Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1952-819/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-07
Bylos Nr.: e2-1952-819/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30926-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: R. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1952-819/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30926-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. Š. (R. Š.) dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti 45,60 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), iš bendros dalinės nuosavybės, 1/4 dalį priteisiant atsakovui R. Š., o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 12 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią atidalinto ieškovės Buto dalį.

Ieškovė paaiškino, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 45,60 kv. m bendro, 30 kv. m gyvenamojo ploto, dviejų kambarių Butas: jai nuosavybės teise priklauso 1/4 buto dalis (11,40 kv. m), atsakovui – 3/4 buto dalys (34,20 kv. m). Atsakovas 3/4 Buto dalis įgijo 2019 m. sausio 25 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 503 pagrindu, ji nuosavybės teisę į Butą įgijo 2018 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7833 pagrindu. Teigė, kad nesutarimai tarp jos ir atsakovo prasidėjo nuo pat pradžių – atsakovas dar iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo buvo užėmęs visą Butą, turi Buto raktus, ieškovės duomenimis, į Butą yra įleidęs gyventi nuomininkus, tuo tarpu ji į Butą patekti negali, nes atsakovas jos neįsileidžia ir neduoda raktų kopijos, nors ieškovė proporcingai jos daliai moka visas jai priklausančias ir su Buto išlaikymu susijusias komunalines įmokas. Nurodė, kad yra pensininkė, neįgali, gauna nedidelę pensiją, todėl turto, kuriuo negali naudotis, išlaikymas jai yra nemenka finansinė našta. Siekdama išspręsti šią situaciją ir suprasdama, kad jos Buto dalis per daug menka, kad galėtų tinkamai naudotis ginčo Butu ir išnaudoti jo vertingąsias savybes, 2019 m. birželio 20 d. ji kreipėsi į atsakovą, siūlydama jam atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. pasiūlė atsakovui pasinaudoti pirmumo teise išpirkti jai priklausančią Buto dalį, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakydamas į jos siūlymą 2019 m. liepos 18 d. raštu atsakovas jai pasiūlė mainų sutartį, t. y. atsakovas ieškovei priklausančią Buto dalį pasiūlė išmainyti į žemės sklypų dalį. Patikrinusi VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės informaciją, ieškovė pamatė, kad visiems siūlomiems mainytis sklypams uždėti apribojimai – juos areštavę antstoliai, ir visi sklypai turi po kelis bendraturčius. Esant areštui mainų sutartis negalima, be to, toks siūlymas neatitiko jos siekio atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes vietoj to, kad neturėtų bendrosios dalinės nuosavybės, jai buvo siūlomas variantas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise ji vietoj Buto dalies turėtų kitą nekilnojamąjį turtą su dar daugiau bendraturčių. Pažymėjo, jog gavusi atsakymą, kad atsakovas neketina išpirkti jai priklausančios Buto dalies, ji kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis jai vis tik duotų Buto rakto dublikatą ir ieškovė galėtų patekti į savo nuosavybę, tačiau atsakovas raktą duoti kategoriškai atsisakė, dėl ko ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir atsakovas už savavaldžiavimą buvo nubaustas administracine tvarka – jam skirta bauda. Nepaisant to, kad pareigūnams atsakovas žadėjo rakto kopiją jai duoti, kai tik ji kreipsis, jai pasikreipus pakartotinai, Buto raktas jai nebuvo duotas. Ieškovė pabrėžė, kad Buto plotas mažas, jai priklausanti Buto dalis sudaro tik 1/4 Buto dalį, 11,40 kv. m, Butas yra daugiabučiame name ir turi tik vieną įėjimą, todėl suformuoti atskiras patalpas ar atskirą butą su atskiru įėjimu yra visiškai neįmanoma. Butas turi vieną virtuvę ir sanitarinį mazgą, todėl suformuoti atskiras sanitarines patalpas ir atskirą virtuvę dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio ploto mažumo yra neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių atidalijimas natūra neįmanomas nei teoriškai, nei praktiškai, todėl ieškovė prašo atidalinti ją iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovo naudai ieškovei priklausančią 1/4 dalį Buto, o iš atsakovo už jai tenkančią 1/4 Buto dalį priteisiant piniginę kompensaciją ieškovės naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, masinio vertinimo būdu 2019 m. sausio 21 d. nustatyta Buto vidutinė rinkos vertė yra 38 200 Eur. VĮ „Registrų centras“ puslapyje pateikiamame projekte nurodoma, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. planuojama nustatyti, kad Buto vidutinė rinkos vertė yra 40 700 Eur, tiksliau dalijamo turto vertę atspindėtų individualus turto vertinimas. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Verslavita“ dėl turto vertinimo atlikimo. Atsakovui atsisakius įsileisti į Butą, turto vertintojas neturėjo galimybės jo apžiūrėti ir parengti turto vertinimo ataskaitos, todėl 2019 m. spalio 10 d. parengė išvadą, kurioje suteikė konsultaciją dėl Buto galimos pardavimo kainos rinkoje ir nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. Buto kaina rinkoje galėtų būti nuo 48 000 Eur iki 51 000 Eur. Imant vidurkį vidutinė Buto vertė galėtų būti 50 000 Eur, o ieškovei priklausančios 1/4 dalies Buto vidutinė rinkos vertė – 12 500 Eur. Tikslesnei turto rinkos vertei nustatyti reikia patekti į Butą, tačiau atsakovas jos ir/ar turto vertintojo neįsileidžia.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo sutiko su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl Buto atidalijimo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu kompensacijos už jai tenkančią 1/4 dalį Buto dydžiu.

Atsakovas nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. gavo iš ieškovės pareiškimą su siūlymu pasinaudoti pirmumo teise ir iš jos įsigyti jai priklausančią 1/4 dalį Buto už 10 000 Eur, kuriame ieškovė taip pat nurodė, kad nepasinaudojus pirmumo teise jai priklausanti Buto dalis bus parduota kitam asmeniui. Atsakydamas į pareiškimą, atsakovas ieškovei nurodė, kad 10 000 Eur suma yra pernelyg didelė, už tokią sumą ieškovei priklausančios Buto dalies jis pirkti neketina, jis ieškovei pasiūlė sudaryti mainų sutartį, pagal kurią jam atitektų ieškovei priklausanti 1/4 dalis Buto, o ieškovei – net 24 nekilnojamojo turto objektai, taip pat nurodė, jog ieškovei nesutikus su siūlymu, ji galinti parduoti Buto dalį kitam asmeniui, tačiau ieškovė su siūlymais nesutiko, kitų pasiūlymų neteikė. Atsakovas pabrėžė, kad priešingai nei teigia ieškovė, jis niekada netrukdė ieškovei naudotis Butu, nėra jo užėmęs, jame negyvena, jame neatlygintinai gyvena ieškovės ir jo giminaičiai – nepilnametė M. su motina O. N., ką puikiai žino ir ieškovė, nes turi atskirus raktus nuo Buto, po savo tėvo mirties ne kartą lankėsi Bute, jame laikė savo daiktus, ne kartą tikrino skaitliukus, pagal kuriuos tik nuo 2019 m. pradėjo mokėti savo dalį mokesčių už Butui suteiktas kitas paslaugas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu atidalinti Butą iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priteisiant iš ieškovės 1/4 Buto dalį, tačiau nesutiko ir nesutinka su ieškovės naudai priteisiamos piniginės kompensacijos neproporcingu dydžiu – 12 500 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė siekia atsidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tik sau palankiu būdu ir kaina, prašydama priteisti neproporcingą, užkeltą, dirbtinai padidintą piniginę kompensaciją už jai priklausančią Buto dalį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis viso Buto vertė yra 38 200 Eur, o 1/4 dalies – 9 550 Eur (38 200/4). Ieškovės teiginys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. planuojama nustatyti, kad šio turto vidutinė rinkos vertė 40 700 Eur, yra visiškai nepagrįstas, hipotetiškas. Ieškovės pateikta 2019 m. spalio 10 d. konsultacija negali būti įrodymu Buto vertei nustatyti, nes ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, ji neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, parengta neapžiūrėjus Buto, joje remiamasi prielaidomis, o ne faktais. Butas yra senos statybos daugiabučiame name (1972 m. statybos), prastos būklės, Bute nuo pat namo pastatymo nebuvo atliktas kapitalinis remontas, Bute būtina atlikti esminius pagerinimus – sienų dažymą, lubų dažymą (sienos ir lubos yra suskilinėjusios, padengtos pelėsiu, sienų plytelės sutrūkinėjusios, baldai sulūžę), būtina keisti sanitarinį mazgą, vamzdynus, keisti vonią, remontuoti balkoną ir t.t. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog gavęs ieškinį bendravo su ieškove, kuri sutiko dėl 9 000 Eur sumos už jai priklausančią 1/4 Buto dalį, dėl ko jis parengė taikos sutartį, tačiau po kelių dienų ieškovė, pabendravusi su atstovu, pakeitė savo poziciją ir paprašė ieškinyje nurodytos sumos, t. y. 12 500 Eur, bylinėjimosi išlaidų (tiek už ieškinio parengimą, tiek už būsimą teismo posėdį, tiek už pateiktą konsultaciją dėl Buto vertės).

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilus ginčui dėl Buto vertės, teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, byloje paskyrė Buto vertės nustatymo ekspertizę. 2020 m. birželio 3 d. teisme buvo gautas paskirto teismo eksperto 2020 m. birželio 2 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ekspertas, 2020 m. gegužės 21 d. atlikęs Buto vertinimą, nustatė, jog Buto rinkos vertė 2020 m. gegužės 21 d. sudarė 52 900 Eur, Buto 1/4 dalies vertė – 7 800 Eur.

Atsižvelgdama į eksperto išvadas, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo prašė atidalinti Butą iš bendros dalinės nuosavybės, 1/4 dalį priteisiant atsakovui, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 7 800 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią atidalinto ieškovės Buto dalį, taip pat prašė priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 700 Eur atstovavimo išlaidos, 80 Eur už turto vertinimo konsultaciją, 530 Eur už turto vertinimo ekspertizę, 1,80 Eur komisinis mokestis už turto vertinimo ekspertizės apmokėjimą. Visa bylinėjimosi išlaidų suma – 1 386,80 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovei sumažinus prašomos priteisti kompensacijos dydį, atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko, tačiau prašė 7 800 Eur dydžio piniginės kompensacijos mokėjimą ieškovei išdėstyti 24 mėnesiams kiekvieną mėnesį mokant ieškovei po 325 Eur. Tokį prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad šiuo sunkiu ekonominės krizės (dėl pasaulinės pandemijos) laikotarpiu nėra finansiškai pajėgus iš karto sumokėti ieškovei 7 800 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nes niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, jokių pajamų, pašalpų negauna, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, dėl sunkios turtinės padėties buvo priverstas skolintis pinigų tikslu vykdyti įsipareigojimus – nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir kt., samdyti teisininką, advokatą atsiliepimams parengti, nes ieškovė nesutiko geruoju išspręsti ginčo klausimo, santaupų neturi, turi išlaikyti būstą, save. Šiuo metu negaudamas jokių pajamų (nei iš darbo santykių, nei išmokų, nei pensijų ar kt.), neturi galimybės patenkinti nei savo, nei nepilnamečių vaikų poreikių, jį finansiškai remia motina Z. Š.. Pabrėžė, kad siekdamas atsiskaityti su ieškove jis kreipėsi į kelis Lietuvoje registruotus bankus dėl vartojimo paskolos suteikimo, tačiau nė vienas bankas, susipažinęs su pateiktais duomenimis apie finansinę padėtį, turimus įsiskolinimus, nesutiko suteikti jam paskolos. Atsakovo vertinimu, toks teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų, nesukels jai neproporcingų teisinių pasekmių ir išlaikys šalių teisių pusiausvyrą, užtikrins teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas taip pat prašė sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje civilinėje byloje atsižvelgti į tai, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino tik po atliktos turto dalies vertės nustatymo ekspertizės, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-576/2020 buvo konstatuota, kad kliūčių ieškovei patekti į Butą nebuvo, ieškovė nesutiko bendradarbiauti, kooperuotis iki ieškinio pateikimo teismui, neatsižvelgė į bandymus taikiai išspręsti ginčą, atsisakė pasirašyti taikos sutartį dėl 9 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos, nors tik gavęs ieškinį, jis bendravo su ieškove, buvo sutarę dėl tokios sumos – jis parengė taikos sutartį, tačiau po kelių dienų ieškovė, pabendravusi su atstovu, pakeitė savo poziciją ir paprašė ieškinyje nurodytos sumos, t. y. 12 500 Eur, ir bylinėjimosi išlaidų (tiek už ieškinio parengimą, tiek už būsimą teismo posėdį, tiek už pateiktą išvadą – konsultaciją dėl Buto vertės), ieškovė nesutiko su siūloma mainų sutartimi, nepateikė kitų pasiūlymų, pradėjo grasinti, kad jį sužlugdys, pradėjo jį spausti bei nuolat reikalauti pinigų, ieškovė nevykdė savo kaip bendraturtės pareigos išlaikyti turtą (ginčo butą), visa našta mokėti Buto mokesčius atiteko atsakovui, dėl ko jis kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rūmus (civilinė byla Nr. e2-985-647/2020) dėl skolos priteisimo už Butui suteiktas paslaugas, jis pats patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių taip pat galėjo išvengti, ieškovė atsisakė mediacijos, ilgą laiką nebuvo pati apsisprendusi dėl ieškinio sumos (pasiūlymu reikalavo 10 000 Eur, ieškiniu – 12 500 Eur, taikos sutartimi – 9 000 Eur, patikslintu ieškinio reikalavimu – 7 800 Eur), be to, atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai didino proceso išlaidas, prašydama skirti ekspertizę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atsakovas teigia, kad jo elgesys neturėjo (negalėjo turėti) įtakos ieškovės apsisprendimui sumažinti ieškinio reikalavimus, prašyti skirti turto vertinimo ekspertizę ar apskritai bylinėtis teisme, todėl, atsakovo įsitikinimu, jis neturi prisidėti prie jos bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo. Atsakovo vertinimu, būtent pačios ieškovės neatsargus procesinis elgesys (ieškinio pateikimas, neapsisprendimas dėl piniginės kompensacijos dydžio, ekspertizės skyrimas, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir kt.) įtakojo jos pačios patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsniu, prašo iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė su atsakovo prašymais nesutiko. Ieškovės teigimu, jokia krizė ir joks sunkus ekonominis laikotarpis šiuo metu kol kas nėra kilę ir apie tai nėra paskelbta jokių oficialių ir viešai prieinamų duomenų. Atsakovui priklauso net 12 nekilnojamojo turto vienetų, be to, ieškovės žiniomis, atsakovas dirba, tačiau nelegaliai, todėl slepia mokesčius ir nesąžiningai registravosi Užimtumo tarnyboje. Pabrėžė, kad Buto 1/4 dalį ji paveldėjo gaudama palikimą į privalomąją palikimo dalį, teismui pripažinus ir nustačius, kad jos materialinė padėtis yra sunki ir jai reikalingas išlaikymas. Todėl, ieškovės teigimu, kompensacijos išmokėjimą išdėsčius per 24 mėnesių laikotarpį, nebūtų užtikrintas socialinis teisingumas. Ieškovės duomenimis, atsakovas taip pat ne banke disponuoja nemažomis sumomis pinigų, ką patvirtina prie šio atsiliepimo pridedami 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. vasario 19 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kuriuos atsakovas yra pateikęs į civilinę bylą Nr. e2-985-647/2020. Sudėjus kvituose nurodytas sumas matyti, kad atsakovas M. Š. sumokėjo 9 980 Eur sumą grynais pinigais, todėl akivaizdu, kad atsakovas disponuoja grynų pinigų sumomis ir iš karto yra sumokėjęs gerokai daugiau nei 7 800 Eur kompensacija už Buto dalį, dėl ko jo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra atmestinas. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad ji sumažino savo reikalavimą, nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas - tai ieškovės teisė mažinti ar didinti savo reikalavimus ir nuo to nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas nepasikeitė, todėl ir procesinės pasekmės ieškinio tenkinimo atveju lieka tos pačios. Reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti siejamas su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu. Ieškovė visą laiką labai aiškiai deklaravo, kad už jai priklausančią dalį nori nei daugiau, nei mažiau, o tiek, kiek ji verta. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad negalėdama patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu priklausantį Butą, negali atlikti turto vertinimo ir galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų, todėl dėl galutinio kompensacijos dydžio apsispręs tuomet, kai bus nustatyta dalijamo turto rinkos vertė. Ieškovė dar prieš kreipdamasi į teismą norėjo patekti į Butą tikslu nustatyti jo rinkos vertę, tačiau atsakovas jos neįleido, todėl dėl padidėjusių bylinėjimosi išlaidų (skirtos ekspertizės) yra kaltas pats atsakovas. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-576/2020 buvo konstatuota, kad kliūčių ieškovei patekti į Butą nebuvo, nes nurodytoje nutartyje tokios konstatacijos visiškai nėra, teismas bylą nutraukė dėl to, kad jo vertinimu šis klausimas turėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne administracinėje byloje. Ieškovės vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad ji nebendradarbiavo iki ieškinio pateikimo teismui. Tai atsakovo elgesys buvo visiškai neadekvatus – į ieškovės prašymą atsidalinti jis pasiūlė mainytis, nors ieškovei akivaizdžiai nereikėjo jokio turto. Ieškovės teigimu, tai ne ji, o atsakovas neatsižvelgė į bandymus taikiai spręsti ginčą. Ieškovė nuo pat pradžių, dar prieš kreipdamasi į teismą, labai aiškiai deklaravo, kad spręsdama atsidalijimo klausimą nori įsivertinti turtą, nes ji yra garbingo amžiaus, neturi specialių žinių ir nesiorientuoja nekilnojamojo turto rinkoje. Atsakovas vertintojo neįsileido. Esant tokiai situacijai, kuomet nežinoma atidalijamo daikto tikroji rinkos vertė, kalbėti apie galimybę taikiai derėtis nėra jokio pagrindo, nes šalys yra nelygiavertėje padėtyje. Ieškovei buvo blokuota galimybė rinkti ir sužinoti galimoms taikos deryboms reikalingą informaciją. Atsakovas, norėdamas pradėti taikų ginčo sprendimą, privalėjo pirmiausia pradėti nuo to, kad įsileistų nekilnojamojo turto vertintoją ir leistų turtą ieškovei įsivertinti, tačiau atsakovas viso proceso metu tokios galimybės nesudarė. Todėl atsakovė negalėjo tinkamai ir pilnavertiškai dalyvauti jokiose taikos derybose ar net gi teikti kokius nors pasiūlymus. Atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė grasino jį sužlugdyti, ieškovė priskiria kliedesių kategorijai ir atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovė nevykdė savo kaip bendraturtės pareigos turtą išlaikyti ir atsakovas yra kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-985-647/2020) nesudaro teisinio pagrindo priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimui ir yra ne šios bylos dalykas. Atsakovo teiginį, kad ieškovė siekė nepagrįstai praturtėti, paneigia sąžiningas ieškovės procesinis elgesys, patvirtinantis jos visą procesą deklaruotą poziciją, kad už savo turto dalį ji siekia gauti nei daugiau, nei mažiau, o tiek, kiek ji verta. Kad atsakovas neleido atlikti turto vertinimo, kaltas tik jis pats. Kai tik tapo aiški atidalijamos turto dalies vertė, ieškovė iš karto suformulavo savo galutinę poziciją. Šiam tikslui pasiekti ieškovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai išprovokavo paties atsakovo veiksmai. Sukūręs tokią situaciją dabar atsakovas negali tikėtis nuolaidų. Todėl, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, ieškovė prašo jos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo prašymus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2019 m. sausio 25 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 503 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/4 dalis 45,60 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). K. B. dalis, sudaranti 1/4, nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruota ieškovės vardu 2018 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7833 pagrindu. Tai patvirtina 2020 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Butu ieškovė faktiškai nesinaudoja, jame negyvena.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašymo atidalinti Butą jos pasirinktu būdu – atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią 1/4 dalį Buto, o ieškovei priteisiant iš atsakovo kompensaciją. Atsakovas su šiuo ieškovės pasirinktu atidalijimo būdu sutinka. Ieškovės pasirinkto atidalijimo būdo objektyvumą pagrindžia ir byloje surinkti duomenys: ieškovė Butu nesinaudoja, jos dalis yra nežymi (11,40 kv. m), ją atidalinti natūra, įvertinus Buto išplanavimą, objektyvios galimybės nėra. Bylos nagrinėjimo teisme metu atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, tarp šalių neliko ginčo ir dėl ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydžio. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Išmaniosios personalizuotos technologijos“ teismo eksperto Sauliaus Raslano 2020 m. birželio 2 d. ekspertizės akto Nr. duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo ekspertas, atlikęs Buto vertės nustatymo ekspertizę, nustatė, kad Buto rinkos vertė 2020 m. gegužės 21 d. sudarė 52 900 Eur ir atitinkamai 1/4 Buto dalies vertė sudarė 7 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas atidalinti jai priklausančią 1/4 dalį Buto iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šią dalį atsakovui natūra ir atsakovui sumokant ieškovei 7 800 Eur piniginę kompensaciją, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 2 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1 386,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai, 80 Eur už uždarosios akcinės bendrovės „Verslavita“ atliktą Buto vertinimo konsultaciją KON-19-085 tikslu nustatyti Buto vertę, 530 Eur išlaidos už turto vertinimo ekspertizę ir 1,80 Eur komisinis mokestis už turto vertinimo ekspertizės apmokėjimą. Atsakovas šioje byloje patyrė 649 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, prašydama priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, remiasi būtent šia bendrąja taisykle. Tuo tarpu atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant bylos baigties, jis pareigos atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas neturi. Atsakovo vertinimu, pačios ieškovės neatsargus procesinis elgesys (ieškinio pateikimas, neapsisprendimas dėl piniginės kompensacijos dydžio, ekspertizės skyrimas, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir kt.) įtakojo jos pačios patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Tokį savo prašymą atsakovas iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, kas savo esme prilyginama bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui jo naudai.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp Buto bendrasavininkų dėl jo dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad turto bendrasavininkai, valdydami bendrą turtą, visų pirma turi vadovautis CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintais civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pareigą šiais principais vadovautis akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 4.80 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad Butu ieškovė nesinaudoja. Tarp šalių iš esmės nekilo ir ginčo dėl Buto atidalijimo būdo. Šalys nesutarė tik dėl kompensacijos dydžio už ieškovei priklausančią 1/4 Buto dalį. Šiuo aspektu sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė kaip Buto bendrasavininkė dar iki kreipimosi į teismą siekė nustatyti objektyvią jai priklausančios Buto dalies vertę, tuo tikslu atlikti Buto vertinimą, tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas dėl to, kad atsakovas turto vertintojo į Butą neįsileido (atsakovas šios ieškovės nurodomos aplinkybės iš esmės neginčijo). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, kuriam netiko ieškovės tuo metu prašoma piniginė kompensacija už jai tenkančią Buto dalį, kokiu nors kitu būdu bendradarbiavo, kooperavosi su ieškove tikslu nustatyti tikrąją Buto rinkos vertę iki bylos teisme iškėlimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovui ir toliau nesutikus su ieškovės pradiniu ieškiniu prašoma priteisti 12 500 Eur kompensacijos suma, ieškovė teikė (palaikė ieškinyje išdėstytą) prašymą dėl Buto rinkos vertės nustatymo, kuris teismo buvo tenkintas. Teismo ekspertui atlikus Buto vertės nustatymo ekspertizę ir nustačius, kad Buto rinkos vertė 2020 m. gegužės 21 d. sudarė 52 900 Eur, o atitinkamai 1/4 Buto dalies vertė sudarė 7 800 Eur, t. y. 4 700 Eur (12 500 Eur - 7800 Eur) mažiau nei ieškovės pradiniu ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti kompensacijos suma, ieškovė sumažino ir ieškiniu prašomos jos naudai priteisti kompensacijos dydį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, liudija, kad pagrindo išvadai, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir/ar nesąžiningas, nėra. Toks ieškovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, nuoseklus ir pagrįstas, sąlygotas objektyvaus negalimumo ginčą išspręsti be teismo įsikišimo, stokojant bendradarbiavimo iš atsakovo kaip Buto bendrasavininko pusės dėl jo ginčijamos Buto rinkos vertės nustatymo.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu šalims nepavyko surasti taikaus ginčo sprendimo ar kad ieškovė, šalių tarpusavio santykiams esant konfliktiškiems, nesutiko perduoti ginčo spręsti meditacijai, taip pat nesudaro pagrindo ieškovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu savaime vertinti kaip nesąžiningą: ieškovė nesutiko pasinaudoti teise sudaryti taikos sutartį ar ginčą perduoti mediacijai, o ne šia teise piktnaudžiavo. Atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės pareigos išlaikyti Butą teismas apskritai nevertina, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, ieškinį tenkinus visiškai bei teismui nenustačius pagrindų, kuriems esant teismas turėtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos 1 356,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos advokato pagalbai, 80 Eur už uždarosios akcinės bendrovės „Verslavita“ atliktą Buto vertinimo konsultaciją KON-19-085 tikslu Buto vertei nustatyti, 500 Eur už turto vertinimo ekspertizę ir 1,80 Eur komisinis mokestis už turto vertinimo ekspertizės apmokėjimą, yra pagrįstos ir protingos, adekvačios nagrinėjamai bylai, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo. 30 Eur už ekspertizės atlikimą ieškovės permokėta suma ieškovei grąžinama šiuo sprendimu.

Atsakovas prašė priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus visiškai, pagrindo tenkinti tokį atsakovo prašymą nėra. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, ieškovės reikalavimas atidalinti Butą yra neturtinis reikalavimas, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1880-656/2019. Todėl tenkinus ieškovės reikalavimą dėl Buto atidalijimo jos nurodoma tvarka, tai, kad ieškovė sumažino prašomos priteisti kompensacijos sumą, nėra priežastis teigti, jog ta apimtimi byla buvo išspręsta atsakovo naudai.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 7 800 Eur kompensaciją ir 1 356,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bendra iš atsakovo ieškovei priteistina suma – 9 156,80 Eur.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį iš Sodros duomenų, atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, išmokų negauna, tačiau ieško darbo. Ieškovė, nors ir teigė, kad jos žiniomis atsakovas dirba neoficialiai, šių savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas disponuoja nemažomis ne banke turimomis grynųjų pinigų sumomis ir šiuos savo teiginius grindė į bylą pateiktais 2017 m. spalio 16 d., 2018 m. vasario 19 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, kuriuos atsakovas yra pateikęs į civilinę bylą Nr. e2-985-647/2020 ir kurių bendra suma yra 9 980 Eur. Teismas vadovautis šiais kvitais kaip įrodymais, patvirtinančiais atsakovo gerą turtinę padėtį, nemato pagrindo. Šie atsakovo mokėjimai grynaisiais pinigais buvo atlikti anksčiau per dvejų metų laikotarpį, kuomet atsakovas dirbo ir turėjo darbinių pajamų. Kita vertus, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovo vardu nuosavybės teise registruota ne tik 3/4 dalis Buto, bet ir kitas nekilnojamasis turtas. Iš Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu nėra registruota turto areštų. Iš Antstolių duomenų bazės nustatyta, kad nebaigtų vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu taip pat nėra.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamai pajamų (nedirba ir negauna jokių išmokų), dėl ko turi objektyviai ribotas galimybes iš karto sumokėti visą ieškovei priteistą sumą, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo vardu nuosavybės teise registruota ne tik 3/4 dalis Buto, bet ir bendros dalinės nuosavybės teise 10 žemės sklypų bei gyvenamasis namas kartu su ūkiniais pastatais, kurių pardavimą atsakovas gali inicijuoti artimiausioje ateityje, sprendimo vykdymas išdėstomas 12 mėnesių, kas mėnesį ieškovei sumokant po 763,07 Eur ir paskutinį mėnesį – 763,03 Eur (9 156,80 Eur / 12), skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis). Teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų apie gerą ieškovės turtinę padėtį, tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus atsakovo įrodymais pagrįstą galimumą tokį teismo sprendimą šiuo metu objektyviai įvykdyti tik iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo, negali užkirsti kelio tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą bent iš dalies. Teismo vertinimu, 12 mėnesių teismo sprendimo vykdymo terminas, mokėjimus atliekant dalimis, užtikrins šalių interesų pusiausvyros principą, skatins atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą ieškovės naudai.

Valstybė šioje byloje patyrė 14,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalinti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti atsakovui R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 800 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią atidalintą ieškovės buto dalį ir 1 356,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei dalimis kas mėnesį po 763,07 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 7 ct), ir paskutinį mėnesį – 763,03 Eur, pirmąjį mokėjimą atliekant per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Grąžinti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30 Eur (trisdešimties eurų) permoką, jos 2020 m. gegužės 6 d. šioje byloje sumokėtą už ekspertizę į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. Š. (R. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,06 Eur (keturiolikos eurų 6 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir