Vilniaus apygardos teismo nutartis

vadovaudamasi BPK 233 straipsnio taisyklėmis sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-258-92/2014 (teisminio proceso Nr. 1-12-1-01774-2013-0) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2013-05-26, apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią, automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Z. P., pro pusiau atidarytą vairuotojo pusės langą, vienoje rankoje laikydamas metalinį strypą, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė pastarajam 7 smūgius į veido sritį, o po to atidarė vairuotojo pusės dureles ir Z. P. spėjus apsilenkti link vairo ir uždengti veidą rankomis, tyčia metaliniu strypu sudavė pastarajam dar 3 smūgius į galvos sritį, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas Z. P. sumušimą pakaušio srityje ir tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Taip pat D. Š. kaltinamas sunkiai sužalojęs žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

2013-05-26, apie 16.35 val., važiuodamas automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. S., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t.y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, po to, kai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. P. sveikatą, užsimojęs metaliniu strypu, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., kuris tuo metu grūmėsi su J. S. lauke prie automobilio bagažines, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios dingsties, minėtu metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliu galvos smegenų dangalu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.

J. S. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2013-05-26, apie 16.35 val., vairuodamas automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Š., kelio važiuojamojoje dalyje, rodydami nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, be dingsties, rodydami nepadorius gestus ir mosikuodami rankomis, kelis kartus bandė užkirsti kelią automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo nukentėjusieji Z. P. ir A. J. ir tokiu būdu važiuojant iš Tuskulėnų g., Vilniuje, už pėsčiųjų perėjos prie įvažiavimo į žiedinę sankryžą, užkirto kelią antroje eismo juostoje sustojusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. J., atidarė jo duris ir tyčia abiem savo rankomis paėmęs A. J. už dešinės rankos, ištempė pastarąjį į lauką, kur tyčia sudavė A. J. 2 smūgius kumščiu į veido sritį ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su D. Š., nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sutrikdė nukentėjusio A. J. sveikatą.

Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Bylos parengimo nagrinėti metu susipažinus su bylos medžiaga bei kaltinamuoju aktu daroma išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl byla perduotina prokurorui.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas susipažįsta su bylos medžiaga bei kaltinamuoju aktu ir priima vieną iš BPK 232 straipsnyje numatytų nutarčių. BPK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas priima tik nustatęs, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme. Viena iš aplinkybių neleidžiančių bylos nagrinėti teisme yra kai kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.).

Kaltinamasis aktas, kurio turinys apibrėžtas BPK 219 straipsnyje, yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nuo jo tinkamo surašymo priklauso ir bylos nagrinėjimas teisme, kadangi byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 233 straipsnio tvarka būtent pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą. Taigi, kaltinamasis aktas apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). BPK nenumato galimybės teismui nutartyje dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti detaliai aprašyta nusikalstama veika – nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kt.; vadovaujantis 5 punktu kaltinamajame akte turi būti nurodytas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Paminėtos nuostatos yra svarbiausios iš tų, kurios turi būti nurodytos kaltinamajame akte, tam, kad perskaičius kaltinamąjį aktą būtų aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Šių aplinkybių žinojimas yra svarbus kaltinamajam, kad galėtų tinkamai pasirengti gynybai teismo proceso metu.

Teismo nuomone, kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra neaiškūs ir prieštaringi, dėl ko negalima nustatyti pareikštų kaltinimų apimties.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, J. S. yra kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., o D. Š. yra kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. Būtent dėl kaltinimų padarius pastarąją nusikalstamą veiką kaltinamasis aktas ir neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog tik D. Š. yra kaltinamas nukentėjusiojo A. J. tyčiniu sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų, tačiau aprašant nusikalstamą veiką nurodyta, kad D. Š. „<...> metaliniu strypu tyčia sudavė A. J. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko A. J. parkrito ant šaligatvio ir prarado sąmonę, ir tokiu būdu tyčia, bendrais veiksmais su J. S. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruvą po voratinkliu galvos smegenų dangalu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.“ T.y. D. Š. kaltinamas sužalojimus A. J. padaręs bendrais veiksmais su J. S., iš ko galima suprasti, kad ir J. S. yra kaltas dėl A. J. padarytų sužalojimų, bet J. S., kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kaltinamas padaręs tik vieną nusikalstamą veiką (BK 284 str. 1 d.). Tokia situacija iš esmės yra negalima, nes kaltinamasis, šiuo atveju J. S., galėtų gintis tik nuo jam tiesiogiai pareikšto kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., bet jei D. Š. būtų pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., tai iš esmės būtų konstatuota ir J. S. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nors J. S. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. nebuvo perduotas teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto prieštaringumas ir neaiškumas pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 str. 3 d.). Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą būtų iš esmės pažeistas BPK 255 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo teisme ribas. Aukščiau nurodyti kaltinamojo akto trūkumai vertinami ir kaip esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grindžiamas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodyta: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-337/2006, 2K-P-36/2010). Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal BPK nuostatas surašyti tinkamo turinio ir formos kaltinamąjį aktą ir perduoti jį teismui kartu su medžiaga, kuri reikalinga priimant sprendimą, yra prokuroro pareiga.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokios pačios pozicijos, vertinant bylos perdavimo prokurorui klausimą, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-24/2012, 1N-55/2012).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.,

nutaria:

kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla Nr. 1-258-92/2014 (teisminio proceso Nr. 1-12-1-01774-2013-0) grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai nutartyje išdėstytiems trūkumams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą po nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.