- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-2815-399/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00608-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- G. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
- Advokatai
- Tadas Račius
- Kategorijos
- 3.2.6.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei E. B. ir jos atstovui advokatui Tadui Račiui.
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų G. R., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. (toliau ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalyje išlaikymo nepilnamečiui vaikui sąlygą ir nustatytą išlaikymą E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau vaikui) padidinti nuo 180 EUR ir nustatyti jį po 370 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnuo nuo kreipimosi į teismą ieškiniu dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškinyje ieškovė nurodė šias aplinkybes: (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. L.. Ieškovės iniciatyva Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-985/2020 buvo pakeistas teikiamo materialinio išlaikymo dydis. Šiuo sprendimu iš Atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-03 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovei buvo pavesta disponuoti sūnaus išlaikymo lėšomis uzufrukto teise.
Atsakovas nuo 2023 m. spalio mėnesio visiškai nevykdo turtinės asmeninės prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nemokėdamas jam teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumos.
2023 m. lapkričio mėnesį Ieškovė informavo Atsakovą apie poreikį sūnui teikti didesnį išlaikymą ir siūlė Atsakovui dėl to taikiai susitarti. Atsakovas nurodė, kad sutiktų kas mėnesį mokėti sūnui po 300,00 Eur, bet iškėlė Ieškovei sąlygą, kad ši turi nutraukti jo atžvilgiu dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo vykdomą vykdomąją bylą. Su tokiu pasiūlymu Ieškovė nesutiko.
Iš Atsakovo priteistos sūnaus išlaikymo sumos paskutiniu metu jo išlaikymui nepakako, kadangi ji neatitinka net būtinųjų dabartinių sūnaus poreikių, nes tokiu materialiniu išlaikymu neįmanoma užtikrinti tinkamų vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygų. Juolab, įvertinant ir tai, kad Atsakovas, demonstruodamas nebrandų ir neatsakingą požiūrį į sūnaus išlaikymo pareigą, ne tik kad kas mėnesį nemoka priteistos išlaikymo sumos, bet taip pat ir papildomai prie jo išlaikymo visiškai neprisideda.
Per beveik 5 metus iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, kadangi teismo sprendimo priėmimo metu jis buvo 7 metų amžiaus, o šiuo metu jis yra jau beveik 12 metų amžiaus. Svarbu ir tai, kad šalių sūnui nustatyti sveikatos negalavimai, kurie susiję su (duomenys neskelbtini), todėl jam reikia reguliariai keisti akinius ir vartoti vaistus, kas reikalauja pastovių papildomų lėšų. Šalių sūnus lanko muzikos mokyklą ir futbolo treniruotes, todėl šie papildomi užsiėmimai taip pat reikalauja pastovių papildomų lėšų. Akivaizdu, kad per pastaruosius paskutinius keletą metų iš esmės pasikeitė ir Lietuvos ekonominė padėtis, kas lėmė ženklų prekių bei paslaugų kainų kilimą.
Atsiliepimas
Atsakovas geranoriškai nesutinka šalių sūnui teikti reikalingą išlaikymą, kuris realiai atitinka dabartinius jo poreikius, išlaikymo pareigą nepagrįstai yra visiškai perkėlęs Ieškovei, todėl sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas, teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį padidinant, spręstinas teismine tvarka.
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams ( Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010;
Kita vertus, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (LR CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015; kt.).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Kartu pažymėtina, kad pagal LR Šalpos pensijų įstatymą ir LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Taigi, vaikui valstybės skiriama parama turi būti vertinama kaip finansinis šaltinis, skirtas papildomiems vaiko poreikiams ir turi įtakos sprendžiant, kokio dydžio lėšomis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų. Nuo 2024-01-01 šalių vaikui skiriama ir mokama universali išmoka sudaro 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).
Kita vertus, tas faktas, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma . Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne Atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
Ginčo atveju, šalių sūnus specialių poreikių neturi, todėl nustatytina, kad tenkinant būtinuosius poreikius jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimali suma yra 709,00 Eur, t. y. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis atskaičius mokesčius.
Būtent Ieškovei tenka kasdienė šalių sūnaus priežiūra ir rūpinimasis, o to paprastai nekompensuoja materialinio išlaikymo priteisimas, t. y. pareiga nuolat rūpintis sūnumi, aprūpinti jį reikalingomis mokymosi ir ugdymosi priemonėmis, padėti ruošiant namų darbus, pasirūpinti jo maistu, apranga ir kitų jo būtinųjų poreikių tenkinimu, jį auklėti ir ugdyti, gydyti susirgus, todėl prie sūnaus išlaikymo ji prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu bei realiai neįvertinamu darbu.
Atsakovas yra jauno amžiaus ir visiškai darbingas, todėl darytina išvada, jog jis, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, ne tik kad privalo išlaikyti savo sūnų, tačiau jo poreikius bent jau materialiai turi užtikrinti didesne dalimi negu Ieškovė.
Akivaizdu, jog iš Atsakovo priteistas išlaikymo dydis neatitinka sūnaus poreikių, dėl ko iš esmės pažeidžiami nepilnamečio vaiko geriausi interesai, kadangi jo sveikatai, ugdymui bei lavinimui daroma neatitaisoma žala.
Taip pat būtina pabrėžti, jog Atsakovas su sūnumi nebendrauja jau kelis metus, todėl jis neturi išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti jų bendravimo metu.
Ieškovė, įvertinusi po Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-985/2020 priėmimo dienos iš esmės pasikeitusius augančio šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir kiekvienais metais Lietuvoje ženkliai didėjančias prekių bei paslaugų kainas (vienas tai įrodančių ekonominių kriterijų yra MMA: 2020 m. MMA – 607,00 Eur; 2024 m. MMA – 924,00 Eur), kreipiasi į teismą dėl minėtu teismo sprendimu iš Atsakovo priteisto materialinio išlaikymo sūnui pakeitimo, jį padidinant, kadangi iš Atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, gebėjimus ir norus, neužtikrina būtinų jo raidos sąlygų.
Šiuo metu šalių sūnaus išlaikymui iš šalių vidutiniškai kas mėnesį minimaliai reikalinga bent 709,00 Eur suma, kadangi tokia suma būtina norint tinkamai užtikrinti augančio ir bręstančio sūnaus poreikius, bent pakankamas gyvenimo sąlygas jo visapusiškam vystymuisi: jam reikalingas geros kokybės sveikas maistas, vitaminai, papildai, drabužiai, batai, baldai (atitinkantys jo besikeičiantį ūgį), namų apyvokos daiktai, sveikatos priemonės, higienos reikmenys, mokymosi ir lavinimosi priemonės, taip pat saviraiškos pomėgiams skirtos priemonės, žaidimai, laisvalaikio praleidimui skirtos priemonės, pramogos ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad įvertinus šalių sūnui reikalingą išlaikymo poreikį, taip pat ir tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su Ieškove ir jis gyvena su Ieškove, todėl Ieškovei tenka ženkliai didesnė sūnaus priežiūros bei išlaikymo našta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuoseklia praktika yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, todėl iš Atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 370,00 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje ir vadovautis pateiktais įrodymais. Papildomai nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 1500 EUR, nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (du butus). Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2023 m. lapkričio mėn., yra susidaręs įsiskolinimas apie 8000 EUR. Atsakovas žino apie bylą, nes jam buvo pranešta jog kreipsis dėl išlaikymo padidinimo ir jis sutiko mokėti po 300 EUR su sąlyga, kad ji atsiims dabar vykdomą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui.
Ji neįrodinėja savo turtinės padėties pablogėjimo, tačiau pasikeitė, o būtent padidėjo vaiko poreikiai, nes vaikas jau paauglys ir daugiau reikalinga tiek maistui, tiek rūbams, bei ugdymui ir laisvalaikiui lėšų. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo geranoriškai, visaip vengia pareigos jį išlaikyti nors tikrai turi realią galimybę teikti išlaikymą didesnį nei pagal ankstesnį sprendimą. Jai teko bendrauti su trečiuoju asmeniu šioje byloje ir žino, kad trečiojo asmens ir atsakovo vaikui, atsakovas išlaikymą teikia.
Atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė be svarbių priežasčių, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d.).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jų iki teismo posėdžio pradžios nepranešė ir byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ( 123 str. 3 d., CPK 246 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų (toliau trečiasis asmuo) G. R., atsiliepimo byloje nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta nedalyvaujant (CPK 175-1 str., 247 str.).
Institucija pateikė išvadą byloje, kad yra visi pagrindai peržiūrėti išlaikymo dydį.
Teismas Konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Faktinės aplinkybės
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko), tėvai, gyvenantys skyrium, vaikas gyvena su motina. Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) sprendimu 2020 -02-10 (civilinė byla Nr. e2-71-985-/2020), buvo pakeista teismo nutartimi 2012-11-20 nustatytas išlaikymo dydis ir nustatyta, kad atsakovas turi teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 EUR kas mėnuo nuo 2019-05-03 (ieškinio padavimo diena) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet atsižvelgiant į infliaciją. Minėtą sprendimo dalį, tai yra išlaikymo dydį ieškovė prašo pakeisti, o būtent padidinti išlaikymą vaikui, pasikeitus – padidėjus vaiko poreikiams, kuriuos išvardino ieškinyje.
Ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį apie 1500 EUR (į rankas), nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – du butus, kurie buvo jos turtu ir priimant teismo sprendimą 2020 metais.
Duomenų apie atsakovo pajamas Lietuvos Respublikoje nėra. Byloje yra duomenys, kad jam dalinis darbingumas nenustatytas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. VĮ Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi, jam nuosavybės teise priklauso automobilis Volvo XC90 valdytojas, VĮ Regitra duomenys, CPK 376 str., 179 str. 3 d.).
Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje taip pat (duomenys neskelbtini) menų mokykloje ir (duomenys neskelbtini) sporto centre lanko futbolo treniruotes. Vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurie dažnai keičiami taip pat jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), keistas ir trumpintas 2024 m. rugpjūčio mėn.. Vaikui be to nustatytas (duomenys neskelbtini) , paūmėjimai pavasarį ir rudenį, gydomas (konsultuojamas) Kauno klinikose ir dėl to taip pat patiria kelionės išlaidas.
Pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys ir kvitai) patvirtina, kad vaikas lanko minėtą sporto centrą (futbolas), (duomenys neskelbtini) menų mokyklą (moka mėnesiui 20 EUR), dalyvauja „Geležinio vilko“ stovyklose.
Teisiniai argumentai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) CK 3.201 str. numato, kad išlaikymo dydis/ forma gali būti keičiami iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvai išlaikymą turi teikti iki vaikų pilnametystės ir šie santykiai yra tęstiniai, todėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo klausimas sprendžiamas šioje byloje.
Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais ( CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.
Tėvai gyvenantys skyrium turi taip pat pirmiausia žiūrėti savo vaikų interesų ir, jais vadovaujantis, spręsti iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigos ir panašiai.
Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia pirmiausia žiūrint nepilnamečių vaikų interesų ir jais vadovaujantis ( CK 3.3 str. 1d., CPK 376 str.).
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str.), išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2020m. kai buvo nustatytas išlaikymas vaikui po 180 EUR, pasikeitė tai yra padidėjo, nes 2020 m. vaikas buvo 8 metų, šiuo metu yra 12 metų amžiaus ir mokosi gimnazijoje taip pat mokosi bei ugdosi menų mokykloje, sporto centre ( futbolas) , taigi reikalinga daugiau lėšų skirti vaiko lavinimui (knygoms, kitiems mokymosi reikmenims), sūnaus sportinei aprangai ne tik mokykloje bendro ugdymo, bet ir futbolo treniruotėms ir varžyboms sporto centre, ieškovė nurodo jog reikalinga mokėti 30 EUR sporto centrui, rašytinio įrodymo nėra, tačiau teismas vertina jog šis poreikis yra pagrįstas, ieškovė moka kas mėnuo menų mokyklai už vaiko ugdymą joje, atsakovas nepateikė įrodymų jog prisideda prie šio poreikio tenkinimo kaip ir dėl kitų vaiko poreikių tenkinimo, ieškovė nurodė jog susidaręs įsiskolinimas ir dėl ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo ir teismas vertina, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo bylai aktualiu laikotarpiu.
Per keturis metus pasikeitė prekių ir paslaugų kainos, tai yra jos padidėjo lyginant su 2020 metais ženkliai.
Vaiko sveikatos būklė taip pat nepagerėjo nuo 2020 metų, jam dėl (duomenys neskelbtini) reikia vartoti vaistus, vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), kurie atitinkamai keičiami vaikui augant, jam nustatytas astigmatizmas ir taip pat reikalinga keisti akinius vaikui augant. Ieškovė vaiką veža gydymo paskyrimui, konsultacijoms į Kauno klinikas ir patiria kelionės išlaidas.
Bylos duomenimis nustačius, kad patys vaiko tėvai nesusitaria dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo- padidinimo, tarp jų yra ginčas ir nustačius pagrindus – vaiko poreikių padidėjimą iš esmės, keičiamas ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, tai yra išlaikymas vaikui keičiamas - didinamas dėl vaiko poreikių padidėjimo iš esmės.
Ieškovės turtinė padėtis, turimo turto prasme, nepasikeitė, ji nuosavybės teise turi du butus, tačiau juos turėjo ir 2020 metais, jos darbo užmokestis padidėjo, tačiau jis padidėjo visiems asmenims, keičiantis, tai yra didėjant minimaliai mėnesio algai (toliau MMA), teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nes SODRA duomenimis jis nedirba, tačiau bylos duomenimis jis dirba užsienyje ir be abejo pajamas gauna. Byloje dalyvaujantys asmenys civiliniame procese privalo elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal proceso eigą į bylą teikti įrodymus, atsakovas šios pareigos nevykdė ir, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą, į teismo posėdžius nevyko, atsiliepimo bei įrodymų neteikė be svarbių priežasčių (CPK 7 str. 2 d., 142 str., 246 str. 2 d.).
Yra suformuota teismų praktika, kad viena asmeniui reikalinga viena minimali mėnesio alga, kuri 2020 metais buvo 607 EUR, 2023 metais buvo 840 EUR, 2024 metais yra 924 EUR nuo 2025 m. sausio mėn. bus 1038 EUR.
Ieškovė prašydama nustatyti išlaikymą sūnui iš atsakovo po 370 EUR vaikui kas mėnuo nuo šios praktikos nenukrypsta.
Teismas vertina ne tik ieškovės turtinę padėtį ir vaiko poreikius, bet ir sąlygų buvimą, atsakovui mokėti ieškovės prašomą padidintą išlaikymą.
