Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-317/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
1A-232-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35433-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
K. V.
Advokatai
Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35433-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistojo K. V. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16.40 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyrų persirengimo rūbinėje, iš trumpam be priežiūros palikto nukentėjusiojo K. V. juodos spalvos sporto krepšio "NIKE" slapta ištraukė ir pasiėmė, t. y. pagrobė, svetimą, nukentėjusiajam K. V. priklausantį, 410 eurų vertės turtą: odinę šviesiai rudos spalvos piniginę, 30 eurų vertės, kurioje buvo 80 eurų, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note8“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), 300 eurų vertės, asmens dokumentai, išduoti nukentėjusiojo K. V. vardu: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvairios nuolaidų kortelės (UAB „Maxima“, „Iki“, „Mylimiausia“, „Ermitažas“, „Rimi“, „Depo“, „Camelia“).

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina K. V. kaltę pagrobus svetimą turtą. Parinkdamas apeliantui skirtinos bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žalą visiškai atlygino savo noru. Teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę, pažymėdamas kad jis praeityje teistas septynis kartus, analizuojamą nusikaltimą padarė praėjus vos 10 mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės, yra baustas administracine tvarka, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, dirba. Įvertinęs nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo asmenybę, turtinę bei socialinę padėtį, bei tai, kad K. V. anksčiau jau ne kartą teistas už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, teismas sprendė, jog ankstesniais nuosprendžiais jam skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl, siekiant nuteistąjį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam turi būti paskirta griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. V. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.1. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas, dėl ko jam paskirta bausmė yra per griežta, neproporcinga ir neatitinkanti nusistovėjusios teismų praktikos. Nubaudimo ir prevencijos tikslus, anot jo, galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, t. y. taikant BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau apylinkės teismas tokios galimybės net nesvarstė. Jis formaliai įvertino tai, kad apeliantas praeityje teistas 7 kartus, neatsižvelgdamas į tai, jog pirmus 4 kartus jis teistas daugiau kaip prieš 14 metų, sekantį kartą teistas prieš 10 metų, o paskutinės 3 nusikalstamos veikos padarytos prieš daugiau nei 3 metus ir tik viena iš jų susijusi su nusikaltimais nuosavybei. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog apeliantas nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos 10 mėnesių po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi bausmė buvo ne laisvės atėmimo, o arešto, kuri įtakos jo elgesiui ir nusikalstamų veikų prevencijai tikrai turėjo.

3.2. Skunde K. V. nurodo ir tai, kad jo padarytos veikos pavojingumas yra akivaizdžiai nedidelis, kadangi pavogtų daiktų vertė nedidelė, šie daiktai nebuvo išmesti, sunaikinti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenis, visi jie ikiteisminio tyrimo metu buvo geranoriškai pateikti ir grąžinti nukentėjusiajam, kuriam atlyginta jo patirta žala. Nors pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai neformuoja doktrinos, tačiau Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nukrypo nuo nusistovėjusios pirmosios instancijos teismų praktikos. Pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-445/2018, 11 kartų teistas kaltinamasis, kurio teistumas nebuvo išnykęs, jo atžvilgiu kituose teismuose buvo nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, jis buvo administracine tvarka baustas ir nuobaudos buvo galiojančios, nenustačius lengvinančių aplinkybių, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos, t. y. pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymą, buvo nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1183-865/2019, 4 kartus teistas kaltinamasis, baustas administracine tvarka, įvykdęs keturis BK 178 straipsnio 1 dalyje numato nusikaltimo epizodus, neatlyginęs nukentėjusiesiems jų patirtos žalos ir neprisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o subendrinus skirtą bausmę su kitomis keturiomis bausmėmis už kitus nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 1 dalis (dar dvi veikos)), jam buvo paskirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-34-213/2018, vieną kartą teistas kaltinamasis, baustas administracine tvarka, nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, bei lengvinančią aplinkybę – kad nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui.

3.3. Be to, skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad turi nepilnametį sūnų, gimusį 2011 m. sausio 25 d., kuriam teikia 204 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį. Iki 2019 m. balandžio 9 d. jis buvo bedarbis, neturėjo galimybės teikti išlaikymo, todėl iki tol buvo susidaręs 4128 eurų įsiskolinimas. Nuo 2019 m. balandžio 9 d. iš jo darbo užmokesčio yra atliekami išskaitymai, skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimui padengti, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo paieškos buvo itin sudėtingos. Anot nuteistojo, darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vertinamas kaip atidus ir rūpestingas darbuotojas, visada drausmingai, sąžiningai ir rūpestingai atliekantis savo pareigas, išmanantis darbą, besistengiantis dirbti, gerai atliekantis pavestas užduotis, vykdantis tiesioginio vadovo paskyrimus ir nurodymus, be to, pavyzdingai besilaikantis įmonės darbo tvarkos bei pareiginių nuostatų reikalavimų, drausminių nuobaudų negavęs. K. V. teigimu, remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad jis stengiasi būti doras ir sąžiningas žmogus, gyvena socialiai priimtiną gyvenimą, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nepasiuntus jo į įkalinimo įstaigą ir nepašalinus ekonominę naudą kuriančio, savo nepilnametį sūnų išlaikančio, asmens iš visuomenės gyvenimo. Be to, vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis netektų galimybės teikti išlaikymą, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra neproporcingas ne tik jo, bet ir nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nors skundo rezoliucinėje dalyje nuteistasis K. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės, skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau iš argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis grindžia šį reikalavimą, matyti, jog jis neginčija jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu K. V. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai apeliantas atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog šioje byloje jam inkriminuotas nusikaltimas nepasižymėjo ypatingumu pavojingumu, kadangi jis svetimą turtą - K. V. priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais, asmens dokumentais, įvairiomis nuolaidų kortelėmis bei mobiliojo ryšio telefoną - pagrobė būdamas baseino persirengimo rūbinėje, kai nukentėjusysis trumpam be priežiūros paliko savo sportinį krepšį. Tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, jog ji nebuvo iš anksto suplanuota, t. y. tyčia užvaldyti svetimą turtą nuteistajam kilo daugiau spontaniškai, po to, kai pats nukentėjusysis tinkamai nepasirūpino jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Nagrinėjamo klausimo kontekste iš esmės teigiamai vertintina ir tai, kad K. V. pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, grąžindamas visą pavogtą turtą. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, jog šios aptartos apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo elgesį po jos padarymo apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų bylos duomenų, o ypatingai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. V. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas net 7 kartus, daugiausiai (viso 5 kartus) už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (plėšimus, vagystes) padarymą. Be to, apkaltinamasis nuosprendis dėl vagystės jo atžvilgiu 2012 m. buvo priimtas ir Didžiojoje Britanijoje. Nusikalstamas veikas apeliantas darė sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nors nuteistasis skunde akcentuoja tai, jog didžiąją dalį šių nusikalstamų veikų jis įvykdė prieš daugelį metų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikaltimas, už kurį K. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas nepraėjus nei metams po to, kai jis atliko 35 parų arešto bausmę, kuri jam buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeitus į 11 parų areštą ir šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 30 parų arešto bausme. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie K. V. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaisant to, jog sumanymas jį įvykdyti ir kilo spontaniškai, vis tik nebuvo padarytas atsitiktinai, o buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

11. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, apeliantui buvo skirtos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek savo pobūdžiu švelnesnės arešto bei viešųjų darbų bausmės, be to, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Visgi, nuteistojo polinkio nusikalsti nepakeitė nei probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu taikytos priemonės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas - būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, K. V. pasirinko nusikalstamai veikti ir nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, apeliantas ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Be to, sėkmingos probacijos tikimybe šiuo atveju verčia abejoti ir tas faktas, jog nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, tačiau nuteistasis vengė ją atlikti, dėl ko, Probacijos tarnybai pasikreipus į Kauno apylinkės teismą, 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į areštą.

12. Vertinant K. V. nurodytą teismų praktiką, visų pirma pasisakytina, jog apeliaciniame skunde minimi išimtinai apylinkės teismų baudžiamosiose bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas vadovautis, net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apskritai neprivalo, kadangi teismų praktiką baudžiamosiose bylose formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, byloje Nr. 1-53-445/2018 bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebuvo taikytas, tuo tarpu bylose Nr. 1-1183-865/2019, N1-34-213/2018 nustatytos, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai baudžiamajai bylai, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Byloje Nr. 1-1183-865/2019 nuteistasis, kuriam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, praeityje buvo teistas 4 kartus, taigi, 3 kartais mažiau nei apeliantas, be to, praeityje jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikytas. Tuo tarpu byloje Nr. N1-34-213/2018 asmuo, kuriam teismas nusprendė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, praeityje buvo teistas tik 1 kartą, be to, už visai kito pobūdžio nusikalstamą veiką – BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos ir mažamečio vaiko išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog K. V., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikams išlaikymą. Be to, tiek mažametį vaiką, tiek darbą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo jos padarymo nesulaikė. Todėl tai, kad K. V. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo mažamečio sūnaus padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis