- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2035-933/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- Ž. J., S. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-804/2021 pagal ieškovės I. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Ž. J. ir S. J. dėl kelio servituto nustatymo bei atsakovų Ž. J. ir S. J. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei I. Š. dėl servituto nustatymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Č. Š., D. S. ir P. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. ieškiniu, kurį patikslino, prašė nustatyti 1 217 kv. m kelio servitutą atsakovų Ž. J. ir S. J. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku pagal matininkės V. Š. 2019-03-28 parengtą servituto planą.
2. Atsakovai S. J. ir Ž. J. priešieškinyje prašė nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą šiaurinėje savo sklypo dalyje šalia sklypo ribos su Č. Š. žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-08-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Dėl teismo sprendimo tiek ieškovė, tiek atsakovai teikė apeliacinius skundus.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-538-855/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, bei neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo, šalių argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo, taip pat kitų argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis ar jų analize, teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.
5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. S., D. S. ir Č. Š. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-27 sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė, o priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino – nustatė ieškovės I. Š. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam daiktui, 248 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku atsakovų S. J. ir Ž. J. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiame daikte, pagal matininko P. J. parengtą 2019-03-29 servituto nustatymo planą, kuriame kelio servitutas pažymėtas raide „S“ ir apibrėžtas posūkių taškais 1-2-3-4-5-6-7-8. Nustatė, kad kelio servituto įrengimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos tenka ieškovei I. Š.. Priteisė iš ieškovės 53,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, vienkartinę 39,47 Eur kompensaciją ir 5 475 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams S. J. ir Ž. J..
6.1. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus pilna apimtimi, atsakovams iš ieškovės priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Jie patyrė 5 400 Eur išlaidas advokato pagalbai: 2 500 Eur už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, 1 500 Eur už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, 1 400 Eur už pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme bei 75 Eur už žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė I. Š. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-27 sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės 5 475 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams S. J. ir Ž. J., ir atsakovams priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 375 Eur. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Atsakovai 2019-03-29 pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė, analogiškai, kaip ir ieškovė, nustatyti ieškovei kelio servitutą per jų (atsakovų) žemės sklypą (toje dalyje ieškovės ieškinį pripažino), tik pateikė savo siūlomo servituto planą, kuriame numatyta kita, nei ieškovės, kelio servituto vieta atsakovų žemės sklype – iš šiaurinės pusės.
7.2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020-04-09 priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2019-08-07 sprendimą panaikino ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais – dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Grąžinta į pirmąją instanciją byla iš naujo buvo pradėta nagrinėti 2020-07-23 posėdyje, kuris truko 36 minutes ir buvo atidėtas. 2020-09-07 posėdis buvo teismo atšauktas. 2020-09-28 posėdis vyko 12 minučių. 2020-10-05 buvo išvažiuojamasis posėdis – vietos apžiūra, truko 1 val. 20 min. 2020-10-12, 2020-11-14, 2020-12-03, 2021-01-19, 2021-03-03 teismo posėdžiai buvo nuolat atšaukiami dėl atsakovų prašymų, nes jie nesutiko dalyvauti nuotoliniu būdu. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje 2021-04-07, kuris truko 3 val. 10 min.
7.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas iš naujo išnagrinėję bylą, grąžintą iš apeliacinės instancijos, 2021-04-27 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė kelio servitutą ieškovei privažiuoti į jos žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą. Iš esmės pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė tai, ko ir prašė ieškovė savo ieškiniu – privažiavimą į savo žemės sklypą per atsakovų žemės sklypą, tačiau kelio servituto vietą teismas parinko ne pagal ieškovės ieškinyje pasiūlytą planą, o pagal atsakovų priešieškinyje pasiūlytą planą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendžiamojoje dalyje nurodo, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestas, tačiau iš esmės ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklype buvo patenkintas, o ne atmestas. Atsakovų priešieškinio reikalavimas nustatyti ieškovei kelio servitutą per jų žemės sklypą nėra prieštaraujantis ar paneigiantis ieškovės ieškinio reikalavimą. Priešieškinio tenkinimas nereiškia ieškinio reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo netenkinimo. Ieškinys ir priešieškinis skyrėsi tik pačia kelio servituto vieta atsakovų žemės sklype. Atsakovai kitą, negu ieškovės nurodytą, vietą galėjo pateikti teismui ir be priešieškinio.
7.4. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priimta neįvertinus visų byloje svarbių procesinių aplinkybių bei neatsižvelgiant į visas šioms aplinkybėms aktualias procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų – advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas pilna apimtimi iš ieškovės nereiškia sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.
7.5. Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas išlaidas, kurių nepaskirstė apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo pirmą kartą išnagrinėtos bylos bei apeliacinėje instancijoje išnagrinėtos bylos rezultatą, nevertino, kad šiose instancijose teismų sprendimai buvo priimti ne atsakovų naudai, nevertino, kad ieškovės atlikti procesiniai veiksmai – ieškinys, patikslinti reikalavimai, apeliacinis skundas yra sąžiningas įstatyme reglamentuotais procesiniais veiksmais teisių gynimas, kurie ir lėmė, kad galų gale antrą kartą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo sprendimu vis dėlto ieškovės siekiamas teisinis rezultatas buvo pasiektas ir teisė apginta – kelio servitutas nustatytas atsakovų žemės sklype.
7.6. Teismas, priteisdamas atsakovų išlaidas advokato pagalbai nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmąja instancija visa apimtimi 2 500 Eur, nevertino, kad pirmasis atsakovų priešieškinis – procesinis dokumentas teismo išvis nebuvo priimtas, todėl skundžiamu teismo sprendimu priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmąja instancija pirmą kartą nebuvo procesinio ir teisinio pagrindo. Šis sprendimas iš esmės panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir dėl to, kad bylą nagrinėjusio teismo neatskleista bylos esmė, už ką ieškovė nėra atsakinga. Be to, po pakartotinio išnagrinėjimo priimtas teismo sprendimas parodo, kad pirmasis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas ir dėl to buvo priimtas naujas sprendimas. Pirmojo bylos nagrinėjimo rezultato negalima laikyti atsakovų laimėjimu, todėl jų išlaidų neturėtų atlyginti ieškovė.
7.7. Sprendimo priėmimas, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas pirmą kartą nagrinėjant bylą, lėmė, kad ieškovė liko be privažiavimo į žemės sklypą, teismui pasisakant dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip teikti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Ieškovės procesinis veiksmas – apeliacinio skundo padavimas ir to pasekmės – pirmosios instancijos teismo 2019-08-07 sprendimo panaikinimas ne tik buvo teisėtas ir sąžiningas, bet ir būtinas jos teisių gynimui po pirmosios instancijos teismo 2019-08-07 sprendimo. Apeliacinės instancijos proceso rezultatas – sprendimas (nutartis) priimtas ieškovės naudai, todėl skundžiamu teismo sprendimu priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacine instancija nebuvo procesinio ir teisinio pagrindo. Apeliacinei instancijai nesprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios instancijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo atsižvelgti į tos instancijos nagrinėjimo rezultatą.
7.8. Procesas nagrinėjant grąžintą bylą iš naujo vyko ilgai dėl atsakovų prašymų atidėti teismo posėdžius, tačiau iš esmės byla buvo išnagrinėta viename posėdyje, trukusiame 3 val. 10 min. Pridėjus 2020-07-23 posėdžio trukmę 36 minutes, 2020-09-28 posėdžio trukmę 12 minučių, 2020-10-05 posėdžio trukmę 1 val. 20 min., iš viso atsakovų atstovas atstovavo teisme 5 val. 18 min. Procesinių dokumentų teikiama nebuvo, o atsakovų prašymai atidėti teismo posėdžius ar advokato pasitarimai su klientu dėl posėdžių atidėjimo neturėtų būti ieškovės apmokami. Pirmosios instancijos teismo priteistos iš ieškovės atsakovų advokato išlaidos 1 400 Eur ženkliai viršija ir atstovavimo laiką, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Net pagal maksimalų rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį, atsakovui už atstovavimą teisme nagrinėjant bylą antrą kartą, galėtų būti priskaičiuotas iki 750 Eur užmokestis.
