Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16.40 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyrų persirengimo rūbinėje, iš trumpam be priežiūros palikto nukentėjusiojo K. V. juodos spalvos sporto krepšio "NIKE" slapta ištraukė ir pasiėmė, t. y. pagrobė, svetimą, nukentėjusiajam K. V. priklausantį, 410 eurų vertės turtą: odinę šviesiai rudos spalvos piniginę, 30 eurų vertės, kurioje buvo 80 eurų, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note8“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), 300 eurų vertės, asmens dokumentai, išduoti nukentėjusiojo K. V. vardu: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvairios nuolaidų kortelės (UAB „Maxima“, „Iki“, „Mylimiausia“, „Ermitažas“, „Rimi“, „Depo“, „Camelia“).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nors skundo rezoliucinėje dalyje nuteistasis K. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės, skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau iš argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis grindžia šį reikalavimą, matyti, jog jis neginčija jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu K. V. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai apeliantas atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog šioje byloje jam inkriminuotas nusikaltimas nepasižymėjo ypatingumu pavojingumu, kadangi jis svetimą turtą - K. V. priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais, asmens dokumentais, įvairiomis nuolaidų kortelėmis bei mobiliojo ryšio telefoną - pagrobė būdamas baseino persirengimo rūbinėje, kai nukentėjusysis trumpam be priežiūros paliko savo sportinį krepšį. Tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, jog ji nebuvo iš anksto suplanuota, t. y. tyčia užvaldyti svetimą turtą nuteistajam kilo daugiau spontaniškai, po to, kai pats nukentėjusysis tinkamai nepasirūpino jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Nagrinėjamo klausimo kontekste iš esmės teigiamai vertintina ir tai, kad K. V. pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, grąžindamas visą pavogtą turtą. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, jog šios aptartos apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo elgesį po jos padarymo apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų bylos duomenų, o ypatingai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. V. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas net 7 kartus, daugiausiai (viso 5 kartus) už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (plėšimus, vagystes) padarymą. Be to, apkaltinamasis nuosprendis dėl vagystės jo atžvilgiu 2012 m. buvo priimtas ir Didžiojoje Britanijoje. Nusikalstamas veikas apeliantas darė sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nors nuteistasis skunde akcentuoja tai, jog didžiąją dalį šių nusikalstamų veikų jis įvykdė prieš daugelį metų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikaltimas, už kurį K. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas nepraėjus nei metams po to, kai jis atliko 35 parų arešto bausmę, kuri jam buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeitus į 11 parų areštą ir šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta 30 parų arešto bausme. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie K. V. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaisant to, jog sumanymas jį įvykdyti ir kilo spontaniškai, vis tik nebuvo padarytas atsitiktinai, o buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

11. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, apeliantui buvo skirtos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek savo pobūdžiu švelnesnės arešto bei viešųjų darbų bausmės, be to, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Visgi, nuteistojo polinkio nusikalsti nepakeitė nei probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu taikytos priemonės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas - būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, K. V. pasirinko nusikalstamai veikti ir nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, apeliantas ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Be to, sėkmingos probacijos tikimybe šiuo atveju verčia abejoti ir tas faktas, jog nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, tačiau nuteistasis vengė ją atlikti, dėl ko, Probacijos tarnybai pasikreipus į Kauno apylinkės teismą, 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į areštą.

12. Vertinant K. V. nurodytą teismų praktiką, visų pirma pasisakytina, jog apeliaciniame skunde minimi išimtinai apylinkės teismų baudžiamosiose bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas vadovautis, net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apskritai neprivalo, kadangi teismų praktiką baudžiamosiose bylose formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, byloje Nr. 1-53-445/2018 bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebuvo taikytas, tuo tarpu bylose Nr. 1-1183-865/2019, N1-34-213/2018 nustatytos, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai baudžiamajai bylai, o teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Byloje Nr. 1-1183-865/2019 nuteistasis, kuriam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, praeityje buvo teistas 4 kartus, taigi, 3 kartais mažiau nei apeliantas, be to, praeityje jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikytas. Tuo tarpu byloje Nr. N1-34-213/2018 asmuo, kuriam teismas nusprendė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, praeityje buvo teistas tik 1 kartą, be to, už visai kito pobūdžio nusikalstamą veiką – BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos ir mažamečio vaiko išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog K. V., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikams išlaikymą. Be to, tiek mažametį vaiką, tiek darbą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo jos padarymo nesulaikė. Todėl tai, kad K. V. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo mažamečio sūnaus padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.