Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko N. B. (N. B.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto pareiškimą skolininkui N. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl 692,70 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. rugsėjo 26 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 11 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. B. kreditoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto naudai.

Skolininkas 2024 m. spalio 21 d. pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi prieštaravimus atsisakyta priimti kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą. Neįsiteisėjusios nutarties kopija skolininkui išsiųsta 2024 m. spalio 22 d. per EPP ir jo asmeninio elektroninio pašto adresu, skolininkas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 24 d. patvirtino nutarties gavimą. Nutartis laikoma jam įteikta 2024 m. spalio 24 d. ir įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 1 d.

Skolininkas 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Su atskiruoju skundu skolininkas pateikė naujus įrodymus: informaciją apie tai, kad 2024 m. spalio 15 d. užsiregistravo, apelianto teigimu, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 4-ajame skyriuje ir duomenis, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 11 d. gautas jo apeliacinis skundas dėl 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1947-1130/2024.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti nauji įrodymai yra aktualūs byloje ir gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, todėl priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria nepriimtas skolininko atskirasis skundas dėl 2024 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą. Taigi šios civilinės bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skolininko atskirąjį skundą.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kai apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Taigi skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatyme nustatytą terminą.

CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Būtent taip ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Taigi, sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, yra labai svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai data, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius dokumentus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. B. kreditoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto naudai. Skolininkas 2024 m. spalio 21 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą. Neįsiteisėjusios nutarties kopija skolininkui išsiųsta 2024 m. spalio 22 d. per EPP ir jo asmeninio elektroninio pašto adresu, skolininkas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 24 d. patvirtino, kad nutartį gavo. Tai reiškia, jog paskutinė nutarties apskundimo diena buvo 2024 m. spalio 31 d. įskaitytinai (CPK 335 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirąjį skundą skolininkas padavė 2024 m. lapkričio 5 d.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skolininkas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta jam 60 MGL (3 000 Eur) bauda ir 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė, įpareigojant jį: 1) būti namie nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius atlyginti dalį turtinės žalos – 24 000 Eur, kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokant po 1 000 Eur nukentėjusiajam; 4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui baudžiamajame procese taikytos kardomosios priemonės ir apribojimai, galioję teismo įsakymo priėmimo, prieštaravimų dėl jo pareiškimo ir ginčijamos nutarties priėmimo metu, nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo ar griežtumo, kad būtų realiai sutrukdžiusios skolininkui laiku įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas civiliniame procese. Pažymėtina, kad skolininkas atskirajame skunde nekonkretizuoja, kaip prieš jį vykstantis baudžiamasis procesas jam sutrukdė laiku ginti savo interesus civiliniame procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien deklaratyvūs skolininko teiginiai apie egzistavusias objektyvias priežastis, tačiau jų nekonkretizuojant ir nepagrindžiant įrodymais, nėra pakankami ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.