7.9. Teismas nevertino, kad ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo iš esmės yra tenkintas ir servitutas nustatytas atsakovų žemės sklype, tik servituto vieta parinkta pagal nurodytą atsakovų priešieškinyje. Šiam rezultatui pasiekti buvo reikalingi visi ieškovės atlikti procesiniai veiksmai ir teikti procesiniai dokumentai – ieškinio pateikimas, apeliacinio skundo pateikimas. Teismas nevertino, kad kelio servituto vietos pateikimui iš atsakovų pusės priešieškinio reiškimas buvo perteklinė procesinė priemonė, kad dalis atsakovų procesinių dokumentų nebuvo teismo net priimti, o pavyzdžiui apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų nesukėlė tokių teisinių padarinių, kokių siekė atsakovai apeliaciniu skundu. Ne dėl ieškovės kaltės reikėjo kelių bylos nagrinėjimo instancijų ir pakartotinio bylos nagrinėjimo. Ieškovė privažiavimo kelią jau galėjo turėti 2019 m., jeigu teismas nebūtų padaręs grubių procesinių pažeidimų. Priežastys, dėl kurių susidarė iš ieškovės priteisiamos atsakovų išlaidos pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, apeliacinėje instancijose, taip pat ir poreikis bylą nagrinėti iš naujo atsirado ne dėl ieškovės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinės instancijos perduotą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, paskirstydamas išlaidas neatsižvelgė į procesinį šios instancijos rezultatą, nes būtent šis rezultatas lėmė, kad po pakartotinio išnagrinėjimo buvo nustatytas privažiavimo kelio servitutas. Ieškovė neturi atlyginti nei atsakovų išlaidų advokatui, patirtų nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmoje instancijoje, nei apeliacinėje instancijoje, nes ieškovės apeliacinis skundas panaikino pirmosios instancijos teismo neteisėtą bylos rezultatą – kelio servituto nenustatymą ir dėl to šis rezultatas buvo pakeistas – pasiektas ieškovės siektas rezultatas – kelio servitutas nustatytas atsakovų žemės sklype, tik vieta parinkta, pasiūlyta priešieškiniu.
Atsiliepimas
8. Atsakovai Ž. J. ir S. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti ieškovės I. Š. apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovės atsakovų naudai patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:
8.1. Nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes atsakovų elgesys byloje buvo tinkamas, ir atsižvelgiant į ginčo esmę (siekiama varžyti atsakovų nuosavybės teises) atsakovai visada elgėsi racionaliai. Bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės kategoriško atsisakymo racionaliai vertinti susiklosčiusią situaciją, tartis su atsakovais dėl labiausiai šalių interesus atitinkančio (mažiausiai atsakovų nuosavybės teises varžančio) kelio servituto nustatymo ir siekti taikaus susitarimo.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė iškreipia ginčo esmę ir klaidina teismą. Nuo to momento, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu nustatyti kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, atsakovai niekada neatmetė galimybės dėl ginčo išsprendimo taikiai, jeigu toks sprendimas nepažeistų atsakovų teisių ir interesų, tačiau ieškovė su taikiu pasiūlymu į atsakovus niekada ir nesikreipė. Dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų privažiavimas ieškovės žemės sklypui bet kuriuo atveju privalėjo būti nustatytas, todėl atsakovams neliko kitos galimybės apginti savo teisėtus interesus kaip tik reiškiant reikalavimą nustatyti alternatyvų kelio servitutą, tačiau kuris atitiktų servitutų nustatymo principus ir mažiau varžytų atsakovų nuosavybės teises. Įstatymas numato, kad tokį reikalavimą atsakovai privalėjo reikšti priešieškinio forma (CPK 143 straipsnis).
8.3. Ieškovės pareikšto reikalavimo ydingumas, t. y. prieštaravimas tiek faktinei situacijai, tiek ir servitutų nustatymo pagrindams bei principams, lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nepaisant to, kad kelio servitutas teismo sprendimu buvo nustatytas, tačiau servitutas buvo nustatytas visiškai kitoje vietoje, kitokio ploto ir konfigūracijos, pagal atsakovų iniciatyva ir lėšomis parengtą planą, todėl ieškovės teiginys neva „jos ieškinys iš esmės buvo patenkintas“ yra klaidingas. Su atsakovų priešieškiniu ieškovė niekada nesutiko ir nesileido į kalbas dėl taikaus susitarimo, bylą nagrinėjant pirmą kartą alternatyvus kelio servitutas (pagal atsakovų priešieškinį) nebuvo nustatytas taip pat dėl ieškovės nesutikimo. Tai paneigia bet kokius ieškovės išvedžiojimus dėl tariamos atsakovų kaltės vilkinant procesą. Ieškovė, užimdama kategorišką poziciją dėl atsakovams absoliučiai nepalankaus kelio nustatymo, atmesdama bet kokius alternatyvių privažiavimų siūlymus ir nesileisdama į taikius susitarimus, prisiėmė atsakomybę dėl visų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitokia išvada būtų nesuderinama su teisingumo principu ir įstatyme įtvirtintais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principais bei taisyklėmis.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovų patirtos teisinės išlaidos ne tik neviršija, bet ir nesiekia nurodytų dydžių. Iš viso pagal Rekomendacijas už atsakovams suteiktas teisines paslaugas priteistinas užmokesčio dydis galėjo siekti ne mažiau nei 18 336,12 Eur, ir teismas tokias išlaidas pagal Rekomendacijas laikytų pagrįstomis ir protingomis, todėl atsakovų faktiškai patirtos išlaidos (tik 5 475 Eur už beveik 3 metų bylinėjimąsi), kurias teismas priteisė iš pralaimėjusios bylą ieškovės, atitinka tiek protingumo, tiek ir proporcingumo principą.
8.5. Bylos nagrinėjimo aplinkybės sudaro pagrindą priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės: i) civilinę bylą inicijavo ieškovė, byla trunka jau beveik trejus metus, tačiau ieškovė toliau skundžia priimtus teismo sprendimus; ii) prieš inicijuodama civilinę bylą ieškovė net nebandė kelio servituto nustatyti derybų su atsakovais būdu, derinant tarpusavio interesus ir priimant taikų susitarimą, nors dar prieš bylos inicijavimą ieškovei buvo geranoriškai ne teismo tvarka siūlyta naudotis priešieškinyje numatytu keliu; iii) net ir teisme atsakovams savo lėšomis parengus ir pateikus alternatyvų kelio servituto variantą, kuris pilnai atitiktų servitutų nustatymo pagrindus bei principus, ieškovė be jokio pagrindo su tuo nesutiko; iv) atsakovams pateikus duomenis, kurių, nepaisant to, kad viso proceso metu ją atstovauja net du profesionalūs teisininkai – advokatai, ieškovė niekada įrodymais neginčijo, jog atsakovų siūlomo projekto kaštai siektų vos apie 1 200 Eur, kai ieškovės projekto kaštai siektų daugiau nei 27 000 Eur (įskaitant kompensaciją atsakovams), ieškovė vis tiek nesutiko su atsakovų projektu; v) atsižvelgdami į tai, kad kiekvienas žemės sklypas privalo turėti privažiavimą, o ieškovės reikalaujamas projektas itin žymiai suvaržytų atsakovų nuosavybės teises, atsakovai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priešieškinio forma reikalauti nustatyti alternatyvų privažiavimą; vi) su atsakovų priešieškiniu ieškovė taip pat be jokio pagrindo kategoriškai nesutiko, kai atsakovai buvo pasirengę bylą bet kuriuo momentu pabaigti taikos sutartimi; vii) bylą išnagrinėjus pirmą kartą pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinio netenkino dėl vienintelės priežasties – ieškovės nesutikimo; viii) bylą išnagrinėjus pirmą kartą pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne dėl atsakovų kaltės, o apeliacinės instancijos teismo išvados buvo naudingos būtent atsakovams; ix) bylą nagrinėjant antrą kartą viso proceso metu ieškovė taip pat laikėsi kategoriškos pozicijos, kad būtent jos reikalaujamas servituto projektas, sukelsiantis atsakovams net apie 27 000 Eur nuostolių, privalo būti įgyvendintas, o atsakovų siūlomas projektas, tekainuosiantis ieškovei apie 1 200 Eur ir leisiantis jai pilnai ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises, privalo būti atmestas; x) viso bylos nagrinėjimo metu, net pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nerodė noro ir nesiėmė iniciatyvos bylą baigti taikos sutartimi, nepaisant to, kad ieškovės ieškinys nebuvo grindžiamas atsakovų neteisėtais veiksmais ir ieškiniu buvo siekiama suvaržyti išimtinai atsakovų nuosavybės teises; xi) atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai įrodytos ir išsamiai detalizuotos, išlaidos ne tik neviršija, bet ir nesiekia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, o atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą yra visiškai protingos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-27 sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės I. Š. 5 475 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams S. J. ir Ž. J.. Taigi apeliaciniu skundu yra skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams iš ieškovės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (4 dalis).
13. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
14. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
16. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis gražinama panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.
17. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 5 475 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams (5 400 Eur advokato išlaidų): i) 2 500 Eur už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme; ii) 1 500 Eur už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; iii) 1 400 Eur už pakartotinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme; bei 75 Eur žyminį mokestį.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai atstovaujami advokato: i) teikė atsiliepimą į ieškinį (e. b. 1 t. 27-34 b. l.); ii) teikė priešieškinį (e. b. 1 t. 57-64 b. l.); iii) dalyvavo 2021-03-12 parengiamajame teismo posėdyje (e. b. 1 t. 89 b. l.); iv) teikė patikslintą priešieškinį (e. b. 1 t. 90-98 b. l.); v) teikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį (e. b. 1 t. 110-116 b. l.); vi) dalyvavo 2019-04-16 teismo posėdyje (e. b. 1 t. 124 b. l.); vii) dalyvavo 2019-05-09 teismo posėdyje (e. b. 1 t. 172 b. l.); viii) dalyvavo 2019-06-03 vietos apžiūros metu (e. b. 1 t. 176 b. l.); ix) dalyvavo 2019-07-18 teismo posėdyje (e. b. 2 t. 1-3 b. l.); x) teikė apeliacinį skundą (e. b. 2 t. 41-46 b. l.); xi) teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (e. b. 2 t. 49-60 b. l.); xii) dalyvavo 2020-07-23 teismo posėdyje (e. b. 2 t. 130-131 b. l.); xiii) dalyvavo 2020-09-28 teismo posėdyje (e. b. 3 t. 21-22 b. l.); xiv) dalyvavo 2020-10-05 vietos apžiūroje (e. b. 3 t. 27-28 b. l.); xv) dalyvavo 2021-04-07 teismo posėdyje (e. b. 4 t. 22-27 b. l.).
19. Kaip matyti atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo susideda iš kelių dalių:
19.1. Išlaidų dalis pirmojoje instancijoje iki teismo sprendimo priėmimo. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą buvo prašoma priteisti 2 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ataskaitoje nurodyti atlikti procesiniai veiksmai: susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo parengimas; priešieškinio parengimas; papildomų procesinių dokumentų rengimas; dalyvavimas teismo posėdyje (2019-03-12, 2019-04-16, 2019-05-09, 2019-06-03, 2019-07-18) (elektroninės bylos priedo 21-27 b. l.).
19.2. Išlaidų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje: 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą ir 500 Eur už apeliacinį skundą (e. b. 71-72 b. l.).
19.3. Išlaidų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje grąžinus bylą iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą: dalyvavimas teismo posėdžiuose 720 Eur; prašymų rengimas 160 Eur; papildomų duomenų surinkimas 160 Eur; komunikavimas su klientu dėl bylos eigos, bylos aptarimas ir konsultacijos 400 Eur (pritaikyta nuolaida 40 Eur) (e. b. 3 t. 191-193 b. l.).
20. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad: i) byloje buvo pareikštas tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis; teismo sprendimu ieškovės reikalavimai atmesti, o atsakovų patenkinti; ii) pagal ginčo esmę bei nesutikdami su ieškovės prašomu servitutu, atsakovai turėjo procesinę teisę reikšti priešieškinį, nurodydami kitokį servituto nustatymą. CPK išskiria du atsakovo gynimosi nuo ieškinio būdus: a) atsiliepimo į ieškinį teikimas, kuriuo išdėstomas (ne)sutikinimas su ieškiniu (CPK 142 straipsnis); b) priešieškinis, kuriuo reiškiami jau savarankiški reikalavimai pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies sąlygas, tarp jų jeigu patenkinus priešieškinį bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio (CPK 143 straipsnis); iii) ieškovė atsiliepime bei teismo posėdžių metu prašė netenkinti atsakovų reiškiamų materialių reikalavimų; iv) teismas parinko būtent atsakovų prašomą servitutą (su kuriuo ieškovė nesutiko), o ieškovės siūlomą servitutą atmetė, todėl nėra pagrindo sutikti su argumentais, jog teismas sprendimu nustatė tai, ko ir prašė ieškovė savo ieškiniu, bei būtent dėl šios aplinkybės nepriteisti ar mažinti atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; v) apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti kokia dalimi iš esmės tenkinti ieškovės reikalavimai; pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta – ieškovės reikalavimus atmesti, o atsakovų reikalavimus tenkinti; vi) kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).
21. Pirmą kartą nagrinėjus bylą priimtas 2019-08-07 sprendimas (e. b. 2 t. 8-10 b. l.), buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo 2020-04-09 nutartimi (e. b. 2 t. 85-95 b. l.), todėl į tą aplinkybę kaip pirmą kartą buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrindo atsižvelgti. Be to, tuo sprendimu buvo atmesti tiek ieškovės, tiek atsakovų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovams priteistos išlaidų dalies 2 500 Eur iki pirmojo teismo sprendimo priėmimo, pažymi, kad: i) vertinant atsakovų atstovo atliktus teisinius veiksmus byloje bei patirtas išlaidas, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų reikalavimų; ii) ieškovės dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti šių išlaidų.
22. Pasisakant dėl išlaidų, kurios siejamos su apeliaciniu procesu, pažymėtina, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teikė tiek ieškovė, tiek ir atsakovai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas reiškia tai, jog byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso. Tokiu atveju apeliaciniame procese šalių patirtos išlaidos dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo paskirstytinos pagal galutinį byloje priimamą rezultatą dėl ginčo esmės bylą nagrinėjant iš naujo. Įstatymas tik numato, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo jo negaliojimo pagrindų gražinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (e. b. 2 t. 101-102 b. l.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas).
23. Rekomendacijų nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: a) bylos sudėtingumą; b) teisinių paslaugų kompleksiškumą; c) specialių žinių reikalingumą; d) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; e) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; f) ginčo sumos dydį; g) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; h) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; i) šalių elgesį proceso metu; y) advokato darbo laiko sąnaudas; j) kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
24. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2 punktas už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; 8.9 punktas už apeliacinį skundą – 2,5; už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7; 8.11 punktas už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3; 8.16. punktas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; 8.17. punktas už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18 punktas už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; 8.19. punktas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1; 8.20 punktas kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Vertinant sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų apimtyje kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą pažymėtina, kad: i) atsakovų atstovo atlikti teisiniai veiksmai byloje bei dėl jų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų reikalavimų; ii) ieškovės dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti šių išlaidų.
26. Atsakovams taip pat buvo priteistas žyminis mokestis už priešieškinį, tenkinus priešieškiniu pareikštus reikalavimus (e. b. 1 t. 77 b. l.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą ar atskirus jo argumentus apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
28. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1, 3 dalys).
30. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 700 Eur už advokato teisines paslaugas.
31. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo klausimo esmę yra pagrindas sumažinti atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidas iki 500 Eur (CPK 98 straipsnis), todėl įvertinant tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovams iš ieškovės priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovams S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini).