Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

nuteistajam V. B. (V. B.) ir jo gynėjams advokatams Mildai Šmitaitei, Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės bei nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. 365 Eur turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Iš V. B. nukentėjusiojo V. Ž. naudai priteista 365 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų V. B. ir jo gynėjos advokatės M.Šmitaitės apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiojo V. Ž. – atmestinas.

Dėl kaltinimo keitimo

7. Nukentėjusysis skunde pažymi, kad jis ir jo atstovė apylinkės teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veikas iš BK 284 straipsnio į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, tačiau apylinkės teismas visiškai neanalizavo pateikto prašymo, pasisakė vien tik dėl prokuroro pareikšto kaltinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto teiginius, susijusius su apylinkės teismo nepakankamu nuteistojo veiksmų neperkvalifikavimo motyvavimu, pažymi, jog BPK 256 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką – prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes bei kvalifikaciją, teismas, gavęs tokius prašymus, apie tai praneša proceso dalyviams, esant reikalui suteikia laiko pasirengti gynybai, prašymą prijungia prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir/ar kaltinamajame akte pateiktą asmens veikos kvalifikavimą.

11. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pasitvirtino būtent prokuroro suformuluotas ir V. B. pateiktas kaltinimas, tuo tarpu duomenų, kad V. B. šios nusikalstamos veikos padarymo metu būtų naudojęs peilį arba ašarines dujas ar kad padarė sužalojimus V. M., nėra, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiajam V. Ž. dėl V. B. veiksmų buvo padaryti kiti, byloje esančioje specialisto išvadoje nenurodyti sužalojimai. Incidentas kilo ne tarp V. M. ir V. B., bet tarp V. B. ir V. Ž., V. M. šiame baudžiamajame procese nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nukentėjusysis V. Ž. ir jo atstovė neturi jokių įgaliojimų atstovauti V. M., o tuo pačiu ir įrodinėti V. B. kaltės šio asmens atžvilgiu.

12. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nusprendė V. B. veiką kvalifikuoti atsižvelgiant į prokuroro pateiktą kaltinimą pagal BK 284 straipsnį ir tokį savo sprendimą motyvavo, keisti veikos kvalifikacijos pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Nors nukentėjusysis apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jam buvo padaryti didesni sužalojimai nei nustatyti 2019-04-19 specialisto išvada (4 t., b. l. 40-41), jo veidas buvo kruvinas, dantis nuskeltas, lūpa praskelta, mėlynės, jį daužė labai agresyviai, gavo tikrai daugiau nei 10 smūgių į veidą, į visą kūną, teisėjų kolegija, nemato jokių objektyvių priežasčių didesnių padarinių konstatavimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad duomenų, jog tie sužalojimai, kurie buvo įvertinti 2019-04-19 specialisto išvada, atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku – nėra. Tuo tarpu tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme keliama versija dėl vėliau atsiradusių didesnių sužalojimų/pasekmių, nei nustatyti specialisto išvadoje, padarymo, yra vertintini kaip nukentėjusiojo siekis, kad šioje byloje būtų konstatuoti kuo didesnės apimties ir sunkumo sužalojimai ir yra tam tikra jo gynybos pozicija kitoje byloje, kurioje jam yra pateikti priešpriešiniai kaltinimai.

13. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes bei veikos kvalifikavimą, nurodyti duomenys nepasitvirtino, o pagrindo konstatuoti, jog prašymas nebuvo svarstomas, nėra. Buvo gauti atsiliepimai į šį prašymą, byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti jau po tokio prašymo gavimo, todėl užduoti klausimus, susijusius tiek su prokuroro pateiktu, tiek ir su nukentėjusiojo ir jo atstovės reiškiamais kaltinimais, turėjo galimybę visi proceso dalyviai, ką jie darė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje.

14. Pažymėtina, jog nustačius, kad veikos kvalifikacija pagal prokuroro pateiktą kaltinimą yra teisinga, teismui nėra būtina pasisakyti dėl kiekvienos nukentėjusiojo/jo atstovo siūlomos ir nepasitvirtinusios kvalifikacijos. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės V. B. nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimui, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiajam ar jo atstovei nepriimtinos tokios teismo išvados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui nėra pagrindo.

16. Pažymėtina, jog BPK 304 straipsnis, reglamentuojantis nuosprendžio įžanginės dalies surašymą, nurodo, jog be kitų aplinkybių, šioje dalyje nurodomas „baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas“. Byloje prokuroras pateikė kaltinimą pagal BK 284 straipsnį, nukentėjęs ir jo atstovė prašė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. BPK niekaip nereglamentuoja tokios situacijos, kokia yra susidariusi šioje byloje. Įstatymas įsakmiai nenustato kuri veikos kvalifikacija turi atsispindėti nuosprendžio įžanginėje dalyje byloje pakeitus kaltinimą ir/ar papildžius papildomu straipsniu veikos kvalifikaciją, taip pat nereikalauja, jog įžanginėje dalyje kaip nors atsispindėtų kaltinimo keitimai. Todėl įžanginėje dalyje nurodymas nukentėjusiojo ir jo atstovės siūlomos sunkesnės veikos kvalifikacijos nėra nepagrįstas, o teismui nusprendus, kad prokuroro pateikta veiksmų kvalifikacija yra teisingai, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, teismui nėra būtina pasisakyti dėl kiekvienos nukentėjusiojo/jo atstovo siūlomos ir nepasitvirtinusios kvalifikacijos.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, V. B. parodymų, BK 64¹ straipsnio taikymo

17. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Asmens prisipažinimas kaltu sietinas su tokia asmens pozicija ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teisme metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Sprendžiant dėl asmens prisipažinimo nustatytina ir tai, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuo įprastinės teismų praktikos nenukrypstama ir tais atvejais, kai asmens prisipažinimas konstatuojamas jam pripažįstant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigiant (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė pagal prokuroro jam pareikštą įtarimą/kaltinimą, t. y. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, padarytos V. Ž. atžvilgiu. V. B. pirmosios instancijos teisme taip pat davė išsamius parodymus, o tai, kad, kaip teigia nukentėjusysis/jo atstovė, nuteistajam teismo posėdžio metu nebuvo užduotas klausimas, ar jis prisipažįsta dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, negali būti pagrindu konstatuoti, kad teismas nepagrįstai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir dėl to trečdaliu sumažino jam paskirtą bausmę. Kaip minėta aukščiau nukentėjusiojo/jo atstovės prašymas pakeisti nurodytos veikos faktines aplinkybes bei veikos kvalifikavimą buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės, t. y. iki kaltinamojo/nuteistojo V. B. apklausos, todėl užduoti klausimus, tame tarpe ir dėl kaltės, turėjo galimybę visi proceso dalyviai, taip pat ir savo prašymą palaikantis nukentėjusysis bei jo atstovė. Kitą vertus, kaltinamasis turi prisipažinti kaltu ne dėl teisinio veikos kvalifikavimo, bet dėl esminių įvykio/veikos aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis buvo netinkamai apklaustas ar jo parodymai nebuvo nuoseklūs.

19. Nuteistasis jau nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pats inicijavo konfliktą su nukentėjusiuoju, smurtavo prieš jį ir sukėlė sužalojimus, paaiškino įvykio aplinkybes, o V. Ž. skunde nurodomi parodymų neatitikimai (ar V. B. po nusikalstamos veikos buvo netekęs sąmonės, ar ne, nuteistojo paaiškinimai dėl suduotų smūgių eigos ir skaičiaus) nelaikytini esminiais ir gali būti pateisinami V. B. sveikatos būkle po įvykio ir jo metu. Byloje nustatyta, kad įvykio metu V. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o po konflikto su V. Ž. buvo stipriai sumuštas, vėliau gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje, vartojo nuskausminamuosius vaistus, šie veiksniai galėjo iškreipti asmens objektyvią galimybę smulkiai ir detaliai prisiminti įvykius, todėl aplinkybė, jog nuteistasis nepamena tam tikrų įvykio detalių laikytina nulemta objektyvių priežasčių ir negali būti vertinama kaip asmens bandymas duoti neteisingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad V. B. pripažino kaltę BK 64¹ straipsnio prasme ir šio straipsnio nuostatos jo atžvilgiu taikytos pagrįstai. Ta aplinkybė, jog po V. B. prisipažinimo ir parodymų davimo, bylos nagrinėjimas išsiplėtė – vyko keli posėdžiai, buvo reikalaujami papildomi duomenys iš kitos bylos, sprendžiami kiti klausimai, BK 64¹ straipsnio taikymo neeliminuoja.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20. V. B. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Apylinkės teismas pažymėjo, kad V. B. yra neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai (t. 6, b. l. 83), taip pat atlygino dalį turtinės žalos (200 Eur) nukentėjusiajam V. Ž. (t. 5, b. l. 82, 89), taigi formaliai atitinka BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau, remiantis teismo turimais duomenimis apie galimą laiduotoją A. B., nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji galės daryti teigiamą įtaką nuteistajam, kadangi teismas abejoja laiduotojos autoritetu sūnui. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad V. B. atžvilgiu turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutiktina.

22. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad galima laiduotoja A. B. nėra teista ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, sąžininga, turinti didelį atsakomybės jausmą, draugiška ir visų gerbiama. Apklausiama teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu A. B. nurodė, kad jie su sūnumi kalbėjo apie įvykį, daug bendrauja, abu gyvena Vilniuje, nuolat lankosi svečiuose, A. B. nėra nutolusi nuo asmeninio sūnaus gyvenimo, o iš nuteistojo V. B. parodymų matyti, kad jis itin gerbia savo motiną, jaučia prieš ją atsakomybę, gėdą dėl nusikalstamos veikos, yra jai pažadėjęs, kad tokia situacija nepasikartos. Iš A. B. duotų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji gilinosi į sūnaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis, išreiškė neigiamą vertinimą, nurodė, kad yra pasiruošusi savo priemonėmis, savo santykiais ir patirtimi imtis veiksmų, kad sūnus tokių dalykų daugiau nepadarytų ir žiūrėti, kaip jis elgsis toliau.

23. Pažymėtina, kad laidavimo institutas yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai motyvuoti nuteistąjį bei kontroliuoti jo elgesį. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. B., kaip nuteistojo motinai, rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. B. asmenybę, tiek jos bei nuteistojo V. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo nagrinėjamu atveju, ir konstatuoja, jog yra pagrindo manyti, kad A. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką V. B., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

24. Pažymėtina ir tai, kad ir valstybinis kaltintojas, t. y. prokuroras neprieštaravo, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Kaip jau minėta, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuo pat baudžiamojo proceso pradžios V. B. pripažino kaltę dėl savo veiksmų, išreiškė gailestį, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pasitaisė, jog tokie dalykai nepasikartotų, jaučiasi padaręs išvadas ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos narių, jau yra atlyginęs visą priteistą turtinę žalą ir neturtinę žalą bei 500 Eur advokato išlaidoms apmokėti (iš pateikto banko išrašo matyti, kad nuteistasis atliko 8 periodinius mokėjimus kas mėnesį po 250 Eur (t. 7, b. l. 159), tokie nuteistojo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, vertintini kaip aktyvi atgaila savo veiksmais mėginant pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Nuteistasis anksčiau neteistas, turi išsilavinimą, yra karys ir dirba vyresniuoju paramediku Lietuvos kariuomenėje, kur vertinamas itin teigiamai ir ne kartą skatintas, turi šeimą, yra pagrindo manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinis, todėl toks nusikalstamas elgesys tikėtina nepasikartos, todėl yra vertas, to, kad jam būtų išreikštas pasitikėjimas.

25. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui, per kurį A. B. kaip laiduotoja turės galimybę daryti teigiamą įtaką V. B., bus tinkama poveikio priemonė V. B..

Dėl turtinės žalos

26. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl jo 2021-01-26 prašymu dėl civilinio ieškinio patikslinimo (t. 5, b. l. 109-116) nurodytų 8,05 Eur dydžio išlaidų. Kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas iš tiesų nenurodė, ar toks prašymas turėtų būti tenkinamas/atmetamas, šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme.

27. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

28. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas vertindamas V. Ž. V. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą atmetė prašomas priteisti išlaidas, susijusias su odontologiniu gydymu, nurodydamas, kad nukentėjusiajam nebuvo diagnozuoti jokie sužalojimai burnos srityje, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog V. Ž. dėl nuteistojo veiksmų buvo nuskeltas dantis. Iš nukentėjusiojo 2021-01-26 prašymo dėl civilinio ieškinio patikslinimo turinio matyti, kad prašomos priteisti 8,05 Eur dydžio išlaidos yra susijusios su papildomais medicinos dokumentais, taip siekiant pagrįsti, jog V. Ž. patyrė ne tik byloje esančia specialisto išvada, bet ir kitų medicinos darbuotojų užfiksuotus sužalojimus. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, nukentėjusiajam visi sužalojimai nustatyti byloje esančia specialisto išvada, pagrindo išvadai, kad buvo padaryti ir kiti, tik nenustatyti, sužalojimai, nėra, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys taip pat atmetamas.

29. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodoma, jog nukentėjusiajam priteisiamas 565 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta 200 Eur mažesnė suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendžio dalį šioje dalyje, konstatuoja, kad nei teisės taikymo nei rašymo apsirikimo klaidų padaryta nebuvo. Bylos duomenimis, nuteistasis V. B. ir antstolė N. Š. 2021-01-21 sudarė sutartį dėl tarpininkavimo ir pinigų priėmimo į depozitinę sąskaitą saugojimui, kurios pagrindu V. B. įnešė 200 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, šios sutarties 8 punkte nurodyta, kad minėta suma bus išmokėta nukentėjusiajam V. Ž. pateikus prašymą (t. 5, b. l. 82). Taigi teismas pagrįstai minėta suma atitinkamai sumažino nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis nurodytą sumą (200 Eur) gali gauti pateikęs prašymą antstolei nustatyta tvarka.

Dėl neturtinės žalos

31. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

32. Specialisto išvados duomenimis (t. 4, b. l. 40-41), V. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių koks yra nustatytas šioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiajam padarytą neturinę žalą nurodė, jog civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrėtimas, teismui leidžia daryti išvadą, kad prašomas priteisti iš V. B. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jam buvo padaryta 5 000 Eur neturtinė žala, todėl konstatavo, jog V. Ž. iš nuteistojo priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis.

33. Nors iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog, nukentėjusysis dėl V. B. smurto jo atžvilgiu neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, baimę, įvairius nepatogumus kasdieninėje veikloje, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog po nusikaltimo V. Ž. atsirado ilgalaikių sveikatos sutrikdymo padarinių, įvertinus tai, kad ir pats nukentėjusysis tam tikra dalimi prisidėjo prie kilusio konflikto įžūliai bendraudamas su V. B., tai, kad nuteistasis aktyviai siekė atlyginti padarytą žalą – dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradėjo atlyginti žalą, išreiškė aktyvią atgailą, yra anksčiau neteistas, siekiant nukentėjusiojo ir asmens, kuris šiuo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, interesų pusiausvyros, laikytina, kad V. Ž. padaryta neturtinė žala įvertinta teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks priteistas neturtinės žalos dydis atitinka V. B. padarytos veikos pavojingumą, jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką, todėl apylinkės teismo sprendimas ir šioje dalyje nekeistinas.

Dėl atstovavimo išlaidų

34. Skundu nukentėjusysis nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, nurodo veiksmus, kuriuos jo atstovė atliko proceso metu – pradėjo jį atstovauti dar ikiteisminio tyrimo metu, ne kartą vyko kartu į ikiteisminio tyrimo institucijas, kartu vyko į nukentėjusiojo apklausą, pateikė tyrėjai apžiūrai su byloje tiriamu įvykiu susijusį daiktą – grandinėlę, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl jos raštu pareiškė prokurorui pretenzijas, surašė civilinį ieškinį, savarankiškai rinko civilinio ieškinio pareiškimui reikalingus įrodymus ir pridėjo jos rašytų prašymų dėl informacijos suteikimo dokumentus, parengė 2021-01-25 prašymą dėl kaltinimo nurodytos veikos faktinių aplinkybių ir kaltinimo nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo, 2021-01-26 prašymą dėl civilinio ieškinio patikslinimo su priedais, iš kurių matyti advokatės savarankiškai rinktų įrodymų fakto pagrindimas. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo vertinimu, leidžia teigti, jog jo atstovė buvo aktyvus proceso dalyvis visose baudžiamojo proceso stadijose, todėl civilinis ieškinys dėl procesinių išlaidų priteisimo turėjo būti tenkintas visa apimtimi – 2 200 Eur sumai.

35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

36. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė E.Mockienė iš tiesų aktyviai dalyvavo procese, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Vis dėlto, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ši baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, per kelis teismo posėdžius, procesas nebuvo sudėtingas, teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertindama bylos sudėtingumą ir apimtį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad skundu prašoma priteisti suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl pagrįstai buvo sumažinta iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiojo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. (V. B.) ir jo gynėjos advokatės Mildos Šmitaitės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-28 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. (V. B.) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. B. (V. B.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. B. (V. B.) atžvilgiu nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.