Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-500-368/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-30Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-08Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-29Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
e2S-500-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02213-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-500-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02213-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13.; (S) 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į 2021 metų žieminio rapso pasėlius ir derlių, esančius atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į 2021 metų žieminių kviečių pasėlius ir derlių, esančius atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti I. Š. naikinti, prižiūrėti žieminio rapso ir žieminių kviečių pasėlius, nuimti derlių, perleisti jį tretiesiems asmenims bei atlikti kitus veiksmus minėtuose žemės sklypuose, kuriais būtų sunaikinti, sugadinti pasėliai ar derlius, ar sumažinta jų vertė. Nurodė, kad šalių santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas buvo baigtas nagrinėti kasacine tvarka 2021 m. balandžio 15 d. Teismo sprendimu minėti žemės sklypai buvo perduoti atsakovės nuosavybėn, tačiau iš anksto nežinodamas kasacinio teismo sprendimo ieškovas sėjos metu savo sėklomis ir savo sąnaudomis minėtus laukus užsėjo žieminiais rapsais ir žieminiais kviečiais. Ieškovas nebekvestionuodamas žemės sklypų nuosavybės laiko, kad pasėliai ir būsimas derlius turi priklausyti jam, o atsakovė imasi veiksmų pasėlius sunaikinti arba juos perimti, todėl siekiant pasėlius išsaugoti ir užtikrinti būsimą derlių ieškovas ir teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, nurodė, kad iš tiesų tarp šalių yra nesutarimų, kam turi priklausyti pasėliai ir būsimas derlius. Šalys bandė dėl to susitarti, tačiau šalims to padaryti nepavyko. Atsakovė akcentuoja, kad minėtų kultūrų pasėliai yra pasėti ir užaugę jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Šie žemės sklypai tapo atsakovės nuosavybe 2020 m. birželio 10 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, todėl nuo šios datos ieškovas neturėjo jokio pagrindo sklypuose atlikti sėjos, o taip elgdamasis jis elgėsi neteisėtai ir negali tikėtis jo teisių gynimo, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo V. Š. prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė I. Š., naikinti, prižiūrėti žieminio rapso ir žieminių kviečių pasėlius, nuimti derlių, perleisti jį tretiesiems asmenims bei atlikti kitus veiksmus žemės sklypuose: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais būtų sunaikinti, sugadinti pasėliai ar derlius, ar sumažinta jų vertė. Nukreipė nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai. Taikė atsakovės galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigojo ieškovą V. Š. per trisdešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos įmokėti 21000,00 Eur arba tokiai sumai pateikti banko garantiją. Nustatė, jog galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas turi būti įmokėtas į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant bylos numerį ir įmokos paskirtį – „Galimų atsakovės I. Š. nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.“

Esminiai teismo argumentai:

3.1. Šalių santuoka yra nutraukta 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kuriuo padalintas ir santuokoje įgytas turtas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta 2020 m. birželio 10 d., kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, minėti žemės sklypai atiteko atsakovei atsakovės nuosavybėn. Pasibaigus apeliaciniam procesui ir atsakovei sutikus, kad ieškovas iki 2020 m. rugsėjo 15 d. nusiimtų derlių, ieškovas šiuose žemės sklypuose ne tik nusiėmė 2020 metų derlių, tačiau ir pasėjo naujas žiemines kultūras 2021 metų derliui – žieminius rapsus ir žieminius kviečius. Šiuo metu tarp šalių yra susiklosčiusi įtempta ir konfliktinė situacija ginče ne tik dėl to, kam nuosavybės teise turi priklausyti ieškovo lėšomis ir jo sąnaudomis atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pasėti ir augantys pasėliai bei būsimas derlius, tačiau ir dėl to, kas toliau turi rūpintis šiais pasėliais. Ieškovas jais rūpinasi, nes tokią savo teisę kildina iš aplinkybės, jog juos jis yra pasėjęs ir iki šiol jais rūpinosi, atsakovė gi, nors jų nėra pasėjusi, laiko, kad jais rūpintis turi tik ji, nes jie augantys jos žemės sklypuose.

3.2. Esant šioms aplinkybėms ir vertindamas šalių tarpusavio santykius teismas laiko, kad ginčo objektui – žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėliams ir būsimam jų derliui – yra reikalingas apsaugos mechanizmas. Apsaugant patį ginčo objektą, kad jo vertė nesumažėtų ar jis dėl šalių priešiškų veiksmų nebūtų sunaikintas yra būtinas ir šalių laikinas teisinio santykio sureguliavimas. Todėl teismas ieškovo prašymą laiko pagrįstu ir sprendžia taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

3.3. Teismas spręsdamas dėl tokio užtikrinimo dydžio pažymi, kad jį nustatant negali būti paneigtas pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nes užtikrinimo nepateikus laikinosios priemonės yra panaikinamos. Nors dėl terminų, per kuriuos turi būti išspręstas sprendžiamas klausimas, šalys pateikė tik labai preliminarias pasėlių ir derliaus vertes, teismo vertinimu, negali būti nustatytas toks galimų nuostolių užtikrinimas, kuris atitiktų visą derliaus vertę. Teismas tokią išvadą daro vertindamas tai, kad pasėliai yra pasėti ieškovo, jie buvo prižiūrėti ieškovo, o taikant laikinąsias apsaugos priemones ir toliau pasėliai turi būti prižiūrimas ieškovo su tuo sekančiais ieškovo kaštais. Todėl teismas, vertindamas pačios atsakovės nurodytą pasėlių vertę, laiko, kad atsakovės galimų nuostolių užtikrinimo mastas yra 21000,00 Eur (suapvalinus 20954,00 Eur). Teismas sprendžia, kad terminas, per kurį turi būti pateiktas atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra trisdešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo. Užtikrinimas gali būti pateiktas minėtą pinigų sumą sumokant į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) V. Š. prašo ją panaikinti dalyje, kuria teismas nusprendė taikyti atsakovės galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigojo ieškovą V. Š. per trisdešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos įmokėti 21 000 Eur arba tokiai sumai pateikti banko garantiją, kaip nepagrįstą; atmetus prašymą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį skundžiamoje dalyje, pirmosios instancijos teismo nustatytą užtikrinimo sumą mažinti iki 7 380 Eur. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo realią galimybę ir preliminarų dydį (CPK 12, 17, 147 straipsniai). Atsakovė tokio savo prašymo negrindė jokiomis įstatyme numatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti išvadas apie jos patiriamus ar patirtinus ateityje nuostolius dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

4.2. Teismui atmetus ieškinį ir pripažinus I. Š. nuosavybės teisę į pasėlius ir derlių, pastaroji dėl tinkamos ir rūpestingos ieškovo veiklos prižiūrint pasėlius, gautų naudos - pelną, nepatyrusi jokių išlaidų. Be to, savo galimų nuostolių dydžio atsakovė negrindė jokiais objektyviais skaičiavimais ar kitais objektyvaus pobūdžio įrodymais, o tik nurodė menamą pasėlių vertę. Kaip žinia, žemės ūkio veikla yra visiškai priklausoma nuo meteorologinių sąlygų. Derlius gali žūti ar jo vertė sumažėti dėl sausros ar liūčių etc. Dėl šių aplinkybių bei galimų nuostolių riziką prisiėmė ieškovas.

4.3. Nepaisant to, kad teismo skundžiama nutartimi nurodyta ieškovui įmokėtina užstato suma - 21 000 Eur nėra didelė lyginant su ieškovo bendra turto verte, tačiau ji yra reikšminga atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio darbų sezono įkarštyje ji būtų „įšaldyta“, vietoje to, kad būtų tinkamai panaudota šiems darbams finansuoti. Atsakovė jai kylančią žalą siejo su savo negalėjimu šiuo metu naudotis žemės sklypais. Kadangi šie sklypai yra užsėti ir atsakovė, nesunaikinusi pasėlių, žeme negalėtų naudotis, užstato sumos dydis turėtų būti siejamas ne su pasėlių verte, bet su žemės nuomos kaina. Siekiant nustatyti realią žemės nuomos kainą tikslinga remtis ieškovo V. Š. sudarytomis žemės nuomos sutartimis 2018-2021 metams, pagal kurias žemės nuomos kaina yra 100 ir 80 Eur/ha, kainų vidurkis - 90 Eur/ha. Ginčo žemės sklypų plotas - 82 ha. Taigi reali užtikrinimo suma turėtų būti ne didesnė nei 7 380 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apelianto (ieškovo) V. Š. atskirąjį skundą, atsakovė I. Š. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad. siekdama išspręsti susidariusią situaciją, žinodama apie ieškovo įsipareigojimus UAB „Žvalguva“ (UAB „Žvalguva” kreditan suteiktomis sėklomis, trąšomis ieškovas yra apsėjęs atsakovei priklausančius žemės sklypus), su ieškovo kreditoriumi UAB „Žvalguva“ suderino galimybę perimti jos žemės sklypuose esančių pasėlių priežiūrą, kompensuojant padarytas investicijas, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė pasirašyti tokį trišalį susitarimą, kas patvirtina, kad jis gina ne investicijas į atsakovės žemės sklypus, bet siekia maksimalios naudos iš atsakovės žemėje auginamo derliaus, t. y. siekia praturtėjimo iš savavališko, pažeidžiant atsakovės nuosavybės teises, naudojimosi atsakovės žeme.

5.2. Atsakovė 2020 m. rudenį buvo pasirengusi pradėti dirbti savo žemės sklypuose, užsiimti ne tik grūdinių kultūrų, rapsų auginimu, bet ir braškių, smidrų, nusipirko šiltnamius, tačiau negalėjo pradėti darbų, nes ieškovas, tik nuėmęs derlių, žemės sklypus vėl apsėjo. Tai, kad dėl ieškovo pasėtų pasėlių atsakovė negali naudotis jai priklausančiais žemės sklypais, dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau negalės jais naudotis ir gauti pajamas iš suplanuotos žemės ūkio veiklos, yra akivaizdus ir neginčijamas faktas, kad atsakovė patiria nuostolius dėl negautų pajamų, todėl atskirojo skundo motyvas, neva teismas nenustatė jokių realiai prognozuojamų aplinkybių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti nuostoliai, yra tiesiog nepagrįsti išvedžiojimai ir faktų iškraipymai. Teismo išvada, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra svarbus ir atsakovės interesų užtikrinimas, visiškai atitinka CPK 146 str., 147 str. nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, įskaitant ir ieškovo atskirajame skunde cituojamą.

5.3. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas nenustatė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes 21 000,00 Eur suma nėra didelė lyginant su ieškovo bendra turto verte, yra tik dar vieni nepagrįsti ir neįrodyti išvedžiojimai. Ieškovo turtas yra įkeistas kreditoriams, pasėliai auginami kreditan (tai nurodė ir pats ieškovas teismui pateiktame ieškinyje). Ieškovas atsakovei dar nesumokėjo visų sumų priteistų santuokos nutraukimo byloje, antstolis neranda lėšų, iš kurių būtų galimas išieškojimas. Be to, ieškovo prašymas sumažinti įmokos sumą iki 7 380,00 Eur, ją skaičiuojant pagal nurodomą žemės nuomos kainą, yra nepagrįsta. Atsakovė neturėjo ir neturi tikslo žemę nuomoti ir pajamas gauti iš nuomos, be to, ieškovo nurodoma žemės nuomos kaina 90,00 Eur/ha neatitinka žemės nuomos rinkoje vyraujančių nuomos mokesčių, kurių vidurkis yra apie 300,00 Eur/ha, nes tokius mokesčius nurodė pats ieškovas santuokos nutraukimo byloje.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamų teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija <...>. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.

10. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto, kaip vieno iš atsakovo teisių gynimo būdų, taikymui būtina sąlyga – galiojančios ir teismo atsakovui pritaikytos prevencinio poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui perduoto ir atsakovo disponuojamo metalo laužo areštas. Taigi, siekiant pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti; 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, kad pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas, nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodymu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokiu atveju galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Atsakovui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kyla pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik suteikia pagrindą tokio prašymo teikimui, egzistuojant CPK 146 straipsnio 1 dalies normos taikymo sąlygų visetui. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.<...> teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, jog už 2020 m. rudenį buvo pasirengusi pradėti dirbti savo žemės sklypuose, užsiimti ne tik grūdinių kultūrų, rapsų auginimu, bet ir braškių, smidrų, nusipirko šiltnamius, tačiau negalėjo pradėti darbų, nes ieškovas, tik nuėmęs derlių, žemės sklypus vėl apsėjo. Laiko, jog tai, kad dėl ieškovo pasėtų pasėlių atsakovė negali naudotis jai priklausančiais žemės sklypais, dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau negalės jais naudotis ir gauti pajamas iš suplanuotos žemės ūkio veiklos, yra akivaizdus ir neginčijamas faktas ir pirmosios instancijos teismas tai pripažino atsakovės nuostoliais, kurie atsirado dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

14. Ieškovas teigia, kad atsakovė prašymo negrindė jokiomis įstatyme numatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti išvadas apie jos patiriamus ar patirtinus ateityje nuostolius dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovo nuomone, teismui atmetus ieškinį ir pripažinus I. Š. nuosavybės teisę į pasėlius ir derlių, pastaroji dėl tinkamos ir rūpestingos ieškovo veiklos prižiūrint pasėlius, gautų naudos - pelną, nepatyrusi jokių išlaidų. Ieškovo teigimu, žemės ūkio veikla yra visiškai priklausoma nuo meteorologinių sąlygų. Derlius gali žūti ar jo vertė sumažėti dėl sausros ar liūčių ir pan. Dėl šių aplinkybių bei galimų nuostolių riziką prisiėmė ieškovas.

15. Kaip matyti iš bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šalių santuoka yra nutraukta 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, kuriuo padalintas ir santuokoje įgytas turtas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta 2020 m. birželio 10 d., kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, minėti žemės sklypai atiteko atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Pasibaigus apeliaciniam procesui ir atsakovei sutikus, kad ieškovas iki 2020 m. rugsėjo 15 d. nusiimtų derlių, ieškovas šiuose žemės sklypuose ne tik nusiėmė 2020 metų derlių, tačiau ir pasėjo naujas žiemines kultūras 2021 metų derliui – žieminius rapsus ir žieminius kviečius. Ieškovas laikosi pozicijos, jog dėl prasidėjusio kasacinio proceso byloje, jis tikėjosi išsaugoti ūkio vientisumą bei gauti nuosavybę į šiuos sklypus po kasacinio proceso, todėl 2020 metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje pasėjo žiemines kultūras nežinodamas, koks bus kasacinio teismo sprendimas.

16. Tuo tarpu atsakovė laiko, jog ieškovas piktnaudžiauja teise ir pažeidžia atsakovės nuosavybės teises. Atsakovės teigimu, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir tapo šalims privalomu dokumentu (CPK18 str.), nuo tos dienos ieškovas neturėjo jokios teisės varžyti atsakovės nuosavybės teisių į jai priteistus sklypus (CK 4.37 str.).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių pozicijas, iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, jog po Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties šalių santuokos nutraukimo byloje priėmimo dienos, ginčo derlius, kurį ieškovas pasėjo, yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovė leido geranoriškai ieškovui rudenį nusiimti prieš tai pasėtą derlių ir atlaisvinti žemės sklypus, tačiau ieškovas jos vėl apsėjo, savo veiksmus grįsdamas tuo, kad buvo paduotas kasacinis skundas dėl ūkio vientisumo išsaugojimo, tačiau tokią ieškovo poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai dėl sekančių priežasčių. Pirma, įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis šalims turi įstatymo galią ir faktiškai nuo to momento žemės sklypai, kuriuose auga ginčo derlius, tapo atsakovės nuosavybe. Antra, Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovo prašymu kasacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams iki kasacinio skundo išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dėl ko atsakovė negalėjo disponuoti jai priklausančiais žemės sklypais ir taip jau patyrė nepatogumus. Trečia, ieškovą santuokos nutraukimo byloje atstovavo profesionalus advokatas, kuriam teismų praktika žemės ūkių dalijimo santuokos nutraukimo bylose klausimais tikėtinai yra žinoma ir ilgą laiką nekintama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019 ir kt.), todėl ieškovo argumentai, kad jis rudenį po Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo vėl pasėjo derlių, nes teikdamas kasacinį skundą tikėjosi išsaugoti ūkio vientisumą, nėra įtikinami. Priešingai, toks ieškovo elgesys leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti prielaidą dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise ir atsakovės nuosavybės teisių pažeidimo dėl ko atsakovė neabejotinai patiria nuostolius.

18. Ieškovo atskirojo skundo teiginiai, jog teismui atmetus ieškinį ir pripažinus I. Š. nuosavybės teisę į pasėlius ir derlių, pastaroji dėl tinkamos ir rūpestingos ieškovo veiklos prižiūrint pasėlius, gautų naudos - pelną, nepatyrusi jokių išlaidų, apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais, nes ieškovas nenurodo, kiek ketina sumokėti atsakovei nuėmus derlių. Priešingai, ieškovas sekančiais argumentais nurodo, kad žemės ūkio veikla yra visiškai priklausoma nuo meteorologinių sąlygų, derlius gali žūti ar jo vertė sumažėti dėl sausros ar liūčių ir pan. ir dėl šių aplinkybių bei galimų nuostolių neva riziką prisiėmė pats ieškovas, kas suponuoja apeliacinės instancijos teismo nuomonę, jog ieškovas apskritai neketina atsakovei nieko mokėti už naudojimąsi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui taikė atsakovės galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigojo ieškovą V. Š. per trisdešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos įmokėti 21 000 Eur arba tokiai sumai pateikti banko garantiją.

19. Ieškovas kvestionuoja teismo nurodytą jam įmokėtiną užstato sumą, teigdamas, jog 21 000 Eur nėra didelė lyginant su ieškovo bendra turto verte, tačiau ji yra reikšminga atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio darbų sezono įkarštyje ji būtų „įšaldyta“, vietoje to, kad būtų tinkamai panaudota šiems darbams finansuoti. Be to, mano, jog užstato sumos dydis turėtų būti siejamas ne su pasėlių verte, bet su žemės nuomos kaina. Nurodo, jog siekiant nustatyti realią žemės nuomos kainą tikslinga remtis paties ieškovo sudarytomis žemės nuomos sutartimis 2018-2021 metams, pagal kurias žemės nuomos kaina yra 100 ir 80 Eur/ha, kainų vidurkis - 90 Eur/ha. Ginčo žemės sklypų plotas - 82 ha. Laiko, jog reali užtikrinimo suma turėtų būti ne didesnė nei 7 380 Eur.

20. Atmesdamas šiuos ieškovo atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, nurodydamas jam priklausančią turto vertę, nenurodo kreditorinių įsipareigojimų dydžio, kurie atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį (santuokos nutraukimo civilinė byla Nr. e2A-217-368/2020) yra pakankamai dideli. Be to, sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovo nurodoma žemės sklypų nuomos kaina 90 Eur/ha, kas ieškovo nuomone sudarytų ne daugiau nei 7 380 Eur nuostolių užtikrinimo sumą, neatitinka santuokos nutraukimo byloje nurodytai ženkliai didesnei žemės nuomos kainai. Skirtingų duomenų apie žemės nuomos kainas teismui skirtingose bylose teikimas, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui tokį ieškovo V. Š. elgesį laikyti nesąžiningu. Taigi, nurodyto kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui 21 000 Eur įmokėtiną sumą. Ši suma yra teisinga ir netgi minimali atsakovės nuostoliams užtikrinti.

21. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie nėra aptarti, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius