Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. e2S-596-368/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
e2S-596-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02213-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-596-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02213-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2446-853/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. Š. kreipėsi ieškiniu į teismą atsakovui S. K. dėl 21 000 Eur negrąžintos paskolos, 3495,00 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštam reikalavimui užtikrinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštavo atsakovo S. K. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o tokio turto nesant ar jo neužtenkant – pinigines lėšas, esančias atsakovo S. K. banko sąskaitose, neviršijant 24495,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

Šalies argumentai

3. Atsakovas S. K. pateikė prašymą dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad tariamai vekseliu paskolintų pinigų grąžinimo terminas 2017 m. gruodžio 31 d. Ieškovui nesikreipus dėl vekselio išmokėjimo net ketverius metus, pastarasis prarado tokio vertybinio popieriaus požymius ir tapo paprastu tariamos paskolos rašteliu. Teigė, jog ieškovas siekdamas įrodyti paskolos suteikimą privalo įrodyti pinigų perdavimo momentą, tačiau teismui ieškovas pateikė tik 2017 m. birželio 1 d. pasirašytą vekselį, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytos sumos paskolinimą, nepateikė. Be to, atsakovas disponuoja kilnojamu ir nekilnojamuoju turtu, todėl nėra pagrindo, kuris leistų manyti, jog 24 495,00 Eur ieškinys galėtų atitikti didelės vertės fizinio asmens atžvilgiu, apibūdinimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsakovo prašymu ir yra įsitikinęs, kad prašymas yra nepagrįstas, atsakovo nurodomais deklaratyviais motyvais nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti priimtos nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo S. K. prašymo dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo netenkino.

Esminiai teismo argumentai:

5.1. Sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, teismas nevertino įsiteisėjusios 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau vertino atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovas prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas priemones.

5.2. Nors atsakovas prašymą iš esmės grindžia tuo, kad tikėtina, jog ieškovas nepagrindė ieškinio dalyko, nei jį pagrindė, tačiau nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.

5.3. Teismo vertinimu, nors atsakovas nurodo, kad yra pajėgus įvykdyti galimai jam nepalankų sprendimą, o 24 495 Eur dydžio skola atsakovui nėra didelė, nes atsakovas turi pakankamai turto galimai nepalankaus sprendimo įvykdymui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, teismas nurodė, jog nuo 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovo atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolio nėra aprašytos, nesant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) S. K. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo 2021 m. birželio 18 d. prašymą dėl 2021 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas apsiribojo vienos iš atsakovo prašyme ginčytų aplinkybių įvertinimu, teismo manymu vienareikšmiškai svarbios sprendžiant byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – ieškinio sumos dydžiu, atitinkamai atsakovo finansiniu pajėgumu, tačiau dėl atsakovo (ne)sąžiningumo nepasisakė, o tai suponuoja išvadą, kad teismas nepasisakė dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

6.2. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti turto areštą - ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina, ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas, kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.

6.3. Teismui akivaizdžiai netinkamai ir nepagrįstai pritaikius atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą, atsakovui kvestionuojant šio ribojimo pagrindą bei sąlygas ir ieškovui iki šiol nepateikus duomenų, kad atsakovas praeityje ar šiuo metu ėmėsi ir (ar) ketina imtis veiksmų, siekiant išvengti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kad egzistuoja (neišnyko) būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė, atsakovas turi pagrįstą lūkestį, kad susidariusi situacija visgi leidžia teismui spręsti apie grėsmės būsimo teismo sprendimui egzistavimą ir nagrinėjamu atveju nepaneigia galimybės teismui daryti išvadą dėl išnykusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, priešingai, susidariusi situacija neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apelianto (atsakovo) S. K. atskirąjį skundą, ieškovas G. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovas yra įsitikinęs, kad tiek prašymas, tiek atskirasis skundas, nepagrįstas. Atsakovo nurodomais deklaratyviais motyvais nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, o tuo labiau keisti. Pats atsakovas nurodo, jog yra pelningos įmonės savininkas, disponuoja didelėmis pinigų sumomis, turi nekilnojamojo ir kilojamojo turto, o jo turint ir neketinant perleisti, taikant areštą turtui, atsakovui realiai nėra sukeliami jokie neigiami padariniai. Teismas, apsaugodamas atsakovo interesus, būtent ir pritaikė areštą pirmiausiai atsakovo turtui. Ieškovas dėl nutarties vykdymo kreipėsi į antstolį, todėl dėl konkretaus areštuoto turto pakeitimo, dėl taikomo masto ir pan., atsakovas gali kreiptis į nutartį vykdantį antstolį ir tokiu būdu apsaugoti savo interesus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos, taip pat jas panaikinti tuomet kai išnyksta šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu. Dėl šios priežasties tokie prašyme bei atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes kitose bylose tarp tų pačių šalių buvo priimtos nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinės reikšmės.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. K. prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė argumentais, jog tariamai vekseliu paskolintų pinigų ieškovui nesikreipus dėl vekselio išmokėjimo net ketverius metus, pastarasis prarado tokio vertybinio popieriaus požymius ir tapo paprastu tariamos paskolos rašteliu; ieškovas siekdamas įrodyti paskolos suteikimą privalo įrodyti pinigų perdavimo momentą, tačiau teismui ieškovas pateikė tik 2017 m. birželio 1 d. pasirašytą vekselį, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytos sumos paskolinimą, nepateikė; atsakovas disponuoja kilnojamu ir nekilnojamuoju turtu, todėl nėra pagrindo, kuris leistų manyti, jog 24 495 Eur ieškinys galėtų atitikti didelės vertės fizinio asmens atžvilgiu, apibūdinimą. Iš esmės, nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas kvestionuoja nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvus.

12. Taip pat ir atskirajame skunde, apeliantas, nurodęs argumentus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, neįrodinėjo situacijos pasikeitimo (pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti išnykimo), iš esmės kvestionuodamas įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą (nutartį). Tačiau, įstatymų leidėjo valia, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms be išimtiems institucijoms ir visiems asmenims (CPK 18 str.), kitaip tariant, ji turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Todėl CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas negali būti aiškinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iš naujo vertinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamos įsiteisėjusios 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, kadangi prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas tik CPK 149 straipsnio 1 dalies apimtyje. Kadangi naujų aplinkybių, teikiančių pagrindą kitaip spręsti šį klausimą dabar, taip pat nenustatyta, todėl vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

14. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai neišnyko (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Taigi, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie nėra aptarti, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius