Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2022-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-3-496/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-02-04Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-04
Bylos Nr.
II-3-496/2022
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00103-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Daiva Valčiukienė (pirm.)
Pareiškėjas
Z. J.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-3-496-2022Teisminio proceso Nr.4-23-3-00103-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 19.20; 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 4 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejei,dalyvaujant teismo posėdžių salėje pareiškėjai Z. J.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą (duomenys neskelbtini) AVPK, atstovui V. B.,

nuotoliniu būdu dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena, J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Z. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021-09-13 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. J. teismui pateikė skundą ir prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; prašo pripažinti J. J. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje padarymo ir skirti jam nuobaudą. Z. J. skunde nurodo, kad 2021-08-10, 2021-08-15, 2021-08-23 ir 2021-09-04 pareiškimais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti buvusį vyrą J. J., kuris laikotarpiu nuo 2021-07-29 14 val. iki 2021-08-10 11.30 val. (duomenys neskelbtini) be jos žinios, savavališkai elgdamasis, tyčia pakeitė jų bendrų namų duris, neįteikė ir atsisakė įteikti jai namų raktą, dėl to ji negali patekti į jai priklausančius namus, neleidžiama naudotis jai priklausančiu turtu ir namuose likusiais daiktais. 2021-09-13 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiais tyrėjas T. G. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną“ (duomenys neskelbtini) grindžiant tuo, kad: „<...> tarp asmenų vyksta ginčas dėl turto padalijimo ir naudojimo. J. J. nedraudžia Z. J. atvykti ir apsižiūrėti jai priklausančios turto dalies prieš tai suderinus atvykimą. J. J. nurodo, kad Z. J(duomenys neskelbtini), negyvena jau dvejus metus ir nurodo, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir pati Z. J.. Tarp asmenų kilęs ginčas dėl turto naudojimo turi būti sprendžiamas geranoriškai bendradarbiaujant konflikto šalims ar civilinio proceso tvarka“. Skunde nurodoma, kad iš nutarimo turinio nėra aišku, kodėl konstatuota, kad tarp jos ir J. J. vyksta ginčas dėl turto padalijimo ir naudojimo, nes jai ir J. J., turtas (gyvenamasis namas, žemės sklypas, ant kurio stovi namas, daržinė ir ūkinis pastatas) priklauso lygiomis dalimis, po ½ dalį. Įstatymas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turėtų būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o ne vieno asmens savavališkais veiksmais (CK 4.75 str. 1 d.). Yra susiklosčiusi faktinė gyvenamojo namo naudojimo tvarka. Jai turi būti užtikrinta lygiai tokia pat teisė ir galimybė naudotis ir patekti į visas gyvenamojo namo patalpas, kaip ir J. J.. Skunde nurodome, kad dėl J. J. savavališkų veiksmų pareiškėjai Z. J. ir jos turtui yra daroma žala. Skunde pareiškėja nurodo, kad iš pradžių visas gyvenamasis namas priklausė jai, o vėliau ji dalį namo padovanojo J. J., šiam ją terorizuojant. Iš nutarime nustatytų faktų, kad nuo to laiko, kai J. J. savavališkai pakeitė gyvenamojo namo duris, vien tik jis turi raktus nuo gyvenamojo namo durų, o duris pakeitė trumpam grįžęs į (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas vėl į užsienį, namo durų raktų neduoda, ir atsisako duoti, yra akivaizdu, kad jis veikia sistemingai, tyčia ir nesąžiningai, priešingai ir pažeisdamas pareiškėjos teises ir interesus naudotis jai priklausančiu turtu. J. J. gali pasirūpinti jam priklausančių daiktų apsauga kitais būdais, neapribojant jai, kaip namo bendraturtei teisės ir galimybės patekti į gyvenamąjį namą.

Skundą pateikusi Z. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2021 m. rugpjūčio mėnesį atvyko į savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir negalėjo patekti į namo vidų, nes be jos žinios buvo pakeistos namo durys į plastikines ir pakeistas durų raktas. Ji kreipėsi į policiją, tačiau sulaukė jos vertinimu neteisingo sprendimo. Šis namas jai ir J. J. priklauso po ½ dalį. Namas yra trijų kambarių, apie 59 kvadratinių metrų dydžio. Namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Z. J. nurodė, kad dabar ji gyvena moterų krizių centre, jai suteikiama pagalba.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 26-28) nurodė, kad ištyrus byloje surinktus duomenis nebuvo pagrindo J. J. veiksmus vertinti pavojingais tyčiniais veiksmais, kurie sudarytų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl teisena buvo nutraukta. Nebuvo surinkta įrodymų, kad J. J. turėjo tyčią veikti teisei priešingu būdu. Prašoma skundo netenkinti.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti, nurodo, kad J. J. pakeitė senas namo duris į naujas dėl saugumo. Jis dėl neišprusimo nedavė Z. J. rakto. Atstovas mano, kad nutarimas yra teisėtas ir prašo nutarimą palikti galioti o skundo netenkinti.

Asmuo, kurio atžvilgiu nepradėta administracinio nusižengimo teisena, J. J. teismo posėdžio metu neneigė, jog gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini) priklauso po dalį jam ir Z. J.. Jis negali įleisti Z. J. į savo turtą, nes ši yra jį apvogusi, pavogusi daiktus ir statybines medžiagas. J. J. nurodo, kad Z. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis norėjo sumokėti pinigus Z. J. už jos namo dalį, bet persigalvojo. Jis pakeitė gyvenamojo namo trisdešimties metų senumo duris. Jas keitė dėl saugumo. Name jis laiko dabartinės žmonos daiktus, bijo, kad šie daiktai nedingtų, todėl negali duoti Z. J. namų rakto. J. J. nurodė sakęs Z. J., kad jis žada keisti namo duris. Ši jam sakė, kad jis neturi teisės. Jis įspėjo J. J., kad ši nelaužtų durų. Ji rakto neprašė. J. J. nurodė, kad Z. J. galės apsilankyti name tada, kai jis bus (duomenys neskelbtini) šiame name ir ją įleis į namo vidų. Kol jis yra užsienyje, jis neleis Z. J. lankytis name (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Iš prie skundo pridėtos administracinio nusižengimo bylos pagal Z. J. pareiškimą matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 dieną (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, kad „tyrimo metu dėl galimo J. J. savavaldžiavimo konstatuotina, kad tarp asmenų vyksta ginčas dėl turto padalijimo ir naudojimo. J. J. nedraudžia Z. J. atvykti ir apsižiūrėti jai priklausančios turto dalies prieš tai suderinus atvykimą. J. J. nurodo, kad Z. J. (duomenys neskelbtini) negyvena jau dvejus metus ir nurodo, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) tai patvirtina ir pati Z. J.. Tarp asmenų kilęs ginčas dėl turto naudojimo turi būti sprendžiamas geranoriškai bendradarbiaujant konflikto šalims ar civilinio proceso nustatyta tvarka. Tyrimo metu administracinio nusižengimo sudėties požymių dėl galimo J. J. savavaldžiavimo nenustatyta, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradedama.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Veikos kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-176-282/2021). Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais.

Šioje byloje pateikdama skundą Z. J. pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame įrašyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šiame sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kiti pastatai nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Z. J. ir J. J..

Z. J. ir J. J. aiškina, kad iki 2021 m. vasaros šiuo turtu naudojosi jie abu pagal savo norus ir galimybes, o 2021 m. liepos mėnesį, grįžęs iš užsienio J. J. savo iniciatyva pakeitė gyvenamojo namo duris, tuo pačiu pakeitė užraktus ir nuo to laiko bendraturtė Z. J. negali pateikti į jai ½ dalimi priklausantį namą. Abu buvę sutuoktiniai pripažįsta, kad jie nėra kreipęsi į teismą ir nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas vertina, kad tuo atveju, kai nei vienas iš bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tai bendrai priklausančiu turtu bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai, lygiomis teisėmis.

Šioje byloje apklaustų asmenų parodymai, pateikta durų fotonuotrauka patvirtina, kad J. J., pakeisdamas durų užraktą ir neduodamas Z. J. rakto nuo jiems abiem priklausančio gyvenamojo namo, net ir po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, kai buvo kreiptasi į teismą, apribojo ir šiuo metu riboja bendraturtei Z. J. galimybę naudotis jai priklausančiu gyvenamuoju namu. Byloje nekyla abejonių, kad J. J. šiuos veiksmus atlieka tyčia. Jo paaiškinimas esą jis nepasitiki Z. J., todėl jos neįleidžia į namus, kuriuose laiko savo (ar trečiojo asmens) daiktus nepateisina jo veiksmų. Jis gali kitais būdais apsaugoti, ar kitoje vietoje laikyti savo daiktus, o ne varžydamas kito asmens teises.

Teismas vertina, kad J. J. piktnaudžiauja savo teise naudotis gyvenamuoju namu, t. y. įgyvendina savo civilines teises be teisinio pagrindo pažeisdamas ir varžydamas Z. J. teises. Teismas pažymi, kad bendraturčiai turi lygias teises naudotis jiems priklausančiu turtu. Nėra įstatymo, kuris leistų vienam bendraturčiui turėti daugiau teisių už kitą bendraturtį ir spręsti, kada kitas bendraturtis turi teisę patekti į jam priklausančias patalpas. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. J. veiksmų vertinimui neturi įtakos nuo kada ir kokiu pagrindu šis asmuo tapo nekilnojamojo turto savininku, kur gyvena kitas bendraturtis - Z. J., nes jie abu yra lygiateisiai bendraturčiai.

Teismas sutinka su policijos pareigūno nutarimo išvada, kad tarp asmenų kilęs ginčas dėl turto naudojimo turi būti sprendžiamas geranoriškai bendradarbiaujant konflikto šalims ar civilinio proceso nustatyta tvarka. Tačiau nesinaudojant šia tvarka nė vienas bendraturtis neturi teisės primesti kitam bendraturčiui savo valią.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnas 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė nepagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl šis nutarimas yra naikintinas.

Skundą padavusi pareiškėja prašo teismo pripažinti J. J. kaltu pagal ANK 518 straipsnį ir paskirti jam nuobaudą. Tačiau toks prašymas negali būti šiuo metu teisme tenkinamas, nes institucija, tyrusi Z. J. pareiškimą, nėra baigusi tyrimo, nėra išspręstas klausimas dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kt. Dėl šios priežasties, teismas, panaikindamas policijos pareigūno priimtą nutarimą, medžiagą grąžina tirti institucijai, t. y. policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu

nutarė:

Z. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo bylą pagal Z. J. pareiškimą grąžinti tirti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė