimu lavono šlapime; tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., 27-34 b. l.).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. pM 18/15(01)-M 861/15(01) nurodyta, kad V. B. mirtis įvyko nuo kaklo sumušimo, pasireiškusio: minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu širdies - kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumais. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgio sudavimui į kaklo viršutinio trečdalio dešinę pusę. Ištyrus V. B. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nukentėjusiajam pomirtinių sužalojimų nerasta, prieš mirtį sužalojimai padaryti: mechaniniais poveikiais: kaklo sumušimas, tai rodo: minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgių sudavimui į kaklo viršutinio trečdalio dešinę pusę, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas dėl slankstelinės arterijos sužalojimo, lydimo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pasibaigusio mirtimi vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Veido sumušimas: šešios minkštųjų audinių kraujosruvos veide padarytos kietais bukais daiktais, šešiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgiu sudavimui į veidą, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos visumoje ir atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, viengubais I-VIII kairiųjų šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, į krūtinės kairę pusę, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas dėl plaučių sužalojimo, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 3,32%o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 4,2l%o etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Nustatyti priešmirtiniai sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems gaivinant nukentėjusįjį (darant dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą) arba sužalojimams padaromiems nukentėjusiajam nugriuvus. Po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis išgyveno iki kelių valandų. Po trauminių poveikių į galvą ir į kaklą nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Netekęs sąmonės asmuo negali atlikti savarankiškus veiksmus (pvz.: judėti, gintis, šaukti) (1 t., 37-39 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti V. B. drabužiai – sportinės kelnės, marškinėliai, sportbačiai, kelnaitės, kuriuos pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus autopsijos specialistė, kraujo ar kitų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (1t., 45-51 b.l.).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo B. Blank tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo nustatyta, kad 2015-06-24, namo esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kieme buvo švenčiamos Joninės, į šią šventę atėjo (duomenys neskelbtini) g. gyventojai J. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jie minėto namo kieme kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. į šį kiemą atvyko I. N. sūnus M. N., gim. (duomenys neskelbtini), jo bendradarbė Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), pastarojo draugas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su sugyventine G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Begeriant alkoholinius gėrimus kilo konfliktas tarp J. B., D. J., V. B. iš vienos pusės ir M. N. ir V. Š. iš kitos pusės. Konflikto metu M. N. bei V. Š. sumušė J. B., D. J. bei V. B., vėliau susitaikė ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkas iš kieme buvusių asmenų pamatė, kad V. B. mėlynuoja. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. 2015-06-25, apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje buvo bendrauta su J. B. bei D. J., bet jie buvo neblaivūs ir buvo įpareigoti atvykti apklausai 2015-06-26 (1t., 117 b.l.).

2015-06-29 liudytojos G. V. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti jos parodymai įvykio vietoje, liudytoja nurodė, vietą prie stalo, kur sėdėjo V. B., bei patvirtino, jog paskutinį smūgį į kaklą nukentėjusiajam V. B. spyrė M. N. (1t.,151-171 b.l.).

2015-07-01 V. Š. kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos jo nurodytos konflikto aplinkybės įvykio vietoje, nurodyta konflikto eiga bei manekeno pagalba užfiksuota kaip M. N. mušė nukentėjusįjį V. B., kad sudavė jam smūgius tiek į krūtinę, tiek į galvos pusę, bei jam spyrė (2t., 16-30 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. N. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. birželio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia rankų kumščiais sudavė V. B. ne mažiau 6 smūgių į veidą, vieną kartą rankos kumščiu į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, po ko dėl kaklo sumušimo V. B. mirė, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis M. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių savo kaltę pripažino tik iš dalies patvirtindamas, jog įvykio metu, kuomet šventė Jonines savo tėvo namuose, jis mušė nukentėjusįjį V. B., kad sudavė jam smūgius į veidą, galėjo suduoti kumščiu, kad iki tol kol V. B. nuėjo miegoti smūgius nukentėjusiajam sudavė ir su juo kartu atvažiavęs V. Š., nukentėjusysis galėjo mirti ir ne nuo jo smūgio, kad nukentėjusiajam paskutinio konflikto metu tik jis sudavė smūgius, tačiau M. N. kaltė įrodyta posėdžio metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Tai yra, posėdžio metu tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos tiek Ž. M. tiek G. V., kurios tą dieną alkoholio nevartojo, patvirtino, jog išgertuvių metu M. N. buvo neblaivus ir buvo agresyviai nusiteikęs, kad po to kai jos grįžo iš „Norfos“ parduotuvės ir kai iš miego atsikėlė nukentėjusysis V. B., smūgius jam sudavė ir jį mušė tik M. N.. G. V. patvirtino, jog matė kad M. N. spyrė nukentėjusiajam V. B. į dešinę kaklo pusę ir po to spyrio V. B. susmuko. Šiuos savo parodymus G. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Tai, kad paskutinis nukentėjusįjį mušė būtent M. N. patvirtino taip pat ir liudytojas V. Š., nurodydamas, jog jis bandė skirti M. N. ir jį sulaikyti, kad matė, jog M. N. spyrė koja, kad smūgis buvo aukštai iškelta koja, tačiau kadangi jis stovėjo veidu į M. N. ir jį laikė už rankų, nematė kur tiksliai pataikė V. B.. Liudytoja V. N. taip pat posėdžio metu patvirtino, jog matė, kad M. N. tą dieną buvo agresyviai nusiteikęs, kad kartu su V. Š. dieną sumušė J. B. ir D. J., bei kad buvo suduoti smūgiai V. B., po ko V. B. ji liepė eiti pamiegoti, kad atsikėlus V. B. iš miego prie stalo konfliktas kilo tarp M. N. ir V. B., ir kad M. N. spyrė vieną kartą V. B., tačiau nematė kur pataikė. Tai, kad M. N. ir V. Š. buvo agresyviai nusiteikę patvirtino ir liudytojai J. B. ir D. J., parodydami, jog jie buvo sumušti I. N. namuose, kuomet šventė Jonines, kad V. B. tuo metu, kol jie buvo, taip pat buvo suduoti smūgiai prie stalo, dėl to, kad jis atsisėdo prie vieno iš minėtų vaikinų merginų, tačiau vėliau jie išėjo namo ir nematė kas vyko toliau. Ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas liudytojas B. B. teisme taip pat patvirtino J. B. ir V. B. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji Ž. B. pati tiesiogiai įvykio nematė ir į įvykio vietą atbėgo jau po to, kai jos vyras V. B. buvo miręs, tačiau patvirtino tai, kad iš D. J. sužinojo apie tai, kad juos tą dieną sumušė Jonines šventę I. N. sūnus ir jo draugas, bei patvirtino tai, kad įvykio dieną jos vyras iš namų išėjo nebūdamas nei sužalotas, nei sumuštas. Tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną ateidamas į I. N. namus nebuvo sumuštas patvirtino visi tą dieną jį matę liudytojai, taip pat ir kaltinamasis M. N..

Pažymėtina tai, kad liudytojos G. V. nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis M. N. spyrė nukentėjusiajam V. B. į dešinę kaklo sritį ir kad tai buvo smūgis, lėmęs nukentėjusiojo V. B. mirtį, patvirtina byloje esančios specialisto išvados, kuriose užfiksuota, jog V. B. buvo nustatytas dešinės pusės kaklo sumušimas, tai rodo - minkštųjų audinių kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, dešiniosios slankstelinės arterijos sužalojimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgiu sudavimui į kaklo viršutinio trečdalio dešinę pusę, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; šis sužalojimas dėl slankstelinės arterijos sužalojimo, lydimo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pasibaigė mirtimi. Posėdyje apklaustas ekspertas J. P. taip pat patvirtino, jog smūgis turėjo būti stiprus ir turėjo būti tiksliai pataikyta, tam, kad trūktų arterija. Minėtose specialisto išvadose taip pat užfiksuoti ir kiti sužalojimai, kuriuos patyrė V. B. - veido sumušimas: šešios minkštųjų audinių kraujosruvos veide padarytos kietais bukais daiktais, šešiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgiu sudavimui į veidą, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties; krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, viengubais I-VIII kairiųjų šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu. Teismas, daro išvadą, jog šiuos sužalojimus žuvusysis V. B. patyrė dėl kaltinamojo M. N. tyčinių veiksmų, nes visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad M. N. mušė V. B., o V. Š. tik pirmojo konflikto metu ramindamas M. N. ir V. B. sudavė tik po vieną nestiprų antausį abiem, po kurių jokių sužalojimų ant šių asmenų veidų nebuvo. Kaltinamojo M. N. keliamos versijos, jog V. B. galėjo mirti ne nuo jo suduotų smūgių, t.y. pirmo konflikto metu, kada V. B. mušė ir V. Š., bei galbūt nuo medicinos darbuotojų veiksmų gaivinant nukentėjusįjį, taip pat paneigtos byloje esančiomis specialisto išvadomis, kuriose fiksuota, jog V. B. mirtis įvyko dėl dešinės pusės kaklo sumušimo sužalojant dešiniąją slankstelinę arteriją, bei paneigtos eksperto J. P. parodymais, jog po pirmo konflikto kai buvo suduoti V. B. smūgiai, atmestina tai, jog V. B. gavęs mirtiną smūgį, po to būtų atgavęs sąmonę ir dar atlikęs kažkokius veiksmus, nes sudavus į kaklą, dėl to, kad kraujagyslė įskelta, pakinta kraujotaka smegenyse, ir asmuo turėtų prarasti sąmonę iškart po smūgio po kelių minučių; kategoriškai atmetama versija, kad V. B. galėjo mirti galimai dėl medicinos darbuotojų gaivinimo veiksmų, nes V. B. mirė nuo nustatyto sužalojimo kakle pažeidus arteriją, o po to gaivinimo veiksmai buvo praktiškai po mirties; tokių sužalojimų, padarytų gydytojų gaivinimo metu, ant kūno nerasta.

Be aukščiau aptartų liudytojų parodymų bei specialistų išvadų kaltinime nurodytas aplinkybes, jog M. N. nužudė V. B. patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2015-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad privataus namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje apie 3 metrų atstumu nuo vartų guli vyriškos lyties lavonas; lavonas guli ant paklotos ant žemės paklodės; kūnas guli ant nugaros (1 t., 13-21 b. l.); 2015-06-29 liudytojos G. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai įvykio vietoje, nurodant V. B. sėdėjimo vietą bei nurodant, jog paskutinį smūgį į kaklą nukentėjusiajam V. B. spyrė M. N. (1t.,151-171 b.l.); 2015-07-01 V. Š. kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuotos jo nurodytos konflikto aplinkybės įvykio vietoje, nurodyta konflikto eiga bei manekeno pagalba užfiksuota kaip M. N. mušė nukentėjusįjį V. B., kad sudavė jam smūgius tiek į krūtinę, tiek į galvos pusę, bei jam spyrė (2t., 16-30 b.l.).

Nors M. N. posėdžio metu tvirtino, jog G. V., V. Š. ir Ž. M. yra suinteresuoti jį apkalbėti – G. V. dėl to, kad padėti savo sugyventiniui V. Š., o Ž. M. iš keršto jam, tačiau teismas tai vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją. Pažymėtina, jog G. V. parodymų patikrinimo vietoje atliktas 2015-06-29, t.y. tuo metu kai V. Š. buvo sulaikytas (2t.,34, 42-44 b.l.), V. Š. parodymų patikrinimas vietoje taip pat atliktas esant jam suimtam, t.y. 2015-07-01, tačiau abu šie asmenys neturėdami galimybės susižinoti vienas su kitu gana detaliai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog paskutinį smūgį nukentėjusiajam V. B. spyrė M. N. – G. V. patvirtindama, jog matė, kad spyris buvo į kaklo dešinę pusę, V. Š. patvirtindamas, jog jis laikė M. N. už rankų ir tiksliai nematė kur šis pataikė spirdamas, bet koja buvo iškelta aukštai. Ž. M. parodė, jog matė, kad paskutinis mušė nukentėjusįjį V. B. kaltinamasis M. N., tačiau šias aplinkybes patvirtino tiek kiti posėdžio metu apklausti liudytojai, tiek pats kaltinamasis, teisme patvirtindamas, jog paskutiniai smūgiai buvo jo. Taigi, teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes liudytojų G. V., Ž. M. ir V. Š. parodymais remiasi visiškai, liudytojos V. N. parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes liudytoja yra M. N. tėvo J. N. žmona ir galimai kai kuriuos parodymus - jog nematė, kad būtų spiriama į kaklą nukentėjusiajam, kad jis galbūt paspringo šašlyku, kad matė, jog gaivindami medicinos darbuotojai ištraukė iš gerklės nukentėjusiajam kažkokį mėsos gabalą – duoda būdama suinteresuota padėti savo vyro sūnui, t.y. kaltinamajam M. N.. Pažymėtina ir tai, kad ši liudytoja nuo pat pradžių nebuvo nuoširdi ir atvykusiems pareigūnams nurodė, jog jokio konflikto jos namuose tą dieną nebuvo (1t., 10 b.l.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kt. Teismas daro išvadą, kad M. N. nužudė V. B. veikdamas netiesiogine tyčia. M. N. mušdamas nukentėjusįjį V. B. bei spirdamas jam koja į gyvybiškai pavojingą vietą - kaklą galėjo ir privalėjo numatyti, kad gali V. B. tiek sužaloti, tiek nužudyti, ir nors nesiekė nukentėjusįjį nužudyti, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams. Tarp kaltinamojo M. N. veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą žmogų.

Nukentėjusioji Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jos naudai iš kaltinamojo M. N. priteisti 8191,24 Eur turtinės ir 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 76-91 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji Ž. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį 9263,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti, palaikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti nurodytas sumas, paaiškindama, kad patyrė didelę neturtinę žalą, neteko vyro, su kuriuo išgyveno 10 metų kartu, planavo susilaukti vaikų, patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, kankina nemiga, prarado džiaugsmą gyventi, pablogėjo sveikatos būklė, turėjo konsultuotis pas psichologą, negali pakankamai efektyviai dirbti bei save tinkamai realizuoti. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad 1058,00 Eur sudaro išlaidos šarvojimo salei bei karstui, 669,81 Eur sudaro duobės kasimas (165 Eur) ir mokama kapavietės vieta 504,81 Eur, 950 Eur sudaro mišios, palyda į kapus, giedorių paslaugos ir maitinimas, kuro išlaidos, žvakės, gėlės, 1286,52 Eur sudaro gedulingi pietūs ir kitas maitinimas, 2922,40 Eur sudaro išlaidos paminklui ir jo pastatymui, 680,62 Eur likusi negražinta kredito suma 4Finance bei 2000 Eur advokato išlaidoms (1000 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir 1000 Eur bylos nagrinėjimo metu). Kaltinamasis M. N. civilinį ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo M. N., pažymėtina tai, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl M. N. įvykdyto nusikaltimo žuvusiojo žmona Ž. B. neteko vyro, su kuriuo kaip tvirtina išgyveno 10 metų ir planavo susilaukti vaikų, tad neabejotinai patyrė ir patiria dvasinius ir emocinius išgyvenimus, staigi vyro mirtis neabejotinai sukėlė skaudų dvasinį sukrėtimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad M. N. įvykdė tyčinį nusikaltimą, tačiau veikdamas netiesiogine tyčia. Tokių duomenų, kad kaltinamasis norėjo V. B. mirties byloje nėra. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo taip turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, tačiau padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi. Šios bylos kontekste pažymėtina, jog pačio kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Bylos nagrinėjimo metu M. N. nurodė, jog yra dirbantis ir augina trijų metų vaiką, jo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, tad turės galimybę atlyginti padarytą žalą. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus nužudymo bylose pakankamai įvairi: 4000 Eur (1A-317-307/2016), 10000 Eur (1A-491-398/2016), 20273 Eur (2K-44-648/2016), 14481 Eur (2K-513-697/2015), 100000 Lt (2K-112/2014, 2K-282/2014). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 40000 Eur suma laikytina kiek per didelė patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir nukentėjusiajai priteistina 30000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos atlyginimo pažymėtina tai, jog nukentėjusioji Ž. B. dėl tyčinių kaltų M. N. veiksmų nužudant jos vyrą patyrė ir turtinę žalą, kurią kaip ji nurodė civiliniame ieškinyje bendroje sumoje skaičiuojant su išlaidomis advokatui sudaro 9263,35 Eur. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 1058,00 Eur sudaro išlaidos šarvojimo salei bei karstui (1t., 86 b.l.), 669,81 Eur sudaro duobės kasimas (165 Eur) ir mokama kapavietės vieta (504,81 Eur) (1t., 81 b.l.), 1286,52 Eur sudaro gedulingi pietūs ir kitas maitinimas, alkoholiniai gėrimai (iš UAB „Svetingumas“ 2015-06-25 kvito matyti, jog bendroje sumoje už alkoholinius gėrimus buvo sumokėta 42,95 Eur) (1t., 80, 82-83; 84-85, 3t. 102 b.l.), šias išlaidas patvirtina byloje esantys dokumentai, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo M. N.. Nors posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė nepriteisti pirkto alkoholio gedulingų pietų metu, tačiau pažymėtina, jog saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas per gedulingus pietus yra tradicija iš esmės neprieštarauja moralės normoms, atitinka vyraujančias tradicijas, šios išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jos priteistinos nukentėjusiajai. 2922,40 Eur sudaro išlaidos paminklui ir jo pastatymui (3t., 66-69). Nukentėjusioji Ž. B. tiek civiliniame ieškinyje, tiek posėdžio metu patvirtino, jog ne visi išlaidas pateisinantys dokumentai jai buvo pateikti ir ne visus juos yra išsaugojusi, t.y. byloje nėra išlaidų - 950 Eur pateisinančių dokumentų kuriuos kaip nurodė nukentėjusioji sudaro mišios, palyda į kapus, giedorių paslaugos, kuro išlaidos, žvakės, gėlės, tačiau šiuo atveju šios išlaidos buvo būtinos ir jų dydis bendroje sumoje nėra aiškiai per didelis, todėl jos taip pat priteistinos iš kaltinamojo M. N.. Nukentėjusiosios Ž. B. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai bendrai 2000 Eur sumai patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai (1t., 71 b.l., 3t., 95 b.l.), šias išlaidas jį patyrė dėl to, jog M. N. kaltais veiksmais buvo nužudytas jos vyras, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji Ž. B. taip pat nurodė, jog 680,62 Eur likusi negražinta žuvusiojo V. B. kredito suma 4Finance (1t., 90 b.l.), ji nebuvo laiduotoja šiai sumai. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog kreditas yra perduotas išieškojimui įmonei UAB „Creditreform“ ir šiai dienai nėra aiški mokėtina suma, be to, byloje nėra įrodymų apie tai, jog Ž. B. būtų perėmusi V. B. įsipareigojimą mokėti šį kreditą, todėl ši suma iš kaltinamojo nepriteistina.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką M. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kokio apsvaigimo laipsnio M. N. buvo M. N. nužudymo dieną, tačiau tiek kaltinamasis M. N., tiek posėdžio metu apklausti liudytojai G. V., Ž. M., V. Š., D. J., J. B. ir V. N. patvirtino, kad M. N. tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus.

Kaltinamasis M. N. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), neteistas ( teistumas išnykęs 2t., 135-136 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2t., 169-163 b.l.), dirbantis (3t., 49-51 b. l.), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3t., 103 b.l.), gydytas Psichiatrinėje ligoninėje, įrašytas į psichiatrinę įskaitą (2 t., 176-177 b.l.), Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-293/2015 nurodyta, jog nėra duomenų apie M. N. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga ( 2t., 183 b.l.). Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad M. N. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje – paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2015 m. birželio 26 d. ir laikytina, kad M. N. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną (2t., 145; 152-154 b. l.).

M. N. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos (2t., 155-158 b.l.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2015-06-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus autopsijų technologės G. H. paimti mirusio-nužudyto V. B. drabužiai: marškinėliai, sportinės kelnės, kelnaitės, sportbačiai, saugomi Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpose (1 t., 52-53 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini nukentėjusiajai Ž. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. N. (M. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. N. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2015 m. birželio 26 d., ir laikyti, kad M. N. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

M. N. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios Ž. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. N. nukentėjusiosios Ž. B. naudai priteisti 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti 6582,73 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 73 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2015-06-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus autopsijų technologės G. H. paimtus mirusio-nužudyto V. B. drabužius: marškinėlius, sportines kelnes, kelnaites, sportbačius, saugomus Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpose– nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nukentėjusiajai Ž. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.