- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-116-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04785-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. (R. Š.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria R. Š. skundas netenkintas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2019 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. D. 2019 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. Š. paskyrė nuobaudą – 40 eurų baudą už tai, kad jis 2019 m. spalio 2 d., 15.00 val., neleido patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nedavė nuo buto raktų A. M.. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, jog R. Š. žinodamas, kad ¼ turto A. M. priklauso nuosavybės teise, kad ji ten negyvena, prašo rakto (vadinasi, jo neturi), ir atsisakydamas jai leisti užeiti į ginčo butą, teigdamas, kad ji turi teisę užeiti į butą tik teismui priėmus atitinkamą sprendimą, t. y. iš esmės sudarydamas kliūtis, įgyvendindamas savo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, veikdamas tiesiogine tyčia, pažeidė įstatymo įpareigojimą gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, netrukdyti kitam bendraturčiui tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji surašyta remiantis išvadomis, prieštaraujančiomis bylos medžiagai, teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, nevertino tiek jo, tiek liudytojos Z. Š. parodymų, ypatingą reikšmę suteikė A. M. prieštaringiems paaiškinimams, visiškai nevertino, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nebuvo atsižvelgta, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime dėl baudos skyrimo nebuvo nurodytos esminės aplinkybės, o būtent tiksli data ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsniai, kuriuos jis pažeidė.
3.1. Pasak apelianto, buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi, pirma, teismas nustatė, jog A. M. apeliantui skambino 2019 m. rugsėjo 29-30 d., tačiau administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas yra 2019 m. spalio 2 d., 15.00 val. Antra, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nebuvo nurodyta, kokį konkretų teisės aktą ir jo straipsnį apeliantas pažeidė, tačiau teismas pats nutartyje patikslino, kad buvo pažeisti CK 3.127 straipsnio 2-3 dalyse numatyti reikalavimai, nors teismo posėdžio metu nebuvo išaiškinta, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos. Trečia, buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose administracinių nusižengimų bylose.
3.2. Toliau skunde apeliantas nurodo, kad savavaldžiavimo faktas negali būti grindžiamas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis. Pasak apelianto, nėra administracinio nusižengimo sudėties: objektyviosios pusės, kadangi posėdžio metu A. M. parodė, kad bute nebuvo nei vieno karto ir į jį nebandė patekti, kad net nežino, kur tas butas yra, be to nebuvo pateiktos telefono išklotinės, patvirtinančios jos parodymų teisingumą. Taip pat nurodoma, kad objektyviosios pusės nebuvimą patvirtina A. M. 2019 m. birželio 20 d. pareiškimas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame ji neužsimena, kad yra kilęs ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos, arba negalėjimo patekti į būstą, taip pat Z. Š. parodymai. Be to, A. M. 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į apelianto ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas jos lankymosi bute faktas, taip pat ji patvirtino, kad apeliantas ten negyvena. Apelianto teigimu, nekilo jokių pasekmių, t. y. jo tariamais veiksmais nebuvo padaryta jokia žala A. M.. Pasak apelianto, jis nesuvokė, nenumanė, kad A. M. atžvilgiu turi atlikti kažkokius veiksmus, perduoti jai raktus ar įleisti į butą. Tokių nei rašytinių, nei žodinių prašymų iš A. M. nėra sulaukęs.
3.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantui pateikus ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo už butui suteiktas paslaugas, A. M. realizavo savo veiksmus, siekdama išvengti piniginės kompensacijos mokėjimo civilinėje byloje, nurodė, kad bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo, o kartu su atsiliepimu pateikė 2019 m. spalio 4 d. raštą iš administracinės bylos, kuris neva patvirtina, kad jai neleidžiama patekti į būstą.
3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu – nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam negalėjo būti skiriama didesnė nei vidurkis bauda. Teismas neįvertino apelianto asmenybės, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra charakterizuojamas teigiamai, laiku atvyko į apklausą, nevilkino bylos nagrinėjimo, geranoriškai teikė informaciją apie nagrinėtinas pažeidimo aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Š. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, nesant institucijos arba nukentėjusiojo skundo, neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama, o administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7. ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų. Tai reiškia, kad minėtame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik (nagrinėjamu atveju) savavališkai vykdant savo teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
8. Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybe teise priklauso R. Š. (3/4 dalys) ir A. M. (1/4 dalis) (t. 1, b. l. 15). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį gavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. jos tėvo S. Š. mirties dieną – 2017 m. vasario 1 d. buvo reikalingas išlaikymas. Taigi neginčytinai nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ir A. M..
9. Administracinio nusižengimo byloje yra 2019 m. birželio 20 d. pareiškimas, patvirtintas notaro, kuriame A. M. siūlo R. Š. pirmenybės teise pirkti ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 10000 Eur (t. 1, b. l. 33). R. Š., 2019 m. liepos 18 d. atsakydamas į minėtą pareiškimą nurodė, kad A. M. priklausančio buto dalies vertė yra 9550 Eur, todėl jos siūloma kaina yra neproporcinga jos daliai (t. 1, b. l. 43).
10. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. spalio 2 d., 15.09 val., bendruoju pagalbos centro numeriu paskambino A. M. ir nurodė, kad R. Š. neleidžia jai patekti į butą ir neduoda buto raktų (t. 1, b. l. 13). Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir tos pačios dienos pareiškime (t. 1, b. l. 14). Tą pačią dieną apklausiama ji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. paskambino R. Š. ir pasakė norinti pakalbėti dėl buto, tačiau jis nurodė, kad paskambins kitą dieną. Nesulaukusi jo skambučio, 2019 m. rugsėjo 30 d. ji pati jam paskambino ir paprašė buto raktų, tačiau jis atsakė, kad rakto neduos (t. 1, b. l. 16). A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kur yra butas, ji žino tik adresą, 2019 m. spalio 2 d. ji nebuvo bute.
11. Iš 2019 m. spalio 3 d. R. Š. paaiškinimo matyti, kad jis sutinka perduoti buto raktą, kad A. M. pasidarytų jo kopiją. Jis pažymėjo, kad savavališkai nieko nedarė (t. 1, b. l. 18). R. Š. 2019 m. spalio 3 d., 12.45 val., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. spalio 2 d., 15.00 val., jis neįleido A. M. į butą, nedavė buto raktų (t. 1, b. l. 24-25).
12. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri yra nagrinėjama pagal A. M. 2019 m. spalio 15 d. ieškinį, kuriame prašoma atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, prašoma įpareigoti R. Š. ją įsileisti į butą. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Z. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovei A. M. dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepimo į pastarąjį ieškinį matyti, kad A. M. nurodė, jog ji daug kartų bandė patekti į aptariamą butą, tačiau R. Š. jos neįleidžia, atsisakė duoti atsarginius raktus arba jų kopiją, todėl ji 2019 m. birželio 20 d. pareiškimu kreipėsi į R. Š., siūlydama jam pasinaudoti pirmumo teise išpirkti jai priklausančią buto dalį (t. 1, b. l. 48).
13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju, kaip matyti, bendro sutarimo, kaip valdyti, naudotis ir disponuoti turtu nėra. Be to, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną, nei iki šios dienos aptariamas butas, nuosavybes teise priklausantis tiek R. Š., tiek A. M., nėra atidalintas ir nėra nustatyta turto naudojimo tvarka. Tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas.
14. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp R. Š. ir A. M. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, susiję su turtiniais teisiniais santykiais. Ginčai, kaip jau nurodyta, yra sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme. Be kita ko, A. M., 2019 m. spalio 2 d. parašiusi pareiškimą, dar neišnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos, 2019 m. spalio 15 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl galimai savo pažeistų teisių. Taigi ji gina galimai savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis.
15. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors 2019 m. spalio 2 d. pareiškime A. M. nurodė, jog ji į butą nėra įleidžiama, tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad nežino, kur yra butas, ji žino tik adresą, bute 2019 m. spalio 2 d. ji nebuvo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad A. M. bando patekti į butą, tačiau R. Š. aktyviais veiksmais jos neįleidžia į butą, trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi.
16. Be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pačios A. M. parodymus, patvirtinančių, kad R. Š. piktybiškai nesudaro sąlygų bendraturtei patekti į butą, neduodamas jai raktų. Tik teismas civiline tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl buto atidalijimo ir nustatęs valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką, nustatys, ar A. M. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu buvo pažeistos. Taigi turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama, teismas nepasisakys dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.