Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., D. J., R. M. išteisinti, kaip nepadarę nusikalstamas veikas, turinčias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235straipsnio 1 dalyje požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinta kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdama tikslą padėti kaltinamajam savo vyrui V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. traktoriumi 2018 m. gegužės 23 d. žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

2. D. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

3. R. M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad 2018 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min., metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, po to jis su V. B. gėrė alkoholį, gerdamas matė šlaite stovintį į dešinę pasvirusį traktorių, todėl kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.

5.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltinamųjų parodymai prieštarauja objektyvioms aplinkybėms, nustatytoms Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuteistojo V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies aplinkybes: 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.18 val. laukuose (duomenys neskelbtini) V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,59 promilės) vairavo jam priklausantį traktorių MTZ-50, valstybinis numeris 9743LL ir apvirto. Savo išvadas teismas grindė byloje nustatytais duomenimis: pirminio pranešimo į BPC įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis dėl alkoholio kiekio kraujyje bei sužalojimų V. B. padarymo mechanizmo, liudytojo R. B., policijos tyrėjų R. K., L. A., V. M., specialisto D. R. parodymais ir t.t. Teismas kategoriškai ir motyvuotai atmetė nuteistojo V. B. pateiktą įvykių versiją: V. B. būdamas blaivus traktoriumi pjovė žolę, pasibaigus degalams apie 18 val. šlaite paliko stovėti pasvirusį traktorių ir nuėjo vartoti alkoholį su R. M., po valandos ėjo pasiimti į traktorių dokumentų; įlipus į kabiną traktorius virto, prispaudė ir sužalojo rankos pirštą. Kaltinamieji R. B., D. J., R. M. davė parodymus, kruopščiai suderintus ir pagrindžiančius V. B. gynybinę versiją, tai yra apie realiai neegzistavusius įvykius. Kaltinamųjų parodymų įtaka teisingumui, tiesos nustatymui: byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas kaltinamųjų parodymus įvertino kategoriškai - „kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tik siekiant išvengti baudžiamosios, bet ne padedant nustatyti objektyvią tiesą“, „suderintais ir žinomai melagingais šių asmenų paaiškinimais ir parodymais siekiama iškraipyti ir paneigti bylos pirminio tyrimo metu objektyviai nustatytas aplinkybes - bandoma įtikinti teismą, kad kaltinamasis nevairavo traktoriaus ir neapsivertė su juo, būdamas neblaivus“.

5.8. Apeliantas nurodo, kad neginčijamai nustatytas ryšys tarp kaltinamųjų ir V. B.: R. M. yra V. B. draugas - sugėrovas, D. J. yra V. B. svainis, o kaltinamoji R. B. yra V. B. sutuoktinė. Šie asmenys akivaizdžiai suinteresuoti V. B. galimybe išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji sąmoningai, tyčia, siekdami padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės V. B., baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė žinomai melagingus parodymus, kuriais patvirtino V. B. gynybinę versiją, kad jis vairavo traktorių būdamas blaivus, pasibaigus degalams jį paliko ant šlaito pasvirusį, po to vartojo alkoholį ir į traktoriaus kabiną įlipo tikslu pasiimti dokumentus, o tuo metu traktorius virto ir jį prispaudė, tai yra neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. Tokie jų parodymai neatitinka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini, kaip melagingi.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Išteisintųjų R. B., D. J., R. M. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas R. B., D. J., R. M. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį įrodymus vertino selektyviai, padarė neteisingas išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, nepagrįstai neatsižvelgė į Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei nepagrįstai susiaurino kaltinimo ribas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, jog nėra pagrindo abejoti 2018 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pažymi, jog kiekvieno asmens (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

10. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant R. B., D. J., R. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino juos nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisino.

11. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jame išdėstė R. B., D. J., R. M. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius argumentus bei detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių prokuroro apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Teismas, tinkamai realizuodamas pareigą ištirti visas bylos aplinkybes, išsamiai tyrė išteisintųjų duotus parodymus duotus 2018 m. spalio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, taip pat tinkamai įvertino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. M. bei R. K. parodymus duotus ir šioje byloje, taip pat tinkamai įvertino ir rašytinius duomenis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas baudžiamajame procese yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad prokuroras nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokuroras skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje, o prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima; visos abejonės, kurių pašalinti nepavyksta, turi būti aiškinamos kaltinamųjų nauda. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams.

12. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. B., D. J., R. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, t. y. 2018 m. spalio 1 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tyčia davė melagingus parodymus apie, tai, jog V. B. traktoriumi 2018 m. gegužės 23 d. žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo. Prokuroro argumentai, kad išteisintųjų parodymai buvo kruopščiai suderinti prieš jiems duodant tokius parodymus, siekė padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, pagrįsti išimtinai tik apelianto prielaidomis ir subjektyvia nuomone. Prokuroras pagrįstai pažymėjo, kad išteisintieji šio byloje apie jiems pareikštus kaltinimus parodymus duoti atsisakė, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina tiesioginės tyčios buvimo, nes BPK 21 straipsnyje be kitų teisių įtariamajam yra numatyta ir teisė atsisakyti duoti parodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamoje byloje išteisintieji R. B., D. J., R. M. nedavė parodymų, savaime negali būti pagrindu konstatuoti, jog duoti 2018 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo melagingi.

13. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog išteisintųjų R. B., D. J., R. M. nurodytos aplinkybės, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. 19.18 val. nevairavo traktoriaus, neatitinka tikrovės, todėl jų veikoje iš tiesų egzistuoja objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir detaliai analizavo išteisintųjų R. B., D. J., R. M. tyčios turinį nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes byloje neįrodyta, jog išteisintieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. duodami parodymus suprato, kad nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltę apibūdina psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinį atskleidžiančių aplinkybių nustatymas yra svarbus pagrindžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą, kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Teisinės išvados dėl tokių aplinkybių buvimo ar nebuvimo daromos remiantis kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, taip pat įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, siekiamą rezultatą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-28-976/2018 ir kt.). Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka nustatyti vien objektyvios tikrovės neatitinkančių parodymų fakto; pvz., jeigu duodamas parodymus liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ar dėl kitų priežasčių klydo ir dėl to negalima konstatuoti jo tiesioginės tyčios buvimo, pagrindo baudžiamajai atsakomybei už melagingų parodymų davimą nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2013, 2K-3-489/2016, 2K-57-788/2016).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus dėl R. B., D. J., R. M. kaltės, kad duodami kaip liudytojai tikrovės neatitinkančius parodymus jie veikė tiesiogine tyčia, prokuroras grindžia iš esmės pasiremdamas tik tais įrodymais, kurie patvirtina objektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius, apsiribojęs tuo, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pastaroji aplinkybė negali būti neginčijamu pagrindu laikyti, kad išteisintieji tyčia davė melagingus parodymus, padarydami nusikalstamus veiksmus, kadangi byloje nepakanka įrodymų neginčijamai patvirtinančių jų kaltę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog R. B., D. J., R. M. duodami kaltinime nurodytus parodymus, suprato, kad jie neatitinka tikrovės, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia), ją pagrindė kruopščia visų bylos įrodymų bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių analize, t. y. teismas aptarė ir įvertino R. B., D. J., R. M. parodymus, duotus apklausiant juos kaip liudytojus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas V. B. atsakomybės klausimas, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojais policijos pareigūnų V. M. ir R. K. parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai įvertinęs įrodymų visumą skundžiamame nuosprendyje argumentavo, kodėl įvertino, kad R. B., D. J., R. M. tiesioginė tyčia dėl melagingų parodymų davimo neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, jog išteisintieji apklausiami liudytojais davė parodymus apie įvykio aplinkybes, pagal jiems žinomą tos dienos įvykių seką.

16. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nei vienas iš išteisintųjų nematė įvykio apie kurį davė parodymus 2018 m. spalio 1 d. vykusiame teismo posėdyje. Tai, kad R. B., D. J. bei R. M. nebuvo prie traktoriaus tuo metu kai jis virto patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų V. M. ir R. K., kurie į įvykio vietą atvyko praėjus 12 minučių po gauto iškvietimo, parodymai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atvykusiems į įvykio policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad traktorių vairavo V. B., tačiau jų manymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kaltės nebuvimo. R. B. ir D. J. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai V. B. apvirto su traktoriumi, įvykio vietoje nebuvo, R. M. nurodė, kad su V. B. alkoholį vartojo prieš įvykį, apie 19 val. išėjo namo, o apie įvykį sužinojo tik sekančią dieną. Tiesa, liudytojas R. M. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog su V. B. girtavo ne nuo 16 val., kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuo 18 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie parodymų netikslumai, neatitikimai savaime neįrodo, jog asmuo jau sąmoningai davė melagingus parodymus. Iš R. B., D. J. ir R. M. parodymų matyti, jog jie apie tai, kad V. B. įvykio metu nevairavo traktoriaus sprendė iš skirtingų informacijos šaltinių žinoję, kad dar prieš įvykį traktoriuje buvo pasibaigęs kuras, todėl jis buvo paliktas stovėti ant šlaito. Pastebėtina ir tai, jog R. B., D. J. ir R. M. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir juos apklausiant liudytojais ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti ir liudytojai juos patvirtino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų duomenų visumą, pagrįstai sprendė, jog R. B., D. J. ir R. M. 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai nurodė aplinkybę, jog V. B. nevairavo traktoriaus, o jame buvo dėl kitų priežasčių, kadangi, pagal jų žinomus faktus apie traktoriuje pasibaigusį kurą, šis buvo paliktas ant šlaito dar prieš įvykį. Teisėjų kolegijos nuomone, asmenų nurodytos jiems žinomos aplinkybės, jų nuomonė ar sąžiningas klydimas negali būti pripažįstamas tyčiniu melagingų parodymų davimu, bei nesudaro BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Prokuroras skunde pažymėjo ir tai, jog D. J. nurodytos aplinkybės apie traktoriaus variklio temperatūrą, jo išjungimą, prieštarauja įvykio vietą apvykusių policijos pareigūnų V. M. ir R. K. parodymams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad parodymų netikslumai, neatitikimai savaime neįrodo, jog asmuo jau sąmoningai davė melagingus parodymus, priešingai, asmens kaltė kiekvienu atveju nustatinėjama bei įrodinėjama ir nebūtinai asmens veikoje nustatomi visi būtinieji BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Todėl, atsižvelgiant tiek į kitame baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes, tiek į šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, iš tikrųjų nepaneigta, jog R. B., D. J. ir R. M. galėjo suvokti taip, kaip jie ir teigė apklausiami kaip liudytojai ankstesniame procese. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. B., D. J., R. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nėra vieno iš nusikaltimo subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir nuosprendžio priėmimą, suponuoja draudimą esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias teisingam sprendimui priimti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.).

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išnagrinėjo tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK XXIII skyriaus nuostatų, nes jame nurodytos aplinkybės bei įrodymai, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.