- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 1N-16/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- D. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. M. ir R. B. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismui 2011 m. gruodžio 16 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.
D. M. kaltinamas tuo, jog nuo 1999 09 29 d. iki 2009 04 10 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įregistruota 1994 11 10 d. Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), viršininku, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) - turtą, laikotarpiu nuo 2003 01 01 d. iki 2009 04 10 d., veikdamas tiesiogine tyčia kartu su R. B. , UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal bendrą judviejų susitarimą, jo (D. M. ) tam tikslui sukurtą specialią kompiuterinę programą pinigams išgryninti, bendrovės degalinėje, (duomenys neskelbtini), jam (D. M. ) nurodžius savo seseriai - degalinės operatorei - kasininkei R. Z. , parduodant degalus už grynus pinigus, kai nėra išduodamas kvitas klientui, kompiuteriniame kasos aparate pagal specialią kompiuterinę programą fiksuoti, jog už degalus buvo atsiskaityta ne grynais pinigais, o virtualiomis kortelėmis - 9999999999999904, 9999999999999905, 9999999999999920, kurių sąrašuose (išraiškose) nurodyti degalų pardavimai minėtoje degalinėje kompiuterinio kasos aparato kontrolinėse juostose buvo fiksuojami kredito skyriaus skyreliuose „Degalinės reikmėms“, „Savom reikmėms“, „Snoras“, pagal korteles 9440000062300423 ir 94400000002310604, t. y. tokių degalų pirkimų (už degalus sumokant grynais pinigais ir neišduodant klientui kvito) duomenys buvo įvedami į kompiuterio atmintį ir vėliau, baigiantis kasos aparato juostai, įvedami į kasos aparato kredito skyriuje sukurtą konkretų skyrelį bei atspausdinami, tokiu būdu kasos aparato kasoje susidarydavo grynų pinigų perteklius, kurį iš kasos aparato išimdavo jis (D. M. ) ar R. Z. savo pamainos metu bei jį perduodavo jam (D. M. ), o jis (D. M. ) jo neįnešdavo į degalinės kasą, o ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, minėtoje degalinėje, per kelis kartus, įvairiomis sumomis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą piniginių lėšų dalį perdavė R. B. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dalį su R. B. leidimu jis (D. M. ) pasiėmė sau bei dalį perdavė R. Z. , ir jam (D. M. ) suklastojus minėtoje degalinėje išspausdintas kasos aparato kontrolines juostas, iškerpant iš jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 procentų nuolaida, kurie buvo atspausdinti kasos aparato kontrolinės juostos pradžioje arba pabaigoje iš eilės, kad lengviau būtų galima juos nukirpti, bei jas suklijuojant ir laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn., suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus, pritaikant 100 procentų nuolaidą, buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt ir ši suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje, tokiu būdu D. M. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) – turtą – pinigines lėšas 313 884,74 Lt sumai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Be to, D. M. kaltinamas tuo, jog nuo 1999 09 29 d. iki 2009 04 10 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), viršininku, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) - turtą, veikdamas tiesiogine tyčia kartu su R. B. , UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal bendrą judviejų susitarimą, jo (D. M. ) tam tikslui sukurtą specialią kompiuterinę programą pinigams išgryninti, R. B. žinant, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. imtinai, iškirpdamas iš degalinės, (duomenys neskelbtini), elektroninio kasos aparato išspausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių 9999999999999904, 9999999999999905 ir 9999999999999920 sąrašuose (išraiškose) nurodytus su 100 procentų nuolaida parduotų degalų kvitus, išskyrus 2004 01 12 d. kvitus Nr. 567322 ir Nr. 567540 (kortelė 99999999999999920), 2006 08 02 d. kvitą Nr. 359/484 (kortelė 99999999999999920) ir 2008 04 30 d. kvitą Nr. 780/182 (kortelė 9999999999999904), atspausdintus kasos aparato juostos pradžioje arba pabaigoje iš eilės, kad lengviau būtų galima juos nukirpti, bei jas suklijuodamas, suklastojo minėtos degalinės mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“, ir šias suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus, pritaikant 100 procentų nuolaidą, buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt ir ši suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
R. B. kaltinamas tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.
R. B. kaltinamas tuo, jog nuo 1994 11 10 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įregistruota 1994 11 10 d. Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) - turtą, laikotarpiu nuo 2003 01 01 d. iki 2009 04 10 d., veikdamas tiesiogine tyčia kartu su UAB (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), viršininku D. M. , pagal bendrą judviejų susitarimą, D. M. tam tikslui sukurtą specialią kompiuterinę programą pinigams išgryninti, bendrovės degalinėje, (duomenys neskelbtini), D. M. nurodžius savo seseriai - degalinės operatorei - kasininkei R. Z. , parduodant degalus už grynus pinigus, kai nėra išduodamas kvitas klientui, kompiuteriniame kasos aparate pagal specialią kompiuterinę programą fiksuoti, jog už degalus buvo atsiskaityta ne grynais pinigais, o virtualiomis kortelėmis - 9999999999999904, 9999999999999905, 9999999999999920, kurių sąrašuose (išraiškose) nurodyti degalų pardavimai minėtoje degalinėje kompiuterinio kasos aparato kontrolinėse juostose buvo fiksuojami kredito skyriaus skyreliuose „Degalinės reikmėms“, „Savom reikmėms“, „Snoras“, pagal korteles 9440000062300423 ir 94400000002310604, t. y. tokių degalų pirkimų (už degalus sumokant grynais pinigais ir neišduodant klientui kvito) duomenys buvo įvedami į kompiuterio atmintį ir vėliau, baigiantis kasos aparato juostai, įvedami į kasos aparato kredito skyriuje sukurtą konkretų skyrelį bei atspausdinami, tokiu būdu kasos aparato kasoje susidarydavo grynų pinigų perteklius, kurį iš kasos aparato išimdavo D. M. ar R. Z. savo pamainos metu bei jį perduodavo D. M. , o šis (D. M. ) jo neįnešdavo į degalinės kasą, o ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, minėtoje degalinėje, per kelis kartus, įvairiomis sumomis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą piniginių lėšų dalį perdavė jam (R. B. ) ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dalį, su jo (R. B. ) leidimu, D. M. pasiėmė sau bei dalį perdavė R. Z. , ir D. M. suklastojus minėtoje degalinėje išspausdintas kasos aparato kontrolines juostas, iškerpant iš jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 procentų nuolaida, kurie buvo atspausdinti kasos aparato kontrolinės juostos pradžioje arba pabaigoje iš eilės, kad lengviau būtų galima juos nukirpti, bei jas suklijuojant ir laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn., suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus, pritaikant 100 procentų nuolaidą, buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt ir ši suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje, tokiu būdu R. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) – turtą – pinigines lėšas 313 884,74 Lt sumai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Be to, R. B. kaltinamas ir tuo, kad nuo 1994 11 10 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas tikslą pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) - turtą, veikdamas tiesiogine tyčia kartu su D. M. , UAB (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), viršininku, pagal bendrą judviejų susitarimą, D. M. tam tikslui sukurtą specialią kompiuterinę programą pinigams išgryninti, jam (R. B. ) žinant, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. imtinai, D. M. , iškirpdamas iš degalinės, (duomenys neskelbtini), elektroninio kasos aparato išspausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių 9999999999999904, 9999999999999905 ir 9999999999999920 sąrašuose (išraiškose) nurodytus su 100 procentų nuolaida parduotų degalų kvitus, išskyrus 2004 01 12 d. kvitus Nr. 567322 ir Nr. 567540 (kortelė 99999999999999920), 2006 08 02 d. kvitą Nr. 359/484 (kortelė 99999999999999920) ir 2008 04 30 d. kvitą Nr. 780/182 (kortelė 9999999999999904), atspausdintus kasos aparato juostos pradžioje arba pabaigoje iš eilės, kad lengviau būtų galima juos nukirpti, bei jas suklijuodamas, suklastojo minėtos degalinės mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“, ir šias suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus, pritaikant 100 procentų nuolaidą, buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt ir ši suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo R. B. gynėjo advokato R.Merkevičiaus prašymą grąžinti bylą prokurorui, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei yra kitų baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme bei 2012 m. sausio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad iš byloje kaltinamiesiems pateikto kaltinimo matyti, jog nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinami R. B. ir D. M. , galimai padarė ir R. Z. , nes kaltinime yra aprašyti ir R. Z. veiksmai. R. Z. byloje apklausta liudytoja, joks procesinis sprendimas dėl jos galimai nusikalstamų veiksmų, kurie yra nurodomi D. M. ir R. B. pateiktuose kaltinimuose, byloje nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad, nesant byloje R. Z. veiksmų teisinio įvertinimo, yra ribojama kaltinamųjų teisė į gynybą, tuo pačiu galėtų būti apsunkinamas teisingo sprendimo, tame tarpe ir dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, priėmimas. Pagal reiškiamus kaltinimus matyti, jog visi procesiniai sprendimai, visų galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų atžvilgiu, turėtų būti išspręsti toje pačioje byloje, ir tik taip būtų galima užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nėra priežasčių, dėl kurių R. Z. atsakomybės klausimas turėtų/galėtų būti sprendžiamas po D. M. ir R. B. bylos išnagrinėjimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip dar vieną kaltinamojo akto trūkumą nurodė ir R. B. reiškiamo kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. veikos netinkamą aprašymą. Kaltinime nenurodyti ir neaprašyti jokie faktiniai aktyvūs R. B. veiksmai, neatskleistas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. kvalifikuojantis požymis – didelė žala.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Prokurorės teigimu, teisėja D.Kazlauskienė, susipažinusi su byla, nenustatė kliūčių, neleidžiančių nagrinėti bylą teisme ir bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo patvirtindamas, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, o jei ir yra kokių kaltinamojo akto trūkumų, jie neesminiai ir netrukdo bylą nagrinėti teisme, juos galima pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje. Pirmosios instancijos teismas, tik gavęs kaltinamojo R. B. gynėjo prašymą grąžinti bylą prokurorui, padarė priešingą išvadą ir priėmė skundžiamą nutartį, tokiu būdu pats sau prieštaraudamas. Prokurorė nurodo, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, kaltinamajame akte tiksliai nurodyta, kokias Baudžiamojo kodekso nuostatas pažeidė kaltinamieji, nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, taip pat tiksliai ir aiškiai aprašyti kaltinamųjų R. B. ir D. M. veiksmai. Anot prokurorės, kaltinamajame akte nurodant nusikalstamos veikos padarymo būdą yra aprašyti ir R. Z. veiksmai. Prokurorės teigimu, R. Z. byloje buvo apklausta liudytoja, pranešimas apie įtarimą jai įteiktas nebuvo, kadangi valstybinio kaltintojo nuomone, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., padarymo. Ši aplinkybė, anot prokurorės, niekaip neriboja kaltinamųjų R. B. ir D. M. teisės į gynybą, kadangi kaltinime yra nurodyti jiems inkriminuoti nusikalstami veiksmai, jie veikė bendru susitarimu ir nustatyta turtinė žala padaryta bendrais veiksmais. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, net nepradėjęs nagrinėti bylos, nusprendė bylą perduoti prokurorui trūkumams pašalinti ir tokiu atveju, prokuroras, esant būtinumui, neturėjo galimybės pasinaudoti savo baudžiamojo proceso įstatymo numatyta teise – iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, šie asmenys nebuvo nurodyti kaltinamajame akte. Tiek kaltinamojo akto turinys (R. B. ir D. M. nusikalstamų veikų aprašymas), tiek byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. Z. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (ar kitame Baudžiamojo kodekso straipsnyje (jo dalyje, punkte)) numatyto nusikaltimo požymių. UAB (duomenys neskelbtini) turto – piniginių lėšų – pasisavinimo mechanizmas buvo pakankamai sudėtingas ir reikalaujantis atitinkamos kvalifikacijos, sugebėjimų, galimybės atlikti tam tikras finansines operacijas, funkcijų pasidalinimo. R. Z. šiame svetimo turto užvaldymo mechanizme atliko tam tikrus veiksmus, turėjo tam tikrą vaidmenį, funkcijas. Be R. Z. veiksmų nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas. R. Z. byloje buvo apklausta liudytoja, joks procesinis sprendimas dėl jos galimai nusikalstamų veiksmų, kurie nurodomi D. M. ir R. B. pateiktuose kaltinimuose, byloje nėra priimtas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad, nesant byloje R. Z. veiksmų teisinio įvertinimo, yra ribojama kaltinamųjų teisė į gynybą, tuo pačiu galėtų būti apsunkinamas teisingo sprendimo, tame tarpe ir dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, priėmimas. Pagal reiškiamus kaltinimus matyti, jog visi procesiniai sprendimai, visų galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų atžvilgiu, turėtų būti išspręsti toje pačioje byloje, ir tik taip būtų galima užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nėra priežasčių, dėl kurių R. Z. atsakomybės klausimas turėtų/galėtų būti sprendžiamas po D. M. ir R. B. bylos išnagrinėjimo. R. Z. procesinė padėtis – liudytoja – ne tik pažeidžia kaltinamųjų R. B. ir D. M. teises, bet pažeidžia ir pačios R. Z. teises bei neleidžia teismui pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes apklausiama liudytoja R. Z. privalėtų duoti parodymus apie savo galimai nusikalstamą veiką. Liudytojas privalo teismui duoti teisingus parodymus, neturi teisės atsisakyti duoti parodymus (Lietuvos Respublikos BPK 83 str.), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. neleidžia versti asmenį duoti parodymus apie savo paties nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatytas nusikaltimas padaromas tyčiniais aktyviais veiksmais. Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad kaltinamajame akte aprašant šią R. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai nenurodyti jokie R. B. aktyvūs veiksmai, iš kaltinamojo akto turinio neaišku, kodėl nusikaltimas kvalifikuojamas pagal minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio 3 dalį, neatskleistas kvalifikuojantis požymis – didelė žala (šis kaltinamojo akto trūkumas liečia ir D. M. pateiktą kaltinimą). Iš esmės kaltinimo R. B. turinys kompiuterio ,,copy – paste“ funkcijos pagalba yra perkeltas iš D. M. kaltinimo, nenurodant, kaip minėta, jokių aktyvių R. B. veiksmų.
Prokurorės skunde nurodyta, kad teisėja, susipažinusi su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustačiusi kliūčių, neleidžiančių nagrinėti bylą teisme, todėl, prokurorės nuomone, vėlesnė nutartis, kuria byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, yra prieštaringa. Teisėjo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nesaisto teismo priimamų vėlesnių procesinių sprendimų, nes, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, įvairūs procesiniai klausimai gali būti sprendžiami kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu ar bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje. Prokurorės skunde nurodyta, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nesuteikė galimybės prokurorui pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta teise – iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir nustatęs, kad byloje surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, neprivalo laukti ir tikėtis, kad prokuroras galbūt pakeis kaltinimą, priešingai – pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 2 p. numatyto pažeidimo – asmuo, kurio galimai nusikalstami veiksmai yra aprašyti kaltinamajame akte (R. Z. ), nėra patrauktas įtariamuoju – neįmanoma ištaisyti bylą nagrinėjant teisme negrąžinus baudžiamosios bylos prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nėra prokuroro (ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno) diskrecinė teisė – prokuroras (ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas), nustatęs, kad asmens veikoje yra Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, privalo spręsti klausimą dėl įtarimo pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį šiam asmeniui pareiškimą. Kaltinamojo akto turinys turi atitikti pareikšto įtarimo turinį. Įvertinus byloje surinktų įrodymų specifiką – D. M. duoda R. B. kaltinančius parodymus, kai R. B. visiškai neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ta aplinkybė, kad D. M. sesuo R. Z. , galimai bendrininkavusi darant nusikaltimą, esant pakankamai akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams, nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jai nebuvo pareikšti įtarimai, kelia abejonių prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimą ir pasirašiusio kaltinamąjį aktą, nešališkumu. Nešališkumas Lietuvos Respublikos BPK 58 str. prasme turi būti vertinamas tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme, t. y. neturi būti ne tik Lietuvos Respublikos BPK 58 str. nurodytų aplinkybių, bet ir subjektyviai prokuroro (ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto) veiksmai proceso dalyviams neturi kelti abejonių prokuroro (ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto) nešališkumu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį.