Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 718 - 252 - 2012

Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00639-2011-3

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-847-2012 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui A. P., institucijai, teikiančiai išvadą, - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo bei atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimas naikintinas dalyje dėl turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas(CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė 2011 metų sausio mėnesį sužinojo, kad jos sutuoktinis jai neištikimas, turi draugę. Nors atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo neigia, tuo pačiu neigdamas neištikimybės buvimą santuokos metu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir įrodymu vertinimu, konstatuoja kad liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai įvertinti tinkamai. Apeliantas skunde argumentuoja, kodėl vienais ar kitais liudytojų parodymais pirmosios teismas neturėjo vadovautis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, vadovavosi įrodymų visuma. Ta aplinkybė, kurią pripažįsta pats atsakovas, kad jis išėjo iš namų ir šeimą paliko bei pradėjo bendrauti su kita moterimi, įrodo, kad jis pažeidė lojalumą šeimai, bei atėmė galimybę kilusius nesutarimus išspręsti abipusių diskusijų bei nuolaidų būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Atmestinas taip pat apelianto teiginys, kad teismas negalėjo apklausti jų sūnaus ir vadovautis jo parodymais. Pats atsakovas priešieškiniu prašė apklausti sūnų kaip liudytoju, ką teismas ir padarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atstovo teiginiu, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl neturtinės žalos priteisimo argumentų nepasisako, nes teismas priteisdamas 3000 Lt dydžio neturtinę žalą vadovavosi CK 3.70 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu priteisimo, kartu su CK 3.70 str. taikytinos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011) Apylinkės teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, įvertinęs jos dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas bendro santuokinio turto balansą, jį tinkamai nustatė, išskyrus dujinės viryklės pašalinimą iš santuokinio turto balanso. Teismas 1 000 Lt vertės dujinę viryklę iš dalintino turto išbraukė motyvuodamas tuo, kad ji yra būtina, jog būtų užtikrinami būtiniausi vaiko poreikiai – maisto paruošimas, ieškovė negalėtų sūnui ruošti maisto. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Pagrįsti apelianto paaiškinimai, kad dujinės viryklės nepilnametis sūnus asmeniškai nenaudojo, viryklė buvo naudojama visų šeimos narių poreikiams tenkinti, o ne vien tik sūnaus, be to, ir toliau ji bus naudojama ir pačios ieškovės poreikiams tenkinti. Tokiu būdu, dujinė viryklė negalėjo būti išbraukta iš dalintino bendro turto ir priskirta nepilnamečio poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas be teisėto pagrindo, dujinę viryklę išjungė iš bendros sutuoktinių turto masės. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad dujinė viryklė buvo išimtinai įgyta vaiko poreikiams tenkinti. Todėl dujinė viryklė 1000 Lt vertės įtrauktina į bendrą dalintino turto masę.

Apeliantas teigia, kad ¼ gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kurią jis įgijo 1999 metais pirkimo-pradavimo sutartimi yra jo asmeninė nuosavybė ir teismas nepagrįstai ją įtraukė į turto balansą.

Aiškindamas ir taikydamas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Vadovaudamasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į sutuoktinių bendro turto balansą įtraukė atsakovo vardu registruotą nuosavybę į 1/4 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir į 136/632 dalį žemės sklypo , kuriuos jis santuokos metu įgijo 1999-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, esančius (duomenys neskelbtini). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas jo asmeninės nuosavybės teise valdomą ¼ dalį ginčo namo ir 130/632 žemės sklypo, gautą dovanojimo sutarties pagrindu, neįtraukė į dalintino turto balansą.

Kolegija atmeta apelianto pateiktas turto vertės nustatymo ataskaitas ir jų nevertina. CPK 314 str. numato, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti pateikti tik tuo atveju, kai juos nepagrįstai atsisakė priimti pirmos instancijos teismas ar kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, turėjo visas galimybes pats atlikti turto vertinimą ir ataskaitą pateikti pirmos instancijos teismui. Tuo tarpu, apeliantas turtą vertino tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovo pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos. Teismas, įvertinęs tai, kad dalintino garažo vertė nurodyta 22 400 Lt ir į tai, kad tai sudaro trečdalį nekilnojamojo turto vertės, mano, kad garažo vertę pirmos instancijos teismas nurodė nepagrįstai ją užaukštindamas, nepriklausomai nuo to, kad abi šalys su kaina sutiko.. Byloje yra Registrų centro pažyma, kurioje garažo vertė nurodyta 8090 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad garažo vertė nurodyta 2009 m. kainomis, kada buvo aukštos nekilnojamojo turto kainos, todėl kolegija, vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, laiko, kad dalintino garažo vertė yra 8000 Lt. ir tai yra reali vertė. Tokiu būdu, bendra dalintino turto tarp šalių piniginė išraiška yra nekilnojamojo turto vertė - 71 250 Lt., garažas -8000 Lt., du automobiliai – 11 000 Lt., kilnojamasis turtas – 5 600 Lt., viso 95 850 Lt.

Kolegija taip pat nepriima ir nevertina apelianto pateiktų dokumentų dėl šalių turėto automobilio MERCESES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas pardavė iškėlus bylą teisme. Šiuos įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmos instancijos teisme ir teismas būtų juos vertinęs. Be to, pateiktos pažymos apie variklio vertę ir variklio keitimo išlaidas yra bendro pobūdžio, todėl jie jokios įrodomosios vertės neturi. Atsakovas nei pirmos instancijos teisme, nei vėliau nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo su defektu, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, pagrįstai į dalintino turto balansą įskaičiavo parduoto automobilio vertę 9000 Lt.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priskyrė visą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), natūra vien tik ieškovei. Teismas sutinka su apelianto teiginiu ir konstatuoja, kad byloje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kad reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant tarp sutuoktinių bendrą santuokinį turtą. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl negalės gyventi tame pačiame name, nėra ir negali būti pagrindu neskiri turimo nekilnojamojo turto atsakovui. Šalys nekėlė reikalavimo, kad padalinus santuokinį turtą (nekilnojamąjį) būtų nustatyta naudojimosi tvarka tenkančiai daliai (patalpomis), turtą teismas dalina nustatydamas idealiąsias nuosavybės dalis. Taip pat nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovas savo gyvenimą sieja su Amerika ir, kad šiuo metu negyvena Biržų mieste, todėl nekilnojamąjį turtą skyrė tik ieškovei. Jokių duomenų, kad apeliantas gyventų Amerikoje, ar, kad rengtųsi ten apsigyventi nuolatinai, byloje nėra. Tos aplinkybės, kad jis kelis kartus buvo išvykęs pas motiną į Ameriką, neleidžia teigti, kad jis ateityje ten ir apsigyvens nuolatinai. Atsakovo gyvenimas šiuo metu kitame Lietuvos mieste, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmos instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo vadovavosi ir tuo, kad atsakovas turi asmeninę nuosavybę. Asmeninės nuosavybės turėjimas negali būti pagrindu dalijant santuokoje įgytą turtą, turinčiam asmeninę nuosavybę neskirti jam priklausančios dalies turto iš bendrosios santuokinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus nustatė, kad pagrindų skirti ieškovei didesnę nekilnojamojo turto dalį, nėra, todėl santuokoje įgytas turtas dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas garažą prašė priteisti jam nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir į tai, kad ieškovė gyvena name, kuriame yra garažas ir antro garažo jai nereikia, nes ji juo realiai nesinaudos, todėl garažas priteistinas atsakovui. Dujinė viryklė priteistina ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, be to, jai yra priskirti visi kiti virtuvės baldai. Tokiu būdu, ieškovei paskirtinos 3/8 dalys nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų kiemo statinių ir 251/632 dalys žemės sklypo 35 625 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini); automobilis VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt. vertės, virtuvės baldai 1800 Lt, dujinė viryklė 1000 Lt, televizorius 100 Lt, 2 vnt. žoliapjovių bendros 200 Lt vertės, indaplovė 200 Lt, miegamojo baldai 400 Lt. Viso priteistina turto už 41 325 Lt.

Taip pat ieškovei priteistina 4500 Lt dydžio kompensacija už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4200 Lt piniginė kompensacija už didesnę dalį išreikštą pinigais dalinto turto, viso priteistina 8 700 Lt dydžio piniginė kompensacija.

Atsakovui paskirtinos 3/8 dalys nekilnojamojo turto – pastatų ir kitų kiemo statinių ir 251/632 dalys žemės sklypo 35 625 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini); garažas 8000 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini), skalbimo mašina 700 Lt, foto aparatas 300 Lt vertės, audiogrotuvas su vaizdo sistema 100 Lt, šaldytuvas 800 Lt. Viso priteistina turto už 45 525 Lt.

Pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą išlaikymą sūnui priteisti atsakovo daliai tenkančiu turtu, priteisdamas išlaikymą asmenine atsakovo nuosavybės teise valdomą ¼ dalį pastatų ir kitų kiemo statinių bei 130/632 dalių žemės sklypo, viršijo ieškovės reikalavimą. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą atsakovo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje, o ne atsakovui asmenine nuosavybe priklausančiu turtu. Atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu įgyta ¼ dalis pastatų ir 130/632 dalys žemės sklypo, nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą. CK 3.59 straipsnis be kitų būtinų klausimų sprendžiant santuokos nutraukimą, numato ir išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams. CK 3.196 str. numato kokios gali būti išlaikymo formos ir dydžiai. Aiškinant šias abi teises normas sistemiškai, darytina išvada, kad nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių, sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą ir pasirenkant jo formą – turtą, galima priteisti išlaikymą turtu tam sutuoktiniui tenkančia turto dalimi.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nekilnojamuoju turtu neteisingai aiškino ir taikė CK 3.196 str. normas. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad vaikas turi realiai gauti lėšas, kurios padės jam patenkinti jo poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Konkrečiu atveju, nekilnojamojo turto dalis, kurią priteisė pirmos instancijos teismas vaikui, pajamų neduos, nes jos skyrium nuo kitos namo dalies nebus naudojamos ir neduos pajamų, todėl vaiko poreikiai nebus tinkamai tenkinami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamas atlyginimas yra tik apie 1400 Lt mėnesiui, į tai, kad pragyvenimui dviem asmenim būtent ir reikia panašios sumos pinigų kas mėnesį, kad būtų galima apmokėti visus mokesčius ir nusipirkti valgyti, į tai, kad šalių vaikas auga ir jo poreikiai didėja, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į nepilnamečio vaiko interesus, priteisto išlaikymo formą keičia ir išlaikymą sūnui A. P. priteisia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas kritiškai vertina atsakovo teiginius apeliaciniame skunde, kad pirmos instancijos teismas, paskaičiuodamas priteistino išlaikymo dydį 400 Lt pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, jog jo pajamos šiuo metu yra mažesnės nei ieškovės, turi nuomotis būstą Vilniuje, todėl gali teikti tik po 300 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada dėl iš apelianto priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio 400 Lt. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės atlyginimas sudaro 1 400 Lt. Atsakovo gaunamos pajamos yra analogiškos, be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis taip pat turi ¼ dalį pastatų ir 130/632 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jam tenka dalis to paties nekilnojamojo turto kaip ir ieškovei, todėl jo turimas turtas yra ženkliai didesnis nei ieškovės. Be to, atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, todėl jis turi visas galimybes užsitikrinti, kad gautų didesnes ir pakankamas pajams išlaikyti sūnų ir išsilaikyti pats. Tokiu būdu, konstatuotina, kad priteistina nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma nuo 2011 metų liepos mėn. 1 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. iki 2016-12-04, atitinka teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ne visą laiką mokėjo vaikui išlaikymą. Už 2011 metų vasario, kovo mėnesius atsakovas tik 2011 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymais Nr. 24 ir 25 pervedė po 200 Lt., todėl įsiskolinimas už šiuos mėnesius yra 400 Lt. Atsakovas nuo 2011 metų balandžio 1 d. iki 2012 metų liepos 1 d. teikė išlaikymą sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nupirko daiktų 907 Lt sumai, viso yra sumokėjęs 3907 litus. Už minėtą laikotarpį priklausė mokėti 15 mėn.x400 Lt. viso 6000 Lt, todėl įsiskolinimas už šį laikotarpį yra 6000 – 3907 =2093 litai. Tokiu būdu, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. yra 2093+400=2493 Lt.

Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Ieškovė paduodama ieškinį yra sumokėjusi 137 Lt žyminio mokesčio už ištuoką ir 969 Lt už jai tenkančio turto dalį, 500 Lt už turto vertinimo ataskaitą, 800 Lt už advokato pagalbą. Šios išlaidos yra patvirtintos pridėtais mokėjimo kvitais. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, tai iš jo priteistina ieškovei 137 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ištuoką, 500 Lt turėtų išlaidų už turto vertės nustatymą ir 800 Lt už advokato pagalbą, viso 1437 Lt. Ieškovei tenkančio turto dalis yra 41325 Lt ir 8700 Lt kompensacija, viso turto tenka 50025 Lt. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 1502 Lt, ieškovė paduodama ieškinį yra sumokėjusi 969 Lt, todėl skirtumas tarp šių sumų 533 Lt. priteistini iš ieškovės valstybei.

Atsakovo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, paliktinos jo sąskaitoje. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo jam tenkančios turto vertės 45525 Lt., taip pat nuo priteistos 3000 Lt neturtinės žalos ir išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo. Tai sudarytų 1675 litus. Biržų rajono apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi atidėjo apeliantui žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Apelianto apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl už likusią dalį apeliantas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei, kas sudarytų 339 Lt. Taip pat iš atsakovo priteistinos turėtos pirmos instancijos teismo išlaidos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą jį išdėstant sekančiai:

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 dalis nekilnojamojo turto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 251/632 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 625 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini); automobilį VW GOLF , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt. vertės, virtuvės baldus 1800 Lt. vertės, dujinę viryklę 1000 Lt. vertės, televizorių 100 Lt. vertės, 2 vnt. žoliapjovių bendros 200 Lt vertės, indaplovę 200 Lt. vertės, miegamojo baldus 400 Lt. vertės. Viso priteisti turto už 41 325 Lt.

Priteisti iš A. P. 4500 Lt. (keturis tūkstančius penkis šimtus) dydžio kompensaciją už parduotą automobilį MERSEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/8 dalis nekilnojamojo turto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 251/632 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 625 Lt vertės adresu (duomenys neskelbtini), garažą 8000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), skalbimo mašiną 700 Lt. vertės, foto aparatą 300 Lt. vertės, audiogrotuvą su vaizdo sistema 100 Lt. vertės, šaldytuvą 800 Lt. vertės. Viso priteisti turto už 45 525 Lt.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. naudai 4200 Lt (keturis tūkstančius du šimtus ) kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį pinigine išraiška.

Priteisti iš A. P. išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. P. už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. sumoje 2493 Lt. ( du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris ).

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 533 Lt ( penkis šimtus trisdešimt tris) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. naudai 1437 Lt ( tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 2014 Lt. ( du tūkstančius keturiolika) žyminio mokesčio valstybei ir 49,80 Lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.