- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-763-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02213-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 pagal atsakovės I. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl nuosavybės teisės į pasėlius bei derlių pripažinimo ir pagal atsakovės I. Š. priešieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo arba žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5496-1031/2021 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl nuosavybės teisės į pasėlius bei derlių pripažinimo ir pagal atsakovės I. Š. priešieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo arba žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartimi nutarta patvirtinti tarp ieškovo V. Š. ir atsakovės I. Š. 2021 m. liepos 9 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 pagal ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus; civilinę bylą nutraukti.
3. 2021 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas atsakovės I. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas V. Š. iki taikos sutartyje nustatyto termino (2021 m. spalio 1 d.) taikos sutarties 4-o punkto neįvykdė. Atsakovė prašė išduoti vykdomąjį raštą 2021 m. liepos 12 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priverstiniam vykdymui dalyje dėl 45000,00 Eur skolos ir 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo (taikos sutarties 4 ir 5 punktai).
Atsiliepimas
4. I. V. Š. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašė atsakovės prašymą atmesti.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkte numatyta, kad ieškovas V. Š. sumoka atsakovei 45000,00 Eur iki 2021 m. spalio 1 d., pervesdamas į atsakovės sąskaitą. Atsakovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, vadovaujasi taikos sutarties 5 punktu, numatančiu, kad jeigu ieškovas neįvykdys taikos sutarties 4 punkto, praleisdamas terminą bent viena diena, atsakovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nesumokėtos sumos, taip pat 5,00 % dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos sumos nuo 2021 m. spalio 1 d. iki visiško skolos padengimo.
6. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. spalio 1 d. atsakovei bei jos atstovei advokatei pateikė pranešimą „Dėl vienašalio reikalavimų įskaitymo“. Pranešimu atsakovė buvo informuota, kad V. Š. įskaito šalių turimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 45000,00 Eur apimtyje ir vertina, kad yra tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal taikos sutarties 4 punktą – sumokėti I. Š. 45000,00 Eur. Ieškovas pažymėjo, jog šioje apimtyje mažinamas jo turimas reikalavimas I. Š.. Ieškovas nurodė, kad pranešimas „Dėl vienašalio reikalavimų įskaitymo“ atsakovei pateiktas atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2020-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020 nutraukė V. Š. ir I. Š. santuoką bei nusprendė pripažinti solidariomis atsakovės ir ieškovo neįvykdytas prievoles, buvusias bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu (2016-08-19).
7. Ieškovas nurodė, kad iki vykdomųjų bylų antstolių kontorose pagal vykdomuosius raštus užvedimo yra įvykdęs dalį solidariųjų prievolių kreditoriams. Dėl šių prievolių laikotarpiu nuo 2016-08-16 iki vykdomųjų bylų užvedimo tarp šalių ginčo nėra. Prievolės solidariomis pripažintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra žinomas konkretus jų dydis, nustatytas pagal bankų pateiktą informaciją. Apie reikalavimą sumokėti atitinkamas sumas ieškovas informavo atsakovę 2020 m. rugpjūčio 3 d. pretenzija. Ji įsiskolinimo neginčijo, tačiau skolos nepadengė. Kadangi atsakovė nėra atlyginusi ieškovui nuo 2016-08-16 iki šios dienos pusės ieškovo sumokėtų sumų, vykdant ieškovo ir atsakovės solidariąsias prievoles kreditoriams, atsakovė yra skolinga ieškovui 1/2 dalį nuo jo sumokėtos kreditoriams bendros 215684,47 Eur sumos, kas sudaro 107842,23 Eur. Tokiu būdu ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę 107842,23 Eur sumai.
8. Ieškovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsniu, 6.131 straipsniu, 2021 m. spalio 1 d. pranešus atsakovei, kad įskaitomi šalių turimi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, laikytina, kad ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal taikos sutarties 4 punktą (sumokėti atsakovei 45000,00 Eur). Šia suma mažinamas ieškovo turimas 107842,23 Eur dydžio reikalavimas atsakovei.
9. Ieškovas nurodė, jog pateikus atsakovei pranešimą „Dėl vienašalio reikalavimų įskaitymo“, jo taikos sutartimi prisiimtas įsipareigojimas, numatytas 4 punkte (sumokėti atsakovei 45000,00 Eur) laikomas įvykdytu, todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti taikyti taikos sutarties 5 punktą bei prašyti išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi nutarta atsakovės I. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti; išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi šioje byloje patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų (be savo pranešimo apie įskaitymą) dėl 107842,23 Eur sumos vykdytinumo ir apibrėžtumo.
12. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos taikos sutarties 4 ir 5 punktai nėra įvykdyti, kad ieškovo nurodomos aplinkybės ir argumentai, vertinant tarp šalių vykstančius kitus teisminius procesus, vertinant atsakovės laikyseną, jog ji savo prievolių ieškovui nepripažįstanti bei su jomis nesutinkanti, vertinant tai, kad klausimai dėl bendrųjų prievolių buvimo, tokių prievolių dydžio ir kiekvieno bendraskolio dalies prievolėje yra nagrinėjami kitoje civilinėje byloje, darytina išvada, jog vykdomojo rašto neišdavimo pagrindų nenustatyta, todėl atsakovės prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutarties ieškovas (apeliantas) V. Š. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės – atsakovės I. Š. prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas be pagrindo konstatavo, kad neįvykdytas ne tik 4, bet ir 5 taikos sutarties punktas, kuris numato atsakovės teises, bet ne ieškovo pareigas, todėl ieškovas neturėjo pagrindo jį vykdyti.
13.2. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, netinkamai taikė CK įtvirtintas prievolės įvykdymą reglamentuojančias normas, bendruosius principus bei netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes. Kad teismas priimtų sprendimą išduoti vykdomąjį raštą vienai taikos sutarties šalių nevykdant sutarties sąlygų, visų pirma jis turi konstatuoti taikos sutarties sąlygų nevykdymą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutarties sąlyga (sutarties 4 ir 5 punktai) „nėra įvykdyta taip, kaip ji nurodyta sutartyje“. Teismas, konstatavo, jog yra aiški aplinkybė dėl „pažodinio sutarties neįvykdymo <...>“. Tokiu būdu teismas apsiribojo tik lingvistiniu taikos sutarties sąlygų aiškinimu, bet neatsižvelgė į ieškovo atliktų veiksmų – vienašalio reikalavimų įskaitymo, teisinį vertinimą ir faktinį rezultatą, kuris visiškai atitiko taikos sutarties esmę.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas nesivadovavo CK 6.39 straipsniu, reglamentuojančiu prievolės įvykdymo būdą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Ieškovo veiksmai visiškai atitiko nurodytą teisinį reglamentavimą.
13.4. Teismas neteisingai aiškino bylos faktinę aplinkybę dėl tariamo neišspręsto tarp šalių ginčo, nagrinėjamo teisme. Šiaulių apygardos teismas 2020-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020 galutinai nutraukė V. Š. ir I. Š. santuoką bei, be kita ko, nusprendė pripažinti solidariomis I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu 2016-08-19. Pagal šias prievoles laikotarpiu nuo 2016-08-16 iki vykdomųjų bylų užvedimo 2020 metų liepos mėnesį tarp šalių joks ginčas nevyksta. I. Š. įsiskolinimo V. Š. pagal jo atlygintas solidarias prievoles, egzistavusias nurodytu laikotarpiu, neginčijo ir teisme neginčija. Taigi ginčas dėl reikalavimo teisme nevyksta, ką klaidingai konstatavo teismas.
13.5. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti klausimo dėl prievolės tarp šalių dydžio, vykdytinumo, ir ar I. Š. jos prašymo išduoti vykdomąjį raštą metu sutinka, jog yra bendraskolė. Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2020. Aplinkybės dėl solidariosios šalių prievolės buvimo, vykdytinumo bei apibrėžtumo yra prejudicinis faktas, taigi teismui privalomas, todėl neturi būti įrodinėjamas iš naujo. Teismas neturėjo pagrindo nustatinėti skolininkės I. Š. pozicijos dėl jos dalies solidariojoje prievolėje dydžio, nes tai nebuvo išnagrinėtos bylos, kurioje šalys sudarė taikos sutartį, dalykas.
13.6. Priešingai, nei teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, ieškovas įskaitomos I. Š. skolos dydį įrodinėjo pateiktu skaičiavimu bei kreditorių (duomenys neskelbtini) informacija apie V. Š. sumokėtas sumas grąžinant kreditus. Teismo išvada dėl nepateiktų įrodymų apie įskaitomos prievolės dydį neatitinka faktinių aplinkybių.
13.7. Solidariojoje prievolėje solidariųjų skolininkų dalių lygumas yra preziumuotinas. Atsakovė byloje, dėl kurios šalys sudarė taikos sutartį, dėl savo dalies bendroje prievolėje nepasisakė, taigi solidariojoje prievolėje solidariųjų skolininkų dalių lygumo prezumpcijos neginčijo. Nesant kitokių įrodymų, konstatuotina, kad V. Š. ir I. Š. dalys solidariojoje prievolėje yra lygios. Todėl ieškovas pagrįstai įskaitė 1/2 atlygintos solidariosios prievolės.
13.8. Buvo ir yra visos įstatymo numatytos sąlygos ieškovui atlikti vienašalį reikalavimų įskaitymą. Šalys viena kitai turi priešpriešinius, vienarūšius reikalavimus, kurių terminai suėję, reikalavimai neginčijami teisme, apibrėžti aiškiomis pinigų sumomis, nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų, draudžiančių įskaityti. Ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal taikos sutarties 4 punktą – sumokėti I. Š. 45000,00 Eur, todėl nėra pagrindo atsakovės prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą. Be to, ieškovo įvykdytas įskaitymas atitinka ir atsakovės interesus – įskaitytos prievolės apimtyje mažinamas V. Š. turimas reikalavimas I. Š.. Tuo užkertamas kelias tolimesniam nereikalingam šalių bylinėjimuisi.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė I. Š. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Ieškovo kritika, kad teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartyje be pagrindo konstatavo, jog neįvykdytas ne tik 4-as, bet ir 5-as taikos sutarties punktas, yra nepagrįsta, nes, ieškovui iki 2021 m. spalio 1 d. neįvykdžius taikos sutarties 4-o punkto, jam atsirado pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2021 m. spalio 1 d., o šios pareigos ieškovas taip pat nevykdė.
14.2. Lingvistiškai aiškinti taikos sutarties 4-o punkto nebuvo jokios būtinybės, kadangi taikos sutarties prasmė aiški iš rašytinio teksto, joje visiškai aiškiai įtvirtintas taikos sutarties šalių susitarimas ir ieškovo prievolė atsakovei. Ieškovas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į jo atliktą vienašalį reikalavimų įskaitymą, nors teismas apie tai nutartyje pasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su atsakovės atstovės nurodytais prievolės įskaitymo kriterijais, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, gali būti įskaitytos tokios prievolės, kurios inter alia atitinka prievolės (reikalavimo) galiojimo, prievolės (reikalavimo) vykdytinumo ir prievolės (reikalavimo) apibrėžtumo kriterijus. Ieškovas vertina, kad teismas pripažino, jog šalių prievolė atitinka prievolės įskaitymo kriterijus, numatytus įstatyme, nors teismas pasisakė ne apie konkrečias šios bylos šalių prievoles. Be to, net jei ieškovo prievolė atsakovei pagal taikos sutarties 4-ą punktą tikrai atitinka nurodytus kriterijus, įskaitymas galimas tik tuo atveju, jei ir atsakovė turėtų tokius pat kriterijus atitinkančią prievolę ieškovui, tačiau tokios atsakovės prievolės nėra ir ieškovas reikalavimo teisės į atsakovę neturi.
14.4. Teismas nurodė, kad ieškovo 2021 m. spalio 1 d. pranešime dėl reikalavimo įskaitymo yra nurodomi tie patys kreditoriai, tie patys prievolių atsiradimo pagrindai, kurie yra nurodomi ieškovo atsakovei 2021 m. birželio 8 d. pareikštame ieškinyje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-380-372/2021 dėl skolos priteisimo regreso tvarka, ir, kad atsakovė minėtoje byloje atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, ieškovo reikalavimus dėl dalies solidariems kreditoriams sumokėtų prievolių priteisimo ginčija. Pažymėtina, kad atsakovė Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-380-372/2021 pateiktu atsiliepimu ginčija ne konkrečią ieškovo prašomą priteisti sumą, bet iš esmės ginčija ieškovo teisę reikalauti iš atsakovės bet kokios dalies kreditoriams (duomenys neskelbtini) įvykdytų prievolių pagal sutartis, nes kreditai buvo suteikti ieškovo vardu registruoto ūkininko ūkio veiklai, gautas lėšas ieškovas naudojo savo nuožiūra, prievolės kreditoriams turėjo būti įvykdytos sutartyse nustatytais terminais. Ieškovas sąmoningai nevykdė šių prievolių kreditoriams, nors ūkininko ūkis generuodavo kasmet milijonines pajamas; vykstant santuokos nutraukimo bylai, ieškovas vienas disponavo ūkininko ūkio pajamomis, gautomis iš penkių metų (2016 m. – 2020 m.) derliaus, ūkio veikloje naudodamas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, be to, ieškovas, be atsakovės žinios ir sutikimo, pakeitė su (duomenys neskelbtini) sudarytos 2014 m. vasario 11d. Kredito linijos sutarties sąlygas, be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sudaryta sutartis dėl (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo UAB „Žvalguva“, ir t.t.
14.5. Ieškovas atskirajame skunde tiesiog bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad teisme nevyksta ginčas dėl prievolių kreditoriams (duomnys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki vykdomųjų bylų užvedimo 2020 m. liepos mėn. Ieškovas tas pačias prievoles, tiems patiems kreditoriams, pagal tas pačias sutartis bando atidalinti į įvykdytas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, ir įvykdytas vykstant priverstiniam išieškojimui vykdomosiose bylose nuo 2020 m. liepos mėn., nors tai tos pačios prievolės, kurios santuokos nutraukimo byloje nebuvo modifikuotos. Dėl 1/2 dalies skolų, kurios iš ieškovo kreditoriams (duomenys neskelbtini) išieškotos vykdomosiose bylose, priteisimo iš atsakovės ieškovas kreipėsi į teismą, taip pats pripažindamas, kad atsakovė neturi neginčijamos prievolės jam grąžinti dalies kreditoriams padengtų skolų, nors jos ir yra solidarios. Visiškai nesuprantamais motyvais tiems patiems kreditoriams, pagal tas pačias kredito sutartis, iki priverstinio išieškojimo sumokėtų skolų 1/2 dalį ieškovas vertina kaip neginčijamą atsakovės prievolę jam, tuo pagrindu padarė 2021 m. spalio 1 d. vienašalį įskaitymą, ir teigia, kad dėl to nėra ginčo teisme.
14.6. Dar nelogiškesnis atskirojo skundo teiginys, kad atsakovė įsiskolinimo ieškovui pagal laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki vykdomųjų bylų užvedimo 2020 m. liepos mėn. jo atlygintas solidarias prievoles neginčijo ir teisme neginčija. Atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą ir ką nors ginčyti, nes ieškovas, kaip kreditų gavėjas, turėjo pareigą atsiskaityti su kreditoriais ir ją įvykdė. O ieškovo regreso teisę iš atsakovės išieškoti bet kokią dalį kreditoriams įvykdytų prievolių atsakovė ginčija ieškovo pradėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-380-372/2021, taigi ginčas dėl reikalavimo teisme vyksta, ir tą teisingai konstatavo teismas.
14.7. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų (be savo pranešimo apie įskaitymą) dėl 107842,23 Eur sumos vykdytinumo ir apibrėžtumo, taigi ne dėl sumos, kad ieškovas tokią sumą kreditoriams sumokėjo, o dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turi vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimą į atsakovę, kurį galėtų įskaityti.
14.8. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti klausimo dėl prievolės tarp šalių dydžio, vykdytinumo, ar atsakovė jos prašymo išduoti vykdomąjį raštą metu sutinka, jog yra bendraskolė, nes nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi šalių santuokos nutraukimo byloje. Tai nepagrįsti argumentai. Solidariosios prievolės buvimas, vykdytinumas bei apibrėžtumas reikšmingas skolininkų santykyje su kreditoriumi, bet ne skolininkų tarpusavio santykyje. Sprendžiant dėl bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimties, vertintina, ar santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nebuvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis, reikia nustatyti, kaip pasikeičia šalių turto apimtis; ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditoriui, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 81-313/2018).
14.9. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė byloje, dėl kurios šalys sudarė taikos sutartį, dėl savo dalies bendroje prievolėje nepasisakė, taigi solidariojoje prievolėje solidariųjų skolininkų dalių lygumo prezumpcijos neginčijo. Toks argumentas visiškai nepagrįstas, nes byloje, kurioje šalys sudarė taikos sutartį, atsakovė neturėjo pagrindo pasisakyti dėl solidarių prievolių kreditoriams, nes byla buvo ne apie tai. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad ieškovas savavališkai užgrobė atsakovei priteistus žemės sklypus ir reikalavo ginti jo teisę į atsakovės žemės sklypuose pasėtus pasėlius, o atsakovė pareiškė priešieškinį dėl ieškovo veiksmais jai padarytos žalos, negalint naudotis savo žemės sklypais ir gauti pajamas, atlyginimo, dėl ko taikos sutartyje (4 punktas) ieškovas ir įsipareigojo sumokėti atsakovei 45000,00 Eur iki 2021 m. spalio 1 d., mainais į tai, kad galėtų nusiimti 2021 m. derlių.
14.10. Ieškovas neturi CK 6.130 straipsnio įskaitymo sąlygas atitinkančio reikalavimo į atsakovę, jo 2021 m. spalio 1 d. vienašalis reikalavimų įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnyje nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui, todėl yra niekinis ir negalioja. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių tenkinti atsakovės prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovės prašymą tenkinti, išduoti vykdomąjį raštą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi byloje patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartimi nutarta patvirtinti tarp ieškovo V. Š. ir atsakovės I. Š. 2021 m. liepos 9 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5496-1031/2021 pagal ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus; civilinę bylą nutraukti. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte numatyta: „Ieškovas sumoka Atsakovei 45 000,00 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius eurų) iki 2021 m. spalio 1 d., pervesdamas į Atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“; taikos sutarties 5 punkte numatyta: „Šalys susitaria, kad jeigu Ieškovas neįvykdys šios Taikos sutarties 4-o punkto, praleisdamas terminą bent viena diena, Atsakovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto nesumokėtos sumos, 5,00 % dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos sumos nuo 2021 m. spalio 1 d., iki visiško skolos padengimo“.
17. 2021 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas atsakovės I. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą tenkino.
Dėl ginčo esmės
18. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
19. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims sudarius taikos sutartį, ji buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjusi.
21. 2021 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas atsakovės I. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Atsakovė nurodė, kad ieškovas V. Š. iki taikos sutartyje nustatyto termino (2021 m. spalio 1 d.) taikos sutarties 4-o punkto neįvykdė. Atsakovė prašė išduoti vykdomąjį raštą 2021 m. liepos 12 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, priverstiniam vykdymui dalyje dėl 45000,00 Eur skolos ir 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo (taikos sutarties 4 ir 5 punktai).
22. Atsiliepime į atsakovės prašymą ieškovas nurodė, kad 2021 m. spalio 1 d. atsakovei bei jos atstovei advokatei pateikė pranešimą „Dėl vienašalio reikalavimų įskaitymo“. Pranešimu atsakovė buvo informuota, kad jis įskaito šalių turimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 45000,00 Eur apimtyje ir vertina, kad yra tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal taikos sutarties 4 punktą – sumokėti I. Š. 45000,00 Eur.
23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
24. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-417-368/2020 (be kitų klausimų) nutarta: „pripažinti solidariomis I. Š. ir V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016-08-19: (duomenys neskelbtini).
25. Atsiliepime į atsakovės prašymą ieškovas akcentavo, kad pranešimas „Dėl vienašalio reikalavimų įskaitymo“ atsakovei pateiktas atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2020-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-217-368/2020 nutraukė V. Š. ir I. Š. santuoką bei, be kita ko, nusprendė pripažinti solidariomis atsakovės ir ieškovo neįvykdytas prievoles, buvusias bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo metu 2016-08-19. Ieškovas nuo 2016-08-19 iki vykdomųjų bylų antstolių kontorose pagal vykdomuosius raštus užvedimo yra įvykdęs dalį solidariųjų prievolių kreditoriams: (duomenys neskelbtini) (pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį) ieškovo sumokėta suma vykdant įsipareigojimus iki vykdomosios bylos užvedimo – 8855,23 Eur; (duomenys neskelbtini) (pagal 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartį) ieškovo sumokėta suma vykdant įsipareigojimus iki vykdomosios bylos užvedimo – 206829,24 Eur. I. Š. yra skolinga V. Š. 1/2 dalį nuo jo sumokėtos kreditoriams bendros 215684,47 Eur sumos, kas sudaro 107842,23 Eur.
26. Ieškovas pažymėjo, kad iki vykdomųjų bylų antstolių kontorose pagal vykdomuosius raštus užvedimo yra įvykdęs dalį solidariųjų prievolių kreditoriams. Dėl šių prievolių laikotarpiu nuo 2016-08-16 iki vykdomųjų bylų užvedimo tarp šalių ginčo nėra. Prievolės solidariomis pripažintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra žinomas konkretus jų dydis, nustatytas pagal bankų pateiktą informaciją. Kadangi atsakovė nėra atlyginusi ieškovui pusės ieškovo sumokėtų sumų, vykdant ieškovo ir atsakovės solidariąsias prievoles kreditoriams, atsakovė yra skolinga ieškovui 1/2 dalį nuo jo sumokėtos kreditoriams bendros sumos. Ieškovo vertinimu, pranešus atsakovei, kad įskaitomi šalių turimi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, laikytina, kad ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę pagal taikos sutarties 4 punktą (sumokėti atsakovei 45000,00 Eur).
27. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-701/2021).
28. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Kasacinio teismo pažymėta, kad šių sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
30. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio draudimo pagrindas paaiškinamas tuo, kad, teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Nustatytas draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).
31. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-380-372/2021 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos priteisimo regreso tvarka, kuriame ieškovas nurodė: 1) ieškovui visiškai įvykdžius solidarią su atsakove prievolę (duomenys neskelbtini) pagal 2014-02-11 Kredito linijos sutartį, iš atsakovės regreso tvarka ieškovo naudai priteistina ½ ieškovo įvykdytos prievolės ir solidarios prievolės įvykdymo išlaidos, kas sudaro 48543,08 Eur sumą; 2) dėl prievolės (duomenys neskelbtini) –2020-06-16 antstoliui R. K. buvo pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis įrašas dėl 77016,03 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020-06-16 iki visiško skolos išieškojimo dienos ir 204,14 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu ir išdavimu; šioje vykdomojoje byloje atsakovė taip pat neatliko jokių mokėjimų, tuo tarpu ieškovas šioje vykdomojoje byloje yra padengęs 38260,94 Eur skolos ir 3542,07 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 41803,01 Eur solidariosios prievolės, dėl ko ½ sumos, t. y. 20901,50 Eur, turi būti priteista iš atsakovės ieškovo naudai. Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal su (duomenys neskelbtini) sudarytas kredito sutartis gautos paskolos buvo skirtos V. Š. ūkininko ūkio veiklos aptarnavimui, ieškovas šias sutartis sudarė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip ūkininkas, todėl ir grąžinamos jos turi būti iš ūkininko ūkio pajamų, kuriomis disponavo vienas ieškovas.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo 2021 m. spalio 1 d. pranešime dėl reikalavimo įskaitymo ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-380-372/2021 yra nurodomi tie patys kreditoriai – (duomenys neskelbtini), tie patys prievolių atsiradimo pagrindai – 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartis ir 2015 m. kovo 16 d. kredito sutartis. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovė ne tik nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl dalies sumokėtų prievolių priteisimo, bet ir apskirtai nesutinka, kad ji yra bendraskolė pagal minėtas prievoles. Civilinė byla Šiaulių apygardos teisme iškelta 2021 m. birželio 9 d., ieškovo pranešimas dėl reikalavimo įskaitymo – 2021 m. spalio 1 d.
33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų (be savo pranešimo apie įskaitymą) dėl 107842,23 Eur sumos vykdytinumo ir apibrėžtumo. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovas tas pačias prievoles, tiems patiems kreditoriams, pagal tas pačias sutartis bando atidalinti į įvykdytas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, ir įvykdytas vykstant priverstiniam išieškojimui vykdomosiose bylose nuo 2020 m. liepos mėn. Tačiau tai yra tos pačios prievolės, kurios santuokos nutraukimo byloje nebuvo modifikuotos, o šalių ginčas dėl šių prievolių yra nagrinėjamas teisme.
34. Atsižvelgdamas į minėtas teisės normas bei nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui neįvykdžius taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (neįvykdžius taikos sutarties 4 ir 5 punktų), atsakovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, kad jis visiškai ar iš dalies įvykdė minėtuose taikos sutarties punktuose prisiimtus įsipareigojimus, bei nenustačius jokių kitų vykdomojo rašto neišdavimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. sąskaitą už teisinę pagalbą (už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą), kurios suma 484,00 Eur, bei 2021 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 484,00 Eur sumos sumokėjimą už advokatės teisines paslaugas.
38. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
39. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei I. Š. iš ieškovo V. Š. priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.