Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-38-354/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-20
Bylos Nr.: AN2-38-354/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-23-3-00103-2021-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Institucija: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. AN2-38-354/2022Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00103-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.3.3; 21.11.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. J., kurio atžvilgiu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria panaikintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. G. 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta tirti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 15 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 4 d. buvo gauti Z. J. pareiškimai, kuriuose ji nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis J. J. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. 14.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. 11.30 val. be jos žinios pakeitė bendro namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir nepaliko rakto, dėl to ji nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. negali patekti į namą. Pareiškėja prašė nubausti jos buvusį sutuoktinį J. J. įstatymų nustatyta tvarka.

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. G. (toliau – ir Institucija), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu, 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, kadangi J. J. veikoje nėra savavaldžiavimo požymių. Kaip nurodyta Institucijos nutarime, tarp asmenų vyksta ginčas dėl turto padalijimo ir naudojimo. J. J. nedraudžia pareiškėjai atvykti ir apžiūrėti jai priklausančios turto dalies, prieš tai suderinus atvykimą. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), negyvena jau dvejus metus. Tarp asmenų kilęs ginčas dėl turto naudojimo turi būti sprendžiamas geranoriškai bendradarbiaujant konflikto šalims ar civilinio proceso nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su tokiu nutarimu, Z. J. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti, J. J. pripažinti kaltu pagal ANK 518 straipsnį ir skirti jam administracinę nuobaudą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. vasario 4 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal Z. J. pareiškimą grąžino tirti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nei vienas iš bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, todėl bendrai priklausančiu turtu bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai, lygiomis teisėmis. Teismas padarė išvadą, kad J. J., pakeisdamas durų užraktą ir neduodamas Z. J. rakto nuo jiems abiems priklausančio gyvenamojo namo, galimai piktnaudžiauja savo teise naudotis gyvenamuoju namu, t. y. įgyvendina savo civilines teises, pažeisdamas ir varžydamas Z. J. teises.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktame skunde J. J. nurodo nesutinkantis su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartimi ir, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, prašo šią nutartį panaikinti, paliekant galioti Institucijos nutarimą. Apeliantas taip pat prašo teismo, kad Z. J. negalėtų būti name, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jis grįš iš Anglijos į Lietuvą ir kol policija baigs tyrimą dėl vagystės. Jeigu teismas šio prašymo netenkintų, prašo uždrausti Z. J. artintis prie namo, kol teismas padalins jį į dvi lygias dalis, nes ištuokos metu to nebuvo padaryta, bei peržiūrėti visas Z. J. atžvilgiu išnagrinėtas bylas, kuriose ji, pasak apelianto, buvo nubausta už vagystes iš Kelmėje esančių parduotuvių, elektros energijos vagystę.

4.1. J. J. skunde teigia, kad apylinkės teismas neįvertino į bylą pateiktų nuotraukų su naujai pakeistomis durimis. Duris jis keitė dėl saugumo, kadangi praėjusių metų vasarą iš namų dingo labai daug jo asmeninių daiktų. Durys buvo keičiamos, kad nebūtų pasikėsinta į jo turtą. Z. J. parodymai apylinkės teisme, kad duris jis pakeitė neinformavęs buvusios sutuoktinės, yra melagingi. Apelianto tvirtinimu, Z. J. tikrai žinojo, kad durys bus keičiamos. Pasak J. J., jis asmeniškai pranešė Z. J. apie dingusius iš namo jo asmeninius daiktus praėjusių metų vasarą ir tuo pačiu informavo, kad dėl saugumo durys bus keičiamos, kadangi name ilgą laiką niekas negyveno. Dėl dingusių daiktų kreipėsi į policiją.

4.2. Apeliantas pažymi, kad netrukus po to, kai išvyko dirbti į Angliją, Z. J. išsikraustė iš bendro gyvenamojo namo, išsiveždama visus name esančius daiktus, taip pat ir jo nuosavybę, bei apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), nors teismui tvirtino, kad gyvena Krizių centre. Z. J. daiktų name nėra.

4.3. Bendrame name šiuo metu negalima gyventi, nes nėra tinkamų sąlygų – nėra elektros, vandens bei šildymo. J. J. nuomone, Z. J. nori vėl pasisavinti name esančius jo asmeninius daiktus bei jo žmonos daiktus, nes, kai tik sužinojo, kad name yra daiktų, tuojau pat kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2022 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teisme gautas J. J. apeliacinio skundo priedas-prašymas, kuriame pakartotinai suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui neleisti Z. J. būti name, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jis (apeliantas) grįš iš Anglijos į Lietuvą, motyvuojant tuo, kad Z. J. linkusi vagiliauti, ne kartą bausta už smulkias vagystes, elektros energijos vagystę.

Atsiliepimas

6. Institucija atsiliepime į J. J. apeliacinį skundą nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad J. J. turėjo tyčią veikti teisei priešingu būdu, todėl jo veiksmai nelaikytini tyčiniais ir tokiais pavojingais, kad sudarytų nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį. Pareiškėjos siekis patraukti J. J. administracinėn atsakomybėn ir subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo J. J. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo, todėl, Institucijos nuomone, J. J. apeliacinis skundas yra pagrįstas.

7. Atsiliepimu į J. J. apeliacinį skundą Z. J. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

7.1. Atsiliepime Z. J., plačiai aptarusi bendro gyvenimo su apeliantu iki santuokos nutraukimo aplinkybes, J. J. elgesį, nurodo, kad neatitinka tikrovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji buvo informuota apie durų keitimą. Jeigu būtų žinojusi, kad bus keičiamos namo durys, būtinai būtų paprašiusi rakto. Gyvenamajame name liko jos daiktai, kuriais, negalėdama patekti į namą, negali naudotis: name liko jos lova, virtuvinė spintelė, o vaiko kambaryje – ir kiti daiktai. Z. J. teigimu, nei vienas apeliantui priklausantis daiktas iš namo nebuvo paimtas.

7.2. Kaip nurodoma atsiliepime, J. J. į užsienį išvyko 2020 m. sausio mėnesį. J. J. teigimu, netrukus po jo išvykimo ir ji (Z. J.) išsikraustė iš namo, išgabendama visus daiktus. Vadinasi, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad J. J. duris pakeitė dėl saugumo, kad nebūtų pasikėsinta į jo turtą, kadangi, vadovaujantis paties apelianto tvirtinimu, 2021 m. vasarą, tuo metu, kai buvo keičiamos durys, jokių J. J. priklausančių daiktų name jau negalėjo būti. Be to, Z. J. teigimu, J. J. dar 2020 m. vasarą jai pranešė apie dingusius daiktus, o pareiškimą policijai parašė tik po metų.

Šalies argumentai

7.3. Z. J. nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad name negalima gyventi. Nors J. J. ir atjungė elektrą, tačiau name yra krosnis, yra šulinys. Tame name jie gyveno 29 metus, ji užaugino vaiką. J. J. skunde nurodo, kad name jau ilgą laiką niekas negyvena, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. šiame name gyveno Z. J. sūnus M. J..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šioje byloje sprendžiamas tik Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos nutarimas ir byla grąžinta iš naujo tirti, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Todėl J. J. prašymai neleisti Z. J. būti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kol jis (apeliantas) grįš iš Anglijos į Lietuvą, uždrausti Z. J. artintis prie namo, kol teismas padalins jį į dvi lygias dalis, bei peržiūrėti kitas Z. J. atžvilgiu išnagrinėtas bylas, kuriose ji, pasak apelianto, buvo nubausta už vagystes, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl šių apelianto prašymų apygardos teismas nepasisako.

10. Institucija 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarime padarė išvadą, kad J. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį požymių, nes tarp asmenų vyksta ginčas dėl turto padalijimo ir naudojimo, kuris turi būti sprendžiamas geranoriškai bendradarbiaujant konflikto šalims ar civilinio proceso nustatyta tvarka. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad tokia išvada neatitinka bylos aplinkybių, todėl nėra pagrįsta ir sąlygojo neteisingo nutarimo priėmimą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo byloje surinktų duomenų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

11. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

12. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantys statiniai – gyvenamasis namas, daržinė, ūkinis pastatas, bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso J. J. ir Z. J.. Į bylą Z. J. pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Z. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, daržinės ir ūkinio pastato ½ dalis įgijo 1995 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o J. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, daržinės ir ūkinio pastato ½ dalis įgijo pagal 1997 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

14. Apylinkės teismo posėdyje Z. J. ir J. J. nurodė, kad iki 2021 m. vasaros bendru turtu abu naudojosi pagal savo norus ir galimybes, o 2021 m. liepos mėnesį, grįžęs iš užsienio, J. J. savo iniciatyva pakeitė gyvenamojo namo duris, tuo pačiu pakeitė užraktus, ir nuo to laiko bendraturtė Z. J. negali patekti į jai ½ dalimi priklausantį namą. J. J. apylinkės teisme nurodė duris pakeitęs dėl saugumo, name jis laiko dabartinės sutuoktinės daiktus, bijo, kad šie daiktai nedingtų, todėl negali duoti Z. J. namų rakto. J. J. nurodė, kad Z. J. galės apsilankyti name tada, kai jis bus Lietuvoje, šiame name, ir ją įleis į namo vidų. Kol jis yra užsienyje, neleis Z. J. lankytis name. Abu buvę sutuoktiniai pripažino, kad nėra kreipęsi į teismą ir nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

15. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tuo atveju, kai nei vienas iš bendraturčių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tai bendrai priklausančiu turtu bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai, lygiomis teisėmis ir nė vienas bendraturtis neturi teisės primesti kitam bendraturčiui savo valią.

16. Apygardos teismas sutinka ir su kita esmine apylinkės teismo išvada, kad J. J., pakeitęs gyvenamojo namo duris, neduodamas Z. J. rakto nuo jiems abiems priklausančio gyvenamojo namo ir taip apribodamas galimybę jai patekti į šį namą, savo veiksmais galimai suvaržė Z. J., kaip gyvenamojo namo bendraturtės, teises. Šios išvados nepaneigia tokios aplinkybės, kaip negalinčios patekti į bendrą namą Z. J. kitos gyvenamosios vietos turėjimas/neturėjimas, buvimas/nebuvimas ginčo name Z. J. priklausančių daiktų, namo tinkamumas/netinkamumas gyventi ir pan., nes bendraturčiai turi lygias teises naudotis jiems priklausančiu turtu. Ir nors apeliantas teigia, ir Institucija savo nutarime pažymi, kad Z. J. nedraudžiama atvykti ir apžiūrėti jai priklausančios turto dalies, prieš tai suderinus atvykimą su J. J., tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nėra įstatymo, kuris leistų vienam bendraturčiui turėti daugiau teisių už kitą bendraturtį ir spręsti, kada kitas bendraturtis turi teisę patekti į jam priklausančias patalpas.

17. Institucija, priimdama 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, netinkamai įvertino faktinę situaciją tarp šalių, neišsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su subjektyviaisiais ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiais ir todėl priėmė neteisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Z. J. pareiškimus. Institucija neatsižvelgė į tai, kad tarp buvusių sutuoktinių iki nagrinėjamo įvykio iš esmės buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kai kiekvienas iš jų naudojosi bendru turtu pagal savo norus ir galimybes, nė vienas iš bendraturčių į teismą ieškinio teisenos tvarka dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ar jam priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nesikreipė. Pagal bylos duomenis, J. J. apribojo Z. J. teisę patekti į bendrą gyvenamąjį namą ne kilus ginčui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, o, kaip jis pats teigia, dėl saugumo, nes jis Z. J. nepasitiki, mano, kad ji siekia pasisavinti name esančius asmeninius jo (ar trečiojo asmens) daiktus. Tas pačias aplinkybes J. J. nurodo ir apeliaciniame skunde. Ar šiuo atveju J. J. pasirinko adekvatų savo, galbūt, pažeistų teisių gynimo būdą, ar toks jo veikimo būdas nevaržo Z. J. teisių labiau, nei to reikia J. J. siekiamam tikslui pasiekti, ar turėjo galimybę J. J. apsaugoti savo (ar trečiojo asmens) asmeninius daiktus kitais būdais, nei apribojus galimybę Z. J. patekti į jai priklausantį gyvenamąjį namą, ar tokie veiksmai gali būti vertinami kaip galimas piktnaudžiavimas savo teise naudotis gyvenamuoju namu, – visos šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl galimos tyčios savavaldžiauti buvimo/nebuvimo J. J. veiksmuose ir turi būti iš naujo tiriamos ir vertinamos Institucijos, kuriai grąžinama ši byla.

18. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl J. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė