- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1910-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03542-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- R. Š., Z. Š.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) R. Š. (R. Š.) ir Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir Z. Š. ieškinį atsakovei A. M. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. Š. ir Z. Š. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės A. M. priteisti: 1) ieškovui R. Š. 552,82 Eur piniginę kompensaciją už įvykdytą prievolę už atsakovę; 2) ieškovei Z. Š. 3552,92 Eur pinginę kompensaciją už įvykdytą prievolę už atsakovę; 3) ieškovams R. Š. ir Z. Š. 701,93 Eur dydžio piniginę kompensaciją už patirtas išlaidas, susijusias su palikėjo S. Š. (S. Š.) laidotuvėmis; 4) ieškovams R. Š. ir Z. Š. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso toks turtas:
2.1. ieškovei Z. Š. ir atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio:
2.1.1. ieškovei ¾ dalys, o atsakovei -1/4 dalis priklauso 191,78 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių – šulinio ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2.1.2. ieškovei priklauso 675/917, o atsakovei – 225/917 dalys 0.1834 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.2. ieškovui R. Š. ¾ dalys ir atsakovei A. M. ¼ dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Ieškovai nurodė, jog atsakovei turtas priklauso 2018 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7833 pagrindu po tėvo S. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, pagal teisinį reglamentavimą palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo S. Š. mirties diena, todėl visi po 2017 m. vasario l d. susidarę įsiskolinimai, einamieji mokėjimai ir rinkliavos, kurie susiję su ¼ dalimi nekilnojamojo turto, pripažintinos naujo turto savininko (įpėdinio) - atsakovės A. M. prievolėmis. Ieškovo R. Š. teigimu, atsakovė nuo palikimo atsiradimo dienos neprižiūrėjo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nemokėjo mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas, už visas suteiktas paslaugas mokėjo ieškovas, todėl atsakovė skolinga ieškovui ¼ dalį sumokėtų piniginių lėšų. Ieškovo teigimu, bute buvo atliktas būtinasis remontas, kadangi bute vidinė apdaila nebuvo atlikta nuo pat namo pastatymo (1972 m.): pakeistos visiškai išpuvusios grindys į laminatą, kas kainavo 272,50 Eur, bei dėl pasikeitusio grindų aukščio pakeistos durys, papildomai kainavusios 255,00 Eur. Todėl atsakovės skola sudaro 552,82 Eur, iš kurios 131,87 Eur realios ir būtinos būsto remonto išlaidos.
4. Ieškovė Z. Š. nurodė, jog atsakovė nuo palikimo atsiradimo dienos neprižiūrėjo ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), Ieškovės teigimu, nuo palikimo atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos už gyvenamojo namo šildymą malkomis, akmens anglimis ieškovė sumokėjo 3836,58 Eur., todėl atsakovei tenkanti ¼ dalis sudaro 1000,18 Eur. Paveldėto gyvenamojo namo būklė buvo labai prasta, dar iki palikėjo mirties buvo suplanuotas gyvenamojo namo stogo remontas, kadangi namo stogas buvo apaugęs samanomis, leido vandenį, vanduo kiaurai tekėjo į gyvenamojo namo vidų, šlapo sienos, baldai. Remonto metu atlikti būtini ir reikalingi dalies stogo keitimo darbai, gegnių keitimo darbai. Atliktas remontas kainavo 10 210,97 Eur, todėl atsakovei tenkanti dalis sudaro 2552,74 Eur. Taip pat atsakovė nemokėjo ir jai tenkančios dalies už šiukšlių išvežimą.
5. Ieškovų teigimu, materialinės teisės normos įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo išlaidoms. Nors atsakovė paveldėjo ¼ dalį palikėjui priklausiusio turto, tačiau visiškai neprisidėjo prie savo tėvo S. Š. laidojimo. Ieškovų teigimu, viso patyrė 3040,00 Eur: 1) karstui, laidojimo reikmėms, aprangai, gėlėms, vainikams, žvakėms pirkti ir kt.- 450 Eur; 2) katafalko paslaugoms - 250 Eur; 3) laidojimo paslaugoms - 500 Eur; 4) paminklo pastatymui -80 Eur; 5) trinkelių klojimas - 456 Eur; 6) kapavietės tvarkymas - 100 Eur; 7) skaldos užpylimas - 240 Eur; 8) paminklui, raidėms, akmeniui - 524 Eur; 9) gedulingiems pietums 400 Eur (40 žmonių x 11 Eur). Kadangi po palikėjo mirties ieškovė gavo 304,00 Eur dydžio laidojimo pašalpą ir dviejų mirusio pensijų dydžio kompensaciją (630,22 Eur), prašė teismo su laidojimu susijusias išlaidas padalinti trims įpėdinimas lygiomis dalimis ir ieškovams priteisti iš atsakovės lygiomis dalimis 701,93 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, prašė ieškinio reikalavimą dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovams 91,45 Eur; kitos ieškinio dalies prašė netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius nesutikimo argumentus:
6.1. Ieškovo reikalavimas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir remonto nepagrįstas leistinais įrodymais. Atsakovei yra suteiktas atskiras mokėtojo kodas, jai už suteiktas paslaugas UAB „Lazdynų butų ūkis” siunčia atskiras sąskaitas, kurių dydis proporcingas atsakovės turimam buto plotui, t. y. atsakovė moka tiksliai už tą plotą, kurį turi nuosavybės teise - 11,40 kv. m. (bendras buto plotas - 45,60 kv. m). Atsakovės teigimu, ieškovui siunčiamos sąskaitos yra jo asmeninės sąskaitos už jo turimas 3/4 buto dalis, todėl pareiga jas apmokėti tenka ieškovui. Ji bandė ne kartą patekti į bendrai su ieškovu priklausantį butą, tačiau ieškovas jos neįsileidžia, atsisakė duoti atsarginius raktus arba jų kopiją. Atsakovė dar su 2019 m. birželio 20 d. pareiškimu kreipėsi į ieškovą, siūlydama jam pirmumo teise išpirkti atsakovės dalį, tačiau ieškovas pareiškė pretenzijas dėl nesirūpinimo butu. Be to, ieškovas bute negyvena, jį nuo 2018 m. spalio 19 d. išnuomojo tretiesiems asmenims O. N. ir M. Š.. Ieškovas gauna pajamas už buto nuomą, o už komunalines paslaugas turi mokėti nuomininkai.
6.2. Ieškovo reikalavimas priteisti 131,87 Eur dydžio remonto išlaidų nepagrįstas, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys remonto būtinybę. Ieškovas niekuomet nesikreipė į atsakovę, neatsiklausė jos nuomonės dėl buto remonto, dėl remonto išlaidų dydžio ar rangovo parinkimo, veikė savo nuožiūra ir kartu savo rizika. Ieškovo išvardinti darbai atitinka paprastojo remonto sąvoką, o buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
6.3. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). išlaikymo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Z. Š. 3836,58 Eur išlaidų sumą namo šildymui malkomis ir anglimis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog į namų valdą atvežė ir namo šildymui sunaudojo kietojo kuro už nurodomą 3836,58 Eur sumą, taip pat kiek kietojo kuro per sezoną reikia namo šildymui. Be to, ieškovė kieme esantį ūkinį pastatą naudoja ne pagal paskirtį, kadangi jame įrengtas autoservisas. Nurodė, jog autoservisas taip pat kūrenamas kietu kuru, todėl turėtų būti nustatyta, kokia kuro dalis kiekvienai iš objektų reikalinga sezonui. Atsakovės teigimu, ieškovė Z. Š. atsakovės į namų valdą taip pat neįsileidžia, neduoda raktų. Kadangi name negyvena, neturi pareigos mokėti už ieškovės išmetamas šiukšles, juolab kad, šiukšlių kiekį didina įrengtas automobilių servisas, duodantis pajamas ieškovei. Atsakovė nurodo, jog taip pat nepagrįstas reikalavimas dėl namo stogo remonto išlaidų, kadangi ieškovė po palikėjo mirties jokio remonto neatliko. Namo remontas atliktas dar palikėjui esant gyvam, panaudoti 70 000 Lt, gauti pardavus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Namas buvo pilnai rekonstruotas 2012 metų pabaigoje, t. y. visiškai apšiltintas, uždengtas ir apšiltintas naujas stogas, ką patvirtina esantys rašytiniai įrodymais: Nekilnojamojo turto registro išrašo 10.3 punkte įrašas apie rekonstrukciją, kurios pabaiga fiksuota 2012-08-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu, taip pat namo kadastrinių matavimų byla, kurioje fiksuotas namo rekonstrukcijos faktas. Pateikti namo remonto kvitai išrašyti atgaline data, atlikusio darbus M. Š. (M. Š.) pateiktos sąskaitos neatitinka VMI keliamų reikalavimų, o jis 2018 m. neturėjo verslo liudijimo ir neturėjo teisės išrašyti 2018 m. sąskaitų, todėl tikėtina, jog atliktas stogo keitimas pastatui, kuriame įrengtas ieškovės autoservisas.
6.4. Ieškovų reikalaujama atlyginti 1013,33 Eur laidojimo išlaidų suma, kuri, ieškovų paskaičiavimais tenka atsakovei, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus. Nurodė, kad įpėdinio teisė iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas nuosekliai reiškia tai, kad paveldėtojai prie laidojimo išlaidų turi prisidėti proporcingai paveldėtam turtui. Atsakovė po palikėjo mirties gavo privalomąją palikimo dalį, t. y. ¼ dalį nuo viso palikėjo turto, todėl reikalavimas laidojimo išlaidas dalinti į tris dalis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad jai tenkanti laidojimo išlaidų dalis turi būti proporcinga atsakovės paveldėto turto daliai ir sudaryti ¼ dalį nuo realiai patirtų laidojimo išlaidų. Atsakovės teigimu, dalis sumos visiškai nesusijusi su laidojimo išlaidomis, nepagrįsta leistinais įrodymais, be to, atsakovė neprivalo tenkinti ieškovų norų dėl kapo sutvarkymo. Kadangi paminklo ir ir trinkelių klojimo išlaidos su ja derintos nebuvo, jų atlyginti nesutinka. Be to, ieškovai laidojimui ir kapavietės sutvarkymui realiai nepatyrė 1300 Eur išlaidų, kadangi ieškovei Z. Š. buvo išmokėta 304 Eur dydžio laidojimo pašalpa už mirusįjį bei dviejų mirusiojo pensijų dydžio, kas sudaro 630,22 Eur sumą, kompensacija. Atsakovės teigimu, ieškovės gauta 934,22 Eur suma mažintinos patirtos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos. Pažymėjo, kad pagal faktines aplinkybes realiai ieškovų patirta laidojimo ir kapo sutvarkymo suma sudaro 365,78 Eur (1300 Eur-934,22 Eur= 365,78 Eur), o atsakovės ¼ dalis nuo šios sumos sudaro 91,45 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas: 1) ieškovams R. Š. ir Z. Š. solidariai iš atsakovės A. M. 526,45 Eur laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų; 2) atsakovei A. M. solidariai iš ieškovų R. Š. ir Z. Š. 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusios ieškinio dalies netenkino.
8. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas atmetė ieškovo R. Š. reikalavimą atsakovei atlyginti už buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį (11,40 kv. m.) ieškovo sumokėtų mokesčių. Teismas pažymėjo, jog UAB „Lazdynų butų ūkis” atsakovei siunčia atskiras sąskaitas, jose paskaičiuota suma pagal atsakovės turimą buto plotą, o atsakovei yra suteiktas atskiras mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog ieškovui siunčiamos sąskaitos yra jo asmeninės sąskaitos už jo turimas 3/4 buto dalis. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepaneigė aplinkybių apie trukdymą atsakovei A. M. patekti į jai su ieškovu nuosavybės teise priklausantį butą. Teismo teigimu, reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir buto nuomos O. N. ir ieškovo dukrai M. Š. be atsakovės sutikimo aplinkybė. Taip pat sprendė, jog ieškovas nepagrindė ir buto remonto išlaidų.
9. Teismas sprendė, jog ieškovė taip pat nepagrindė reikalavimo dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., šildymo bei remonto išlaidų. Pažymėjo, jog atsakovė name negyvena, ieškovė ūkinį pastatą naudoja ne pagal paskirtį, o įrengusi servisą, kuris šildomas taip pat kietu kuru, gauna pajamas, todėl reikalavimas atlyginti tokias išlaidas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir reikalavimo atlyginti ¼ dalį namo remonto sumos pagrįstumo, kadangi byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog remontas atliktas po palikėjo mirties.
10. Teismas konstatavo, jog paveldėtojai prie laidojimo išlaidų turi prisidėti proporcingai paveldėtam turtui ir sprendė, kad iš atsakovės, po palikėjo mirties gavusios ¼ dalį viso palikėjo turto privalomąją palikimo dalį, nepagrįstai reikalaujama atlyginti vieną trečdalį laidojimo išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovei tenkanti laidojimo išlaidų dalis turi sudaryti ¼ dalį realiai patirtų laidojimo išlaidų. Atsakovės argumentus, jog ieškovų išleista per didelė pinigų suma tėvo laidotuvėms ir kapo sutvarkymui atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog atsakovės pasvarstymai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinęs rašytinius įrodymus apie ieškovės gautas 934,22 Eur dydžio išmokas, teismas sumažino gauta suma laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas ir sprendė priteisti iš atsakovės 526,45 Eur sumą.
11. Teismas nustatė, jog ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 156,00 Eur žyminis mokestis ir 1480 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, atsakovės - 700,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Įvertinęs patenkintų reikalavimų dydį teismas sprendė priteisti atsakovei iš ieškovų 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantai (ieškovai) R. Š. ir Z. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalis dėl atmestų reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir remonto išlaidų, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, iškraipė paaiškinimus bei nukrypo nuo materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčiui proporcingai turimai jo daliai prižiūrėti ir išlaikyti turtą: 12.1.1. pareiga išlaikyti turtą atsirado palikimo atsiradimo dieną (2017 m. vasario 1 d.), tačiau atsakovė už jai priklausančio buto dalį mokesčius pradėjo mokėti tik 2019 m. kovo mėnesį. Atsakovei pateikus įrodymus ir paaiškėjus, jog atsakovė sumokėjo 142,63 Eur administravimo išlaidų, ieškinio reikalavimai buvo patikslinti, tačiau visi kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo patirtos išlaikymo ir būtinosios remonto išlaidos yra realios;
12.1.2. byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-116-576/2020, kurioje pažymėta, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei trukdoma patekti į butą ar atsakovei trukdoma naudotis turtu. Taigi pirmosios instancijos nepagrįstai pažymėjo skundžiamame sprendime priešingas aplinkybes;
12.1.3. aplinkybė, jog bute gyvena kiti asmenys ar kad turima buto dalimi atsakovė nesinaudoja, nepaneigia jos pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, jog bute tik vienu kambariu neatlygintinai, laikinai, nuo 2009 metų seneliui leidus, gyvena M. Š. ir O. N., kai tuo tarpu kitame kambaryje yra laikomi atsakovės daiktai, o atsakovė niekada nesikreipė į gyvenančius asmenis dėl išsikraustymo.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Netenkindamas reikalavimo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir būtinojo remonto pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams:
12.2.1. Byloje nekilo ginčo, jog gyvenamasis namas šildomas anglimis ir malkomis, kurui išleistą 3 836,58 Eur sumą pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (čekiai ir sąskaitos faktūros), o jų kiekis skirtas tik gyvenamojo namo šildymui. Teismas, nurodydamas jog pirktu kuru šildomas ne tik namas, bet ir servisas, neatsižvelgė į byloje esančius 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Terra Energy“ atliktus projektinius šilumos nuostolių ir matinių energijos sąnaudų skaičiavimus gyvenamajam namui, pagal kuriuos pirkto kuro kiekis skirtas tik gyvenamajam namui šildyti. Skundžiamame sprendime taip pat neįvertinta antstolės D. P. 2019 m. lapkričio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esanti ketvirta fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog sandėlyje laikomas reikiamas kiekis malkų ūkiniam pastatui šildyti, o ūkiniame pastate esantis katilas nepritaikytas šildyti anglimis, neatsižvelgta į liudytojo J. Š. parodymus apie tai, jog ūkinio pastato patalpos šildomos tik malkomis ir jas liudytojas įsigijo savo lėšomis.
12.2.2. Atsakovės leidimas pirkti kietą kurą namo šildymui nėra reikalingas, kadangi pagal teisės aktus šildymas yra reikalingas ir būtinas namui, o remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodytas reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti 18- 22 C temperatūrą.
12.2.3. Teismas taip pat neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog stogo remontas buvo atliktas po tėvo S. Š. mirties, jį atlikti buvo būtina. Atliktus darbus pagrindžia fotonuotraukos (jose matoma, kad mansardos patalpos buvo išardytos ir iki šiol nesutvarkytos po stogo gegnių keitimo, stogo apšiltinimo darbų ir samanų pašalinimas), darbų atlikimo kvitai, liudytojo M. Š. parodymai apie darbą etapais nuo 2017 m. iki 2019 m. bei gautą užmokestį už darbų atlikimą. Mano, jog aplinkybė, kad darbininkas atlikęs darbus išdavė netinkamus dokumentus, nepaneigia darbų atlikimo ir atsiskaitymo už darbus fakto.
12.2.4. Skundžiamame sprendime taip pat neįvertinta atsakovės kaip savininkės pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, neatsižvelgta į tai, jog vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas ir mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti tokią pareigą, tačiau gali būti atleistas teisės aktuose nustatyta tvarka nuo rinkliavos mokėjimo. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, jog yra išbraukta iš rinkliavos mokėtojų, paliekant mokėtoja tik ieškovę Z. Š.. Be to, vietinės rinkliavos mokėjimas susijęs ne su išmestu šiukšlių kiekiu ar (ne)gyvenimu konkrečiose patalpose, o su nuosavybės teise priklausančiu patalpų plotu.
12.3. Teismas neišsprendė 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo klausimo. Neišnagrinėjęs tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą išspręsti bei pasisakyti sprendime dėl visų pareikštų ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:
13.1. Sprendžiant klausimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir remonto, vertintini kritiškai ieškovo R. Š. paaiškinimai, jog butas senelio pirktas asmeniškai jam, todėl leido gyventi tretiesiems asmenims O. N. ir M. Š. viename kambaryje neimdamas iš jų nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų nustatyta naudojimosi tvarka butu. Apeliantas yra užėmęs visą butą, atsakovė į jį patekti niekuomet negalėjo net su policijos pagalba.
13.2. Atsakovė nėra davusi sutikimo ieškovui, jog bute gyventų tretieji asmenys, todėl įleisdamas trečiuosius asmenis gyventi atsakovas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą bendraturčiams jiems priklausančius bendrosios dalinės nuosavybės teise objektus valdyti, jais naudotis ir disponuoti bendraturčių susitarimu. Tuo atveju, jeigu ieškovui nemokamas nuomos mokestis, laikytina, jog tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susiklostė atitinkantys CK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą panaudos sutarties sampratą teisiniai santykiai. Susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu prievolė išlaikyti ir saugoti perduotą daiktą tenka panaudos gavėjui, todėl būtent jis turi pareigą be kita ko daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis).
13.3. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog moka už būsto išlaikymą ir bei apmokėjo remonto išlaidas, todėl jo regresinis reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Į bylą pateiktos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo pažymos tik patvirtina, kokio dydžio mokesčiai už butą buvo apskaičiuoti ir sumokėti, tačiau duomenų, kas konkrečiai sumokėjo mokesčius, pažymose nėra, nors tokia informacija yra esminė regresinio ieškinio atveju ir sudaro bylos įrodinėjimo dalyką. Atsakovė ginčijo ieškovo reikalavimą, jis buvo raginamas viso proceso metu pateikti išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašus, mokėjimo kvitus ir pan.), tačiau ieškovas ignoravo atsakovės atsikirtimus ir tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Tokiu atveju teismas negali konstatuoti, jog būtent ieškovas patyrė pateikiamuose pranešimuose nurodytas išlaidas, todėl ieškinys šioje dalyje visiškai pagrįstai ir teisėtai atmestas.
13.4. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti buto remonto išlaidas, kadangi daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą taip pat tenka pareiga panaudos gavėjui pagal CK 6.636 straipsnį. Atsakovė taip pat nėra davusi sutikimo tokiam remontui atlikti, todėl ieškovas veikė savo rizika ir atsakovė jų apmokėti neprivalo. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog atsakovės sutikimas nereikalingas, kadangi remontas susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau tai yra nauja aplinkybė, kuria apeliaciniame procese pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį negalima remtis. Be to, apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, jog buto būklė buvo tokia bloga, jog norint išlaikyti daikto naudingąsias savybes buvo būtinas remontas.
13.5 . Nutraukdamas 2020 m. vasario 28 d. nutarimu administracinę bylą Nr. AN2-116-576/2020 Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad išnagrinėjus ginčą dėl buto atidalinimo bei nustačius valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką teismas civiline tvarka nustatys, ar buvo pažeistos atsakovės teisės naudotis jai priklausančiu butu, todėl priešingai nei teigia apeliantas, teismas nesprendė, ar ieškovas trukdo atsakovei naudotis butu. Ieškovo nepakankamas bendravimas su atsakove konstatuotas civilinėje byloje Nr. e2-1952-819/2020, todėl tikėtina išvada, jog ieškovas trukdė atsakovei naudotis butu.
13.6 . Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodomų bylų faktinės aplinkybės. Apelianto nurodomos kasacinio teismo nutartys susiję su faktine situacija, kuomet nemokama už bendrų patalpų priežiūrą ir jų išlaikymą pagal pateiktas sąskaitas namo administratoriui, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju sąskaitos yra apmokėtos ir ginčo dalyką sudaro tarp bendrasavininkų kilęs ginčas.
13.7. Ieškovės reikalavimas priteisti gyvenamojo namo išlaikymo ir būtinojo remonto išlaidas taip pat yra regresinis reikalavimas, todėl ieškovė turėjo pareigą leistinais įrodymais pagrįsti realiai patirtas išlaidas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 3836,58 Eur dydžio išlaidų sumą namo šildymui, kadangi pateikti tik du 858,86 Eur sumos čekiai už akmens anglį ir jie neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, neaišku, ar susiję su ginčo šalis siejančiais teisiniais santykiais, neįmanoma nustatyti, kam šie čekiai priklauso. Be to, ieškovė Z. Š. ūkiniame pastate be atsakovės sutikimo yra įrengusi autoservisą, jis kūrenamas kietu kuru, todėl ne visas kuras yra sunaudojamas namo šildymui, o dalis jo sudeginama ūkiniame pastate, kurio šildyti neįpareigoja jokie teisės aktai ar higienos normos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia dalis nupirkto kuro skiriama ūkinio pastato šildymui ir kokia gyvenamojo namo šildymui. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtintos pirkimo-pardavimo kvitais ar čekiais, todėl neaišku, ar jos apmokėtos, be to, jos išrašytos kito asmens vardu.
13.8. Apeliantė įrodinėjama aplinkybe, jog dalis išlaidų, patirtų už šiukšlių išvežimą, yra vietinė rinkliava, nepriklausanti nuo šiukšlių, keičia ieškinio pagrindą nesilaikydama CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą po to, kai priimama nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Išlaidos už šiukšlių išvežimą ir vietinė rinkliava yra skirtingi reikalavimai, o pastarasis nebuvo keliamas ieškinyje ir negali būti svarstomas apeliacine tvarka. Šiukšlių išvežimo atveju taikytas principas „teršėjas moka“, o apeliantė teismo posėdyje paaiškino, jog šiukšlių konteinerius ji užpildo, todėl pagrįstai nepriteista ¼ dalis šiukšlių išvežimo išlaidų. Be to, skundžiamame sprendime teisingai įvertinta ir aplinkybė, jog šiukšlės pagaminamos ir autoservise. Svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, jog ieškinyje nenurodyta, kokią konkrečiai dalį ar kokia sumą prašoma priteisti už šiukšlių išvežimą.
13.9. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atliktą stogo remontą. Apeliantės nurodomiems atliktiems darbams pagal Statybos įstatymą yra privalomai rengiamas kapitalinio remonto projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat reikalinga visa eilė kitų dokumentų, kurie byloje nepateikti įrodinėjant kapitalinio remonto atlikimo faktą. Taigi atlikti stogo remonto darbai neteisėti, dėl ko reikalavimas, kildinamas iš neteisėtų veiksmų, negali būti laikomas teisėtu.
13.10. Ieškovės pateikti M. Š. išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. RD-1948 neatitinka jiems teisės aktais keliamų reikalavimų. Be to M. Š. 2018 m. vasario 19 d. neturėjo galiojančio verslo liudijimo, dėl ko jis neturėjo pagrindo išrašyti ir išduoti kvito. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų realų dydį, kadangi M. Š. pirkimo – pardavimo kvitai išrašyti kito asmens vardu, juose nėra ieškovės pavardės. Tokios aplinkybės paneigia ieškovės patirtas namo remonto išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip bendraturtės, valdančios nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovais, pareigos atlyginti ieškovams turto išlaikymo ir remonto išlaidas.
18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai, remdamiesi nurodytu teisiniu reglamentavimu, įrodinėja, jog atsakovė, neprisidėdama prie valdomo daline nuosavybe su ieškovais turto išlaikymo ir remonto, turi atlyginti ieškovams jų patirtas išlaidas, proporcingas turimai atsakovės nuosavybės teisės daliai.
Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir išlaikymo
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. Š. - ¾ dalys ir atsakovei A. M. ¼ dalis. Ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 552,82 Eur buto išlaikymo ir remonto išlaidų teismas netenkino, pažymėdamas, jog atsakovei asmeniškai siunčiamos jos proporcingai turimai nuosavybės daliai buto išlaikymo išlaidas, o ieškovas nepagrindė buto remonto išlaidų. Ieškovas įrodinėja, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo materialinės teisės normų, numatančių pareigą bendraturčiui proporcingai nuosavybės teise turimai daliai turto, išlaikyti turtą, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovės 552,82 Eur buto išlaikymo ir remonto išlaidų.
21. Iš tiesų, nors atsakovei kaip buto bendraturtei numatyta pareiga išlaikyti turtą, tačiau ieškovas, reikalaudamas tiek proporcingai nuosavybės daliai turimo turto išlaikymo, tiek buto remonto dalies, turi įrodyti patirtas tokias išlaidas (CPK 178 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendžia, jog apeliantas neįrodė patirtų prašomas priteisti buto išlaikymo išlaidas. Visų pirma, byloje ginčo nekilo dėl to, jog bute gyvena tretieji asmenys, tokią aplinkybę patvirtino ir ieškovas. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog tretieji asmenys gyvendami ginčo bute nuomos mokesčio nemoka, gyvena jame neatlygintinai, dėl ko pritartina atsakovės argumentui, jog tokiu atveju tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis) ir panaudos gavėjui tenka pareiga be kita ko apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis). Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus valdo, naudoja ir jais disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė yra davusi sutikimą ieškovui leisti gyventi ginčo bute tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Trečia, nors ieškovas ir nurodo, kad atsakovės daiktai yra viename iš buto kambarių, tačiau tokiai aplinkybei pagrįsti taip pat nepateikti rašytiniai įrodymai. Priešingai, iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1952-819-2020 motyvų matyti, jog dėl susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovės santykių atsakovė negalėjo naudotis butu (į butą neįleisti net vertintojai). Taigi konstatuotina, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovė naudojosi butu ar turėjo galimybę juo naudotis, taip pat ir laikyti savo daiktus (CPK 185 straipsnis). Ketvirta, nors ieškovas pateikė byloje UAB „Mano būstas sostinė“ skolos ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymas, tačiau byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, jog būtent ieškovas apmokėjo mokesčius ir jis, o ne bute gyvenantys asmenys, patyrė buto išlaikymo išlaidas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia tik paskaičiuotus mokesčius už butą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nelaikytina ieškovo patirtomis išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės pareiga išlaikyti jai nuosavybės teise priklausantį butą nepaneigiama, tačiau netenkintina dėl neįgyvendintos ieškovo pareigos įrodyti savo reikalavimą. Taigi nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad būtent jis patyrė būsto išlaikymo išlaidas.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo argumentui netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės ¼ dalį būsto remonto išlaidų, kurias sudaro grindų dangos (laminato) ir durų keitimas. Apeliantas nurodo, toks remontas buvo būtinas, kadangi grindys buvo nusidėvėjusios, o pakeitus grindis, jas siekė durys, teikė 2019 m. spalio 11-15 dienų čekius. Atsakovė įrodinėja, jog toks remontas nebuvo būtinas, be to, ji nėra davusi sutikimo remontuoti būsto grindis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog viena vertus, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį bendraturtis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, kad buvo kilusi būtinybė bute pakeisti grindis ir duris (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad grindys buvo išpuvusios, tačiau toks argumentas, nesant rašytinių įrodymų, laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, nesuteikiančiu teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti ¼ remonto išlaidų. Be to, kaip jau buvo minėta, vertinant buto išlaikymo išlaidų reikalavimo pagrįstumą, apeliantas ir reikalaudamas remonto išlaidų, nepagrindė realios savo reikalavimo teisės.
Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir būtinojo remonto
24. Byloje neginčijamais duomenimis nustatyta, jog ieškovei Z. Š. ir atsakovei A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: ieškovei Z. Š. priklauso ¾ dalys, o atsakovei -1/4 dalis 191,78 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - lauko virtuvės, pastato – tvarto, pastato – daržinės, kitų inžinierinių statinių – šulinio. Ieškovė įrodinėja atsakovės pareigą atlyginti proporcingai turimai nuosavybės daliai išlaikymo ir būtinojo remonto išlaidas, kurios susideda iš trijų dalių – namo stogo remonto sumos, išlaidų kurui ir išlaidų, susijusių su šiukšlių išvežimu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, vertindamas, jog ieškovė neįrodė namo išlaikymo ir būtinojo remonto išlaidų.
25. Ieškovė reikalavimą priteisti ¼ dalį jos patirtų išlaidų dėl namo stogo remonto įrodinėja pateiktais M. Š. išrašytais 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. vasario 19 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais, taip pat žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vis tik apeliantės reikalavimo teisė priteisti iš atsakovės ¼ nurodytos sumos už namo stogo remonto darbus nepagrįsta.
26. Visų pirma, iš byloje pateiktų M. Š. išrašytų kvitų matyti, kad jie išrašyti R. Š. vardu, nenurodant apskritai ieškovės pavardės. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo kvituose nurodytas atliktų darbų sumas. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovė reiškia reikalavimo teisę atsakovei, ji turėjo ir pateikti įrodymus apie savo patirtas namo remonto išlaidas (CPK 178 straipsnis). Konstatuotina, jog apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jos išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Antra, iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 2012 m. įregistruota gyvenamojo namo rekonstrukcija, taigi namas jau buvo rekonstruojamas. Nors byloje pateiktos namo fotonuotraukos, tačiau iš nuotraukų nėra galimybės identifikuoti, kada jos buvo darytos ir ar iš tiesų buvo būtinybė atlikti ieškovės nurodomus stogo remonto darbus. Taigi vertintina, kad taip pat byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių stogo remonto būtinybę (CPK 185 straipsnis). Trečia, kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 8 d. rašto Nr. RD-1948 „Dėl informacijos pateikimo“, M. Š. neturėjo 2018 m. vasario 19 d. galiojančio verslo liudijimo, dėl ko, institucijos nuomone, neturėjo teisinio pagrindo išrašyti kvito. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokie kvitai taip pat nelaikytini ir patikimais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog dėl namo stogo atliktų darbų (ne)teisėtumo detaliau nepasisako, kadangi byloje nustatyti įrodymai pakankami faktinėms ginčo aplinkybėms nustatyti ir įvertinti, kita vertus, atliktų darbų (ne)teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, jog pagal teisinį reglamentavimą šildymas yra reikalingas ir būtinas namui, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodytas reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti 18- 22 C temperatūrą. Taip pat sutinka ir su apeliantės argumentais, jog atsakovei tenka pareiga prisidėti proporcingai savo turimai nuosavybės daliai prie namo apšildymo nepriklausomai nuo to, kad atsakovė jame negyvena. Tačiau, nors namo apšildymas ir yra būtinas, išlaidos gyvenamajam namui apšildyti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais ir tokia pareiga tenka reikalavimą reiškiančiai šaliai, t. y. apeliantei (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vis tik apeliantė neįrodė ir patirtų gyvenamajam namui apšildyti išlaidų.
28. Nors byloje pateikiami kvitai, iš kurių matyti, kad pirktas kietas kuras (anglys ir malkos), tačiau vėlgi, tokie kvitai išrašyti ne ieškovės vardu. Byloje esančiuose prekių čekiuose, kurie neva patvirtina anglių pirkimą, apskritai nenurodytas pirkėjas, iš mokėjimo kvitų nėra galimybės identifikuoti apmokėjimą atlikusio asmens, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie kvitai dėl informacijos stokos kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu ir negali būti laikomi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, jog anglys buvo pirktos būtent ieškovės gyvenamajam namui apšildyti. Kvituose, kuriais grindžiamas malkų pirkimas, pirkėju nurodomas trečiasis asmuo R. Š., be to, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys apmokėjimo aplinkybę. Pažymėtina, jog pateikiamos sąskaitos nesudaro pagrindo vertinti, kad už malkas apskritai yra apmokėta. Be to, byloje ginčo nekyla, jog tiek namas, tiek ūkinis pastatas, kuriame įrengtas servisas, turi kieto kuro katilus. Nors ieškovė įrodinėja, kad ūkiniame pastate esantis kieto kuro katilas šildomas tik malkomis, o namuose – ir malkomis, ir anglimi, tokios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog pirktos šildymui skirtos medžiagos buvo naudojamos tik namo apšildymui. Byloje nėra pateikta ūkinio pastato katilo specifikacija, todėl vien ieškovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai teismo posėdžio metu bei antstolės protokole užfiksuotos malkos ūkiniame pastate nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ūkinio pastato apšildymui naudojamos tik malkos (CPK 185 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo atskirai pirktos malkos ūkiniam pastatui šildyti, todėl nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių žodinius paaiškinimus, neatmetama kaip tikėtina aplinkybė, jog kvituose nurodomu įsigytu kuru buvo šildomas ne tik namas, bet ir ūkinis pastatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės įrodinėjamų šildymo išlaidų nepagrindžia ir 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Terra Energy“ atliktas projektinis šilumos nuostolių ir matinių energijos sąnaudų skaičiavimas gyvenamajam namui. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs pateiktus kvitus ir juose nurodytus kiekius su ieškovės minimu projektiniu apskaičiavimu, pažymi, kad pirktas kiekis neatitinka apskaičiuotų sąnaudų, juolab kad, kvituose nenurodytas ir anglių kiekio matas. Be to, pagal teismų praktikoje nuosekliai išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles, teismas vertina ne tik kiekvieną įrodymą, bet ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti išlaidas už šiukšlių išvežimą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, apeliantė ieškinyje šiukšlių paslaugas grindė šiukšlių išvežimu, kai tuo tarpu apeliaciniame skunde įrodinėjo, jog išlaidas patyrė dėl vietinės rinkliavos už šiukšlių tvarkymą, nurodydama, jog tokia rinkliava yra privaloma ir atsakovė neturi galimybės jos pasirinkti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai yra nauji argumentai, kuriais nebuvo remiamasi nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išsamiau argumentų, susijusių su pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, nenagrinėti ir jų vertinti.
30. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo argumentams, jog išlaidos už šiukšlių išvežimą, kurių dalį ir buvo prašoma atlyginti atsakovės, tenka ieškovei. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (1 dalis). Byloje ginčo nekilo dėl to, jog ieškovė gyvena ginčo name, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, ieškovė šiame name yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Teismo posėdyje ieškovė taip pat patvirtino, jog gyvena name ir šiukšlių konteinerius, stovinčius prie namo, ji užpildo, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad name gyventų ir atsakovė (CPK 185 straipsnis). Taigi, vertintina, jog ieškovės patirtos išlaidos už šiukšlių išvežimą atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „teršėjas moka“ principą ir išlaidos už jų išvežimą tenka ieškovei. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir faktinę aplinkybę, jog ūkiniame pastate įrengtas servisas, iš kurio veiklos, tikėtina, irgi susidaro šiukšlės, juolab kad byloje nėra įrodymų apie sudarytą atskirą sutartį dėl servise pagaminamų šiukšlių išvežimo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikšdama reikalavimą dėl išlaidų už šiukšles priteisimo ieškovė nenurodė, kurią dalį iš prašomos priteisti sumos sudaro vietinė rinkliava, prie kurios, kaip nurodė apeliaciniame skunde, išlaidų ir turi pareigą prisidėti atsakovė kaip ¼ dalies turto savininkė, ir kurią dalį sudaro išlaidos už šiukšlių išvežimą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą „teršėjas moka“ principą. Kadangi ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir savo reikalavimo neįrodė, apeliacinės instancijos neturi teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir šioje dalyje.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
31.Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimo. Pateiktame ieškinyje ieškovai buvo pareiškę reikalavimą dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos, tačiau apylinkės teismas, priteisdamas laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, dėl tokio reikalavimo nepasisakė. Taigi apeliacinio skundo argumentas šioje dalyje pagrįstas.
32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Nagrinėjamoje byloje šios dvi sąlygos egzistuoja, todėl yra pagrindas tenkinti apeliantų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškais argumentais, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik sprendimo dalis, susijusi su procesinių palūkanų priteisimu.
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas iš esmės atmestas, patenkintas tik išvestinis procesinių palūkanų reikalavimas. Vertintina, jog netenkinus pilna apimtimi pagrindinių reikalavimų ir patenkinus tik išvestinį reikalavimą, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teisme ieškovų patirtas žyminis mokestis neatlygintinas, kadangi sumokėtas dėl ginčijamos sumos, o šioje dalyje ieškovų reikalavimas atmestas. Taip pat netenkintinos ir advokato teisinės pagalbos išlaidos, kadangi apeliacinio skundo rezultatas iš esmės nepalankus ieškovams. Atsakovė patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, išlaidų apmokėjimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai byloje pateikti, jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovės patirtos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.
Priteisti ieškovams R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 526,45 Eur laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 700 Eur (iš kiekvieno po 350 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.