Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-447-896/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
e2A-447-896/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20864-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas
Ž. T.
Atsakovas
D. T.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-447-896/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20864-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1
(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1981-1052/2020 pagal ieškovo Ž. T. patikslintą ieškinį atsakovei D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei pagal atsakovės D. T. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, moralinės žalos ir išlaikymo sutuoktinei priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. T. (toliau – ieškovas) 2019 m. sausio 11 d. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti šalių D. T. (toliau – atsakovė) ir Ž. T. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę „T.“, o atsakovei ikisantuokinę pavardę „Š.“; 3) materialinio išlaikymo iš atsakovės ieškovui nepriteisti, atsakovei iš ieškovo materialinio išlaikymo taip pat nepriteisti; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją, lygią ½ automobilio FORD Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės, t. y. 350 Eur; 5) po santuokos nutraukimo bendrąjį turtą padalinti taip: ieškovui priteisti: šaldytuvą 150 Eur vidutinės rinkos vertės; skalbimo mašiną Candy 200 Eur vidutinės rinkos vertės, 1 nešiojamąjį kompiuterį 100 Eur vidutinės rinkos vertės; iš viso 450 Eur sumai; atsakovei priteisti: televizorių Tauras 100 Eur vidutinės rinkos vertės; 1 kompiuterį Asus E402MAWX0002T Dark blue 14‘ HD 1366x768 LE 250 Eur vertės, iš viso daiktų už 350 Eur; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 100 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnės vertės turto dalį; 7) nepilnametės dukters D. T. ir dukters E. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 8) nustatyti, kad atsakovė ir nepilnametės dukterys D. T. ir E. T. bendrauja maksimaliai, bendravimo tvarką ieškovas ir atsakovė derina tarpusavio bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus; 8) priteisti iš atsakovės ieškovui nepilnamečių dukrų D. T. ir E. T. išlaikymą po 100 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną kalendorinį mėnesį iki dukterų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. T. ir Ž. T. nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) palikti pavardes: D. T. – „T.“, Ž. T. - „T.“; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečių dukrų D. T. ir E. T. išlaikymui kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja; 4) nustatyti nepilnamečių dukrų D. T. ir E. T. gyvenamąją vietą su jų motina, atsakove; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymui 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo šio priešieškinio teismui pateikimo dienos iki gyvos galvos; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą tarp Ž. T. ir D. T. Kauno miesto CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo Ž. T. paliko jo prigimtinę pavardę T., D. T. paliko jos santuokinę pavardę T; sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisė; nustatė nepilnamečių vaikų D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų mama D. T.; priteisė iš Ž. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. T. ir E. T. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienai nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant D. T. lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatė, kad atsakovas Ž. T. su dukterimis D. T. ir E. T. bendrauja maksimaliai, bendravimo laiką Ž. T. ir D. T. derina bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus; po santuokos nutraukimo D. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė visus namų apyvokos daiktus bei buitinę ir kompiuterinę techniką, nepriteisiant už ją kompensacijos Ž. T.; iš D. T. priteisė Ž. T. 350 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgytą ir parduotą automobilį; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovo pajamas, kol jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, sudarė apie 1300–1650 Eur išmokamas atlyginimas per mėnesį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas išėjo paties prašymu. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas gavo 710 Eur darbo užmokestį iki apmokestinimo ir 463,60 Eur dydžio išmokamą darbo užmokestį, ką patvirtina Sodros duomenys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Bylos eigoje ieškovo pajamos sumažėjo ir sudaro apie 463,60 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamas sudaro neįgalumo išmoka, pensija už mirusią mamą, išmokos už vaikus, iš viso apie 600 Eur per mėnesį. Atsakovei diagnozuotas cerebralinis paralyžius ir jos netektas darbingumas sudaro 65 procentus.

5. Teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, pripažino, kad 400 Eur suma vienam vaikui išlaikyti per mėnesį yra protinga, teisinga ir sąžininga, taip pat pagrįsta. Teismas nustatė, kad atsakovė yra nedirbanti, gaunanti išmokas iš Sodros, kurios sudaro apie 600 Eur per mėnesį, dėl savo riboto darbingumo ji turi ribotas galimybes padidinti savo pajamas. Be to, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, jai tenka didesnis krūvis prižiūrint ir auklėjant vaikus, ji savo darbu sukuria papildomą ekonominę naudą vaikams, prižiūrėdama namų aplinką, jų drabužius, gamindama maistą ir t.t. Ieškovas pastiklintame ieškinyje nurodė, kad jis dėl savo sveikatos ir darbingumo gali geriau užtikrinti materialinius vaikų poreikius, taip pat nurodė, kad jis pasirengęs prisiimti didesnę vaikų išlaikymo naštą ir iš atsakovės vaikų išlaikymui prašė priteisti tik po 100 Eur išlaikymo vaikams. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas turi patirties paklausioje vairuotojo ekspeditoriaus profesijoje, kad jo pajamos iki teisminio proceso siekdavo iki 1600 Eur per mėnesį, sprendė, jog ieškovo pajamos yra sumažėjusios laikinai. Teismas sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes jis jaunesnio amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbines galimybes. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, ekonominę padėtį šalyje, šalių galimybes gauti didesnes pajamas, teismas sprendė, jog priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo tenkinamas visiškai, iš ieškovo nepilnametėms dukroms priteisiant po 200 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms priteisimo ir priteisti iš ieškovo Ž. T. nepilnamečių D. T. ir E. T. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100 Eur kiekvienai nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad kiekvienam vaikui teikti po 200 Eur mėnesinį išlaikymą. Teismas konstatavo, kad ieškovo į rankas gaunamos pajamos yra 463 Eur, ir, nepaisant to, priteisė vaikų išlaikymui 400 Eur, ieškovo būtinųjų poreikių patenkinimui paliekant tik 63,60 Eur per mėnesį. Ieškovo būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga 319 Eur (35 Eur kurui nuvykti į darbą, 12 Eur automobilio privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, 50 Eur maistui savaitei, 50 Eur šildymas malkomis, 20 Eur dujų balionas, 20 Eur elektra, 17 Eur telefonas su internetu). Dėl susidariusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje susirasti papildomo ar geriau apmokamo darbo ieškovas neturi galimybių.

6.2. Teismas neįvertino, kad ieškovas, prašydamas nustatyti dukterų gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės po 100 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai, atsižvelgė į aplinkybę, jog pats negalėtų daugiau teikti išlaikymo nei po 100 Eur kiekvienai dukrai. Be to, ieškovo nuomone, išlaikymas kiekvienai dukrai po 270 Eur būtiniems poreikiams yra pakankamas. Po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų ir 70 Eur iš valstybės. Teismas nevertino, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna valstybės skirtas išmokas vaikams, kurios siekia 70 Eur kiekvienai dukrai.

Atsiliepimas

7. Atsakovė D. T., atstovaujama advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės, atsiliepimu į ieškovo Ž. T. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Ieškovas turi patirties paklausioje vairuotojo ekspeditoriaus profesijoje, jo pajamos iki teisminio proceso siekdavo iki 1600 Eur per mėnesį. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovo pajamos yra sumažėjusios laikinai. Ieškovas savo noru išėjo iš gerai apmokamo darbo. Yra pagrindas įtarti, kad tokį žingsnį jis padarė laikinai, kol baigsis šalių bylinėjimasis, tam, kad iš jo būtų priteistas kuo mažesnis išlaikymas vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog iš tiesų ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes jis jaunesnio amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbines galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo

10. Atsakovė priešieškiniu prašė teismą vaikų D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš ieškovo kiekvienai po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

11. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo galimybes teikti išlaikymą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

13. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

15. Apeliantas neteikia argumentų ir neteigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaikų poreikius, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio išlaikymo kriterijaus nepasisako.

16. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokesčio vidurkis per 2020 m. vidutiniškai buvo 463,91 Eur. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas turi vairuotojo – ekspeditoriaus specialybę, anksčiau jo darbo užmokestis buvo 1600 Eur. Vertingo turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, ar kurį realizavus apeliantas galėtų teikti išlaikymą, nėra. Duomenų apie apelianto nedarbingumą nėra. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, o apeliantas, būdamas jaunas ir darbingas, turintis paklausią specialybę, turi visas galimybes gauti tokias pajamas, kurios leistų teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą bei pragyventi pačiam apeliantui.

19. Be to, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

20. Atsakovė, su kuria liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų kasdienių poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi, ieškovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikams yra didesnė. Be to, įvertintina ta aplinkybė, kad atsakovė yra iš dalies nedarbinga, todėl ir šiuo aspektu apeliantui kyla didesnė pareiga vaikams teikti didesnę dalį materialinio išlaikymo. Todėl spręstina, kad iš valstybės pagal LR Išmokų vaikams įstatymą atsakovės gaunamos lėšos šiuo atveju negali siaurinti ieškovo pareigos teikti išlaikymą vaikams.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Apeliantas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl valstybės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei iš apelianto nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika