Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. e2A-206-265/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
e2A-206-265/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
S. G.
Civilinė byla Nr. e2A-206-265/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10184-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.29.3.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 580,06 Eur skolą, 631,54 Eur palūkanas, 54,53 Eur delspinigius, 5,46 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (580,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. vasario 10 d. akcinė bendrovė (toliau tekste – AB) „Swedbank“ ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. 10-008367-RK (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios 2013 m. balandžio 24 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 4 pirminė kreditorė AB „Swedbank“ bankas perleido naujajai kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį.Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės S. G. 580,06 Eur skolą, 81,39 Eur palūkanas, 59,99 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. liepos 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 16,53 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.Nurodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 580,06 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgęs į civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatas iš atsakovės priteisė 59,99 Eur delspinigius. Nustatė, kad negrąžinta kredito suma yra 580,06 Eur, ieškovė prašo priteisti 631,54 Eur palūkanų, t. y., prašoma priteisti palūkanų suma didesnė nei prašoma priteisti pagrindinė skola. Pažymėjo, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2013 metais, į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2017 metais, prašydama priteisti iš atsakovės ir palūkanas už visą laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 24 d. – 550,15 Eur. Reikalavimą dėl 550,15 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovės vykdoma veikla - skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 9 d. pranešime duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra. Įvertinęs, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79 ieškovei buvo perleista paskaičiuota 81,39 Eur palūkanų suma, šią skolą priteisė iš atsakovės.Sprendė, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl 22 proc. palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, t. y. palūkanų už pradinio kreditoriaus suteiktų pinigų naudojimą, negali būti tenkinamas, kadangi ieškovės vykdoma veikla - skolų išieškojimas, pradinis kreditorius 2013 m. gegužės 9 d. pranešime skolininkui dėl 22 proc. palūkanų skaičiavimo nuo pagrindinės skolos nėra informavęs. Be to, ieškiniu yra prašoma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai, todėl reikalavimas dar priteisti ir 22 procentų palūkanų „už naudojimąsi kreditu“ nuo pradinio kreditoriaus suteiktos kredito sumos laikytinas nepagrįstu.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys sprendimu patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 2 d. sprendimą už akių dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 550,15 Eur palūkanas bei 22 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (580,06 Eur) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.101 straipsnis, 6.872 straipsnis), o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. 10-008367-RK, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 22 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų. Šalys taip pat susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. kredito gavėjo (atsakovės) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.

9.2. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79 pradinė kreditorė perleido apeliantei reikalavimo teisę į įstatymų numatytas jau paskaičiuotas bei po 2013 metų atsirasiančias palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 2.3 p., 2.4 p.). Pagal LR CK 6.101 straipsnį bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, apeliantė įgijo reikalavimo teise ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

9.3. Aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2017 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. vasario 10 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. 10-008367-RK, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios 2013 m. balandžio 24 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 4 pirminė kreditorė AB „Swedbank“ perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį. Atsakovei laiku nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų, apie susidariusį įsiskolinimą ir Sutarties nutraukimą atsakovė buvo informuota AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 28 d. pranešimu dėl skolos. 2013 m. gegužės 9 d. naujoji kreditorė UAB „Gelvora“ atsakovę informavo apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, nurodė, kokia skolos suma yra susidariusi 2013 m. gegužės 7 d. ir pažymėjo, kad dėl augančių palūkanų ir delspinigių skolos suma kasdien didėja. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinus ieškovei visą ar dalį suteikto kredito, ar būtų pareiškusi pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, jos dydžio, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 550,15 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, bei reikalavimą priteisti 22 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo už akių dalimi bei pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė visų mokėjimo palūkanų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovė 2010 m. vasario 10 d. sudarė Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-008367-RK, kurios pagrindu atsakovei išduota Citroen VISA kortelė. Kortelės limitas – 2 000 Lt, galiojimo terminas – 2013 m. vasario 28 d., metinė padidintų palūkanų norma – 22 proc. Sutarties 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos, o tuo atveju, jei taikomas nemokamas periodas, kitą dieną po dienos, kai baigiasi nemokamas periodas. Ir skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą. Padidintos palūkanos už kredito limitą viršijančią sumą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos dienos, kada buvo viršytas Sutartyje numatytas kredito limitas, ir skaičiuojamos iki tos dienos, kai kredito gavėjas padengia banko suteiktą kredito limitą viršijančią sumą. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudama kreditą atsakovė įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir nustatytu terminu grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas (Sutarties 12.1 punktas). Sutarties 11.5 punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos. Taigi kredito gavėjos pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėja su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėja, sudarydama sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog ieškovės vykdoma veikla - skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79 pradinė kreditorė perleido apeliantei reikalavimo teisę į įstatymų numatytas jau paskaičiuotas bei po 2013 metų atsirasiančias palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 2.3 p., 2.4 p.). LR CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindine skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei siųstame 2013 m. gegužės 9 d. pranešime nėra duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkreti suma šiame pranešime ir negalėjo būti nurodyta, kadangi atsakovei nevykdant prievolių palūkanų ir delspinigių skolos suma kasdien didėja. Minėtame pranešime atsakovė apie tai buvo informuota. Įvertinus suteikto kredito dydį, tai, jog atsakovė prievolių nevykdo ilgą laikotarpį – daugiau nei 7 metus, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog nėra pagrindo ne tik atmesti, tačiau ir sumažinti priteistinų sutartinių palūkanų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis naikintina. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos dėl pelno palūkanų skaičiavimo laikotarpio laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-884-459/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-431-262/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nusprendęs mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį priteisti tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai sumažino ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, o skundžiamo sprendimo dalis keistina priteisiant iš skolininko palūkanas už pinigų skolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 29,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nagrinėjamu atveju nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistina 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 550,15 Eur dydžio sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2017-07-24, ir 22 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (580,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 29,00 Eur.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irma ČuchrajAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas