- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-234-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23065-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo
R. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai R. A. su 300 Eur dydžio užstatu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. A. į keleivinį automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. birželio 17 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini) sankryža, vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pakeisti, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, dėl objektyviai svarbių priežasčių nekonfiskuoti R. A. priklausančio automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti dalį transporto priemonės vertės atitinkančios sumos konfiskavimą, taip pat sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, leidžiant R. A. vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
2.1. Skunde nurodoma, kad, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju būtų tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti transporto priemonės vertęs atitinkančios sumos dalies konfiskavimą. Transporto priemonė yra registruota R. A. vardu, tačiau ja iš esmės naudojasi jo mažamečio vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), motina S. V. tam, kad galėtų iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvykti į (duomenys neskelbtini) įsigyti maisto produktų, kitų būtinų namų ūkio prekių, taip pat iškilus būtinumui nuvežti pas gydytojus ir R. A. itin garbaus amžiaus močiutę, gim. (duomenys neskelbtini), pas kurią jie gyvena ir ją prižiūri. S. V. šiuo metu laikinai nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Lėšų įsigyti kitą automobilį jie neturi. Jei būtų taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, bus baudžiamas ne tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. A., tačiau ir jo artimieji. Teigiama, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų įstatymo keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Pažymima, kad pagal byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ individualaus vertinimo ataskaitą konfiskuojamo automobilio vertė yra 7 451 Eur, bet automobilis turi rimtų techninių trūkumų, kurių šalinimo kaštai yra daugiau kaip 2 000 Eur. Siekiant užtikrinti proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, atsižvelgus į turtinę padėtį, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. turėtų būti konfiskuota ne visa automobilio vertę atitinkanti suma, o jos dalis – 2 500 Eur. Tokia suma būtų proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į jo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
2.2. Be to, skunde nurodoma, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas turi būti sutrumpintas. Pažymima, kad apylinkės teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus nebuvimas, iš esmės teigiamai R. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad būtų užtikrinti šeimos poreikiai bei kad turėtų galimybę gauti didesnį darbo užmokestį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Galdikas prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones – transporto priemonės konfiskavimą ir draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimas žymiai viršijo 1,51 promilės ribą, jo kraujyje buvo nustatyta 2,09 promilės etilo alkoholio. Pažymima, kad R. A. transporto priemonę apsvaigęs vairavo nesant būtinumui to daryti. Jis savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. R. A. vairavo automobilį apsvaigęs, žinodamas, kad už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas didesnis nei 1,51 promilės alkoholio kiekis, jam gresia baudžiamoji atsakomybė, t. y. ir baudžiamųjų poveikio priemonių taikymas. Pažymima, kad R. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. iš esmės nepatyrė padarinių, susijusiu su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nėra paskirta bausmė, jis neįgis teistumo. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde R. A. nurodomas aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi, tuo, kad automobiliu naudojasi kiti asmenys, automobilio poreikį dėl kitų asmenų pavėžėjimo, įvertino tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose atlikti tam tikras veikas ir numatančiuose tam tikras sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose numatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką, už savo ir savo artimųjų gyvenime kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad BK nenumato galimybės taikyti draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas analizavo baudžiamųjų poveikio priemonių paskyrimo proporcingumo klausimą, atsižvelgė į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir parinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe, ir pagrįstai pripažino, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – transporto priemonės konfiskavimą ir draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje R. A. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nusprendęs atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas skyrė jam baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir transporto priemonės „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliaciniu skundu R. A. prašo konfiskuoti ne transporto priemonę, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, leidžiant vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. parinktos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ir nėra neteisingos ar aiškiai per griežtos.
Dėl turto konfiskavimo
6. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves, ir ji nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimo arba apribojimo.
7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).
8. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-107-976/2021).
9. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. A., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. A. yra minėto automobilio savininkas. Taigi transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.
11. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje nustatyta, kad R. A. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Įvertintina tai, kad R. A. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, R. A. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad automobilis reikalingas rūpinantis artimaisiais ir susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau šios aplinkybės, įvertinus kartu su aptartų R. A. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atleidus R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nors aptariamas automobilis registruotas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. vardu, tačiau juo naudojasi jo vaiko motina S. V. šeimos poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. ir jo vaiko motina S. V. nėra sudarę santuokos. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. vaiko motinos galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuoto turto gali būti ginami civilinio proceso tvarka.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. pagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Todėl šios Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalies keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo
14. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų ir uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki penkerių metų.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. A. tyčia vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, jis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad toks elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat nėra pagrindo. Teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra 2 (dveji) metai, jis yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino R. A. asmenybę. Su šiuo argumentu sutikti negalima. Skunde minimos aplinkybės teismo buvo įvertintos ir lėmė teismo sprendimą taikyti R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė nesunkų nusikaltimą, nors baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimų dėl vairavimo neblaiviam nefiksuota, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, ir padarė išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė. Nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo asmenybę suteikė pagrindą teismui manyti, kad R. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neskyrė.
17. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie R. A. būtinybę rūpintis šeima, jo darbinę veiklą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties R. A. veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. o apelianto laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jo neteisėto elgesio rezultatas.
18. Taip pat R. A. pateikė prašymą sumažinti specialiosios teisės terminą, įrengiant jo automobilyje antialkoholinį variklio užraktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpinti specialiosios teisės terminą minėtu pagrindu nėra galimybės. ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi tai administracinio poveikio priemonė, kuri taikoma už administracinių nusižengimų padarymą. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamasis įstatymas nenumato.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas 2 (dvejų) metų terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neadekvati, priešingai, šiuo atveju ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos neskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl keisti šią skundžiamo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. apeliacinį skundą atmesti.