Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Teresai Nakienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Algiui Staškūnui, kaltinamajam J. L., jo gynėjams advokatams Zbignev Jankovski, Andrėjui Tiščenko, kaltinamajam juridiniam asmeniui AB “C. S.”, atstovaujamam A. Š., jo gynėjui advokato padėjėjui Aivarui Alimui, viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1962-11-18 Kaišiadorių r, LR pilietis, lietuvis, vedęs, dirba AB “C. S.“ elektriku-ūkvedžiu, gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d.,

Juridinis asmuo – AB ,, C. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), atstovas, advokatas Jovitas Elzbergas, Vilnius, (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d. tuo, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, būdamas AB ,,C. S.” komercijos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įsakymu ,,Dėl atsakingo asmens pakyrimo” Nr. 12-09/10-080 KA paskirtu asmeniu, atsakingu už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elektros ūkį, pažeidė Elektros tinklų kodekso, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-12-29 įsakymu Nr. 398 (V. Žin. 2002, Nr. 3-88), 14 p. ,,14. Tinklų naudotojai savo įrenginius privalo įrengti pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles ir prijungti prie tinklų pagal šio Kodekso nuostatas, pagal naujų tinkle naudotojų elektros įrenginių prijungimo tvarką ir kitus atitinkamus techninius norminius dokumentus bei tinklų operatoriaus tinklų plėtros koncepciją.”, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (V. Žin. 2010, Nr. 20-957) 15 p. „15. Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti šias sutartis: 15.1. jeigu vartotojas atitinka Elektros energetikos įstatyme nustatytus kriterijus ir ketina pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, tai toks vartotojas privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju. Elektros energija pagal su visuomeniniu tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį vartotojui tiekiama už visuomeninę elektros energijos kainą. Vartotojui sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi gali būti nesudaroma tuo atveju, jei skirstomųjų tinklų operatorius vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą.“ , Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (V. Žin. 2007, Nr. 24-936) 6 p. „ 6. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus.”, 7 p. ,, 7. Naudojamų kabelių, laidų, mašinų, aparatų, prietaisų ir kitų elektros įrenginių konstrukcija, įrengimo būdas ir izoliacijos klasė turi atitikti elektros tinklo arba elektros įrenginio parametrus, aplinkos sąlygas ir teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663;2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.”, 8 p. ,, 8. Naudojamų elektros įrenginių ir statybos produktų charakteristikos turi atitikti nustatytas darbo sąlygas. Elektros įrenginiai ir konstrukcijos turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio).” 49 p., „49. Elektros persiuntimo sąlygas ir vartotojo santykius su tiekėjais ir operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).“ , 201 p. (201.5 p. p.) ,,201.5. skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, metalinius laidų apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius, metalinius šynų gaubtus ir atramines konstrukcijas, metalines lentynas, lovius, juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai ir laidai (išskyrus juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai įžemintu arba įnulintu metaliniu apvalkalu ar šarvu), taip pat kitas metalines konstrukcijas, ant kurių įrengiami elektros įrenginiai.“ , Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (V. Žin. 2007, Nr. 24-936) 13 p. „13. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.” 17 p. ,,17. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė šių laidų ir kabelių izoliacijai.”, 18 p. ,, 18. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.”, 24 p. ,,24. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų gaisrinės saugos reikalavimus ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą. Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 ,,Pastatų elektros įranga. 5 dalis. Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52: 1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais“, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (V. Žin. 2010, Nr. 39-1878) 5 p., „5. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau vadinama – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau vadinama – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti Taisyklių, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau vadinama – TET), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252), kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai.“ Standarto LST EN 61140:2005 (IEC 61140:2002). Apsauga nuo elektros smūgio. Bendri reikalavimai, keliami įrenginiui ir įrangai. 4 d., „Pagrindinė apsaugos nuo elektros smūgio taisyklė“: „Pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, o pasiekiamos laidžiosios dalys neturi būti pavojingai įtampingos.“, 5 d. „Visos apsauginės priemonės turi būti suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų veiksmingos visą numatomą įrenginio, sistemos ar įrangos eksploatavimo laiką, kai jie naudojami ir tinkamai prižiūrimi.“, 5.1.8 poskyrio „Bet kuri kita apsaugos priemonė turi atitikti pagrindinę taisyklę (žr. 4 skyrių)” t. y. kad visos pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, reikalavimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prijungtas į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiestas elektros kabelis buvo eksploatuojamas su pažeista fazinio laido gyslos izoliacija ir neįžemintu ir neįnulintu vamzdžiu, ko pasekoje metalinis vamzdis tapo įtampingąja dalimi, prie kurios prisilietė ir žuvo L. B., vykdydamas su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, tokiais savo veiksmais neatsargiai atėmė gyvybę L. B..

