Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo bankas“ ieškinį atsakovams A. B., K. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, reikalavimo nukreipimo į sugrąžintą turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Televisuma ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos technika“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“, Valstybinis studijų fondas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų K. G. (buvusi pavardė – B.) ir A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės;

1.2 taikyti restituciją natūra ir pinigais – pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), A. B. asmeninės nuosavybės teise, o K. G. priteisti iš A. B. 15 300 Eur piniginę kompensaciją už A. B. tenkančią didesnę turto dalį;

1.3 nukreipti ieškovės UAB „Urbo bankas“ reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš A. B. pagal įsiteisėjusį 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-648-1139/2023 (vykdomoji byla Nr. 0090/23/00201, išieškojimą vykdo antstolė Rima Gražienė) į A. B. tenkantį turtą – žemės sklypą;

1.4 pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų K. G. ir A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės;

1.5 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.1 2022 m. kovo 16 d. ieškovas UAB „Saugus kreditas“, kaip kreditorius, su atsakovu A. B. (toliau – ir skolininkas), kaip kredito gavėju, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 110662 dėl 12 000 Eur vartojimo kredito suteikimo asmeninėms reikmėms (kreditas transporto priemonei), grąžinimus vykdant kas mėnesį kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais ir sumomis bei galutinai atsiskaitant su kreditoriumi 2029 m. kovo 20 d. Kredito lėšos į skolininko banko sąskaitą UAB „Urbo banke“ (ankstesni pavadinimas UAB „Medicinos bankas“) buvo pervestos 2022 m. kovo 16 d. Skolininkui nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, kreditorius vartojimo kredito sutartį 2022 m. gruodžio 22 d. vienašališkai prieš terminą nutraukė ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko;

2.2 kreditoriaus pareiškimu Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-648-1139/2023 išdavė 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą dėl skolininko bendros 12 239,76 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 69 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Įsiteisėjusį teismo įsakymą kreditorius 2023 m. vasario 2 d. raštu pateikė vykdyti antstolei. Pagal 2024 m. gegužės 3 d. antstolės surašytą pažymą apie išieškojimo eigą iš A. B. jokio vertingo turto, iš kurio galėtų būti išieškota skola kreditoriui, neturi, savo vardu registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, turi skolų ir kitiems kreditoriams;

2.3 2024 m. gegužės 12 d. iš skolininko išieškotiną skolą (neskaičiuojant priteistų procesinių palūkanų) kreditoriui sudarė: negražintas kredito likutis – 11 637,84 Eur, nesumokėta palūkanų suma – 519,28 Eur, sumokėtas žyminis mokestis – 69 Eur, patirtos išlaidos antstoliui – 211,54 Eur, iš viso 12 457,74 Eur;

2.4 Kauno apylinkės teisme ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-10560-1085/2024 pagal atsakovų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašoma panaikinti pareiškėjų santuokos apskaitos įrašą ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Ieškovė į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjai Sutartyje dėl įsipareigojimų ieškovei po santuokos nutraukimo susitarė, kad visi finansiniai įsipareigojimai UAB „Saugus kreditas“ pagal vartojimo kreditą Nr. 110662 (sudarymo data 2022 m. kovo 16 d.), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka A. B.;

2.5 ieškovė nesutiko su atsakovų Sutarties sąlygomis, nes kreditas suteiktas transporto priemonei įsigyti ir buvo būtinas atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsakovo prievolė ieškovei, atsiradusi 2022 m. kovo 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 110662 pagrindu, laikytina solidariąja pareiškėjų sutuoktinių prievole ieškovei. Pareiškėjai modifikavo savo solidariąją prievolę kreditoriui į asmeninę A. B. prievolę, todėl toks susitarimas pažeidžia ieškovės, kaip atsakovų kreditorės, interesus, panaikina galimybę ieškovei išieškoti skolą iš abiejų skolininkų;

2.6 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjų sudarytos Sutuoktinių turto pasidalijimo ir Povedybinė sutartys pažeidžia ieškovės interesus. Pareiškėjai atsisakė pakeisti sutartį. Ieškovė 2024 m. gegužės 3 d. byloje Nr. e2YT-10560-1085/2024 pareiškė savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas atsisakė juos priimti nurodydamas, kad ieškovė su reiškiamas reikalavimais turi kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį. Ieškovė pareiškė ieškinį;

2.7 pradinė kreditorė paskolintas kredito lėšas pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovo banko sąskaitos UAB „Urbo bankas“ išrašas patvirtina, kad tik dalis kredito sumos buvo panaudota transporto priemonei įsigyti – galimai 2022 m. kovo 20 d. išmokėta grynais pinigais A. B. 4 700 Eur suma buvo panaudota transporto priemonei įsigyti, kadangi transporto priemonės registracijos liudijimas A. B. vardu išduotas 2022 m. kovo 21, o kita lėšų dalis buvo panaudota kitiems sutuoktinių poreikiams tenkinti;

2.8 2022 m. kovo 16 d., t. y. tą pačią dieną, kai kredito lėšos buvo pervestos į atsakovo nurodytą banko sąskaitą, atsakovas iš gautų kredito lėšų 2 500 Eur pervedė atsakovei į jos banko sąskaitą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „Remontas“. Tai rodo, kad atsakovus siejo šeimos santykiai, susiję su tam tikro turto remontu. Nors atsakovė K. G. nurodė, kad ji turėjo pakankamai pinigų šeimos poreikiams tenkinti ir gautų 2 500 Eur nenaudojo šeimos poreikiams tenkinti, bet, kreditoriaus nuomone, pakankamai ženklios lėšų sumos pervedimo faktas patvirtina, kad atsakovus siejo tam tikri piniginiai santykiai. Pervedimas buvo atliktas santuokos metu, todėl laikytina, kad jis buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu;

2.9 kaip matyti iš į bylą Nr. e2YT-1959-429/2024 pateikto skolininko banko sąskaitos UAB „Urbo bankas“ išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., be minėto 2022 m. kovo 16 d. atlikto mokėjimo 2 500 Eur sumai, atsakovas yra atlikęs ir kitus mokėjimus sutuoktinei į jos banko sąskaitą: 2021 m. gruodžio 23 d. atliktas mokėjimas 3 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Skola“, 2022 m. sausio 17 d. atliktas mokėjimas 700 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Skolos grąžinimas“, 2022 m. birželio 23 d. atliktas mokėjimas 1 500 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Kelione“, 2022 m. liepos 19 d. atliktas mokėjimas 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Sask papildymas“. Minėti pavedimai, kaip ir 2022 m. kovo 16 d. mokėjimas 2 500 Eur sumai, atlikti tiek iki 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo, tiek po jos ir patvirtinta bendro ūkio vedimą, šeimos santykių tarp sutuoktinių atsakovų buvimą;

2.10 pareiškėjų į civilinę bylą Nr. e2YT-1959-429/2024 pateiktoje teismui tvirtinti Sutartyje nurodomas pareiškėjų nedalintinas turtas: 1) žemės sklypas, priklausantis K. G. (B.); 2) bet koks turtas bet kurio iš pareiškėjų vardu įgytas po 2022 m. lapkričio 10 d. Povedybinės sutarties sudarymo. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo įgytas K. G. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pagrindu, todėl yra nedalinamas. Sutartyje atsakovai nurodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. jie sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje susitarė, kad turtui po vedybų sutarties sudarymo bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas;

2.11 iš pareiškėjų kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo į bylą Nr. e2YT-1959-429/2024 pateiktos 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės) matyti, kad atsakovai susitarė, kad žemės sklypas, kurio sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė 30 600 Eur, ir piniginės lėšos – 23 000 Eur, grąžintos J. G., vykdant prievolę pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, reg. Nr. 4510, atitenka pareiškėjai K. G. asmeninės nuosavybės teise. Iki tol šis turtas (žemės sklypas ir piniginės lėšos) pareiškėjams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Pasidalijimo sutarties 3.1 papunktis). Kompensacijos mokėjimas A. B. už K. G. atitenkančią didesnę turto dalį Pasidalijimo sutartyje nebuvo numatytas. Be to, atsakovai santuokos metu turėjo pinigines lėšas – atsakovės banko sąskaitoje buvo saugoma 16 548,54 Eur ir 27 945,60 NOK, šios lėšos turėjo būti pasidalintos, nes nebuvo pateikta įrodymų, kad tai asmeninės atsakovės lėšos;

2.12 ieškovės duomenimis, J. G. yra K. G. motina. Pareiškėjai su prašymu dėl santuokos nutraukimo į bylą Nr. e2YT-1959-429/2024 taip pat pateikė tą pačią dieną kaip ir Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą Povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės, kurioje šalys dėl nuosavybės teisių į būsimą turtą susitarė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas, o visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, įgytas iki šios sutarties sudarymo, turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojančius teisės aktus. Apie A. B. iki Povedybinės sutarties turėtą prievolę kreditoriui sutartyje nenurodoma. Kokį konkretų turtą atsakovai turėjo Povedybinės sutarties sudarymo metu 2022 m. lapkričio 10 d., sutartyje nenurodoma. Povedybinės sutarties nuostata dėl turto, įgyto iki šios sutarties sudarymo, nurodant, kad „1.1. Visas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, t. y. piniginiai indėliai, lėšos banko sąskaitose, lėšos mokėjimo kortelėse, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir pareigos ir kt. turtas, įgytas iki šios Sutarties sudarymo turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojančius teisės aktus“, nėra aiški;

2.13 ginčijamos Pasidalijimo ir Povedybinė sutartys tarp atsakovų sudarytos 2022 m. lapkričio 10 d. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2022 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 110662 įgijo, kai 2022 m. kovo 16 d. kredito lėšas išdavė (pervedė) skolininkui į jo banko sąskaitą. Atsakovas prievolių kreditoriui nevykdo, nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo prievolė kreditoriui tapo vykdytina. Nuo 2022 m. kovo 16 d. ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą;

2.14 Pasidalijimo sutartis pažeidė ieškovės teises, nes atsakovas jam su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą ir pinigines lėšas 23 000 Eur perleido asmeninės nuosavybės teise sutuoktinei. Vertinant, kad sutuoktinių dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius Pasidalijimo sutartį, ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į ½ dalį turto, tenkančio atsakovui, į ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį bendros 23 000 Eur piniginių lėšų sumos, kas sudaro 11 500 Eur;

2.15 Povedybinė sutartis pažeidė ieškovės teises, nes atsakovas atsisakė nuosavybės teisių į sutuoktinės iki Povedybinės sutarties sudarymo turėtą turtą ir po Povedybinės sutarties sudarymo būsimą turtą. Vertinant, kad sutuoktinių dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, sudarius Povedybinę sutartį, ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į ½ dalį turto, tenkančio atsakovui, t. y. neteko galimybės nukreipti išieškojimą į ½ dalį atsakovės vardu įgyto esamo ir būsimo turto;

2.16 sudarydamas ginčijamas sutartis atsakovas pablogino savo mokumą, nepagrįstai, atsakovės naudai atsisakė savo teisių į turėtą ir būsimą turtą, kito turto už tai neįgijo, todėl ginčijamomis sutartimis pažeidė ieškovės teises. Atsakovas neturi kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ieškovei;

2.17 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į bylą Nr. e2YT-1959-429/2024 pateiktas atsakovų Pajamų mokesčio deklaracijas už 2022 m., matyti, kad K. G. deklaruota pajamų suma sudarė 48 839,55 Eur, o A. B. – tik 19 850 Eur. Sudarydamas Povedybinę sutartį, A. B. nepagrįstai atsisakė teisių į ½ dalį bendros K. G. vardu gautos 28 989,55 Eur sumos (48 839,55 Eur – 19 850 Eur), kas sudaro 14 494,77 Eur;

2.18 atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamas sutartis. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromos ginčijamos sutartys pažeis kreditorės teises. Atsakovė, sudarydama su atsakovu ginčijamas sutartis, buvo nesąžininga, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sutartys pažeidžia atsakovo kreditorės teises. Ginčijamos sutartys vertintinos kaip neatlygintinos, nes A. B. už teisių į turtą atsisakymą kito turto neįgijo, todėl jos gali būti pripažintos negaliojančiomis nepaisant trečiojo asmens (šiuo atveju K. G.) sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Sutartys sudarytos tarp sutuoktinių, todėl yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 1 punktas);

2.19 Pasidalijimo sutartyje atsakovai susitarė, kad žemės sklypo vertė yra 23 500 Eur, kai sutartyje nurodyta vidutinė rinkos vertė sudarė 30 600 Eur, todėl laikytina, kad pareiškėjai nepagrįstai sumažino žemės sklypo vertę 7 100 Eur suma. Tai patvirtina atsakovų nesąžiningumą;

2.20 ieškovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino dėl ginčijamų sandorių ginčijimo. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą suprato, kai gavo iš teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. lydraštį ir pranešimą dėl atsiliepimų į pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18240-429/2023 (2024 m. civilinės bylos Nr. e2YT-10560-1085/2024) ir susipažino su į bylą pareiškėjų pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bei jo priedais, tarp jų ir ginčijamomis sutartimis;

2.21 restitucijos natūra taikymo būdas sukeltų didelių nepatogumų šalims ir skolininko kreditoriams, todėl jis keistinas į restituciją natūra ir pinigais (CK 6.146 straipsnis). Iš atsakovo yra vykdomas priverstinis išieškojimas, atsakovas turi kitų išieškomų kreditorinių įsipareigojimų, siekiant maksimalios kainos už žemės sklypą jį priverstinai realizuojant (realizuojant tik A. B. tenkančią ½ dalį žemės sklypo nebus užtikrintas maksimalios kainos gavimas nei realizuojant iš karto visą žemės sklypą, be to, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl tik ½ dalies realizavimas gali būti nepatrauklus potencialiems turto pirkėjams), įvertinus, kad atsakovai buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamas sutartis, vienašalės restitucijos būdas keistinas pripažįstant žemės sklypą atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise, o K. G. priteisiant iš A. B. 15 300 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo pagal įsiteisėjusį 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą Nr. eL2-648-1139/2023, nukreiptinas į skolininkui tenkantį turtą – žemės sklypą.

3. Atsakovė K. B. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1 atsakovai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. viduryje atsakovė nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini). Grįžusi į Lietuvą atsakovė iš savo motinos J. G. dviejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.) pasiskolino 23 000 Eur. Paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas. Atsakovė paskolą grąžino anksčiau laiko 2022 m. vasario 16–17 d., tačiau hipotekos neišregistravo (išregistruota tik 2022 m. lapkričio 11 d.). Jei atsakovų šeimai tuo metu būtų buvę reikalingi papildomi pinigai, atsakovė paskolos savo motinai nebūtų grąžinusi anksčiau laiko. Skolos grąžinimas patvirtina, kad atsakovų šeima papildomiems pinigams poreikio neturėjo ir nebuvo tikslo papildomai skolintis iš kitų asmenų, įskaitant ir iš ieškovės;

3.2 2022 m. kovo mėnesį nuolatiniam gyvenimui iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo atsakovas. Atsakovei rengiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo išaiškėjo, kad atsakovas, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią asmeniniams poreikiams pasiskolino 12 000 Eur. Ieškovė, matydama, kad atsakovas turi ir kitų skolų (tuo metu hipoteka nebuvo išregistruota), lošia azartinius lošimus, neatsakingai išdavė vartojimo kreditą, kurį dabar pageidauja, kad grąžintų ir atsakovė;

3.3 dalį iš pasiskolintų lėšų atsakovas pervedė atsakovei, teigdamas, jog tai dalis jo, iš dirbant (duomenys neskelbtini), užsidirbtų ir parsivežtų pinigų. Tačiau kaip matyti iš su ieškiniu pateikto atsakovo sąskaitos išrašo, tuo metu atsakovas buvo įklimpęs į azartinius lošimus, todėl pinigų neparsivežė, o visus uždirbtus pinigus, tikėtina, pralošė, kaip ir nemažą dalį atitinkamų iš ieškovės pasiskolintų lėšų;

3.4 grįžę į Lietuvą atsakovai gyveno kartu atsakovės tėvų namuose iki maždaug 2022 m. pabaigos. Išaiškėjus atsakovo priklausomybėms, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti santuoką su atsakovu. Atsakovė norėjo nutraukti santuoką kuo greičiau, advokatas parengė dokumentus santuoką nutraukti neteisminiu būdu. Tuomet atsakovė sužinojo apie eilę atsakovo kreditorių, tame tarpe ir ieškovę. Apie ketinimą nutraukti santuoką neteisminiu būdu 2023 m. kovo 27 d. pranešimu, buvo informuoti visi atsakovo kreditoriai, įskaitant ir ieškovę. Su 2023 m. kovo 27 d. pranešimu ieškovei buvo nusiųstas ir sutarties projektas, kuriame buvo išdėstytos analogiškos sąlygos, kokios buvo pateiktos ir teikiant teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. sutarties projekte įvardinta, jog yra sudarytos šioje byloje ginčijamos sutartys, o pagal su ieškove sudaryta vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus asmeniškai atsakingu lieka tik atsakovas. Ieškovė, gavusi atitinkamą pranešimą su sutarties projektu, prieštaravimų nereiškė, prieštaravimus pareiškė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Todėl notaras atsisakė tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo;

3.5 tuomet atsakovės advokatas parengė dokumentus nutraukti santuoką teismine tvarka. Apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo informuoti visi kreditoriai, įskaitant ieškovę, tačiau ieškovė neišreiškė pageidavimo įstoti į bylos nagrinėjimą. Teismas, iškėlęs bylą dėl santuokos nutraukimo, pagal pareiškėjų prašymą savo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovo kreditorius dalyvaujančiais byloje asmenimis ir įpareigojo pateikti atsiliepimus į atsakovų pareiškimą. Tik tuomet ieškovė pradėjo kelti prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo, ėmė teigti, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams. Tačiau tik 2024 m. gegužės 3 d. ieškovė pirmą kartą pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie buvo nepriimti. Dėl šios civilinės bylos iškėlimo ieškovė kreipėsi į teismą tik 2024 m. gegužės 13 d., ginčydama atsakovų sudarytas sutartis;

3.6 nuo ieškovės pinigų pervedimo (perdavimo nuosavybėn) į atsakovo (paskolos gavėjo) sąskaitą šių pinigų savininku tapo atsakovas. Atsakovei buvo pervesta dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančių pinigų, o ne ieškovės pinigai. Tai, kad ieškovė elgėsi neatsakingai, aplaidžiai ir nerūpestingai, pinigus kaip paskolą, skirtus automobilio įsigijimui, pervesdama ne transporto priemonės pardavėjui, bet tiesiogiai atsakovui, negali būti pagrindu kilti kokiai nors atsakovės atsakomybei dėl paskolos, kuri buvo paimta be jos žinios ir sutikimo;

3.7 ieškovė nerinko duomenų ir nevertino informacijos apie atsakovės pajamas, išlaidas ir asmeninius įsipareigojimus. Atsakovė tokių duomenų neteikė ieškovei, nesuteikė teisės tokius duomenis rinkti. Todėl ieškovės vartojimo kreditas pagal Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 20² punktą buvo suteiktas asmeninėms atsakovo reikmėms ir tai nurodyta pačioje vartojimo kredito sutartyje. Ieškovei piktnaudžiaujant turimomis teisėmis ir nereiškiant reikalavimo dėl atsakovės atsakomybės pagal atsakovo sudarytą sutartį, neišsprendus šio klausimo, negalės būti išspręstas klausimas ir dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamų reikalavimų. Jei atsakovė būtų solidariai atsakinga pagal atitinkamą vartojimo kredito sutartį, tai nei viena iš ieškovės ginčijamų sutarčių negalėtų pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, teisių;

3.8 ieškovė teigia, jog kreditas, suteiktas transporto priemonei įsigyti, buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jei atsakovai yra solidariai atsakingi, tuomet ieškovės teisės nei viena iš ginčijamų sutarčių negalėjo būti pažeistos. Pagal CK 3.113 straipsnį, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Jei atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, ieškovė neturėtų kliūčių nukreipti išieškojimą į atsakovams priklausantį tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek ir į asmeninį turtą. Todėl tarp solidariai atsakingų asmenų sudaryta sutartis negalėtų pažeisti kreditoriaus teisių ir interesų, kadangi dėl ginčijamų sutarčių sudarymo abiejų atsakovų bendras mokumas nepakistų, todėl atitinkamomis sutartimis ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos;

3.9 paskolos sutartimi pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn, todėl paskolos davėjui nuosavybės teise priklausančių pinigų pasidalinimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, teisių ar interesų. Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti bei turto pasidalinimo sutarties, joje minimos lėšos – 23 000 Eur buvo grąžintos J. G.. Nuo atitinkamų pinigų grąžinimo šių lėšų savininke buvo tik J. G.. Todėl J. G. nuo 2022 m. vasario 17 d. (vėliausiai grąžinta įmoka) nuosavybės teise priklausančių pinigų pasidalinimas nesukėlė teisinių pasekmių nei atsakovams, nei ieškovei. Lėšų savininkė J. G. tapo iki ieškovės ir atsakovo kredito sutarties sudarymo. Todėl tai negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes tuo metu ieškovė nebuvo atsakovo kreditore;

3.10 atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomu turto atidalinimo būdu, todėl ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo negali būti tenkintas. Jei teismas ieškinį tenkintų, atsakovė prašo žemės sklypą palikti atsakovei nuosavybės teise, o atsakovui priteisti iš atsakovės 15 300 Eur piniginę kompensaciją;

3.11 Povedybine sutartimi atsakovas neatsisakė į iki jos sudarymo turėto turto. Povedybinės sutarties 1 punkte nurodyta, jog turtas įgytas iki sutarties sudarymo dienos turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus. Šalys susitarė tik dėl būsimo turto teisinio režimo, jog visas atitinkamas turtas, kurį įgis kiekvienas iš sutuoktinių ateityje bus asmeninė nuosavybė to asmens, kurio vardu atitinkamas turtas bus įgytas. Sutarties sudarymo dieną neegzistuojantis turtas negali būti nei dalinamas, nei turėti įtakos asmenų mokumui. Atsakovas neteko galimybės gauti dalį atsakovės ateityje uždirbtinų pajamų, tačiau jis įgijo teisę į visas savo pajamas, įskaitant ir tas pajamas, į kurias teisę prieš tai turėjo ir atsakovė. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir vėliau, šalių galimybės uždirbti turtą iš esmės nesiskyrė. Todėl susitarimas nukreiptas į ateitį nepažeidė ir negalėjo pažeisti šalių ir / ar jų kreditorių interesų. Povedybinė sutartis, kuria šalys susitarė dėl atskiro turto režimo negalėjo pažeisti ieškovės teisių, kadangi sutuoktiniai neprivalo vykdyti vienas kito prievolių. Susitarimas su sutuoktiniu dėl atskiro turto teisinio režimo negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Atitinkamas teisinis režimas galiojo tik kelis mėnesius, nes išaiškėjus atsakovo priklausomybėms, šalys nutraukė santuokinį gyvenimą ir pradėjo gyventi skyrium, o atsakovė ėmėsi veiksmų santuokai nutraukti;

3.12 ieškovė yra praleidusi įstatyme nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė yra finansinė institucija, teikianti vartojimo kredito paslaugas, todėl turi veikti atsakingai, surinkti duomenis apie kredito gavėjo turtinę padėtį prieš kredito suteikimą ir vėliau, jam nevykdant įsipareigojimų. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų ieškovė privalėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi. Byloje ginčijamos sutartys yra registruotos viešuose registruose, todėl jei ieškovė, kaip vartojimo kreditus teikianti įmonė, būtų pasielgusi atsakingai, ji apie atitinkamas sutartis būtų sužinojusi ne vėliau nei priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstoliui;

3.13 ieškovė apie atitinkamų ginčijamų sutarčių sudarymą buvo atsakovų informuota 2023 m. kovo 27 d. pranešimu. Todėl vėliausiai ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti turėjo prasidėti nuo 2023 m. kovo 27 d. Ieškinys pareikštas teisme tik 2024 m. gegužės 13 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti, dėl ko ieškovės ieškinys yra atmestinas;

3.14 kreditorės reikalavimas turi būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ir Povedybinę sutartį. Tačiau jos atžvilgiu nereiškia jokių reikalavimų į kokį nors turtą, kas papildomai patvirtina, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas.

4. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinis studijų fondas atsiliepimu į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo palaiko ieškovės nurodytais argumentais. Vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis, K. G. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga, o A. B. skolingas 59 062,74 Eur, iš jų 2 039,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 108 Eur šio mokesčio delspinigių; 61 Eur žemės mokesčio, 3,60 Eur šio mokesčio delspinigių; 1 508 Eur ATPK baudų, 18 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus dokumentus ir 52 751,66 Eur pagal užsienio institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, 2 572,63 Eur delspinigių pagal vykdomuosius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų K. G. (buvusi pavardė – B.) ir A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės, dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo. Taikė restituciją natūra, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino atsakovams A. B. ir K. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nukreipė į grąžintą turtą ieškovės UAB „Urbo bankas“ reikalavimą pagal įsiteisėjusį Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą Nr. eL2-648-1139/2023 dėl 11 637,84 Eur negrąžinto kredito skolos, 567,74 Eur palūkanų, 34,18 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant už priteistą sumą, t. y. 12 239,76 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 6 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 69 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo A. B., vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 0090/23/00201. Priteisė ieškovei UAB „Urbo bankas“ iš atsakovų K. G. ir A. B. lygiomis dalimis 424,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovės UAB „Urbo bankas“ 12,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės K. G. 6,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo A. B. 6,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad:

7.1 byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovams sudarius 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovei asmeninės nuosavybės teise perleistas santuokoje įgytas ir abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, atsakovas išvengė išieškojimo nukreipimo į vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas neturėjo ir neturi asmeninio turto, piniginių lėšų, taigi, sudarius ginčijamą sandorį, neliko galimybės ieškovei nukreipti išieškojimą į turtą, atsakovui – atsiskaityti su ieškove;

7.2 ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovė turėjo piniginių lėšų – jos buvo laikomos atsakovės banko sąskaitose, sutuoktiniai jų nė viena iš sutarčių nepasidalino. Lėšų turėjimo faktas ir kilmė 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje nebuvo atskleistas. Kadangi lėšos buvo sąskaitoje iki 2022 m. lapkričio 10 d., jos netapo 2022 m. lapkričio 10 d. Povedybinės sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), objektu. Kauno apylinkės teismui 2023 m. gegužės 2 d. pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovai nenurodo duomenų apie pinigines lėšas, jų likučius ir piniginių lėšų, kaip įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nesidalina. Klausimas dėl piniginių lėšų kilmės ir pasidalinimo spręstinas atsakovų santuokos nutraukimo byloje. 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje nėra pareikšta, kad atsakovai pasidalino visą santuokoje įgytą turtą ir kito dalintino turto nėra. Priešingai, minėtoje sutartyje nurodyta, kad sutartis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto pasidalinimo taikoma tik žemės sklypui ir piniginėmis lėšoms, susijusioms su mokėjimais J. G.;

7.3 nenustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčiai sudaryti egzistavo įstatymu ar susitarimu pagrįsta prievolė atsakovui, atsakovei ar kitiems asmenims. Atsakovė nurodė, kad sutuoktiniai, grįžę į Lietuvą, gyveno kartu atsakovės tėvų namuose iki maždaug 2022 m. pabaigos. Atsakovės ketinimas nutraukti santuoką ir kreipimasis į advokatą dėl dokumentų parengimo nėra susijęs su ginčijama sutartimi, kuri jau buvo sudaryta. Aplinkybių, kodėl sutartis buvo sudaryta, atsakovai nenurodė. 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis pažeidžia ieškovės kaip kreditorės, teises, o skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio su atsakove. Sudarydamas 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, atsakovas buvo nesąžiningas kreditorės atžvilgiu, turėdamas, tačiau nevykdydamas ir neketindamas ateityje gera valia vykdyti prisiimtos prievolės kreditorei, perleido turimą vienintelį nekilnojamąjį turtą atsisakydamas teisės į piniginę kompensaciją, taip iš esmės pablogino savo turtinę padėtį ir išvengė išieškojimo nukreipimo į turtą ar piniginę kompensaciją;

7.4 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties šalys – atsakovai, buvo sutuoktiniai, sutartimi perleistas nekilnojamas turtas, nemokant atsakovui piniginės kompensacijos, taigi, buvo neatlygintinis, todėl atsakovės nesąžiningumas kreditorės atžvilgiu sudarant sandorį yra preziumuojamas. Sandorio šalių – atsakovų nesąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Sudarydami 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį abu atsakovai buvo nesąžiningi;

7.5 pareiškėjai į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo kreipėsi dar 2023 m. gegužės 22 d., tačiau byla nebuvo iškelta, pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Nr. e2S-993-555/2023 nutartis buvo panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti teismui iš naujo. Bylai suteiktas Nr. e2YT-1959-429/2024. Pareiškimas priimtas, 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis, nustatytas terminas suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškimą. Teismui pateiktoje tvirtinti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutartyje pareiškėjai susitarė, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą, visi finansiniai įsipareigojimai pradinei kreditorei UAB „Saugus kreditas“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 110662 lieka A. B.. Iš pareiškėjų sutarties matyti, kad dalintino turto pareiškėjai neturėjo, sutarties 2.3 papunktyje nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas K. B. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pagrindu, todėl yra nedalinamas. Sutarties 3 punktas numatė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje susitarė, kad turtui po vedybų sutarties sudarymo bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra bet koks turtas, kurį savo vardu šalys įgys po vedybų sutarties sudarymo bus laikoma tos šalies asmenine nuosavybe, todėl šalys šia Sutartimi po povedybinės sutarties sudarymo įgyto turto nesidalina. Prie pareiškimo teismui pridėtos ieškovės ginčijamos 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo ir Povedybinė sutartys. Kartu su pareiškimu pareiškėjai pateikė duomenis apie tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjai pranešė daliai kreditorių, įskaitant ieškovę, apie pareiškėjų teikiamą prašymą teismui ir parengtą sutarties projektą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad 2023 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku pateikti ieškovei pareiškėjų parengti procesiniai dokumentai, jų turinys leido ieškovei sužinoti apie ieškovės teisių pažeidimą – skolininkų sudarytus sandorius, jų esmę ir laiką, ir nuo tada ieškovė turėjo pareigą pasidomėti šių sandorių turiniu ieškovės, kaip kreditorės teisių pažeidimo aspektu;

7.6 Ieškovės argumentai, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą į pareiškimą pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 15 d., atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovei gavus ir susipažinus su atsakovų pateiktais to paties turinio dokumentais, kokie buvo pateikti ir teismui, nėra pagrindo laikyti, kad tik teismo siųsti dokumentai sudarė pagrindą ieškovei suprasti apie jos teisių pažeidimą;

7.7 atsakovė teigia, kad pirmą kartą apie ketinimą nutraukti santuoką pranešė ieškovei pateikus 2023 m. kovo 27 d. pranešimą. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 27 d. ieškovė ir dalis kitų kreditorių buvo informuoti apie tai, kad pareiškėjai teikia prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu. Tačiau kreditoriams pateiktame sutarties projekte nebuvo atskleisti duomenys apie tai, koks turtas buvo pasidalintas 2022 m. lapkričio 10 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi, koks turtas buvo įgytas ir nedalinamas po 2022 m. lapkričio 10 d. povedybinės sutarties sudarymo. Sutarties projekte duomenys apie tai, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję žemės sklypą, kuris atiteko atsakovei asmeninės nuosavybės teise be kompensavimo sutuoktiniui, nebuvo nurodyti, duomenys apie turėtas pinigines lėšas ir klausimas dėl jų pasidalinimo nebuvo aptartas;

7.8 VMI prie LR FM pateikė prieštaravimus Kauno miesto 1-ajam notarui, tačiau nėra duomenų, kad notaras VMI prie LR FM raštą būtų persiuntęs susipažinti kitiems atsakovų kreditoriams ir ieškovei. Nepateikti duomenys, kad atsakovai kreditoriams persiuntė 2022 m. lapkričio 10 d. sutartis susipažinimui, kurių sudarymo faktą nurodė projekte;

7.9 atsakovė pateikė teismui dar vieną sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 2023 m. kovo 22 d. projektą, kurį teigia, kad pateikė ieškovei. Tačiau šio projekto turinys ir data yra kiti, nei atsakovės pateikto 2023 m. kovo 20 d. projekto. Tokiu atveju ieškovė turėjo gauti du atsakovų sutarčių projektus, tačiau tokie duomenys pateikti nebuvo. Iš 2023 m. kovo 27 d. elektroninio laiško turinio nėra galimybės nustatyti, kokio turinio ir datos projektas buvo persiųstas ieškovei. Šiuo projektu šalys susitarė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo K. B. atitenka santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas – žemės sklypas. Turto vertės duomenys – nebaigti pildyti, atsakovei atitenkančio turto vertės duomenys – nebaigti pildyti. Šalys susitarė, jog A. B. nemokama kompensacija. Pastebėtina, kad žemės sklypas negalėjo būti dalinamas sutartimi, nes jau nuo 2022 m. lapkričio 10 d. buvo asmeninė atsakovės nuosavybė. Be to, projekte paliktos nebaigtos pildyti reikšmingos turto vertės duomenų reikšmės. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovės teiginius, kad ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą atsakovams sudarius 2022 m. lapkričio 10 d. sutartis, gavusi 2023 m. kovo 27 d. pranešimą;

7.10 ieškovė, nors ginčija 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties dalį, kuria atsakovai susitarė, kad pasidalinamos piniginės lėšos – 23 000 Eur, grąžintos J. G., vykdant prievolę pagal 2020 m rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, reg. Nr. 4510 (juridinis pagrindas: 2022 m. vasario 16–17 d. pavedimai), tačiau restitucijos taikyti nereikalauja ir neturi siekio nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas. Paskola buvo suteikta ir grąžinta iki 2022 m. kovo 16 d. UAB „Saugus kreditas“ ir atsakovo A. B. Vartojimo kredito sutarties Nr. 110662 sudarymo, ieškovei tik deklaratyviai teigiant, tačiau nepagrindus, kokiu būdu jos teises pažeidžia minėta sutarties sąlyga, nėra pagrindo spręsti dėl šio sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu;

7.11 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovai sudarė Povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria susitarė dėl visiško turto, kuris bus įgytas po sutarties sudarymo, atskirumo režimo. Ginčijama sutartimi susitarta tik dėl ateityje gautinų pajamų, turto teisinio režimo, taigi, ja nebuvo perleistas, padalintas turtas ar pakeista tokio turto teisinė būklė, kuri galėtų turėti įtakos atsakovo kreditorės reikalavimo patenkinimui. Aplinkybė, kad atsakovė gavo daugiau pajamų nei atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. Povedybine sutartimi atsakovas iš esmės pablogino savo turtinę padėtį, apribojo ieškovės galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovė, nors ginčija šią sutartį, tačiau nesiekia reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui patenkinti, kas yra būtina actio Pauliana taikymo sąlyga, ir neįrodinėja aplinkybių, kokio konkretaus turto galėjo netekti ir neteko atsakovas dėl šios sutarties sudarymo, byloje nebuvo nustatyti neteisėti, nesąžiningi atsakovų veiksmai sudarius ginčijamą sutartį, reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą Povedybinę sutartį netenkinamas;

7.12 nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies – pripažįstama negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų K. G. (buvusi pavardė – B.) ir A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės Jolitos Mažonavičienės, dalyje dėl žemės sklypo pasidalinimo;

7.13 klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo turi būti sprendžiamas atsakovų santuokos nutraukimo byloje. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra pagrindo taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, nes tai neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovų interesų. Vadovaujantis išdėstytu, taikoma restitucija natūra, žemės sklypas grąžinamas atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, į grąžintą turtą nukreipiamas UAB „Urbo bankas“ reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš A. B. pagal įsiteisėjusį 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą Nr. eL2-648-1139/2023 vykdomojoje byloje Nr. 0090/23/00201. Atsakovams santuokos nutraukimo metu susitarus dėl mokėtinos piniginės kompensacijos, įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti atsakovų santuoką, ieškovė galės savo reikalavimą nukreipti be kita ko, ir į piniginę kompensaciją už kitam sutuoktiniui perleistą didesnės vertės santuokoje įgytą turtą;

7.14 reikalavimas dėl atsakovo prievolės dalies pripažinimo solidaria su jo sutuoktine nagrinėtinas atsakovų santuokos nutraukimo byloje. Nepasisakytina dėl to kaip buvo įvertintas atsakovo, kaip kredito gavėjo kreditingumas, kokie veiksmai vertinimo metu atlikti. Byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta teisme, priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo (teismo įsakymas), pradėtas priverstinis jo vykdymas, todėl atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad:

8.1 teismas netinkamai išaiškino CK 1.127 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senatis prasideda ne tik nuo to momento, kurią kreditorius sužinojo, bet ir nuo to momento, kada turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį;

8.2 teismas nepagrįstai nevertino ieškovę ir atsakovą siejusių teisinių santykių bei įstatyme ieškovei nustatytų prievolių prieš sudarant bei vykdant atitinkamą sutartį iš kurios kildino savo teisių pažeidimą. Teismas neatsižvelgė, nevertino ir skundžiame sprendime nepasisakė, kad ieškovė yra verslininkė, vartojimo kreditus teikianti įstaiga, Lietuvos banko įrašyta į atitinkamų vartojimo kreditus teikiančių įstaigų sąrašą. Ieškovė savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą kildino iš vartojimo kredito sutarties. Todėl ieškovei, ne tik kaip verslininkei, kuriai taikomi didesni atidumo standartai, buvo taikomi ir specialūs įstatyme įvardinti reikalavimai įsitikinti kredito gavėjo turtine padėtimi ir finansinėmis galimybėmis. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovės įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, kurias ieškovei vykdant kreditas nebūtų suteiktas;

8.3 įvertinusi duomenis viešame nekilnojamojo turto registre ieškovė būtų žinojusi apie atsakovo įgytą ir vėliau perleistą žemės sklypą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal vartojimo kreditavimo sutartį ieškovė privalėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi. Ieškovė, nutraukusi su atsakovu vartojimo kredito sutartį, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ir į antstolį. Antstoliui areštavus atitinkamą turtą ieškovei tapo žinoma / turėjo tapti žinoma, kad atsakovas yra netekęs žemės sklypo. Ieškovė prieš suteikdama kreditą privalėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, todėl žinojo ar bent turėjo žinoti, apie atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prieš kredito suteikimą;

8.4 jei ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl skolos iš atsakovo išieškojimo būtų pasidomėjusi atsakovo turtine padėtimi, būtų sužinojusi apie tai, kad atsakovas neteko prieš kredito suteikimą turėto turto. Todėl vėliausiai iki teismo įsakymo priėmimo ieškovei turėjo būti žinoma apie šioje byloje ginčijamą sandorį, jei ieškovė būtų vykdžiusi jai įstatyme nustatytas pareigas ir elgusis kaip protingas, atidus asmuo. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei gavo pranešimą iš atsakovų apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė gavusi pranešimą apie santuokos nutraukimą, neįstojo į bylos nagrinėjimą. Tik kitos sudėties teismui savo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą visus atsakovų kreditorius ir juos įpareigojus pateikti atsiliepimus, ieškovė ėmė ginti savo teises;

8.5 ieškovė savo pažeistas teises turėjo ginti nuo momento, kai jos skolininkas – atsakovas, nustojo vykdyti savo prievoles pagal kredito sutartį, dėl ko ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimu nutraukė kredito sutartį, vėliau 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir gavusi įsiteisėjusį 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymą 2023 m. vasario 2 d. pateikė antstolei išieškojimui. Bet kuris protingas asmuo, ypač teikiantis vartojimo kreditus, atlikdamas šiuos veiksmus būtų pasidomėjęs atsakovo finansine padėtimi. Jei ieškovė būtų įvykdžiusi jai teisės aktuose nustatytas pareigas dėl vartojimo kredito suteikimo, ji būtų žinojusi apie atsakovo turėtą žemės sklypą ir jo netekimą. Ieškovė tokių pareigų neatliko, jei būtų atlikusi, nebūtų suteikusi kredito;

8.6 iš byloje esančių atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad, pvz., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. sausio 18 d. ir vėliau atsakovas kiekvieną dieną atlikdavo po kelias įmokas į azartinių lošimų bendrovę „Top sport“ (per tinklapį www.topsport.lt). Pasidomėjusi atsakovo sąskaitos išrašu už tris mėnesius iki kredito suteikimo, dėl jo pajamų, ieškovė būtų pastebėjusi atsakovo neatsakingai išleidžiamas lėšas azartiniams žaidimams. Aplinkybė, kad ieškovė nevykdė jai įstatyme nustatytų pareigų, nesuteikia teisės vertinti jos sužinojimą apie jos teisių pažeidimą kitaip, nei ji būtų sužinojusi, jei būtų vykdžiusi atitinkamas pareigas;

8.7 teismas, įvertinęs ieškovės veiksmus prieš sudarant vartojimo kredito sutartį su atsakovu, o vėliau ją nutraukiant bei pradedant išieškojimą, turėjo padaryti išvadą, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti tiek nutraukdama kredito sutartį (2022 m. lapkričio 21 d.), tiek kreipdamasi į teismą dėl skolos išieškojimo (2023 m. sausio 5 d.), tiek užvedusi vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo (2023 m. vasario 2 d.). Ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovo sklypo netekimą ir ieškovės teisių pažeidimą, dėl ko turėjo prasidėti ieškinio senaties eiga. Ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi atitinkamą terminą.

9. Ieškovė UAB „Urbo bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

9.1 apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su skolininko A. B. kreditingumo vertinimu suteikiant vartojimo kreditą, nėra aktualios, kadangi šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos ir vertintos, 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymas dėl skolos, atsiradusios iš 2022 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 110662, priteisimo iš skolininko yra įsiteisėjęs ir nėra nuginčytas, dėl šio teismo įsakymo išdavimo skolininkas prieštaravimų teismui neteikė;

9.2 teiginiai, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti tiek nutraukiant kredito sutartį (2022 m. lapkričio 21 d.), tiek kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo (2023 m. sausio 5 d.), tiek užvedus vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo (2023 m. vasario 2 d.), yra nepagrįsti, kadangi pagal įstatymą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis) ieškinio senaties termino pradžia nesiejama nei su kredito sutarties nutraukimu, nei su kreipimusi į teismą ar teismo įsakymo išdavimu, nei su įsiteisėjusio teismo įsakymo pateikimu antstoliui vykdyti;

9.3 nesutinka, kad praleido ieškinio senaties terminą ginčijamiems sandoriams, sudarytiems 2022 m. lapkričio 10 d., ginčyti. Ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė 2024 m. gegužės 13 d. 2024 m. gegužės 3 d. pareiškimą su analogiškais reikalavimais kaip šioje byloje ieškovas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė byloje Nr. e2YT-10560-1085/2024 dėl santuokos nutraukimo, tačiau šį pareiškimą teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti. 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-648-1139/2023 dėl skolos priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai per Lietuvos antstolių rūmus antstoliui vykdyti buvo pateiktas ieškovo 2023 m. vasario 2 d. raštu;

9.4 suteikiant vartojimo kreditus pagrindinis dėmesys skiriamas skolininko gaunamoms tvarioms pajamoms. Atsakovės reikalavimas vartojimo kredito davėjui, suteikiančiam vartojimo kreditus, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo (ar net nevykdymo metu) intensyviai domėtis skolininko turimu nekilnojamuoju turtu neatitinka teisės aktų (Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų ir Vartojimo kredito įstatymo) reikalavimų ir vartojimo kreditų suteikimo specifikos;

9.5 net jeigu ieškovė iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir būtų sužinojusi anksčiau, kad atsakovas nebeturi savo nuosavybėje žemės sklypo, ji nebūtų gavusi duomenų apie tai, kam perleistas žemės sklypas ir kokiomis sąlygomis, kadangi ieškovė, kaip kreditorė, turi teisę rinkti duomenis tik apie atsakovą, kaip skolininką, tačiau neturi teisės dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų rinkti duomenų apie atsakovę, kuri nėra ieškovės skolininkė. Todėl, net jei būtų pasidomėjusi skolininko turimu nekilnojamuoju turtu anksčiau, nebūtų turėjusi galimybių gauti ginčijamų sandorių ir įvertinti jų sąlygas bei suprasti apie savo teisių pažeidimą anksčiau, nei tai įvyko šiuo atveju;

9.6 nors atsakovų atstovas 2023 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku pranešė ieškovei apie pareiškėjų teikiamą prašymą notarui dėl santuokos nutraukimo bei prie laiško pridėjo sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių projektą, tačiau šioje byloje nepateikė ginčijamų sudarytų sutarčių kopijų. Be to, sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių projekte nebuvo nurodoma, kad Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi šalys pasidalijo žemės sklypą, kuris atiteko atsakovei jai nemokant kompensacijos atsakovui;

9.7 šioje byloje ginčijamos sutarčių kopijos nebuvo pateiktos ir atsakovų 2023 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku, pranešant ieškovei apie pareiškėjų teikiamą teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu ir pateikiant tik prašymą teismui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Negavęs ginčijamų sutarčių (Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ir Povedybinės sutarties), ieškovas negalėjo susipažinti su jų sąlygomis ir sužinoti, koks konkretus turtas / lėšos ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis buvo pasidalintas tarp sutuoktinių pagal ginčijamas sutartis. Nežinomos buvo konkrečios sandorių sąlygos dėl turto pasidalijimo, pvz., ieškovei nebuvo žinoma svarbi (esminė) aplinkybė, kad atsakovui nebuvo sumokėta kompensacija už atsakovei atitenkančią atsakovui priskirtiną žemės sklypo dalį, taip pat nebuvo atskleisti svarbūs duomenys apie sutuoktinių turėtas pinigines lėšas Povedybinės sutarties sudarymo metu, kurie buvo išreikalauti šioje byloje;

9.8 atsakovė ginčijamų sutarčių sudarymo dieną – 2022 m. lapkričio 10 d., turėjo ženklią pinigų sumą, dėl kurios pasidalijimo turėjo būti sprendžiama sudarant ginčijamas sutartis. Ieškovė negalėjo įvertinti, ar sudarytos sutartys nepažeidė jos teisių, ir suprasti savo teisių pažeidimo;

9.9 ieškovė apie savo teisių pažeidimą suprato, kai gavo iš teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. lydraštį ir pranešimą dėl atsiliepimų į pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18240-429/2023 ir susipažino su į bylą pareiškėjų pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bei jo priedais, tarp jų ir ginčijamomis sutartimis. Iki tol pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo teismo nebuvo priimtas nagrinėti, todėl ieškovė neturėjo galimybės su juo ir bylos medžiaga susipažinti. Ieškovė tik 2023 m. rugsėjo 15 d. suprato apie savo teisių pažeidimą dėl atsakovų sudarytų ginčijamų sutarčių, todėl pareikšdama ieškinį vienerių metų ieškinio senaties termino dėl ginčijamų sandorių ginčijimo nepraleido;

9.10 jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti praleistas (su kuo ieškovė nesutinka), tokiu atveju praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujinamas kaip praleistas dėl svarbios priežasties ir pažeistoji teisė turi būti ginama. Aplinkybės, kad atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi, ginčijami sandoriai pažeidžia atsakovo kreditorių teises, ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai buvo nesąžiningi ne tik ieškovės, tačiau ir kitų kreditorių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini) valstybės institucijų) atžvilgiu, kas suponuoja išvadą apie šioje byloje esantį viešą interesą, leidžia teigti, kad yra svarbios priežastys ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, reikalavimo nukreipimo į sugrąžintą turtą teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Atsakovai K. G. (buvusi pavardė – B.) ir A. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu santuoka nėra nutraukta.

14. 2022 m. kovo 16 d. pradinė ieškovė UAB „Saugus kreditas“ su atsakovu A. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 110662 dėl 12 000 Eur kredito suteikimo. Suteikto kredito paskirtis – asmeninėms reikmėms (kreditas transporto priemonei). Kredito grąžinimo data 2029 m. kovo 20 d., kreditas turėjo būti grąžinamas periodinėmis, kasmėnesinėmis įmokomis po 211,52 Eur. Kredito lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą UAB „Urbo bankas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Medicinos bankas“).

15. 2022 m. kovo 21 d. atsakovas įregistravo automobilį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad automobilio įgijimui panaudojo visą suteiktą kreditą.

16. 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovai sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria susitarė, kad atsakovei K. G. (B.) asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,11 ha ploto, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 7 d. duomenimis 30 600 Eur vidutinės rinkos vertės, ir piniginės lėšos – 23 000 Eur, grąžintos J. G. vykdant prievolę pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, reg. Nr. 4510 (juridinis pagrindas: 2022 m. vasario 16–17 d. pavedimai). Sutarties 3.4 papunktyje atsakovai susitarė, kad vienas kitam jokių kompensacijų ir / ar priemokų nemoka, pripažįsta, kad daiktai padalinti lygiaverčiai atsižvelgiant į visas jų tarpusavio numatytas aplinkybes.

17. 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovai sudarė Povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria susitarė, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, t. y. piniginiai indėliai, lėšos banko sąskaitose, lėšos mokėjimo kortelėse, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir pareigos ir kitas turtas, iki šios sutarties sudarymo turi tokį teisinį režimą, koks priklauso pagal įgijimo metu galiojusius teisės aktus (1.1 punktas) bei susitarė, kad visas po sutarties sudarymo įgytas turtas, turto vertės padidėjimas, iš jo gautos pajamos bus asmeninė sutuoktinio, įgijusio tą turtą, nuosavybė, t. y. susitarė dėl visiško turto atskirumo režimo.

18. Sandorių sudarymo metu atsakovas A. B. sąskaitose turėjo 10,27 Eur piniginių lėšų (UAB „Paysera LT“ sąskaita), 37 945,60 NOK. Atsakovė K. G. (B.) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje 2022 m. lapkričio 10 d. turėjo 16 548,54 Eur ir 37 945,60 NOK, UAB „Urbo bankas“ – 252,20 Eur.

19. 2022 m. gruodžio 22 d. Vartojimo kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta prieš terminą atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susikaupus įsiskolinimui, įmokas vėluojant mokėti daugiau kaip 60 dienų. Atsakovo skola, neįvykdžius sutarties, sudarė 12 239,76 Eur.

20. Telšių apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-648-1139/2023 dėl 12 239,76 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 69 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2023 m. vasario 2 d. pateiktas vykdyti, antstolės Rimos Gražienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/23/00201.

21. Iš 2024 m. gegužės 3 d. antstolės pažymos apie išieškojimo eigą iš A. B. nustatyta, kad atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, areštuotose skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra, šeimyninė padėtis – vedęs, 2022 m. lapkričio 10 d. sudaryta povedybinė sutartis, areštuotos skolininkui priklausančios (duomenys neskelbtini) akcijos. Minėtos įmonės registruotos adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra registruojama daug įmonių. Visos įmonės finansinių dokumentų neteikia, apdraustųjų asmenų nėra, turi skolų VSDFV, A. B. vardu vykdoma daug vykdomųjų bylų, jo turtinė padėtis tikrinama periodiškai – pasikeitimų nėra. Šias atsakovo turtinės padėties aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ išrašai apie tai, kad atsakovo vardu registruoto turto nėra, Antstolių IS duomenys, iš kurių nustatyta, kad iš atsakovo išieškomų skolų suma tretiesiems asmenims šioje byloje yra ne mažesnė kaip 66 351,81 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino

22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ginčijamų sutarčių sudarymo metu, atsakovui pažeidžiant Vartojimo kredito sutartį – nemokant įmokų, turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. B..

23. Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią.

24. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Nustatyti terminai ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. CK 6.66 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

26. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

27. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 1.127 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senatis prasideda ne tik nuo to momento, kurią kreditorius sužinojo, bet ir nuo to momento, kada turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovę ir atsakovą siejusių teisinių santykių bei įstatyme ieškovei nustatytų prievolių prieš sudarant bei vykdant atitinkamą sutartį iš kurios kildino savo teisių pažeidimą. Todėl ieškovei, ne tik kaip verslininkei, kuriai taikomi didesni atidumo standartai, buvo taikomi ir specialūs įstatyme įvardinti reikalavimai įsitikinti kredito gavėjo turtine padėtimi ir finansinėmis galimybėmis. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovės įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, kurias ieškovei vykdant kreditas nebūtų suteiktas.

28. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su skolininko A. B. kreditingumo vertinimu suteikiant vartojimo kreditą, nėra aktualios, kadangi šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos ir vertintos, 2023 m. sausio 6 d. teismo įsakymas dėl skolos, atsiradusios iš 2022 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 110662, priteisimo iš skolininko yra įsiteisėjęs ir nėra nuginčytas, dėl šio teismo įsakymo išdavimo skolininkas prieštaravimų teismui neteikė.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 83 punkte nurodė, kad nepasisako dėl atsakovės argumentų apie tai, kaip buvo įvertintas atsakovo, kaip kredito gavėjo, kreditingumas, kokie veiksmai vertinimo metu atlikti. Byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta teisme, priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolos priteisimo (teismo įsakymas), pradėtas priverstinis jo vykdymas, todėl atsakovės argumentai neturi jokios teisinės reikšmės klausimui dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo pagal pareikštą ieškinį šioje byloje spręsti.

30. Civilinėje byloje Nr. eL2-648-1139/2023 teismas išdavė ieškovei teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Teismas nutarė išieškoti iš skolininko A. B. kreditorės UAB „Saugus kreditas“ naudai: 11 637,84 Eur negrąžinto kredito skolą; 567,74 Eur palūkanas; 34,18 Eur delspinigius; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą, t. y. 12 239,76 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 6 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31. Byla dėl skolos priteisimo jau yra išnagrinėta teisme, priimtas sprendimas, todėl atsakovės argumentai apie atsakovo, kaip kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir ieškovės įstatyme nustatytų pareigų vykdymą, vertinant kredito gavėjo kreditingumą yra nevertintini. Pažymėtina, kad atsakovas dėl teismo įsakymo prieštaravimų nereiškė, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti kvestionuojamas, ir jis turi būti vykdomas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie atsakovės argumentai neturi jokios teisinės reikšmės klausimui dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo pagal pareikštą ieškinį šioje byloje spręsti.

32. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad iš byloje esančių atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad, pvz., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. sausio 18 d. ir vėliau atsakovas kiekvieną dieną atlikdavo po kelias įmokas į azartinių lošimų bendrovę „Top sport“ (per tinklapį www.topsport.lt). Pasidomėjusi atsakovo sąskaitos išrašu už tris mėnesius iki kredito suteikimo, dėl jo pajamų, ieškovė būtų pastebėjusi atsakovo neatsakingai išleidžiamas lėšas azartiniams žaidimams. Aplinkybė, kad ieškovė nevykdė jai įstatyme nustatytų pareigų, nesuteikia teisės vertinti jos sužinojimą apie jos teisių pažeidimą kitaip, nei ji būtų sužinojusi jei būtų vykdžiusi atitinkamas pareigas.

33. Atsižvelgiant į aukščiau teisėjų kolegijos nurodytus argumentus, įvertinus tai, kad Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. įsakymas turi res judicata galią, apeliantės argumentai dėl atsakovo banko sąskaitų išrašų vertinimo, prieš ieškovei jam suteikiant vartojimo kreditą, nagrinėjamoje byloje nevertinti ir dėl jų nepasisakytina, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamų ieškinio reikalavimų kontekste.

34. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad įvertinusi duomenis viešame nekilnojamojo turto registre ieškovė būtų žinojusi apie atsakovo įgytą ir vėliau perleistą žemės sklypą. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal vartojimo kreditavimo sutartį ieškovė privalėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi. Ieškovė, nutraukusi su atsakovu vartojimo kredito sutartį kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ir į antstolį. Antstoliui areštavus atitinkamą turtą ieškovei tikrai tapo žinoma / turėjo tapti žinoma, kad atsakovas yra netekęs žemės sklypo. Ieškovė prieš suteikdama kreditą privalėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, todėl žinojo ar bent turėjo žinoti, apie atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prieš kredito suteikimą. Jei ieškovė būtų įvykdžiusi jai teisės aktuose nustatytas pareigas dėl vartojimo kredito suteikimo, ji būtų žinojusi apie atsakovo turėtą žemės sklypą ir jo netekimą. Ieškovė tokių pareigų neatliko, jei būtų atlikusi, nebūtų suteikusi kredito.

35. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad suteikiant vartojimo kreditus pagrindinis dėmesys skiriamas skolininko gaunamoms tvarioms pajamoms. Atsakovės reikalavimas vartojimo kredito davėjui, suteikiančiam vartojimo kreditus, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo (ar net nevykdymo metu) intensyviai domėtis skolininko turimu nekilnojamuoju turtu neatitinka teisės aktų (Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų ir Vartojimo kredito įstatymo) reikalavimų ir vartojimo kreditų suteikimo specifikos. Net jeigu ieškovė iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir būtų sužinojusi anksčiau, kad atsakovas nebeturi savo nuosavybėje žemės sklypo, ji nebūtų gavusi duomenų apie tai, kam perleistas žemės sklypas ir kokiomis sąlygomis, kadangi ieškovė, kaip kreditorė, turi teisę rinkti duomenis tik apie atsakovą, kaip skolininką, tačiau neturi teisės dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų rinkti duomenų apie atsakovę, kuri pagal vartojimo kredito sutartį nėra ieškovės skolininkė. Todėl net jei būtų pasidomėjusi skolininko turimu nekilnojamuoju turtu anksčiau, nebūtų turėjusi galimybių gauti ginčijamų sandorių ir įvertinti jų sąlygas bei suprasti apie savo teisių pažeidimą anksčiau, nei tai įvyko šiuo atveju.

36. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas. Minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi vartojimo kreditų suteikimo specifikos teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodytu argumentu, kad kredito davėjui, suteikiančiam vartojimo kreditus, nekyla pareiga vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo (ar net nevykdymo) metu intensyviai domėtis skolininko turimu nekilnojamuoju turtu. Nors Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad kredito gavėjų kreditingumo vertinimui naudojami registrų ir informacinių sistemų duomenys, tačiau didesnis dėmesys yra skiriamas kredito gavėjo pajamų, jo kredito istorijos ir pajamų kitimo potencialo vertinimui.

38. Apeliantė teigia, jog, jei ieškovė būtų įvykdžiusi jai teisės aktuose nustatytas pareigas dėl vartojimo kredito suteikimo, ji būtų žinojusi apie atsakovo turėtą žemės sklypą ir jo netekimą. Tačiau nepaisant to, kad ieškovė būtų anksčiau nustačiusi faktą apie atsakovo netektą žemės sklypą, ieškovė nebūtų gavusi duomenų apie tai, kam perleistas žemės sklypas ir kokiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos senaties termino nustatymui apeliantės teiginius, kad jei ieškovė būtų įvykdžiusi jai teisės aktuose nustatytas pareigas dėl vartojimo kredito suteikimo, ji būtų žinojusi apie atsakovo turėtą žemės sklypą ir jo netekimą.

39. Apeliantė teigia, kad, jei ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl skolos iš atsakovo išieškojimo būtų pasidomėjusi atsakovo turtine padėtimi, būtų sužinojusi apie tai, kad atsakovas neteko prieš kredito suteikimą turėto turto. Todėl vėliausiai iki teismo įsakymo priėmimo ieškovei turėjo būti žinoma apie šioje byloje ginčijamą sandorį, jei ieškovė būtų vykdžiusi jai įstatyme nustatytas pareigas ir elgtųsi kaip protingas atidus asmuo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės veiksmus prieš sudarant vartojimo kredito sutartį su atsakovu, o vėliau ją nutraukiant bei pradedant išieškojimą, turėjo padaryti išvadą, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti tiek nutraukdama kredito sutartį (2022 m. lapkričio 21 d.), tiek kreipdamasi į teismą dėl skolos išieškojimo (2023 m. sausio 5 d.), tiek užvedusi vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo (2023 m. vasario 2 d.). Ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovo žemės sklypo netekimą ir ieškovės teisių pažeidimą dėl ko ir turėjo prasidėti ieškinio senaties eiga. Ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi atitinkamą terminą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti gerokai anksčiau, nei gavo pranešimą iš atsakovų apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė gavusi pranešimą apie santuokos nutraukimą, neįstojo į bylos nagrinėjimą. Tik kitos sudėties teismui savo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą visus atsakovų kreditorius ir juos įpareigojus pateikti atsiliepimus, ieškovė ėmė ginti savo teises.

40. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teiginiai, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti tiek nutraukiant kredito sutartį (2022 m. lapkričio 21 d.), tiek kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo (2023 m. sausio 5 d.), tiek užvedus vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo (2023 m. vasario 2 d.), yra nepagrįstos, kadangi pagal įstatymą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis) ieškinio senaties termino pradžia nesiejama nei su kredito sutarties nutraukimu, nei su kreipimusi į teismą ar teismo įsakymo išdavimu, nei su įsiteisėjusio teismo įsakymo pateikimu antstoliui vykdyti. Ieškovė nesutinka, kad praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą suprato, kai gavo iš teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. lydraštį ir pranešimą dėl atsiliepimų į pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18240-429/2023 ir susipažino su į bylą pareiškėjų pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bei jo priedais, tarp jų ir ginčijamomis sutartimis. Iki tol pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo teismo nebuvo priimtas nagrinėti, todėl ieškovė neturėjo galimybės su juo ir bylos medžiaga susipažinti. Ieškovė tik 2023 m. rugsėjo 15 d. suprato apie savo teisių pažeidimą dėl atsakovų sudarytų ginčijamų sutarčių, todėl pareikšdama ieškinį vienerių metų ieškinio senaties termino dėl ginčijamų sandorių ginčijimo nepraleido.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku pateikti ieškovei pareiškėjų parengti procesiniai dokumentai, jų turinys leido ieškovei sužinoti apie ieškovės teisių pažeidimą. Vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti suėjo 2024 m. gegužės 11 d. – ne darbo dieną, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2024 m. gegužės 13 d. LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismui pateiktas ieškinys 2024 m. gegužės 13 d. 16:02:15 val. Ieškinys Kauno apylinkės teisme užregistruotas 2024 m. gegužės 14 d. 10:53 val., tačiau reikšmingas yra ieškinio pateikimo teismui momentas pasirašant jį sistemoje elektroniniu parašu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys pateiktas teismui nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

42. Kasacinio teismo vertinimu, ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su vykdomojo rašto išdavimu. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

43. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

44. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama nei su kredito sutarties nutraukimu (2022 m. lapkričio 21 d.), nei su kreipimusi į teismą dėl skolos išieškojimo (2023 m. sausio 5 d.), nei su vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo užvedimu (2023 m. vasario 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas).

45. Ieškovas teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo, kai gavo iš teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. lydraštį ir pranešimą dėl atsiliepimų į pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo civilinėje byloje Nr. e2YT-18240-429/2023 ir susipažino su į bylą pareiškėjų pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo bei jo priedais, tarp jų ir ginčijamomis sutartimis.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui buvo pateikta tvirtinti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutartis. Pareiškėjai susitarė, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą, visi finansiniai įsipareigojimai pradinei kreditorei UAB „Saugus kreditas“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 110662 lieka A. B.. Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas buvo įgytas K. B. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pagrindu, todėl yra nedalinamas. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje susitarė, kad turtui po vedybų sutarties sudarymo bus taikomas visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra bet koks turtas, kurį savo vardu šalys įgys po vedybų sutarties sudarymo bus laikoma tos šalies asmenine nuosavybe, todėl šalys šia Sutartimi po povedybinės sutarties sudarymo įgyto turto nesidalina. Prie pareiškimo teismui pridėtos ieškovės ginčijamos 2022 m. lapkričio 10 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo ir Povedybinė sutartys. Kartu su pareiškimu pareiškėjai pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. jie pranešė daliai kreditorių, įskaitant ieškovę, apie pareiškėjų teikiamą prašymą teismui ir parengtą sutarties projektą.

47. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje yra įrodymų, kurie pagrindžia, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau, nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 15 d. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir kitų byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2023 m. gegužės 11 d. elektroniniu laišku ieškovei gavus ir susipažinus su atsakovų pateiktais to paties turinio dokumentais, kokie buvo pateikti ir teismui, nėra pagrindo laikyti, kad tik teismo siųsti dokumentai sudarė pagrindą ieškovei suprasti apie jos teisių pažeidimą. Ieškovei pateikti pareiškėjų parengti procesiniai dokumentai, jų turinys leido ieškovei sužinoti apie ieškovės teisių pažeidimą – skolininkų sudarytus sandorius, jų esmę ir laiką, ir nuo tada ieškovė turėjo pareigą pasidomėti šių sandorių turiniu ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo aspektu.

48. Taigi, nors ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų neskundė, įrodymų ar argumentų, kad apie savo teisių pažeidimą negalėjo sužinoti ir nesužinojo 2023 m. gegužės 11 d., į bylą nepateikė. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. gegužės 11 d. ir nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

49. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir duomenų, kad tokias išlaidas patyrė.

52. Atsakovė K. G., prašydama priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad patyrė 684 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

54. Nustačius, kad atsakovės K. G. paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jos prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.