- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1N-61/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01774-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vladimiro Sergejevo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-258-92/2014 (teisminio proceso Nr. 1-12-1-01774-2013-0), kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą po nutarties įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismui buvo perduotas 2014 m. vasario 27 d. kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla, kurioje:
D. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2013 m. gegužės 26 d., apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J., ir tokiu būdu, važiuojant iš (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Z. P. ir pro pusiau atidarytą vairuotojo pusės langą, vienoje rankoje laikydamas metalinį strypą, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė pastarajam 7 smūgius į veido sritį, o po to atidarė vairuotojo pusės dureles ir Z. P. spėjus pasilenkti link vairo ir uždengti veidą rankomis, tyčia metaliniu strypu sudavė pastarajam dar 3 smūgius į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas Z. P. sumušimą pakaušio srityje ir tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą.
Taip pat D. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013 m. gegužės 26 d. apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, po to, kai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą, užsimojęs metaliniu strypu, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., kuris tuo metu grūmėsi su J. S. lauke prie automobilio bagažinės, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios dingsties, minėtu metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
J. S. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2013 m. gegužės 26 d., apie 16.35 val., vairuodamas automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. Š., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., atidarė jo duris ir tyčia abiem savo o 2 smūgius kumščiu į veido sritį ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su D. Š., nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sutrikdė nukentėjusio A. J. sveikatą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla Nr. 1-258-92/2014 perdavė prokurorui, nustatęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra neaiškūs ir prieštaringi, todėl negalima nustatyti pareikštų kaltinimų apimties. Kaltinamajame akte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl sunkaus nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų kaltinamas tik D. Š., tačiau iš kaltinimo formuluotės matyti, kad D. Š. kaltinamas sužalojimus nukentėjusiajam A. J. padaręs bendrais veiksmais su J. S.. Šiuo atveju, jeigu D. Š. būtų pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, iš esmės būtų konstatuota ir J. S. kaltė dėl sunkaus A. J. sveikatos sutrikdymo, nors pagal šį straipsnį kaltinimas jam (J. S.) nėra pareikštas. Šioje baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto prieštaringumas ir neaiškumas pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą būtų iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai vertintini ir kaip esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vladimiras Sergejevas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Prokuroro teigimu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių konkrečiai Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas ir kodėl šio pažeidimo negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamajame akte yra nurodyti visi nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamieji kaltinami, sudėties požymiai ir kiti duomenys, kurie turi būti nurodyti surašant kaltinamąjį aktą, laikantis BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, yra nepagrįsta.
Prokuroras teigia, kad D. Š. ir J. S. pateikti kaltinimai yra pakankamai konkretūs, išsamūs, kaltinamajame akte nurodytos visos kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis apibūdinančios aplinkybės: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, motyvas, pasekmės, taip pat ir nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamieji nepareiškė, kad kaltinimai jiems nesuprantami, kaltinimą suprato visi proceso dalyviai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad smurtą prieš A. J. vartojo abu kaltinamieji: J. S. nukentėjusįjį mušė kumščiu, o D. Š. – metaliniu strypu. A. J. kūne konstatuoti nežymus ir sunkus sveikatos sutrikdymai, kurie galimai buvo padaryti metaliniu strypu. Skunde nurodoma, kad, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, J. S. pateiktas kaltinimas dėl visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymo, kuomet A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, D. Š. kaltinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų, kuomet A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus bei sunkus sveikatos sutrikdymai.
Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija neprivalo būti absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuojama padaryta nusikalstama veika. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, pašalinti iš kaltinimo atitinkamas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus teismas gali išsiaiškinti atlikdamas procesinius veiksmus arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, neperduodant bylos prokurorui tyrimui papildyti. Neatitikimus kaltinamajame akte galima ištaisyti pasinaudojant Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes. Prokuroro teigimu, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai perdavė bylą prokurorui ir nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių per įmanomai trumpiausią laiką išsamiai bei nešališkai ištirti nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui pažeidžia ir operatyvumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.
Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose) svarbu aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo(-ys) yra kaltinamas(-i), taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia(-ios) BK norma(-os) numato baudžiamąją atsakomybę už inkriminuojamą(-as) veiką(-as). Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju, ir tik gavęs kaltinamąjį aktą galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (BPK 255 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismui perduotame kaltinamajame akte D. Š. pateiktas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą suformuluotas taip: D. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J., ir tokiu būdu, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, po to, kai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą, užsimojęs metaliniu strypu, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., kuris tuo metu grūmėsi su J. S. lauke prie automobilio bagažinės, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios dingsties, minėtu metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pareikštas įtarimas gramatiškai suformuluotas taip, kad leidžia daryti išvadą, jog D. Š. su J. S. bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. J. ne tik sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir padarė dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis tokia įtarimo formuluote pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turi būti perduotas teisti ne tik D. Š., bet ir J. S., kuris nėra įtariamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją teisme, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti griežtai laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir aprašyti jas taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis. Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas (BPK 219 straipsnio 3 punktas) neatitinka nurodyto Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Kaltinamasis aktas nėra bet koks tekstas ar frazių rinkinys, kuris bylą nagrinėjant teisme turėtų būti koreguojamas, keičiamas, tikslinamas. Kaltinamasis aktas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, surašyti tyrėjo, prokuroro, teismo, turi būti surašytas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visus duomenis surašant taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti tikslus, išsamus, juridiškai korektiškas, neprieštaringas, be gramatinių ir loginių klaidų. Kai nagrinėjant bylą teisme išaiškėja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje, taikomos šiame straipsnyje numatytos taisyklės. Tačiau, jei kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą, aiškūs jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tai šie trūkumai turėtų būti ištaisomi nedelsiant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje. Tokie teismo veiksmai nepažeidžia operatyvumo principo, o, priešingai nei nurodyta prokuroro skunde, padeda šį principą įgyvendinti. Baudžiamojo proceso reikalavimus atitinkančio kaltinamojo akto surašymas byloje yra pagrindas teisingam bylos išnagrinėjimui teisme. Aiškus nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, bet ir užtikrina išsamų ir operatyvų reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimą ir bylos išnagrinėjimą teisme. Kuo ankstesnėje proceso stadijoje ištaisomi kaltinamojo akto trūkumai, tuo operatyviau ir išsamiau išnagrinėjama baudžiamoji byla.
Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Kaip jau minėta, nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, teismas nuosprendyje pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Šiuo atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, o būtent – aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl tai trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Šie esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Pagrindu perduoti bylą prokurorui gali būti tik esminiai kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, tačiau kaltinamasis aktas turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus bet kuriam procesiniam dokumentui, t. y. jis turi būti surašytas ne tik suprantamai, bet ir be rašybos bei skyrybos klaidų. Kaltinamajame akte esančios rašybos ir skyrybos klaidos nelaikytinos esminiu kaltinamojo akto trūkumu, tačiau, perdavus bylą prokurorui, jos taip pat turėtų būti ištaisytos.
Vilniaus apygardos teismas šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pagrįstai pripažino iš esmės neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad tai trukdo bylą išnagrinėti teisme ir pagrįstai priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui. Trūkumai, kuriuos prokuroras turi pašalinti, teismo nutartyje aiškiai išdėstyti. Todėl daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti arba keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.