Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 180 str. 1 d., 181 str. 3 d., G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 181 str. 3 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustačius vieno mėnesio terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., 146 str. 1 d., 180 str. 1 d., G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., 146 str. 1 d.

G. A. kaltinamas tuo, kad, įgavęs nukentėjusiojo R. S. pasitikėjimą, 2006 m. liepos 26 d. iš nukentėjusiosios I. S. įmonės (duomenys neskelbtini) automobilį ,,BMW 745“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už jį žadėdamas sumokėti 20000 eurų, o nukentėjusiosios vyrui R. S. , reikalaujant atsiskaityti už parduotą automobilį, 2007 m. liepos 25 d., veikdamas bendrininkų grupe su G. J. , (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems I. ir R. S. priklausančio serviso teritorijoje, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiesiems R. S. ir I. S. fizinio smurto vartojimu jų ir jų vaikų atžvilgiu, taip pat ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodant ne mažiau keturių smūgių kumščiu R. S. į veidą, reikalavo, kad R. S. atsisakytų nuo didelės vertės turtinio reikalavimo sumokėti 20000 eurų, už G. A. žmonos vardu iš I. S. firmos įgytą automobilį „BMV 745“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Taip pat G. A. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fizinio smurto panaudojimu, vertė nukentėjusįjį perduoti jo ir kartu su juo veikiančių asmenų naudojimui įvairius nukentėjusiajam ir jo įmonei priklausančius automobilius:

G. A. , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso patalpose, veikdamas kartu su G. J. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas fizinio smurto vartojimu R. S. ir jo artimųjų atžvilgiu, neturėdamas teisėto pagrindo savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį R. S. perduoti 10000 JAV dolerių, kaip ,,baudą“ už R. S. veiksmus, kuriais R. S. bandė ieškoti pagalbos dėl G. A. ir jo bendrininkų veiksmų.

G. A. , tęsdamas neteisėtus veiksmus ir siekdamas priversti nukentėjusįjį perduoti 10000 JAV dolerių, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso teritorijoje, veikdamas bendrai su G. J. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš serviso darbuotojų E. Č. ir M. Š. laikinai atėmė mobiliojo ryšio telefonus, taip pat grasindamas darbuotojams fiziniu smurtu reikalavo, kad jie neperspėtų R. S. , jog jis kartu su bendrininkais yra atvykęs į serviso patalpas ir neleisdamas iš serviso E. Č. ir M. Š. išvykti iš tarnybinių patalpų, neteisėtai atėmė jiems laisvę.

G. A. , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2008 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini), esančio serviso patalpose, grasindamas fiziniu susidorojimu su nukentėjusiuoju R. S. , jei jis kreipsis į policiją ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. kumščiu suduodamas nukentėjusiajam R. S. į veidą, vertė nukentėjusįjį perduoti serviso sandėliuose buvusias ir įmonei priklausančias automobilių dalis.

Šiais veiksmais G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 181 str. 3 d.

Taip pat kaltinamas tuo, kad grasindamas fizinio smurto naudojimu, įbauginęs nukentėjusiuosius R. ir I. S. , siekdamas neleisti jiems užfiksuoti jo ir jo bendrininkų nusikalstamus veiksmus, 2007 m. sausio – vasario mėn., (duomenys neskelbtini),esančio serviso patalpose neteisėtai pagrobė diktofoną, taip savo veiksmais padarė nukentėjusiesiems 570 Lt turtinę žalą.

Šiuose G. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

G. J. kaltinamas tuo, kad G. A. įgavus nukentėjusiojo R. S. pasitikėjimą 2006 m. liepos 26 d. ir įgijus iš nukentėjusiosios I. S. įmonės (duomenys neskelbtini) automobilį ,,BMW 745“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už jį žadant sumokėti 20000 eurų, o nukentėjusiosios vyrui R. S. , reikalaujant atsiskaityti už parduotą automobilį, 2007 m. liepos 25 d., veikdamas bendrininkų grupe su G. A. , (duomenys neskelbtini), nukentėjusiems I. ir R. S. priklausančio serviso teritorijoje, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiesiems R. S. ir I. S. fizinio smurto vartojimu jų ir jų vaikų atžvilgiu, taip pat G. A. panaudojus fizinį smurtą, t. y. suduodant ne mažiau keturių smūgių kumščiu R. S. į veidą, reikalavo, kad R. S. atsisakytų nuo didelės vertės turtinio reikalavimo sumokėti 20000 eurų, už G. A. žmonos vardu iš I. S. firmos įgytą automobilį „BMV 745“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su G. A. , A. Ž. (ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas jam mirus), grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonės (duomenys neskelbtini) žinioje buvusį automobilį ,,VW Touareg“ su Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudodamiesi apgadino, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam 7000 Lt turtinę žalą;

G. J. , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso patalpose, veikdamas kartu su G. A. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, naudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas fizinio smurto vartojimu R. S. ir jo artimųjų atžvilgiu, neturėdamas teisėto pagrindo savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį R. S. perduoti 10000 JAV dolerių, kaip ,,baudą“ už R. S. veiksmus, kuriais R. S. bandė ieškoti pagalbos dėl G. J. ir jo bendrininkų veiksmų;

G. J. , tęsdamas neteisėtus veiksmus ir siekdamas priversti nukentėjusįjį perduoti 10000 JAV dolerių, 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), esančio serviso teritorijoje, veikdamas bendrai su G. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš serviso darbuotojų E. Č. ir M. Š. laikinai atėmė mobiliojo ryšio telefonus, taip pat grasindamas darbuotojams fiziniu smurtu reikalavo, kad jie neperspėtų R. S. , jog jis kartu su bendrininkais yra atvykęs į serviso patalpas ir neleisdamas iš serviso E. Č. ir M. Š. išvykti iš tarnybinių patalpų, neteisėtai atėmė jiems laisvę.

Šiais veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 181 str. 3 d.

Ši baudžiamoji byla 2009 m. gegužės 4 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. birželio 22 d. nutartimis dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto vėl perduota prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad bylą naujai nagrinėjant teisme, sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad ir šį kartą teismui byla perduota su byloje pagausėjusiu neatitikimų, prieštaravimų ir keliančių abejones duomenų kiekiu, kurių pašalinimas bylos nagrinėjimo teisme metu praktiškai neįmanomas dėl būtinumo atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos BPK 219 str. įsakmiai reikalauja kaltinamajame akte, be kitų duomenų, aprašant nusikalstamas veikas, aiškiai ir suprantamai nurodyti nusikalstamų veikų padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes bei pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas surašytas turi būti taip, kad ne tik teismui, bet ir proceso dalyviams būtų aišku, kuo remdamasis prokuroras mano, kad įtariamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turėtų būti pripažintas kaltu, o, tuomet, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kelių įtariamųjų atžvilgiu ar dėl kelių nusikalstamų veikų epizodų, kaltinamajame akte turi būti pateiktas ne tik duomenų, kuriais remdamasis prokuroras grindžia kaltinimą, sąrašas, bet turi būti nurodyta ir kurio įtariamojo kaltę kurie konkretūs bylos duomenys gali pagrįsti. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad šiuos reikalavimus surašant kaltinamąjį aktą kaltinimas ir vėl pažeidė. Ne tik naujo kaltinamojo akto surašymo metu prijungus, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu teismui pateikus eilę naujų, bet prieštaringų tą patį kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų, teismas, nežinodamas, kuriais iš jų prokuroras grindžia konkrečius kaltinimus, neturi galimybės abiejų kaltinamųjų atžvilgiu teisingai ir motyvuotai pagrįsti nei apkaltinamojo, nei išteisinamojo nuosprendžio.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad objektyviai vykdant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, tokio turinio kaltinimo, koks pareikštas kaltinamiesiems G. A. ir G. J. dalyje dėl 20000 eurų reikalavimo iš R. S. , patvirtinimui kaltinamajame akte visų pirma privalu nurodyti duomenis, patvirtinančius R. S. nuosavybės teisės į automobilį BMW 745, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar teisės disponuoti šiuo automobiliu buvimą bei susitarimo sumokėti R. S. 20000 eurų už tą automobilį buvimą, kadangi, tik turint minėtas teises, galima versti tokių turimų teisių atsisakyti. Pagal byloje buvusius ir prokuroro bei kitų proceso dalyvių pateiktus duomenis, automobiliu, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje įvardinti keli automobiliai – tos pačios rūšies dokumentuose juo įvardintas ir 2002 m. laidos BMW 745i markės automobilis, ir 2002 m. laidos BMW 745 markės automobilis. Kaltinimai šioje dalyje abiem kaltinamiesiems pateikti dėl BMW 745 markės automobilio, byloje esančios įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintų duomenų iš JAV Alabamos valstijos kopijos rodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nupirkusi BMW 745i markės automobilį. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, kad skiriasi ir to paties identifikacinio numerio automobilio savininkai: vienuose dokumentuose šio identifikacinio numerio automobilio savininku inkriminuotu laiku nurodyta Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), kituose – Rusijos Federacijos įmonė (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), dar kiti dokumentai rodo, kad šio identifikacinio numerio BMW markės automobilio pardavimo K. A. metu, nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) šio identifikacinio numerio BMW automobilio savininku būti negalėjo, nes, pagal pateiktus duomenis, šio identifikacinio numerio BMW automobilis 2006 m. vasario 5 d. Vilniuje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo tapęs UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Prokuroro teismui pateikti duomenys rodo ir tai, kad šio identifikacinio numerio BMW markės automobilis, pardavėjo (duomenys neskelbtini) pavedimu, jį nusipirkusiai UAB (duomenys neskelbtini), iš JAV ir buvo atgabentas. Minėta sutartis nepanaikinta, todėl nei iš kaltinamojo akto turinio, nei iš bylos duomenų neaišku, kodėl R. S. , nebūdamas minėto automobilio savininku, pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu ir minėtas automobilis laikomas Rusijos Federacijos bendrovės nuosavybe.

Prieštaringi šioje kaltinimo dalyje yra ir kiti teismui apie to paties identifikacinio numerio automobilį pateikti duomenys - pagal 2006 m. liepos 14 d. pirkimo sutartį K. A. vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) įgyto BMW 745i markės automobilio, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), galingumas buvo 239 (AJ, kw), bendroji masė – 2000 kg, ,,Regitros“ dokumentuose K. A. vardu buvo įregistruotas BMW 745 markės automobilis, kurio identifikacinis numeris yra tas pats, t.y., (duomenys neskelbtini), bet galingumas automobilio 245 (kw), o bendroji masė - 1985 kg. Iš prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. teisiamajame posėdyje pateiktos į lietuvių kalbą išverstos Alabamos valstijos Mokesčių departamento pažymos kopijos matyti, kad BMW 745i markės automobilis, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (šio automobilio nei konkretus pirkėjas, nei už šį automobilį sumokėta konkreti suma, nei sumokėjimo už jį būdas, šioje pažymoje nenurodyti ir bylos duomenimis, nenustatyti), 2004 m. kovo 11 d. buvo parduotas aukcione. Pagal prokuroro pateiktą šios pažymos vertimo tekstą, šį automobilio pardavimo aukcione faktą patvirtinanti pažyma buvo išduota tik 2005 m. lapkričio 3 d., tačiau Klaipėdos muitinės atžymos šioje pažymoje padarytos yra 2005 m. birželio 14 d., t. y., šiai pažymai dar nesant išduotai. Šio prokuroro pateikto vertimo turinį atitinkančio originalaus dokumento ar įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos jo kopijos byloje nėra. Pagal teismui teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktos Lietuvos muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), daužtu kairiu šonu automobilį BMW 745, tuo pačiu identifikaciniu Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno 2005 m. birželio 14 d. Pagal taip pat teisiamajame posėdyje teismui prokuroro pateiktos Lietuvos muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendrovės, esančios (duomenys neskelbtini), pavedimu, UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 745i, kurio identifikacinis numeris taip pat yra (duomenys neskelbtini), gavėjui atgabeno 2006 m. liepos 4 d. Pagal teisiamajame posėdyje teismui prokuroro pateiktos Lietuvos muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini) duomenis, taip pat to paties identifikacinio Nr. (duomenys neskelbtini), bet esantis „po autoįvykio BMW 745i markės automobilis“, bendrovės, esančios (duomenys neskelbtini), per atstovą UAB (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 14 d., prie šios deklaracijos pridėtose muitinėje darytose fotonuotraukose užfiksuotas smūgio į dešinį to paties identifikacinio Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio šoną žymių buvimas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog iš kaltinamojo akto turinio neaišku, kuriomis iš šių, prokuroro teismui pateiktų prieštaringo turinio deklaracijų, yra grindžiamas kaltinimas.

Prieštaringi byloje yra ir duomenys apie automobilio, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjus Lietuvoje. Nukentėjusių R. ir T. S. bei kaltinimo teigimu, šis automobilis buvo Rusijoje įsteigtos drabužiais prekiaujančios bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybė, tačiau faktinių duomenų, patvirtinančių, kad šis automobilis būtų buvęs įtrauktas į šios įmonės balansą, jos finansinius dokumentus, byloje nėra.Nepaneigti bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroro pateiktoje 2006 m. vasario 5 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kad kompanija (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), šį BMW 745i markės identifikacinio Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį už 2700 JAV dolerių 2006 m. vasario 5 d. yra pardavusi UAB (duomenys neskelbtini) bei, kartu su automobiliu, perdavusi minėtai bendrovei ir jo dokumentus. Jei šie prokuroro pareikti duomenys yra teisingi, tai identifikacinio Nr. (duomenys neskelbtini) BMW markės automobilis, jo pardavimo K. A. metu, nei Rusijos įmonei (duomenys neskelbtini), nei R. S. , nei jo tuo metu valdytai bendrovei (duomenys neskelbtini), priklausyti negalėjo, tad iš surašyto kaltinamojo akto turinio neaišku, kodėl šio identifikacinio numerio automobilis yra laikomas yra Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad iš kaltinamojo akto turto neaišku, kuriais faktiniais duomenimis remdamasis prokuroras šioje kaltinimo dalyje abiem kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus laiko tęstine nusikalstama turto prievartavimo veika, kuria iš tų veikų turtas buvo pradėtas prievartauti ir kodėl. Iš surašyto kaltinamojo akto turinio turto prievartavimo fakto atsiradimo laikas neaiškus, galima suprasti, kad iki 2006 m. liepos 27 d. jokio turto prievartavimo būti negalėjo, nes, kaltinamiesiems inkriminuotame 20000 eurų prievartavimo dalyje teigiama, jog 2006 m. liepos 26 d. BMV 745 markės automobilį G. A. įgijo turėdamas R. S. pasitikėjimą. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad 2006 m. liepos 12 d., 14:11 val. tuo automobiliu abu S. iš Lietuvos išvyko ir sugrįžo atgal tik 2007 m. liepos 22 d., 22:22 val. Nepaisant minėtų faktinių duomenų, G. A. , pagal jam pateiktą kaltinimą, kaltinamas tuo, jog jis 2006 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tam teisėto pagrindo, grasindamas fizinio smurto panaudojimu privertė nukentėjusįjį jam perduoti automobilį BMW 745, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o po to automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, naudodamasis šiais automobiliais, juos apgadino, nors faktiškai tokia nusikalstama veika, jei ji 2006 m. liepos mėnesį padaryta buvo, tai galėjo būti padaryta tik laikotarpiu tarp 2006 m. liepos 27 d. ir 2006 m. liepos 31 d. Duomenų, patvirtinančių, jog tarp 2006 m. liepos 27 ir liepos 31 d. šie automobiliai būtų buvę apgadinti ir kokie konkretūs apgadinimai jiems buvo padaryti, byloje nėra. R. S. pateiktos jo paties (tuo metu jo pavardė buvo R. B. ) (duomenys neskelbtini) jo vardu 2006 lapkričio 21 d. išrašyta sąmata-sąskaita 1005,80 Lt sumai automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontui bei 2006 m. rugpjūčio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) I. S. (tuo metu pavardė buvo (duomenys neskelbtini)) vardu R. S. išrašyta sąmata 983 Lt sumai automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontui, apmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) buvimo fakto nepatvirtina. Šių R. S. pateiktų dokumentų turinys reikalauja jų patikrinimo ir pagrindimo, nes, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. balandžio 8 d., t.y., nuo įstatų įregistravimo jokių finansinės atskaitomybės dokumentų ar aiškinamųjų raštų nėra pateikusi ir abejonės dėl šios bendrovės vardu byloje pateiktų sąmatų, sąmatų-sąskaitų teisėtumo bei jose įrašytų duomenų teisingumo, nepašalintos.

Iš nukentėjusių R. S. ir I. S. parodymų matyti, kad Rusijos bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilį K. A. vardu nupirkęs G. A. , pažadėjo už jį sumokėti 20000 eurų sumą, pardavęs turimą seną automobilį. Vėliau, t.y., po autoįvykio, kuris įvyko 2006 m. pabaigoje, G. A. pažadėjo sumokėti sutartą 20000 eurų sumą, gavęs pinigus iš draudimo bendrovės. Tokios nukentėjusių nurodomos aplinkybės reiškia, kad ne tik 2006 metais, bet ir kažkurį tai 2007 metų laiko tarpą turto iš R. S. prievartavimo būti taip pat negalėjo, nes, iš nukentėjusios I. S. 2009 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji, kartu su R. S. , 2006 - 2007 metais su G. A. šventė šio gimtadienį, todėl kaltinamasis aktas ir kitoje kaltinimo dalyje surašytas netinkamai, kadangi ir kitose dalyse kaltinama tuo, kad automobilį ,,VW Touareg“ su Rusijos Federacijos valstybiniu numeriu kaltinamieji prievartavo 2007 m. tiksliai nenustatytu laiku ir t.t.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje pažymima, kad iš surašyto kaltinamojo akto negalima suprasti, kuri iš aprašytų veikų, kurį iš inkriminuotų Baudžiamojo kodekso straipsnių atitinka, kurias iš inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurie konkretūs faktiniai duomenys pagrindžia. Tokie pažeidimai ne tik trukdo teismui išnagrinėti bylą, bet ir grubiai pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Prokuroro teigimu, susipažinus su teismo nutartyje nurodytais motyvais, konstatuotina, jog teismas iš esmės kelia tik įrodymų vertinimo klausimą. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys apie automobilį, kurį kaltinamasis G. A. įgijo iš R. S. ir registravo žmonos K. A. vardu, yra prieštaringi. Kaltinamajame akte nurodyta, kad remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 19 d. įregistruotas K. A. vardu . Šiame išraše taip pat nurodyta, kad šio automobilio VIN yra Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio modifikacija - „745“, galia - 245, darbinis tūris- 4398 cm, automobilio įgijimo data 2006 m. liepos 14 d. Taip pat VĮ „Regitra“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie šio automobilio apžiūrą konstatuota, kad automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio modifikacija - „745“, galia - 245, darbinis tūris - 4398 cm, bendroji masė 1985 kg, transporto priemonės registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų automobilio pirkimo pardavimo sutartyje, taip UAB (duomenys neskelbtini) ir K. A. nurodyta, kad automobilio modelis - „745“, bendroji masė- 2000 kg., galingumas - 239 (kw). Tačiau minėtoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas automobilio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenimis, anot prokuroro, neginčijamai nustatyta, kad K. A. įgijo, būtent, automobilį BMW, kurio VIN yra Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro teigimu, remiantis VIN kodu, nustatyta, kad automobilis, kurio VIN (duomenys neskelbtini) yra pagamintas 2002 m., skirtas JAV rinkai. Tai patvirtina byloje esantys dokumentų nuorašai - Alabamos valstijos išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo kopija. Taip pat byloje esantys duomenys (deklaracija (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad, būtent, šis automobilis buvo atgabentas iš JAV, įmonės (duomenys neskelbtini).

Prokuroro nuomone, nepagrįsta ir teismo išvada, jog nenurodyti duomenys, liudijantys apie susitarimo dėl automobilio įgijimo, tarp R. S. ir G. A. egzistavimą. Kaltinamajame akte toks susitarimo buvimas grindžiamas nukentėjusiojo R. S. , I. S. parodymais, taip pat liudytojų parodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad G. A. iš R. S. pirko automobilį BMW (liudytojams nebuvo žinomos konkrečios automobilio pirkimo aplinkybės: dokumentuose nurodoma automobilio bendroji masė, galingumas ir pan.). Prokuroras pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 5 p. reikalavimais, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-47 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų rekomendacijų „Dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“ 12 p. nuostatomis, buvo nurodyta ir kaltinamojo G. A. pozicija dėl automobilio BMW įgijimo. G. A. patvirtina faktą, kad jis iš R. S. pirko tik vieną, būtent, iš JAV atgabentą automobilį BMW, kaltinamasis G. A. tik ginčija aplinkybę dėl atsiskaitymo už įgytą automobilį, nurodydamas, kad pinigus tiesiogiai ir pilnai sumokėjo R. S. .

Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada dėl prieštaringų duomenų apie įmonę (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiu liudijimo apie juridinio asmens, įsteigto remiantis Rusijos Federacijos įstatymais, buveinę, neginčijamai nustatyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) yra įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Anot prokuroro, teismas, iš esmės jau vertindamas byloje esančius duomenis apie automobilio pardavimo aplinkybes, nepagrįstai daro išvadą, kad įmonė (duomenys neskelbtini) negalėjo būti automobilio savininku. Prokuroro teigimu, vertindamas byloje esančią pirkimo - pardavimo sutartį, teismas neatsižvelgia į kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes - R. S. , I. S. parodymus, dėl automobilio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo tvarkos, dokumentų pildymo eiliškumo ir t. t. Taip pat teismas, aptardamas byloje esančius duomenis apie automobilio „BMW“ sugadinimus, iš esmės atlieka įrodymų vertinimą, tačiau taip pat neatsižvelgia į kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes - nukentėjusiųjų parodymus, dėl automobilio įgijimo, jo būklės, atgabenimo, remonto ir toliau sekusio pardavimo.

Prokuroras nurodo, kad nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikti kaltinimai nėra aiškūs, suprantami. Skundžiamoje nutartyje išsakytas teiginys, kad G. A. , įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, įgijo automobilį, o tą patį mėnesį, veikdamas bendrininkų grupėje su G. J. ir jau atlikdamas neteisėtus veiksmus, naudojosi nukentėjusiojo ir jo įmonės automobiliais, iš esmės yra ikiteisminio tyrimo, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu gautų duomenų vertinimas, kadangi ši išvada grindžiama ir nukentėjusiosios I. S. teisminio posėdžio metu duotais parodymais. Prokuroras pažymi, kad teismo išvada, jog kaltinamieji akcentavo tą aplinkybę, kad kaltinimas nėra aiškus, nėra visiškai tiksli. 2011 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pagarsinus kaltinamąjį aktą ir uždavus klausimą ar kaltinimas suprantamas, ar kaltinamieji prisipažįsta kaltais, tiek kaltinamais G. A. , tiek kaltinamasis G. J. pareiškė, kad supranta kuo yra kaltinami, kaltais neprisipažįsta.

Prokuroro nuomone, visos pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nepagrįstai traktuojamos, kaip Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų pažeidimai, trukdantys nagrinėti baudžiamąją bylą, be to, nutartyje nėra nurodyta kokie konkretūs Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimai buvo pažeisti, o apsiribota iš esmės ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų daliniu įvertimu, nutartyje nėra įvardinami procesiniai veiksmai, kurie turėtų būti atlikti, bylą perdavus prokurorui ir tokiu būdu, teismo nuomone, leistų ištaisyti pažeidimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato vienintelį atvejį, kada teismas gali bylą perduoti prokurorui. Šis atvejis numatytas Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartyje nėra nurodyta, kokios Lietuvos Respublikos BPK 219 str. dalys pažeistos, surašant kaltinamąjį aktą šioje baudžiamojoje byloje, tačiau iš nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuomone, netinkamai aprašyta nusikalstama veika ir netinkamai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p., 4 p.).

Formaliai Lietuvos Respublikos BPK 219 str. didelių reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama, nurodomos elementarios kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Tačiau įstatymas, tame tarpe ir baudžiamojo proceso įstatymas, turėtų būti taikomas sistemiškai, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nustatytas kaltinamojo akto turinys turi atitikti ir kitas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šis reikalavimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos BPK 254 str., 255 str. turinio. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šių normų analizė rodo, kad byla teisme nagrinėjama kaltinamojo akto ribose ir teismas, laikydamasis šio reikalavimo, negali išnagrinėti bylos bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jei kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, jeigu kaltinamojo akto turinys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti labai tikslus ir juridiškai korektiškas – turi būti kiek įmanoma tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat turi būti tiksliai nurodyta už kokią nusikalstamą veiką, koks Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) numato atsakomybę, turi būti tiksliai aprašyta nusikalstama veika, nurodant, ar tai pavieniai nusikaltimai, ar tęstinis nusikaltimas. Kaltinamasis negali tinkamai gintis nuo pateiktų kaltinimų, jei iš kaltinimų turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku, kokia padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama.

2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro surašytas kaltinamasis aktas taip, kad iš jo turinio nėra aišku, galima tik spėlioti, ar G. A. ir G. J. inkriminuojamas turto prievartavimas yra tęstinė veika, ar atskiri pavieniai nusikaltimai – veikos kvalifikavimas nurodomas vienas – Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., tačiau aprašyti keli nusikalstamos veikos epizodai, vienus iš jų kvalifikuojant kaip ,,tęsdamas nusikalstamą veiką“, t. y. galima numanyti kaip tęstinį nusikaltimą, kitus aprašant be nuorodos į tęstinumą, t. y., kaip pavienius nusikaltimus. Jeigu veika kvalifikuojama kaip tęstinis nusikaltimas, tai turėtų būti nurodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tame tarpe ir subjektyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai, pagal kuriuos tęstinė veika skiriama nuo pavienių nusikaltimų. Kai kuriuose turto prievartavimo epizoduose visiškai nenurodyta nusikaltimo padarymo vieta, o nusikaltimo padarymo laikas nurodytas neapibrėžtai. G. A. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fizinio smurto panaudojimu, vertė nukentėjusįjį perduoti jo ir kartu su juo veikiančių asmenų naudojimui įvairius nukentėjusiajam ir jo įmonei priklausančius automobilius - 2006 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jo naudojimui automobilį ,,BMW 745“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas); nuo 2006 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jo naudojimui automobilį ,,VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas); 2007 m. rugpjūčio 21-22 dienomis, veikdamas bendrai su G. J. , grasindamas fiziniu smurtu privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ,,VW LT-46“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta); 2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su G. J. , A. Ž. (ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas jam mirus), grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonės (duomenys neskelbtini) žinioje buvusį automobilį ,,VW Touareg“ su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas); G. J. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fizinio smurto panaudojimu, vertė nukentėjusįjį perduoti jo ir kartu su juo veikiančių asmenų naudojimui įvairius nukentėjusiajam ir jo įmonei priklausančius automobilius - nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas fizinio smurto naudojimu, paėmė iš nukentėjusiojo naudojimui automobilį ,,BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas); nuo 2006 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, grasindamas smurto naudojimu, paėmė iš nukentėjusiojo naudojimui automobilį ,,BMW 520“ itališkas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas); 2007 m. rugpjūčio 21-22 dienomis, veikdamas bendrai su G. A. , grasindamas fiziniu smurtu privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ,,VW LT-46“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta); 2007 metais, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su G. A. , A. Ž. (ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu nutrauktas jam mirus), grasindamas fiziniu smurtu, privertė nukentėjusįjį perduoti jų naudojimui įmonės (duomenys neskelbtini) žinioje buvusį automobilį ,,VW Touareg“ su Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nenurodyta veikos padarymo vieta, veikos padarymo laikas neapibrėžtas).

Iš kaltinamojo akto turinio taip pat neaišku, kuriam iš kaltinamųjų yra inkriminuojamas plėšimas (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.). Iš nusikalstamos veikos aprašymo, nors pavardė nenurodyta, tačiau pagal kaltinamojo akto struktūrą būtų galima spręsti, kad diktofono plėšimą padarė G. A. , tačiau kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., požymiai yra G. J. veiksmuose. Be to, nėra nurodyta plėšimo būdu pagrobto svetimo turto vertė. Kaltinamajame akte nurodyta nukentėjusiesiems padaryta žala, tačiau nukentėjusiesiems padaryta žala ir pagrobto turto vertė nėra tapačios sąvokos. Kaip minėta, teismas nagrinėja bylą kaltinamojo akto ribose, esant tokiems kaltinamojo akto trūkumams, teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos ir priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Šie kaltinamojo akto trūkumai leidžia daryti išvadą, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 d. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje daug dėmesio ir analizės skiriama byloje esančių įrodymų prieštaringumui, nepakankamumui. Iš šios analizės galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nuomone yra pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 4 p. nuostatos. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 4 p. nereikalauja, kad kaltinamajame akte nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinamasis aktas, būtų neprieštaringi, pakankamai ar neabejotinai įrodantys kaltininko kaltumą. Prokuroras kaltinamajame akte nurodo tokius duomenis, kurie yra surinkti byloje. Teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, tame tarpe ir prieštaringus, tiria, analizuoja, vertina ir daro išvadas, sprendžia, ar įrodymų visetas yra pakankamas įrodyti asmens kaltumą, jam inkriminuojamų veikų padarymu. Jei byloje esančių ištirtų įrodymų visetas pakankamas neabejotinai išvadai dėl asmens kaltumo, teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu įrodymų nėra pakankamai, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kaltinamajame akte nurodytų pagrindinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimo prieštaringumas ir neišsamumas nėra pagrindas laikyti, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 4 p. reikalavimų ir bylą perduoti prokurorui. Šie kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti ir nagrinėjant bylą teisme.

Byla turi būti perduota prokurorui dėl to, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį.