Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024 m. birželio 17 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q7", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. A. nurodė, kad 2024 m. birželio 17 d. vakare, tikslaus laiko nežino, galėjo būti nuo 20 val. vakaro, kartu su pažįstamais (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Galėjo išgerti apie šešis butelius 0,568 l talpos „Volfas Engelman“ alaus. Prisimena, kad sėdo už savo automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo link namų. Važiavo vienas. Kodėl būdamas neblaivus vairavo - nurodyti negali, gal tuo metu atrodė, jog jaučiasi gerai. Parvažiavęs į namų, esančių (duomenys neskelbtini) kiemą, nežino dėl kokių priežasčių apsisuko ir vėl išvažiavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 23.15 val., išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojant policijos tarnybinį automobilį, matė, kaip pareigūnai įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl jis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 7 numeriu pažymėtu namu, dešinėje kelio pusėje ir išjungė automobilio variklį, išsijungė ir žibintai. Ištraukė automobilio raktelius ir juos padėjo po sėdyne. Tikėjosi, kad pareigūnai pravažiuos pro jį, tiesiog sėdėjo ramiai automobilyje, alkoholio tuo metu nevartojo, nes neturėjo. Privažiavus policijos ekipažui iš priekio ir priėjus pareigūnui, jis nurodė, kad nevairavo automobilio, tik buvo sustojęs ir jame sėdėjo - pamelavo, nes išsigando. Iš pradžių atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau vėliau pasitikrino. Jis pripažįsta, kad vairavo neblaivus automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Policijos pareigūnai patikrino jam neblaivumą, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu – 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. Labai gailisi vairavęs neblaivus. (t. 1, b. l. 80-83, 86-89). Teisiamojo posėdžio metu labai gailėjosi dėl tokio savo elgesio. Nurodė, kad transporto priemonė reikalinga šeimai, močiutės priežiūrai

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti R. A. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Supranta, kokia yra laidavimo esmė, palaiko savo prašymą dėl laidavimo taikymo ir mano, jog būtų tinkama laiduotoja. Su sūnumi bendrauja nuolatos, sūnus rūpinasi savo vaiku ir jo motina, padeda prie darbų. Priimdamas sprendimus atsiklausia vertina jos nuomonę. Sūnaus elgesį vertina neigiamai, negali paaiškinti kaip ir kodėl taip atsikimo. Nurodė, kad sūnaus elgesys yra pasitaisęs. Ji dirba, jos atlyginimas sudaro apie 800 Eur, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad apie 22.30 val. būdamas savo kieme pamatė (duomenys nesklbtini), pirmyn atgal besivažinėjantį juodos spalvos visureigį automobilį „Audi“. Jam neįprastai pasirodė toks važiavimas, nes greitis buvo tikrai didelis, todėl jis paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. Minėtas automobilis gal du kartus dideliu greičiu pravažiavo minėta gatve. Kas vairavo šį automobilį – nematė. Jam būnant kieme, vėl dideliu greičiu pralėkė tas pats automobilis link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasuko į dešinę pusę link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuomet jis 23.11 val. dar kartą paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir apie tai pranešė. Įtarė, kad gali būti neblaivus vairuotojas. Tuo pačiu pasakė, kad matė valstybinių numerių skaičius – (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad minėtas automobilis buvo „Audi Q7“. (t. 1, b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. K. parodė, kad būdamas kieme, matė (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važiuojantį tamsios spalvos „Audi Q7“ automobilį. Šis automobilis pravažiavo kelis kartus pirmyn atgal. Paskutinį kartą matė, kad pasuko į dešinę pusę, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilio valstybinio numerio nematė, kas vairavo automobilį nematė. Pranešė bendruoju pagalbos telefonu.. (t. 1, b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad 2024 m. birželio 17 d., vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiūros funkcijas kartu su Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju J. P., 22.35 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu nuvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi Q5“, keldamas pavojų eismo saugumui. Pranešėjas taip pat nurodė, kad minėtas automobilis prieš tai (duomenys neskelbtini) gatve greitai važinėjo. Reaguojant į pranešimą, patikrinti gautą pirminę informaciją, važiuojant link pranešimo vietos, 23.06 val. buvo gautas papildomas pranešimas, kad minėtas automobilis toliau važinėjasi dideliu greičiu, galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) gatvėse buvo ieškoma transporto priemonė, tačiau ji nebuvo pastebėta. Tada važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, buvo gautas trečias pranešimas, kuriame buvo nurodyti, automobilio valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini) ir patikslinta transporto priemonė „Audi Q7“. Tikslu surasti nurodytą automobilį, buvo tikrinamos (duomenys neskelbtini) k. gatvės ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, prieš sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, į dešinę pusę, buvo pastebėta kaip (duomenys neskelbtini) kaime iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į kairę pusę) išsuka transporto priemonė ir važiuoja link jų (duomenys neskelbtini) gatve. Tarp jų ir nurodyto automobilio išsukimo vietos buvo apie 400 m atstumas. Kadangi prietemoje matėsi judančios transporto priemonės įjungti priekiniai žibintai, todėl aiškiai matėsi transporto priemonės judėjimas ir judėjimo kryptis - būtent išsuko iš posūkio. Tuo metu minėtoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jokių kitų važiuojančių transporto priemonių nebuvo, nes prietemoje aiškiai matėsi minėto automobilio įjungti priekiniai žibintai. Jiems įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuojant link minėtos transporto priemonės su įjungtais priekiniais žibintais, pastebėjo, kad automobilis truputį pavažiavęs sustojo dešiniame kelio kelkraštyje ir išjungė žibintus. Privažiavus prie minėtos transporto priemonės arčiau, pamatė, kad tai yra automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo ties namu (duomenys neskelbtini). Privažiavus priešais važiavusio ir sustojusio automobilio, pastebėtas vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis, kitų asmenų transporto priemonėje nebuvo. Automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis buvo užgesintas. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, paprašė pateikti asmens dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas jų nepateikė. Bendraujant su vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl vairuotojo paklausė, ar šis nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas nurodė, kad gėrė alaus. Tada vairuotojo buvo paklausta prieš kiek laiko vartojo alkoholį, tačiau konkretaus atsakymo taip ir neatsakė, tik teigė, kad nevairavo transporto priemonės, kad sėdėjo automobilyje. Taip pat vengė bendravimo, vengė tikrintis blaivumą, teigė, kad yra savo kieme, vis kartojo, kad nevairavo, kad sėdėjo automobilyje ir laukė draugo. Taip pat teigė, kad neturi automobilio raktelio, paprašius vairuotojo išlipti ir šiam išlipus, pastebėta, kad automobilio užvedimo raktelis yra padėtas ant vairuotojo sėdynės. Tada buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. A. ir, kad pastarajam priklauso minėta transporto priemonė. Vėliau buvo patikrintas vairuotojo neblaivumas, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu - 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. R. A. neigė vairavimo faktą, pasirašyti procesinius dokumentus atsisakė. (t. 1, b. l. 51-54).

Iš 2024 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad 2024 m. birželio 17 d. apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, R. A. vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmu patikrinimu 23.26 val. nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, o pakartotiniu patikrinimu 23.46 val. nustatytas 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. (t. 1, b. l. 1-4).

Iš 2024 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. P. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos patikrinimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 17 d. vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiūros funkcijas kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju M. S., 22.35 val. gautas pavojaus eismo saugumui kategorijos pranešimas ROIK 0124000367593, kad (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu nuvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi Q5“, keldamas pavojų eismo saugumui. Pranešėjas taip pat nurodė, kad minėtas automobilis prieš tai (duomenys neskelbtini) gatve greitai važinėjo. Reaguojant į pranešimą patikrinti gautą pirminę informaciją, 23.06 val. gautas papildomas pavojaus eismo saugumui pranešimas ROIK 0124000367659, kad (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu važinėją „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) gatvėse ieškoma transporto priemonė nepastebėta. Patikrinus transporto priemonę „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad ji priklauso R. A.. Tikslu surasti nurodytą automobilį, buvo tikrinamos (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve pietų kryptimi (duomenys neskelbtini) kaimo link. Tarnybiniu automobiliu privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pastebėtas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantis ir į (duomenys neskelbtini) gatvę sukantis automobilis, kuris važiavo rytų kryptimi (duomenys neskelbtini) kaimo link. Priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, staiga sustabdė vairuojamą automobilį ir sustojo priešais gyvenamąjį namą Nr. 7 (duomenys neskelbtini) gatvėje. Privažiavus prie priešais važiavusio ir sustojusio automobilio, pastebėtas vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis, kitų asmenų transporto priemonėje nebuvo. Automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis buvo užgesintas. Priėjus prie automobilio vairuotojo, jis patvirtino savo tapatybę. R. A. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli ir sklido specifinis alkoholio kvapas. Jam pasiūlius alkoholio matuokliu pasitikrinti neblaivumą, R. A. neigė vairavimo faktą ir tikino, kad būdamas neblaivus sėdėjo automobilyje. Supažindinus su atsakomybe už vengimą pasitikrinti neblaivumą, R. A. sutiko pasitikrinti. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0393 pirmu patikrinimu 23.26 val. R. A. nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, o antru patikrinimu 23.46 val. - 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. R. A. neigė vairavimo faktą, pasirašyti procesinius dokumentus atsisakė. (t. 1, b. l. 29-31).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro, Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų nustatyta, kad 2023 m. birželio 17 d. 22.35 val., 23.06 val., 23.15 val., į bendrąjį pagalbos centrą skambinę asmenys pranešė apie dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) gatvėmis važinėjantį ir nuvažiavusį link (duomenys neskelbtini) k., juodos spalvos „Audi Q7“ markės automobilį, valst. Nr. skaičiai (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. (t. 1, b. l. 26-28).

Iš 2024 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo aktą, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo, patikros sertifikato duomenų nustatyta, kad matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0393, patikros sertifikato Nr. 2060811 (patikra atlikta 2024 m. sausio 11 d., galioja iki 2024 m. liepos 10 d.), 23 val. 26 min. R. A. nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas, 23 val. 46 min. - 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. (t. 1, b. l. 33, 34-36).

Iš 2024 m. birželio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenų nustatyta, kad iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) transporto priemonė „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), UAB „Okreta“. (t. 1, b. l. 32).

Iš 2024 m. birželio 17 d. - 2024 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 7 dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje stovi automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekine dalimi į rytų pusę. Automobilio variklis užgesintas, patekimas į automobilį laisvas. Automobilis tvarkingas, prižiūrėtas. Ant kėbulo matomi nežymus įbrėžimai, tai yra, matomas įbrėžimas ant galinio dešinės pusės sparno ir galinių durelių prie rankenos, nežymiai pažeistas dažų sluoksnis ant bamperio prie priekinio valstybinio numerio tvirtinimo vietos. Automobilio salonas tvarkingas, priekinėje keleivio vietoje ant grindų matomas atidarytas tuščias 0,568 l talpos alaus butelis „Vofas Engelman Pilsner“, kurio alkoholio tūris 4,7 %. Automobilio galinėje salono dalyje dešinėje pusėje ant grindų rastas antras atidarytas tuščias 0,568 l talpos alaus butelis „Vofas Engelman Pilsner“, kurio alkoholio tūris 4,7 %. (t. 1, b. l. 12-25).

Iš 2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų užfiksuoti vaizdo įrašai kūno kameromis įvykio vakarą, nustatyta, kad įrašo, pavadinimu „PSS-20240617-231409UTC+0300“ data ir laikas - 2024 birželio 17 d., 23:14:09. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Atidarius vaizdo įrašą, matoma kaip pareigūnai važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. 00:03:22 įrašo laiku matyti kaip pareigūnų tarnybinė transporto priemonė stabteli prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę po dešine puse (kairėje pusėje matomas kelio ženklas su užrašu (duomenys neskelbtini) g.). Pareigūnas pasako, kad „parvažiuoja mašina, važiuoja kažkokia mašina, bet jaučiu bus ne ta“. 00:03:27 pareigūnai įsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę ir priešais matyti tolumoje degantys transporto priemonės žibintai. Pareigūnai juda link tos transporto priemonės. 00:03:47 pareigūnas sako „sustojo kūškė“ ir tada matyti kaip priešais esančios transporto priemonės žibintai išsijungia. 00:04:00 įrašo laiku pareigūnai privažiuoja prie stovinčio automobilio ir prieina prie vairuotojo. Pareigūnas paprašo pateikti dokumentą, vairuotojas nurodo, kad dabar su savimi neturi. Tada paklausia, ar yra vairuotojas vartojęs alkoholio, vairuotojas nurodo, kad alaus. Pareigūnas klausia vairuotojo, kodėl važiavo ir sustojo, vairuotojas nurodo, kad stovėjo tik. Pareigūnas paklausia prieš kiek paskutinį kartą vartojo alkoholį, vairuotojas nurodė, kad neprisimena. Kelis kartus pareigūnui paklausus, vairuotojas vis atsako, kad čia stovėjo, nevažiavo. Pareigūnui paprašius pasitikrinti neblaivumą, vairuotojas atsisakė daugybę kartų, vis teigė, kad niekur nevažiavo, laukė draugo, kad yra savo kieme. Taip pat parodo, kad spynelėje nėra užvedimo raktelio. 00:11:07 įrašo laiku dar kartą atsisakius vairuotojui pasitikrinti neblaivumą, pareigūnas pareikalauja išlipti vairuotojo iš transporto priemonės. Išlipus vairuotojui iš automobilio, pareigūnas nurodo, kad automobilio užvedimo raktelis buvo po vairuotojo kojomis. 00:12:36 įrašo laiku užfiksuotas pirmas vairuotojo pūtimas į alkotesterį – nustatomas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas. 00:15:05 įrašo laiku atliekamas neblaivumo nustatymo aktas. Daugiau jokios reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota. Įrašo, pavadinimu „PSS-20240617-234410UTC+0300“, data ir laikas – 2024 m. birželio 17 d., 23:44:10. Vaizdo įrašo trukmė 26 min. 49 sek., 00:02:30 įrašo laiku užfiksuotas antras vairuotojo pūtimas į alkotesterį - nustatomas 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas. (t. 1, b. l. 60-62).

Iš 2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūnų tarnybine transporto priemone įvykio vakarą užfiksuotas vaizdo įrašas, 2024 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tarnybinės transporto priemonės „L3010“ vaizdo įrašo, pavadinimu „L3010-(duomenys neskelbtini)240617-230855-232213-20010400“, data ir laikas - 2024 m. birželio 17 d., 23:08:55. Vaizdo įrašo trukmė 13 min. 16 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matomas priekyje kelias, kuriuo važiuoja tarnybinė transporto priemonė. 00:07:47 įrašo laiku matoma, kaip tarnybinė transporto priemonė važiuoja neasfaltuotu keliu, vaizdo įrašas nespalvotas. 00:07:58 įrašo laiku matoma kaip automobilis sustoja prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę (matomas kelio ženklas kairėje pusėje), 00:08:02 (po 4 sek.) pradeda vėl judėti ir sukasi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, tolumoje matyti įjungti šviečiantys transporto priemonės žibintai. Tarnybinė transporto priemonė juda į priekį link minėtų šviečiančių žibintų. 00:08:22 (po 20 sek.) matyti priekyje išsijungia šviečiantys transporto priemonės žibintai. 00:08:36 matyti kaip prie stovinčio automobilio, kurio žibintai išsijungė, sustoja priešais tarnybinė transporto priemonė. Minėtoje transporto priemonėje matyti už vairo sėdintis asmuo. 00:08:47 įrašo laiku matyti kaip prie vairuotojo prieina pareigūnas. (t. 1, b. l. 55-59).

Dėl BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. A. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenų žurnalo kopija, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A. 2024-06-17 apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje gautas R. A. prašymas atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja pageidaujanti būti R. A., kaltinamasis R. A. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoju pageidaujanti būti R. A. ir kaltinamasis paaiškino, kad yra giminaičiai, t. y. kaltinamasis yra sūnus. R. A. sutinka būti R. A. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklausta R. A. nurodė, kad su sūnumi gerai sutaria, nuolatos bendrauja, sutaria gerai, dažnai su juo susitinka ir bendrauja telefonu ir pan.. Teigė, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, yra neteista, per pastaruosius 5 metus buvo bausta administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai šiuo atveju nevertintini kaip neleidžiantys tinkamai atlikti laiduotojo pareigų. Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. A. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, administracine tvarka baustas, tačiau dėl vairavimo neblaiviam ar pan. tokių pažeidimų nėra fiksuota. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. A. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. A. BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) sustojo, kai pamatė atvažiuojant policijos pareigūnus Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į kitas R. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (Lietuvoje neteistas, baustas administracine tvarka, pripažino padaręs nusikaltimą), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2024 m. birželio 18 d. Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad R. A. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas išaiškina, kad BK nėra numatyta galimybė taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju R. A. BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. A.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti taikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo.

Kaltinamasis R. A. nurodė, kad automobilis „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, tačiau jį įsigijo ir yra naudojamas kartu su jo vaiko motina. Dėl šios aplinkybės, prašė ne konfiskuoti transporto priemonės, bet dalį šios transporto priemonės vertės.

Spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šis automobilis iš tiesų priklauso ne tik kaltinamajam R. A., bet vaiko motinai. Kita vertus, ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Pažymėtina, kad daikto (šiuo atveju automobilio) valdymas bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais nepanaikina paties kaltinamojo, kaip transporto priemonės savininko, teisinio statuso ir nereiškia, kad ši transporto priemonė jam yra svetima ir priklauso „tretiesiems asmenims“ BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Šiuo aspektu aktuali šios kategorijos bylose kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl galimybės konfiskuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.). Taigi šiuo atveju nepriklausomai nuo nuosavybės formos (asmeninė ar bendroji), kaltinamasis R. A. yra transporto priemonės „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o kaltinamojo vaiko motinos galbūt pažeisti turtiniai interesai dėl konfiskuoto turto galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka reiškiant atitinkamus reikalavimus dėl šio turto praradimo kaltam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso kaltinamajam R. A., siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Teismas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti konfiskuotino turto („Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies atitinkančią pinigų sumą, nes nėra teisinių prielaidų tokiam kaltinamojo asmens prašymui tenkinti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. A. į keleivinį automobilį „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Civilinių ieškinių nepareikšta, duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Kompaktinį diską (1 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. A. atsakomybei dviejų(2) metų terminui.

Laidavimą paskirti su 300 Eur užstatu, kuris per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. A., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Uždrausti R. A. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-06-18.

Konfiskuoti transporto priemonę „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. A. į keleivinį automobilį „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtni), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.