Juridinis asmuo – AB ,, C. S.“ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3 d. tuo, kad pa?eisdamas teis?s aktø nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, d?l neatsargumo at?m? ?mogui gyvybæ, o b?tent: juridinis asmuo AB ,,C. S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010 m. birželio 10 d. komercijos direktoriaus įsakymu Nr. 12-09/10-080 KA ,,Dėl atsakingo asmens pakyrimo” paskirtas J. L. atsakingu už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elektros ūkį, ir veikusio AB „C. S.“ vardu, naudai ir interesais, pažeidė Elektros tinklų kodekso, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-12-29 įsakymu Nr. 398 (V. Žin. 2002, Nr. 3-88), 14 p. ,,14. Tinklų naudotojai savo įrenginius privalo įrengti pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles ir prijungti prie tinklų pagal šio Kodekso nuostatas, pagal naujų tinkle naudotojų elektros įrenginių prijungimo tvarką ir kitus atitinkamus techninius norminius dokumentus bei tinklų operatoriaus tinklų plėtros koncepciją.”, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (V. Žin. 2010, Nr. 20-957) 15 p. „15. Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti šias sutartis: 15.1. jeigu vartotojas atitinka Elektros energetikos įstatyme nustatytus kriterijus ir ketina pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, tai toks vartotojas privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju. Elektros energija pagal su visuomeniniu tiekėju sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį vartotojui tiekiama už visuomeninę elektros energijos kainą. Vartotojui sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi gali būti nesudaroma tuo atveju, jei skirstomųjų tinklų operatorius vykdo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą.“, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (V. Žin. 2007, Nr. 24-936) 6 p. „ 6. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus.”, 7 p. ,, 7. Naudojamų kabelių, laidų, mašinų, aparatų, prietaisų ir kitų elektros įrenginių konstrukcija, įrengimo būdas ir izoliacijos klasė turi atitikti elektros tinklo arba elektros įrenginio parametrus, aplinkos sąlygas ir teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijai turi būti naudojami elektrotechnikos gaminiai pagaminti pagal Elektrotechninių gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663;2001, Nr. 54-1932) kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V.”, 8 p. ,, 8. Naudojamų elektros įrenginių ir statybos produktų charakteristikos turi atitikti nustatytas darbo sąlygas. Elektros įrenginiai ir konstrukcijos turi būti atsparūs aplinkos poveikiui (arba turi būti apsaugoti nuo šio poveikio).” 49 p., „49. Elektros persiuntimo sąlygas ir vartotojo santykius su tiekėjais ir operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).“ , 201 p. (201.5 p. p.) ,,201.5. skirstyklų metalines konstrukcijas, metalines kabelių movas, metalinius galios ir kontrolinių kabelių apvalkalus ir šarvus, metalinius laidų apvalkalus, metalinius elektros instaliacijos vamzdžius, metalinius šynų gaubtus ir atramines konstrukcijas, metalines lentynas, lovius, juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai ir laidai (išskyrus juostas ir lynus, prie kurių tvirtinami kabeliai įžemintu arba įnulintu metaliniu apvalkalu ar šarvu), taip pat kitas metalines konstrukcijas, ant kurių įrengiami elektros įrenginiai.“ , Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (V. Žin. 2007, Nr. 24-936) 13 p. „13. Laidų ir kabelių gyslos turi būti sujungiamos medžiagą ir skerspjūvį atitinkančiais varžtiniais ir spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo būdu.” 17 p. ,,17. Laidų ir kabelių gyslų sujungimo ir šakojimosi vietų, jungiamųjų ir šakojimosi sąvaržų ir pan. izoliacija turi būti lygiavertė ir šių laidų ir kabelių izoliacijai.”, 18 p. ,, 18. Laidus ir kabelius sujungti ir atšakoti reikia dėžutėse, sąvaržų izoliaciniuose korpusuose, specialiose statybinių konstrukcijų nišose ir elektros įrenginių, aparatų ir mašinų korpusuose.”, 24 p. ,,24. Laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji tenkintų gaisrinės saugos reikalavimus ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus. Instaliacijai naudojamų laidų ir kabelių izoliacija ir apvalkalas turi atitikti tiesimo būdą ir aplinkos sąlygas ir tinklo vardinę įtampą. Pagal Lietuvos standartą LST HD 384.5.52 S1+A1+AC:2002 ,,Pastatų elektros įranga. 5 dalis. Elektrinių įrenginių parinkimas ir montavimas. 52 podalis. Kabelių ir laidų sistemos (IEC 60364-5-52: 1993, modifikuotas)“ instaliacijos sistemos parenkamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 lentelėmis arba projektiniais sprendimais“, Saugos eksploatuojant elektros įrenginių taisyklių, patv. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (V. Žin. 2010, Nr. 39-1878) 5 p., „5. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau vadinama – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (toliau vadinama – TEI) reikalavimus. Prieš pradedant eksploatuoti elektros įrenginį, turi būti įgyvendinti Taisyklių, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau vadinama – TET), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252), kitų galiojančių eksploatavimo taisyklių reikalavimai.’’ Standarto LST EN 61140:2005 (IEC 61140:2002). Apsauga nuo elektros smūgio. Bendri reikalavimai, keliami įrenginiui ir įrangai. 4 d., „Pagrindinė apsaugos nuo elektros smūgio taisyklė“: „Pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, o pasiekiamos laidžiosios dalys neturi būti pavojingai įtampingos.“, 5 d. „Visos apsauginės priemonės turi būti suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų veiksmingos visą numatomą įrenginio, sistemos ar įrangos eksploatavimo laiką, kai jie naudojami ir tinkamai prižiūrimi.“, 5.1.8 poskyrio „Bet kuri kita apsaugos priemonė turi atitikti pagrindinę taisyklę (žr. 4 skyrių)” t. y. kad visos pavojingosios įtampingosios dalys neturi būti pasiekiamos, reikalavimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo elektros įrenginių, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prijungtas į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiestas elektros kabelis buvo eksploatuojamas su pažeista fazinio laido gyslos izoliacija ir neįžemintu ir neįnulintu vamzdžiu, ko pasėkoje metalinis vamzdis tapo įtampingąja dalimi, prie kurios prisilietė ir žuvo L. B., vykdydamas su elektros įrenginių eksploatavimu nesusijusius darbus, tokiais savo veiksmais neatsargiai atėmė gyvybę L. B..

Teismas šią baudžiamąją bylą 2014 m. birželio 04 d. nutartimi buvo perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje išklausęs proceso dalyvių pasisakymų ir prašymų perduoti šią baudžiamąją bylą prokurorui, mano, kad iš esmės jie yra pagrįsti.

Kaltinamojo juridinio asmens AB “C. S.” gynėjas prašė LR BPK 254 str. 3 d. numatytu pagrindu perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams ir baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, nes: kaltinamajame akte netinkamai aprašyta nusikalstama veika, baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne visi atsakingi asmenys; kad pažeista LR BPK 10 str. 2 d. įtvirtinta prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų; kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaip tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-254/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse 1N-84/2011, 1N-55/2012, 1N-16/2012, 1N-61/2014; kad kaltinamajame akte nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir laikas, nurodyta tik padarinių kilimo vieta ir neaišku, ar nusikaltimo padarymo vieta sutampa su padarinių vieta, nes tai kaltinamajame akte nenurodyta; kad juridiniam asmeniui AB „C. S.” inkriminuojamos veikos požymiai neatitinka LR BK 20 str. numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančių sąlygų visumos, veikos sudėties požymių, leidžiančios identifikuoti nusikaltimo subjektą, kad iš J. L. inkriminuojamos veikos neaišku, ar jis veikė juridinio asmens vardu ar kaip juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas; kad nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) J. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, koks priežastinis ryšys tarp kaltinamajame akte nenurodyto J. L. veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių - L. B. mirties; kad kaltinamajame akte nenurodytos šios svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir todėl šie kaltinamojo akto trūkumai yra laikytini esminiais, nes nėra aiškus įrodinėjimo dalykas ir teismui trukdytų nagrinėti bylą; kad esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą (BPK 22 str. 3 d, 44 str. 7 d.); kad kiti esminiai trūkumai yra tai, jog nenustatytas asmuo, kuris prijungė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiestą kabelį, dėl kurio nesaugios eksploatacijos žuvo žmogus, nors Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2011-02-25 akto Nr. 1 išvadose konstatuojama, jog teisės aktų reikalavimus pažeidė nenustatytas asmuo, pajungdamas elektros energijos tiekimo liniją garažų masyvo boksui iš (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vidaus elektros tinklo, kad tai patvirtino ir 2011-12-02 specialisto L. R. išvados (3 klausimo dėstomoji dalis, išvados 2 ir 3 punktai); kad esant būtinybei išsiaiškinti, kas savavališkai nurodytu laikotarpiu galėjo būti prisijungęs prie bendrojo naudojimo elektros tinklų, tačiau perduodamas bylą teismui prokuroras neatskyrė ikiteisminio tyrimo šio asmens atžvilgiu, nors to buvo prašoma, kad toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas pažeidžia tiek nukentėjusiojo šioje byloje teises, tiek viešąjį interesą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 1 str. numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai- ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas; kad šis baudžiamojo proceso pažeidimas yra esminis, trukdantis teismui nagrinėti bylą, nes neatskyrus ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens atžvilgiu, iš esmės nebus vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurios požymiai yra neabejotini ir pakankami ikiteisminiam tyrimui atlikti; kad išvardintų esminių kaltinamojo akto trūkumų nebus galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, kadangi šių trūkumų šalinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių nustatinėjimu: juridinio asmens valdymo struktūros, pavaldumo ryšių ir santykių nustatymo, juridinio asmens galimų interesų ir naudos paieškos, kaltinamojo konkrečių veiksmų (neveikimo) nustatymo ir visų šių aplinkybių įvertinimo bei inkriminavimo kaltinamiesiems; kad kaltinamajame akte šios esminės aplinkybės iš viso nenurodytos, todėl jų nustatinėjimas ir inkriminavimas kaltinamiesiems būtų laikytinas kaip bylos nagrinėjimas išeinant už teismui perduoto kaltinimo ribų; kad teisme ištaisyti baudžiamojo proceso pažeidimo, susijusio su ikiteisminio tyrimo dalies atskyrimu nenustatyto asmens atžvilgiu nėra galimybės, kadangi toks atskyrimas išimtinai prokuroro diskrecija, kurios jis nesilaikė prieš bylą perduodant teismui.

Kaltinamieji ir gynėjai palaikė ir prašė tenkinti prašymą.

Prokuroras prašė atmesti prašymą, vertindamas tai bandymu išvengti atsakomybės.

Nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių atstovas ir nukentėjusioji prašė atmesti prašymą.

Prašymas tenkintinas, baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jo negalima ištaisyti teisme, tai trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme. Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1N-84/2011, 1N-55/2012, 1N-16/2012, 1N-61/2014).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir laikas, nurodyta tik padarinių kilimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neaišku, ar nusikaltimo padarymo vieta sutampa su padarinių vieta. Kaltinamajame akte taip pat nėra nurodyta, kokia konkrečia veika (veiksmais ar neveikimu) J. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinime tik išvardintos taisyklės ir reikalavimai, tačiau nenurodyta, ką ir kaip konkrečiai J. L. pažeidė, taip pat nenurodyta, kokiu LR BK 20 str. numatytu pagrindu kildinama juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė - ar J. L. padarius inkriminuojamą veiką kaip juridinio asmens darbuotojui, ar kaip įgaliotam atstovui. Šie kaltinamojo akto trūkumai yra laikytini esminiais, nes nėra aiškus įrodinėjimo dalykas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmo aukšto koridoriuje įrengtų bendro naudojimo elektros apšvietimo įrenginių nenustatytas asmuo prijungė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiestą kabelį, dėl kurio nesaugios eksploatacijos žuvo žmogus, tačiau nekonkretizuota, kaip ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (asmenų) veika sietina su J. L. ir AB “C. S.” veika. Tai, kad būtent tarp šio ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens (asmenų) savavališko elektros tinklo prijungimo ir eksploatavimo bei kilusių pasekmių - L. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2011-02-25 akto Nr. 1 išvados, bei 2011-12-02 specialisto L. R. išvados. Byloje neišaiškinta, kas savavališkai prisijungė prie bendrojo naudojimo elektros tinklų, nors šis asmuo (asmenys) turi būti nustatyti ir jam (jiems) pateikti kaltinimai, byloje nesiimta reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų minėto asmens (asmenų) nustatymui, ikiteisminio tyrimo metu apklausti ne visi patalpas ir garažus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėję ir naudoję asmenys, apžiūrėtos ne visos patalpos, nespręsta ir dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo dalyje dėl prijungimo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiesto kabelio, dėl kurio nesaugios eksploatacijos žuvo žmogus.

Kaltinamiesiems J. L. ir AB “C. S.” inkriminuojamas nusikaltimas yra neatsargus. Būtinas šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir pasekmių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia pasekmes. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir teismo posėdyje išklausius proceso dalyvių motyvuotus prašymus, teismas daro išvadą, kad toks veikos aprašymas kaltinamajame akte yra gana paviršutiniškas ir neišsamus, remiantis juo nėra galimybės išsamiai ištirti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tai trukdo nagrinėti bylą teisme ir riboja teismo galimybes priimti byloje teisingą sprendimą. LR BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Asmenis kaltinant nusikalstamos veikos, kurios sudėtis yra materiali, padarymu, šios veikos aprašyme, be kitų būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat turi būti išsamiai aprašyta kaltinamojo asmens veika bei visos aplinkybės ir veiksniai, kurie leistų daryti aiškias ir nedviprasmiškas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte aprašant veiką sudėtingas priežastinis veikos ir pasekmių ryšys neatskleistas, eliminuoti kiti galimi reikšmingi veiksniai ir aplinkybės, kurie galėjo turėti įtakos tiek kaltinamųjų veiksmams, tiek padariniams atsirasti. Tinkamas veikos ir visų esminių aplinkybių ištyrimas bei kaltinamųjų bei kitų asmenų galimai padarytų veikų aprašymas, tikėtina, sudarytų pagrindą baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir kitus atsakingus asmenis, ar priimti priešingą procesinį sprendimą ir, ištyrus svarbias aplinkybes, jiems bylą nutraukti. Nors neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui, tačiau kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, ar kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Prokuroro kaltinamajame akte akcentuojami tik taisyklės ir reikalavimai, tačiau visiškai eliminuoti ir tyrimo metu tik paviršutiniškai tirti bei kaltinamajame akte nutylėti kiti veiksniai ir aplinkybės, kurios galėjo nulemti L. B. mirtį. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, pagal pateiktą kaltinimą tirti pirmiau nurodytų aplinkybių praktiškai neturės galimybės.

Svarbus veiksnys taip pat yra tai, kad teismui pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, kiltų pirmiau liudytojais apklaustų asmenų, kurie galimai neteisėtai prijungė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius garažus metaliniame vamzdyje pratiestą kabelį, procesinio statuso klausimas ir tai trukdytų teismui nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teisme apklausus šiuos asmenis, įspėjus juos dėl atsakomybės, jie galimai turės duoti parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, tokiu būdu teismas, jeigu nustatytų, kad jie taip pat atsakingi už padarytą nusikalstamą veiką ir vėlesnėje proceso stadijoje apie tai praneštų prokurorui, pats apsunkintų tolimesnį tokios bylos tyrimą.

Ši nutartis priimama nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, taip pat siekiant apginti nukentėjusiųjų teises, kadangi priešingu atveju nukentėjusieji turėtų dalyvauti dar viename bylos tyrime ir nagrinėjime dėl to paties įvykio, nors tai susiję su itin nemaloniomis ir skaudžiomis jiems aplinkybėmis, nukentėjusieji turėtų keisti civilinius ieškinius. Sprendimas perduoti bylą prokurorui nagrinėjamoje byloje grindžiamas ir bendraisiais teisės principais. 2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų, kurie reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, priešingu atveju bylos nagrinėjimas nebus sąžiningas ir kels įtarimų, kad kiti asmenys taip pat aplaidžiais, nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo situacijos sąlygų sudarymo. Kai prokurorai, atlikę neišsamų ikiteisminį tyrimą kaltinamajame akte neišsamiai aprašo padarytą nusikalstamą veiką ir atskirus jos požymius, nutyli kitų, susijusių, asmenų veiksmus ir tai sudaro prielaidas išvengti atsakomybės kitiems, galimai su šios veikos padarymu susijusiems asmenims, nors šie asmenys, ar jų dalis yra tyrimui žinomi, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip BPK 1 str. nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 44 str. 10 d. numatytos nukentėjusiųjų teisės. Pažymėtina, kad tik tokiu būdu bus tinkamai įgyvendintas BPK 2 str. įtvirtintas proceso greitumo principas, kuris turi būti derinamas su visapusišku visų bylos aplinkybių išsiaiškinimu bei proceso dalyvių teisių gynimu.

Pagal BPK 234 str. 2 d. ir 254 str. 3 d., kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų Nustačius, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 119 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, baudžiamoji byla, kurioje J. L. ir juridinis asmuo AB ,, C. S.“ kaltinami padarę LR BK 132 str. 3 d. numatytą veiką, perduotina prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir ikiteiminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1814-754/2014, procesinis Nr.1-14-1-01151-2010-8, prokurorui LR BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkančiam kaltinamajam aktui surašyti. Nustatyti 3 mėnesių terminą nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir ikiteiminiam tyrimui papildyti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.