- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1880-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30926-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-37362-819/2019 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti 45,60 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės, ¼ dalį priteisiant atsakovui R. Š., o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 12 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią atidalinto ieškovės buto dalį. Šį ieškinį ieškovė apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu kaip už neturtinį ginčą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trukumams pašalinti - sumokėti už ieškinį likusią 206 Eur žyminio mokesčio dalį.
3. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių keliamas dėl turto – nuosavybės teise ieškovei priklausančios ¼ buto, (duomenys neskelbtini), dalies, kas leidžia šį ginčą vertinti turtiniu, jį įkainoti pagal prašomos priteisti iš atsakovo piniginės kompensacijos dydį – 12 500 Eur ir jį apmokestinti proporciniu žyminiu mokesčiu – 281 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.). Ieškovei prie ieškinio pridėjus įrodymus apie sumokėtą 75 Eur žyminio mokesčio dalį, teismas sprendė ieškinį esant su trūkumais ir įpareigojo ieškovę per teismo nustatytą terminą sumokėti likusią 206 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas nepagrįstai ieškinį kvalifikavo kaip turtinį. Ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Šiuo reikalavimu siekiama tik transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, neprašant daugiau, nei priklauso bendraturčiui. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką toks reikalavimas pripažintinas neturtiniu.
4.2. Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika byloje, kurioje skiriasi faktinės aplinkybės nuo šios bylos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
6. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui (CPK 135 straipsnis). Remiantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, prie ieškinio turi pridėti duomenys, kad už ieškinį yra sumokėtas žyminis mokestis.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino ieškovės reiškiamą reikalavimą turtinio pobūdžio, apmokėtiną proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
9. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama atidalinti 45,60 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), iš bendros dalinės nuosavybės, ¼ dalį priteisiant atsakovui R. Š., o iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 12 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią atidalinto ieškovės buto dalį. Taigi ieškovė siekia atidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakovu, ieškovei priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovės turto dalį.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-362/2010 išaiškino, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo neprašoma daugiau nuosavybės dalių nei priklauso bendraturčiui. Kadangi šiuo atveju neprašoma transformuoti nuosavybės teisės, pakeičiant jos dalių proporcijas, neprašoma priteisti piniginės kompensacijos už nuosavybės dalių pakeitimą, todėl tokie reikalavimai pripažintini neturtiniais.
11. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovei prašomas atidalijimas tiesioginių turtinių pasekmių nesukeltų, nes ji neįgytų naujo turto, taip pat turto neįgytų nei daugiau, nei mažiau. Aptariamu ieškovės reikalavimu keičiasi turto forma, t. y. vyksta turimo nekilnojamojo turto transformacija į turtą pinigine išraiška (pinigais). Kadangi ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovės turtinė padėtis nepagerės, jos turto masė nepadidės, todėl sutiktina su ieškove, kad jos reiškiamas reikalavimas dėl konkretaus turto vieneto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto bei kompensacijos už ją priteisimo laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu – 100 Eur. Kadangi ieškinys paduotas naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma - 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis), kurią ieškovė pagal pateiktus duomenis jau yra sumokėjusi.
12. Apeliacinio teismo išvados, kad pareikštas ieškinys laikytinas neturtiniu, nepaneigia ir pirmosios instancijos nurodyta kasacinio teismo praktika. Vilniaus miesto apylinkės teismas vadovavosi teisės taikymo ir aiškinimo precedentais, suformuluotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 bei 2013 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2013. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neegzistuojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2013. Taip pat pripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 nelaikytina precedentine šioje byloje nagrinėjamam klausimui, nes šios ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Teismo nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl žyminio mokesčio dydžio, kai pareikštas ieškinio reikalavimas santuokos nutraukimo byloje, kuriuo buvo prašoma padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Šiuo gi atveju siekiama turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartyje nurodyta, kad ieškiniai (dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės) esminiai skiriasi, dėl ko pateiktu žyminio mokesčio skaičiavimo teisiniu pagrindimu vienoje byloje negalima remtis kaip precedentu kitoje byloje.
13. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė turtinių bei neturtinių ginčų atskyrimo bei už juos pagal CPK 80 straipsnį mokėtino žyminio mokesčio dydžio taisykles. Spręsti ieškinio priėmimo klausimą prerogatyva nustatyta pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.