- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- AN2-176-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00554-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2021 m. liepos 19 d. nutarimu 16 Eur bauda nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji „2021 m. birželio 10 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai tariamai vykdydama savo teisę, kurią ginčija nukentėjusysis, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams, užrakino sodybos bendro naudojimo šulinį“.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu R. P. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir R. P. skundas atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti teismo nutartį bei jai Joniškio rajono policijos komisariato ir Šiaulių policijos komisariato tyrėjų paskirtas nuobaudas.
4.1. Teigia, kad byla buvo nagrinėjama ne iš esmės, neobjektyviai, teismas neleido jai paaiškinti ginčo esmės ir aplinkybių bei atsiradusių naujų aplinkybių, nesirėmė jos parodymais, nesivadovavo žmogiškumo ir teisingumo principais.
4.2. Nurodo, kad R. A. apklausoje pamelavo, kad buvo susitarimas dėl bendro naudojimosi tvarkos 2012-12-28 teismo sprendime, nes teismo sprendime yra nurodyti padalinti namo, žemės ir ūkinio pastato duomenys, jame nėra nurodyti bendro naudojimo objektai, apie juos galima spręsti iš Registrų centro išrašo. Nors R. A. savo skunde ir apklausoje teigė, jog ji užrakino bendro naudojimo elektros skydinę, esančią namo išorėje, tačiau elektros skydinė yra jai priklausančioje namo dalyje, o be to, Registrų centro išraše nėra jokių duomenų apie elektros skydinę. Pastebi, kad elektros skydinė pastatyta neseniai ir registruota jos vardu, nes sutartį su elektros tinklais ji sudarė, o bendrasavininkis visada vogdavo elektrą, už ją nemokėdavo. Taip pat nurodo, kad dar yra bendro naudojimosi vartai ir varteliai, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, tačiau R. A. prie jų remonto neprisidėjo, pasakęs „tau reikia, tu ir remontuok, neprisidės”.
4.3. Teigia, kad jos prie skundo pridėtas kaimynės G. B. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), rašytinis paaiškinimas patvirtina jos aiškinimus apie šulinio naudojimą ir remontą. Apeliantė skunde nurodo, kad šulinys yra ant sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų, todėl remiantis objektyvumo ir teisingumo principais šulinio bendrasavininkiais yra ji su sutuoktiniu V. P. ir kaimynė G. B. K.. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. A. neturi priėjimo prie šulinio ir šulinys yra jai priskirtoje žemės sklypo dalyje.
4.4. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad R. A. skundimas dėl suniokoto kiemo yra melagingas ir niekinis, nes atvykusi tyrėja E. K. pamatė tik išlygintą įvažiavimą, todėl protokolo nerašė, tik kitą dieną sugalvojo ją nubausti už šulinį. Skunde taipogi apeliantė nurodo, kad liudytojas V. P. pasakė, kad bendro naudojimo objektams reikalinga priežiūra. R. A. nuo pat paveldėjimo dienos nieko nedaro – žiemą niekada nekasa sniego nuo kiemo, neprižiūri šaligatvio, nepjauna žolės, bendro naudojimo verandoje per 27 metus nėra nuvalęs langų, neplauna grindų, nedažo vartų, durų, grindų. Pastebi, kad R. A., gavęs jam nepalankų teisėjo S. L. sprendimą, ieškinio nebekelia, o piktybiškai jai kenkia rašinėdamas skundus policijai. Skundus rašyti jam aktyviai padeda jo žmona E. A., kuri 2020 m. rugsėjo mėn. juos apskundė dėl židinio apdailos, dėl to pas juos buvo atlikta krata dėl neva esančių granatų. Nurodo, kad ji su R. A. nebendrauja jau daug metų, jis nepadėjo jai prižiūrėti seno tėvo ir neatvažiavo 2018 m. į jo laidotuves.
4.5. Nurodo, kad prie skundo prideda nuotraukas ir papildomą jos vyro paaiškinimą dėl priežiūros, nes fizinius ir remonto darbus vykdo jis, o R. A. reikalauja, kad viską tvarkytų ji, nors puikiai žino apie jos blogą sveikatos būklę.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas R. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino R. P. skundo. Taip pat nurodo, kad teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
3. Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Skundu R. P. prašo panaikinti teismo nutartį bei jai Joniškio rajono policijos komisariato ir Šiaulių policijos komisariato tyrėjų paskirtas nuobaudas. Pastebėtina, kad šioje byloje R. P. pagal ANK 518 straipsnį Institucijos nutarimu nubausta tik už savavaldžiavimą užrakinant bendram naudojimui priskirtą šulinį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Institucijos 2021-07-19 nutarimo bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kitų skundo argumentų, susijusių su R. P. skundo argumentais dėl elektros skydinės, vartelių ir kt. statinių naudojimu nenagrinėja, nes dėl šių skundo argumentų nebuvo priimti jokie procesiniai sprendimai, kuriais apeliantei būtų paskirtos administracinės nuobaudos šioje administracinio nusižengimo byloje.
6. Kadangi R. P. skundu prašo panaikinti jai paskirtą nuobaudą, sprendžiama, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracine tvarka nubaustam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. P. veikoje yra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai.
9. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nesirėmė jos paaiškinimais, neleido jai pasisakyti dėl esminių aplinkybių. Iš teismo informacinės pažymos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas R. P. skundą, apklausė ne tik pačią apeliantę, bet ir jos sutuoktinį, pridėjo prie bylos pateiktas fotonuotraukas iš įvykio vietos, t. y. ištyrė esmines įvykio aplinkybes ir skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų ir pačios R. P. paaiškinimus. Dėl to R. P. skundo argumentas, kad bylą apylinkės teismas išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, yra nepagrįstas.
10. Skundžiamu Institucijos 2021-07-19 nutarimu R. P. nubausta už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
11. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
13. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė, tvora, šulinys, šaligatvis, vartai, varteliai, rūkykla), esantys (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį priklauso R. P. ir R. A. (b. l. 12-13, 14-15). Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16-645/2012 patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos tiek jiems priklausančiu žemės sklypu, tiek ir sodyboje esančiais pastatais nustatymo. Šiuo sprendimu buvo nustatyta tvarka, kaip bendraturčiai R. A. ir R. P. naudosis jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau minimu sprendimu nebuvo spręstas klausimas, kaip bendraturčiai naudojasi kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (stogine, tvora, šuliniu, šaligatviu, vartais, varteliais, rūkykla), kurie po 1/2 dalį priklauso abiem bendraturčiams (b. l. 4-7, 8-11). Pažymėtina, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartyje konstatuota, kad nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo spręsta ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendime nebuvo pasisakyta dėl naudojimosi varteliais, šuliniu, lauko tualetu tvarkos nustatymo, dėl statybos darbų vykdymo be bendrasavininkio sutikimo (administracinio nusižengimo byla, b. l. 16). Esant tokioms aplinkybėms, kai nei vienas iš bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl naudojimosi šuliniu tvarkos nustatymo, tai bendrai priklausomu turtu bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai.
14. R. A. savo pareiškime policijai nurodė, kad R. P. savavališkai užrakino šulinį, elektros dėžę, neduoda raktų, todėl prašė P. nubausti už savavaldžiavimą ir įpareigoti nukasti žvyrą nuo bendrai naudojamo kiemo, atrakinti šulinį (administracinio nusižengimo b. l. 12). R. P. apylinkės teisme pripažino, kad ji užrakino šulinį ir R. A. negali juo naudotis, kad šulinį užrakino dėl nesutarimų su R. A. ir dėl saugumo, kad ten niekas neįkristų, bei nurodė, kad šulinys yra integruotas į jos sklypo dalį, kad raktų R. A. neduoda. Iš esmės tokias pačias aplinkybes R. P. nurodė ir savo pasiaiškinime, kuriame teigė, jog šulinio neatrakins, nes pagal teismo sprendimą R. A. nėra priteistas šulinys, o tik takelis, vedantis link jo (administracinio nusižengimo b. l. 13). Kaip liudytojas apklaustas apeliantės vyras V. P. teisme parodė, kad teismai nustatė, jog šulinys niekam nepriklauso, nurodė, kad šulinys yra jų privačioje valdoje ir šulinys priklauso jiems ir G. K.. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad šulinys dėl saugumo užrakintas, kad R. A. šulinio pradėjo reikalauti po šešerių metų.
15. Taigi, R. A. paaiškinimai, R. P. ir V. P. parodymai, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad R. P. užrakindama šulinį ir neduodama R. A. raktų nuo šulinio, jo neatrakindama net ir po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, apribojo ir šiuo metu riboja bendraturčiui R. A. galimybę naudotis ir jam priklausančiu šuliniu. Iš teismo sprendimo ir byloje esančio žemės sklypo plano, kuriame nurodoma, kuris iš bendraturčių kokia žemės sklypo dalimi naudojasi, bei pačios apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad teismo sprendimu bendram bendraturčių naudojimui yra nustatytas takelis, vedantis iki šulinio (administracinio nusižengimo b. l. 3), suteikiantis teisę abiem bendraturčiams patekti prie šulinio, o pagal Nekilnojamojo turto centro išrašo duomenis, tuo šuliniu teisę naudotis turi abu bendraturčiai lygiomis dalimis, nes, kaip minėta, kita naudojimosi šuliniu tvarka nenustatyta. Nors apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo kaimynės G. K. paaiškinimą, kuris patvirtina, kad ji prisidėjo prie šulinio remonto ir ji naudojasi tuo šuliniu, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šulinys, kurį R. A. reikalauja atrakinti, yra atidalintas ir R. A. neturi teisės tuo šuliniu naudotis. Taigi, R. P., užrakindama ir taip neleisdama bendraturčiui R. A. naudotis šuliniu, savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be pagrindo užrakindama ir neleisdama R. A. naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančiu šuliniu. Nors apeliantė skunde nurodė, kad R. A. finansiškai neprisidėjo prie šulinio ir kitų bendrai naudojamų statinių remonto, neprižiūri savo nuosavybės ir dėl to tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros ir remonto, tačiau šie bendraturčių nesutarimai dėl nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi turtu turi būti sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teisme, o ne savavaldžiaujant. Atsižvelgiant į tai, kad šulinį R. P. užrakino po to, kai R. A. užrakino lauko tualetą bei po šulinio remonto, ir jau kelerius metus jo neatrakina, daroma išvada, kad šiuos veiksmus, kurie sudaro savavaldžiavimo objektyviąją pusę, R. P. atliko tyčia.
16. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad R. P. veiksmuose nustatyti visi savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, todėl R. P. pagrįstai pripažinta kalta padariusi šį administracinį nusižengimą. Dėl to naikinti skundžiamus Institucijos 2021-07-19 nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantei nutraukti nėra pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. P. suformuluotas kaltinimas padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, yra netikslus, nes, nurodyta, kad R. P. savavališkai tariamai vykdė savo teisę, nors, kaip jau aptarta, apeliantė savavališkai vykdė savo tariamą teisę. Šis kaltinimo netikslumas nėra esminis, nes gali būti ištaisytas apeliacine tvarka ir įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Dėl to R. P. suformuluotas kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad ji 2021 m. birželio 10 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija nukentėjusysis, nepadarydama esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams, užrakino sodybos bendro naudojimo šulinį.
18. ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų <...>. Skundžiamu Institucijos nutarimu R. P. paskirta minimalaus dydžio bauda.
19. Apeliantė R. P. skundu prašo panaikinti jai paskirtą baudą.
20. Kaip iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, pareigūnas R. P. minimalaus dydžio baudą skyrė atsižvelgęs į tai, kad yra R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (R. P. anksčiau nebuvo padariusi tokio pobūdžio nusižengimo), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kitų objektyvių duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, apeliantė savo skunde nenurodė. Taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių R. P. paskirta minimalaus dydžio bauda galėtų būti mažinama ar iš viso neskiriama (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Taigi, įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai R. P. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda. Apeliantei paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, todėl naikinti R. P. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties atmesti.
R. P. suformuluotą kaltinimą patikslinti nurodant, kad ji 2021 m. birželio 10 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija nukentėjusysis, nepadarydama esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams, užrakino sodybos bendro naudojimo šulinį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.