Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. pažeidė viešąją tvarką: jis 2019-04-14 apie 1.14 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Architektų g. 34, elgėsi įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. tarp jo ir V. Ž. kilus žodiniam konfliktui, priėjęs prie „Toyota Prius“ automobilio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių, kur tuo metu sėdėjo V. Ž., atidaręs dureles tyčia rankų kumščiais sudavė tiksliau nenustatytą skaičių smūgių ir tiksliau nenustatytą skaičių spyrių V. Ž. į įvairias kūno vietas, po ko V. Ž. išlipo iš automobilio, bei dar rankomis sudavė tiksliau nenustatytą kiekį smūgių V. Ž., iš viso atlikdamas ne mažiau kaip keturis trauminius poveikius, tokiu būdu padarydamas V. Ž. odos nubrozdinimus kaktos plaukuotoje dalyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, kurie pagal 2019-04-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį, nes prieš žmogų viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, sutrikdytas taksi vairuotojo darbas bei sutrikdė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje panaudojus fizinį smurtą konfliktą galėjo matyti kiti asmenys bei konflikto vietoje bet kuriuo metu galėjo atsidurti kiti žmonės ir dėl to jaustis šokiruoti.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

2020-04-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, tiriant pažymėta Nr. 1, padaryta 2019-04-14 nuo V. M. rankų, rastų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5x10 -25. Ant tampono su nuoplova, tiriant pažymėta Nr. 2, padaryta 2019-04-14 apžiūrint įvykio vietą Architektų g. 34, Vilniuje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su V. B. genotipu. (b. l. 73-75, 4 tomas)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad viešoje vietoje – Architektų g. 34, Vilniuje, kaltinamasis, elgėsi įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir V. Ž., priėjęs prie „Toyota Prius“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių, kur tuo metu sėdėjo V. Ž., atidaręs dureles tyčia rankų kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių ir tiksliau nenustatytą skaičių spyrių V. Ž., tačiau viso atlikdamas ne mažiau kaip keturis trauminius poveikius, į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Šių aplinkybių neneigia ir kaltinamasis. V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl menkavertės priežasties sudavė smūgius rankomis ir kojomis V. Ž.. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nuknietėjusiojo V. Ž., liudytojo K. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo tiesioginiai įvykio dalyviai. Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam teikiant bylai reikšmingu laiku ir vietoje pavežėjimo paslaugas, kaltinamasis priėjo prie jo ir paprašė duoti cigaretę, tačiau gale sėdėjęs neblaivus keleivis V. Ž. vartodamas keiksmažodžius kaltinamajam pasiūlė pasitraukti ir nelįsti. Tai išgirdęs kaltinamasis iš karto priėjo prie automobilio kairės pusės galinių durelių, jas atidarė ir be jokių komentarų vieną kartą ranka trenkė gale sėdinčiam vyrui. Liudytojas K. N. taip pat nurodė matęs, kad abu vyrai vienas kitam sudavė smūgius, tačiau negalėjo pasakyti, kiek ir į kokias kūno dalis jie buvo suduoti. Taip pat nurodė, kad muštynėms persikėlus už automobilio galinės dalies, jis išgirdo trečio vyro balsą ir suprato, kad galimai grįžo pirmasis keleivis, kuris buvo išėjęs į daugiabutį namą, tačiau iš muštynių vietos išvažiavo palikęs besimušančius vyrus. Nukentėjusysis V. Ž. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis V. B. sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas.

Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina objektyvūs bylos įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ž. buvo nustatyti odos nubrozdinimai kaktos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-04-14. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent būdu ir kokiu būtent daiktu jie buvo padaryti. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ir/ar spardant kojomis. Sužalojimai padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Teismas nenustatė priežasčių abejoti surašytų medicininių dokumentų teisingumu, šio specialisto išvados objektyvumu ir atitinkamai ją surašiusio teismo medicinos eksperto kompetencija. Ant V. Ž. kūno nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimus kaktos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, jos lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, tiek medicininiuose dokumentuose bei specialisto išvadoje nurodytą nukentėjusiojo kūno sužalojimą, jo vietą, taip pat visą nagrinėjamo įvykio eigą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku.

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. nakties metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. Ž. (taksi keleivį), kuris norėjo sudrausminti kaltinamąjį dėl jo veiksmų, viešoje vietoje – Architektų g. 34, Vilniuje, kurioje bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys. Kaltinamasis dėl nukentėjusiojo išsakytų pastabų galėjo civilizuotai (be fizinio smurto panaudojimo) išsiaiškinti su jį sudrausminusiu taksi keleiviu, tačiau to nedarė. V. B. viešoje vietoje ir kitų žmonių (taksi automobilio vairuotojo K. N., liudytojo V. M.) akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai. Dėl nakties įvykio reikėjo pagrįstai kviesti teisėsaugos pareigūnus.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad V. B. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. V. B. padarytų veiksmų pobūdis, nagrinėjamo įvykio vietoje, patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. B. yra neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai (b. l. 83, t. 6), taip pat atlygino dalį turtinės žalos (200,00 Eur) nukentėjusiajam V. Ž. (b. l. 82, 89, 5 t.). Taigi kaltinamasis V. B. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 1-2 dalies nurodytas sąlygas, tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, būtina įvertinti ir galimo laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. B.. A. B. nurodė, kad su sūnumi palaiko gerus santykius, bendrauja kiekvieną dieną, taip pat nurodė, kad sūnus ją gerbia, jis klausia jos nuomonės, patarimų. Ji tikra, kad daro ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. B. teigiamai charakterizuojama darbdavio, anksčiau neteista, tačiau teismas, turimais duomenimis apie laiduotoją, negali daryti išvados, kad A. B. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaip nurodyta A. B. prašyme, ji su sūnumi palaiko gerus, šiltus santykius, bendravimas tarp jų nėra nutrūkęs, tačiau pažymėtina, kad V. B. nusikaltimą padarė nepaisant anksčiau susiklosčiusių gerų santykių tarp jo ir motinos. Taigi teismas abejoja laiduotojos autoritetu sūnui ir abejoja A. B. sugebėjimu daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. B. nėra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties – dėl V. Ž. išsakytų pastabų, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl kaltinamojo veiksmų V. Ž. laimingo atsitiktinumo dėka nekilo ilgalaikių sveikatos sutrikimo pasekmių.

Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. B. pripažino veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – V. B. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (tai pripažino ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo anksčiau aptartas įžūlus, provokuojantis elgesys neleidžia abejoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus už BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant kaltinamajam draudimą ir įpareigojimus.

Baudžiamoji byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaitinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje nukentėjusysis V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 649,05 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 73,81 Eur išlaidų priteisimo už V. Ž. gydymą

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Bylos duomenimis, V. B. 2020-09-23 atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 73,81 Eur patirtas išlaidas už V. Ž. gydymą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasų civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą sumą jis grindžia tuo, kad dėl V. B. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, V. Ž. diagnozuoti odos nubrozdinimai kaktos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, taip pat dėl V. B. smurtinių veiksmų buvo suplėšyta 155,00 Eur vertės „Hugo Boss“ striukė, sugadintas 250 Eur vertės „Nike“ sportinis kostiumas, 10,00 Eur vertės sportiniai marškinėliai, 150,00 Eur vertės sidabrinė grandinėlė (13,1 g), gauta dovanų 2016 m. gimtadienio proga. Nukentėjusysis V. Ž. nepateikė minėtų daiktų įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų, kad nurodytų daiktų kainas. Kita vertus, teismas įsitikinęs, kad V. Ž. nurodytos daiktų sumos, atsižvelgiant į tai, kad iki nagrinėjamo įvykio V. Ž. vilkėjo drabužius tam tikrą laiką, taip pat įvertinus vidutines rinkoje esančias panašių daiktų kainas, nelaikytina pernelyg neproporcinga ir didelė. Atsižvelgiant į tai, ši pinigų suma dėl sugadintų drabužių ir aksesuaro priteistina iš kaltinamojo – 565,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismui kyla abejonės dėl prašomų priteisti išlaidų, susijusių su nuskeltu priekiniu dantimi. Specialisto išvadoje diagnozuoti odos nubrozdinimai kaktos plaukuotoje dalyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, tačiau minėtoje išvadoje nėra diagnozuoti jokie sužalojimai burnos srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas apžiūrėjo nukentėjusįjį iš karto po įvykio, todėl abejoti jo išvadomis teismas neturi pagrindo. Taigi jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nukentėjusiajam V. Ž. dėl kaltinamojo veiksmų buvo nuskeltas ir dantis, nėra. Atsižvelgiant į tai, tenkinti šią civilinio ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo, nes neįrodyta, kad nukentėjusiam buvo padarytas aptariamas sužalojimas, todėl iš kaltinamojo nėra priteisiamos civilinio ieškovo patirtos 15,00 Eur išlaidos už odontologo konsultaciją bei būsimos išlaidos (61,00 Eur) dėl nuskelto priekinio danties atkūrimo.

Bylos duomenimis, V. B. ir antstolė Nemira Šiugždaitė 2021-01-21 sudarė sutartį dėl tarpininkavimo ir pinigų priėmimo į depozitinę sąskaitą saugojimui, kurios pagrindu V. B. įnešė 200,00 Eur į antslės depozitinę sąskaitą. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad minėta suma bus išmokėta nukentėjusiajam V. Ž. pateikus prašymą. Taigi teismas minėta suma atitinkamai mažina civilinio ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo. (b. l. 82, t. 6)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. Ž. prašo priteisti 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrėtimas, teismui leidžia daryti išvadą, kad prašomas priteisti iš V. B. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas – V. Ž. iš kaltinamojo priteistinas 1500,00 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog V. Ž. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 5000,00 Eur neturtinę žalą.

Byloje taip pat pareikštas V. Ž. prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Prašymas pagrįstas ir iš V. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. Ž. atstovė advokatė E. Mockienė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas už atstovavimą šioje byloje, iš viso 2200,00 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

Nėra abejonių, kad V. Ž., kaip nukentėjusysis, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokatė pradėjo atstovauti V. Ž., bylos nagrinėjimo teisme metu, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiuoju nebebuvo atliekami. Atstovė, bylos nagrinėjimo metu, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kuri nėra didelės apimties (6 tomai). Advokatė surašė 6 lapų civilinį ieškinį, tačiau pastebėtina, kad didžiąją dalį civilinio ieškinio sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat BPK, CPK, CK, normų citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas ieškinio dalį neturtinės žalos atlyginimo gerokai sumažino, taip pat iš dalies patenkino ir ieškinio dalį dėl turinės žalos atlyginimo). Bylą nagrinėjant teisme, vyko 4 teisiamieji posėdžiai, iš kurių 2 buvo atidėti. Taigi nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko, be to, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusysis, pasinaudodamas savo teise turėti atstovą, iš tiesų patyrė tam tikrų išlaidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajam iš V. B. 1000,00 Eur išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jį paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tris įpareigojimus ir vieną draudimą:

1) per 2 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. 365,00 Eur turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jį palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. B. priteisti V. Ž. 365,00 Eur; civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. B. priteisti V. Ž. 1500,00 Eur bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. B. priteisti V. Ž. patirtas išlaidas – 1000,00 Eur atstovavimo (advokato) paslaugoms šioje byloje apmokėti.

Civilinės ieškovės „Vilniaus teritorinės ligonių kasos“ ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.