Teismas jau pasisakė, kad atsakovas buvo pasyvus byloje ir neteikė atsiliepimo bei įrodymų byloje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatas įrodyti nesutikimą su ieškiniu turi atsakovas (CPK 178 str.). Tuo pačiu teismas pasisako, kad net ir atsakovui esant pasyviam vertinamos visos aplinkybės, tai yra vertinama ar atsakovas padidintą išlaikymą objektyviai gali teikti.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi vieną nepilnametį išlaikytinį, atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.198 str. nustatyta, kad teismas nustatydamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kad jis būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Teismas išlaikymo dydžio trečiojo asmens šioje byloje ir atsakovo nepilnamečiui vaikui šiuo teismo sprendimu nesprendžia, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį E. L., atsižvelgia į šį teisinį reglamentavimą bei faktinę aplinkybę jog ieškovė turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tuo pačiu teismas pasisako, kad asmuo taip pat turi įvertinti socialinę riziką kiek vaikų jis gali išlaikyti ir elgtis sąžiningai visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas neįrodė savo sunkios turtinęs padėties bei neįrodė, kad vaiko ((duomenys neskelbtini)) poreikiai nepasikeitė, tai yra nepadidėjo iš esmės (CPK 178 str.) ir nustačius, kad yra visos sąlygos, išvardintos CK 3.201 str., teismas išlaikymo dydį keičia – didina.
Teismas, kaip jau minėta, priimdamas sprendimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laiko vaiko interesus, taip pat vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principu (CK 1.5 str.), konstatuoja, kad nustatytos ankstesniu teismo sprendimu 180 EUR sumos tikrai nepakanka vaiko būtiniems ir protingiems poreikiams tenkinti be to pagal bylos duomenis net šios sumos ieškovė negauna iš atsakovo.
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bus atsižvelgta į protingus visų vaikų poreikius bei ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei galimybę dirbti ir uždirbti, nes atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas, nustačius, kad atsakovas turi teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, išlaikymas E. L. nustatomas po 300 EUR kas mėnuo.
Teismas taip pat pasisako jog nustatydamas išlaikymą mažesnį nei minimali mėnesio alga (924 EUR :2 yra 462 EUR, atskaičius mokesčius 700 :2 yra 350 EUR), vertina jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo atimti vaiko pinigus skiriamus valstybės (96,25 EUR) ir dar labiau mažinti nustatomo išlaikymo dydį, nes taip būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko E. L. interesai ir be to atsakovas neįrodė, kad vaiko poreikiai mažesni nei nurodė ieškovė (CPK 178 str. ).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės išmoka vaikui paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomas tėvų teikiamo išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.), tačiau Kasacinis teismas taip pat pasisako ir formuoja praktiką, kad tais atvejais kai tėvai gali vykdyti savo pareigas visa apimtimi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamos išmoko dydžiu, nes tokia išmoka gali būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 p.).
Šioje byloje teismas nenustatė atsakovo sunkios turtinės padėties, taigi ir nenustatė, kad atsakovas negali vykdyti savo pareigos išlaikyti vaiką E. L. visa apimtimi ir viso reikalingo vaikui išlaikymo dydžio nemažina valstybės išmoka – 96,25 EUR.
Išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo dienos tai yra nuo 2024-03-05 (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės ieškinys tenkinamas dalinai ir iš atsakovo priteisiama dalis proporcingai tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų valstybei, tai yra žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė yra atleista ir išlaidos turėtos dėl procesinių dokumentų įteikimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ( CPK 88 str., 96 str. 1 d., 99 str. ) bei ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 98 str., 93 str. 2 d.).
Prašomas priteisti išlaikymo dydis po 370 Eur (ieškinio suma 4440 Eur), priteisiama po 300 Eur (ieškinio suma) 3600 Eur. Tokiu būdu patenkinta 81,08 procentų (4400 Eur*100 proc./ 3600 Eur) ieškinio reikalavimų.
Ieškovė patyrė 1220 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kadangi tenkinama 81,08 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 989,18 Eur (1220 Eur * 81,08 proc.) išlaidų advokato pagalbai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 270 straipsniais 376 straipsniu teismas
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2020 m. vasario 10 d. (civilinė byla Nr. e2-71-985/2020) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir nustatyti, kad atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), teikia periodinėmis išmokomis po 300 eurų kas mėnuo, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2024m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai šio vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 989,18 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 EUR žyminio mokesčio ir 41,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl procesinių dokumentų įteikimo Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovui A. L. ir trečiajam asmeniui G. R..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.