Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis II neįgalumo grupę, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.18 val. laukuose (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį traktorių MTZ-50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujo mėginyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį neprisipažino. Tačiau kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta liudytojų R. K. ir V. M. parodymais, daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, blaivumo nustatymo duomenimis, tarnybiniais pranešimais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto ir specialisto Deivido Romikaičio išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. ji iš darbo S. laisvalaikio salės į namus (duomenys neskelbtini), grįžo apie 18.00 val. Važiuodama pastebėjo, kad ūkyje naudojamas traktorius stovi pievose ant kalno, o ne prie namų. Namų kieme sutiko savo vyrą V. B., kuris pasakė, kad pjovė pievas, bet nebaigė pjauti, nes traktoriuje baigėsi degalai, traktorių paliko laukuose. Jie nuėjo ieškoti į ūkinius pastatus ar nėra, kiek degalų atsargų, bet nerado. Tada ji vyrui pasakė, kad ryt važiuos į Š., į degalinę ir parveš. Kai jie kalbėjo, jos vyras tikrai buvo blaivus, nesijautė alkoholio kvapo. Pas juos šeimoje jau tokios taisyklės, pirma pasidaro darbus, po to gali atsipalaiduoti. Ji vyrą paliko kieme, o ji nuėjo dirbti savo darbų. Tuo metu namuose buvo dar jos brolis D. J., kuris remontavo purkštuvą kieme. Kambaryje buvo sūnus R. B. Gal po kokios valandos, po to, kai ji kalbėjo su savo vyru, jai bedirbant vištininke, pasigirdo keistas garsas, bildesys. Pamatė, kad per sodą link tos vietos, kur jos vyras buvo palikęs traktorių, bėga jos brolis D. J. Suprato, kad kažkas negero atsitiko. Nubėgus pamatė, kad ant šlaito parvirtęs jų traktorius. Pribėgo prie traktoriaus, traktorius nebuvo užvestas, kabinoje pamatė savo vyrą, jo veidas buvo kruvinas. Paklausė ar jis gali išlipti, pasakė, kad ne, nes prispaustas pirštas. Tuo metu sūnus su jos broliu atjungė traktoriaus akumuliatorių. Sūnus skambino pagalbos telefonu. Tada ji su broliu padėjo jos vyrui išlipti iš traktoriaus, parėjo visi namo laukti policijos. Ji dar grįžo prie traktoriaus paimti vyro piniginės su dokumentais. Tik tuomet, kai ji namuose savo vyrą atidžiau apžiūrinėjo, kokie jo sužalojimai veide, užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Ji jo paklausė, kada ir su kuo jis gėrė. Vyras pasakė, kad kai jie kieme pakalbėjo, pas jį atvažiavo draugas R. M. ir jie pasislėpę nuo jos sode gėrė degtinę. Anksčiau ji nėra mačiusi, kad jos vyras V. B. sėstų prie vairo neblaivus. Vyras alkoholiu nepiktnaudžiauja (1 t., b. l. 76-79).

Liudytoja R. B., atsakinėdama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad tai tikrai jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji neatsimena, kad R. B. būtų kartu su ja buvęs, kai atvažiavo policija. Kai jiedu su vyru išėjo į kiemą, policija jau buvo kieme. Kieme liudytoja pabuvo trumpai. Kai nustatinėjo girtumą V. B. liudytoja neatsimena ar tuo momentu buvusi kieme. Atsimena kai davė pasirašyt po pūtimo, tai jos vyras sakė, kad jis nevažiavo, o tos pūtimo pradžios ji neatsimena. Liudytoja rinko dokumentus, nes greitoji jį ruošėsi vežti į Š. Vištininkas yra už tvarto į sodo pusę. Kai parėjo namo, R. M. kieme nematė. Niekada gyvenime taip nebūna, kad vyras gertų viduryje savaitės. Būna kartais, kai darbai pabaigti ar kai švenčiama sėjos pabaiga. Liudytoja pyksta kai sutuoktinis geria. Sutuoktinis išgeria, bet ne dažnai. Nuo tos vietos kur liudytoja dirbo vištininke iki traktoriaus gal apie 100 metrų atstumas. Iš tos vietos girdėtųsi, jeigu traktorius būtų buvęs užvestas. Dirbdama ji negirdėjusi traktoriaus variklio garso. Pareigūnams sakiusi, kad traktorius stovėjo ant šlaito ir vertėsi. Traktorius vertėsi todėl, kad buvo per arti šlaito krašto ir buvo pasviręs. Žino, kad vyras su traktoriumi nevažiavo todėl, kad negirdėjo jokio traktoriaus garso ir degalų nebuvo. Pareigūnams liudytoja nesakiusi, kad jos vyras važiuodamas traktoriumi apsivertė. Liudytoja sakanti tiesą. Teismui pateiktame kaltinamąjį charakterizuojančiame rašte parašyta ne liudytojos nuomonė, ji tik bendruomenės tarybos posėdžio metu prašiusi, kad parašytų (2 t., b. l. 24-25).

Liudytojas R. B., dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamojo sūnus, pasinaudojo BPK suteikta galimybe ir teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 25).

Liudytoja L. A., Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta ryšiu su tarnyba – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir liudytoja jį atliko, vykdė apklausas. Visos apklausos vyko sklandžiai, buvo atsakinėjama į visus tyrėjos užduotus klausimus, po to asmenys perskaitydavo, susipažindavo ir pasirašydavo po savo parodymais, papildymų nebūdavo. Po apklausos liudytoja visada duodavo perskaityti užrašytus parodymus, o kiek kas iš tikrųjų skaitė – negali pasakyti. Visada būdavo paklausiama ar viskas teisingai surašyta, ar neturi papildymų, pastabų. Atsimena tokį liudytoją R. M., jo parodymus užrašė taip, kaip jis pasakojo. Kiek atsimena, tai jis valandose ir laike painiojosi. Jis įvykio dieną buvo stipriai išgėręs ir negalėjo nurodyti tiksliai valandų (2 t., b. l. 33).

Teisėjas perskaito liudytojo R. M. parodymus (2 t., b. l. 22).

Liudytoja L. A. parodė, kad R. M. buvo duota perskaityti iš jo žodžių užrašyti parodymai, o jeigu jis jų neperskaitė, tai liudytoja nieko negali pasakyti. Liudytoja mano, kad jis tiksliai nežinojo valandų ir pasakė kaip jam šovė į galvą. Jam buvo duota susipažinti ir jis pasirašė. Po kaltinamojo V. B. sūnaus apklausos kilo tam tikrų prieštaravimų, todėl buvo padaryta papildoma jo apklausa – jis išsakė savo poziciją, ir viskas buvo užrašyta. Liudytoja R. B. viską papasakojo sklandžiai ir viskas buvo užrašyta. Apklausos metu įtariamasis elgėsi labai ramiai, nebuvo jokios įtampos. Advokatas taip pat pasakė, kad viskas gerai, viskas perskaityta, su viskuo sutinka. Su protokolu buvo duota susipažinti, niekas niekur neskubėjo, liudytojas galėjo skaityti kiek tik norėjo. Pasirašyti protokolą neskubinusi, o kiek jis perskaitė, tai liudytoja nežinanti. Gavusi savo žinion tirti bylą, perklausė garso įrašą – pranešimą sūnaus apie įvykį, tada liudytojai susidarė įspūdis, kad kaltinamasis vairavo traktorių ir tada įvyko ta nelaimė. Perklausius pranešimą ir peržiūrėjus įvykio vietos apžiūrą, peržiūrėjus nuotraukas liudytojai jau nekilo abejonių, kad pievą pjovė neblaivus asmuo. Toks įspūdis susidarė ir iš nuotraukų – na negali blaivus žmogus taip baisiai šienauti. Viso tyrimo metu ir iš policijos pareigūnų parodymų liudytojai nekilo jokių abejonių, kad nelaimė įvyko, kai traktorių vairavo neblaivus asmuo. Buvo tokių ir neprocesinių duomenų, kad vairavo neblaivus. Kaime žmonės kalbėjo, kad tą dieną V. B. buvo neblaivus ir parduotuvėje buvo tą dieną, ir alkoholio pirko. Liudytoja užsiklausė parduotuvės vaizdo įrašų, bet tą dieną neveikė kamera. Žmonės, kurie kalbėjo apie V. B. girtumą tą dieną nenorėjo būti įvardinti, todėl ir netyrė tų aplinkybių, apie kurias kalbėjo kaime (2 t., b. l. 33-34).

Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamąjį V. B. pažįsta iš matymo, R. M. pažįsta geriau – kartais alaus išgeria. Apie tą dieną kai apsivertė traktorius liudytojas nieko neatsimena. Liudytojui tik R. M. sakė, kad jį kvies į teismą. Liudytojas tik ant rytojaus sužinoj, kad V. B. apsivertė su tuo traktoriumi, tik nežino nei kurią dieną, nei kurį mėnesį. Mažu ir prisigėrė tą dieną su R. M.. Jiedu nusipirko tris „bambalius“ stipraus alaus. Prieš tai buvo susiskambinę, tačiau kuris kuriam skambino – neatsimena. Išgėrė ir išsiskirstė – gėrė apie valandėlę. Geriant apie kaltinamąjį nieko nekalbėjo. Gėrė prie prūdelio, išgėrus liudytojas laukais nuėjo namo, o kur R. M. nuėjo – neatsimena. Mažu kartu ir ėjo namo, liudytojas gerai neatsimenu. Buvo girtas, nes dar iš vakaro buvo pagiringas. Pradėjo su R. M. gerti arba prieš dvyliktą, arba prieš pirmą valandą – tiksliai neatsimena. Liudytojui tėvas rytojaus dieną pasakė, kad V. B. apsivertė su traktoriumi. Kaip jis apsivertė – nežino, įvykio vietoje nebuvo (2 t., b. l. 41-42).

Specialistu apklaustas Šakių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistas Deividas Romikaitis, teisėjui perskaičius išvadą (1 t., b. l. 105-107), atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jis įvykio vietoje nebuvo, matė tik nuotraukas, iš kurių negalėjo nuspręsti, ar kardano vieta sulaužyta ar ne, nes jeigu būtų traktorius dirbęs, važiavęs ir būtų šienapjovė dirbusi, tai virtimo metu kardanas būtų vis tiek sukęsis ir būtų sulūžęs, nes būtų užkirtę diskus ir būtų įvykęs lūžis. Šitų aplinkybių specialistas nežino. Išvadą pateikė iš nuotraukų, kad pusantro karto galėjo apvirsti, kadangi ten status šlaitas. Virtimui pusantro karto neturėjo įtakos ar traktorius būtų važiavęs, ar būtų stovėjęs. Tolstant žoliapjovei nuo traktoriaus, ašies atžvilgiu atrama mažėja, nes per šarnyrus keliama žoliapjovė susiskleidžia ir gali susisukti už nugaros transportavimui. Darbinėje padėtyje ji atsisuka į traktoriaus dešinę pusę ir per šarnyrus nusileidžia arba pasikelia. Kai leidžiasi šarnyras rotacinė žoliapjovė tolsta nuo traktoriaus. Todėl galima sakyti, kad atstumas rotacinės nuo traktoriaus galėjo šiek tiek daryti įtakos. Jeigu žoliapjovė nuleista turėtų nebūti traktoriui įtakos, yra apsauga ir jeigu važiuoji per kupstus, šiek tiek galas keliasi, tai atramos neturėtų. Jeigu traktorius stovi, tai žoliapjovę su kranu galima būtų pakelti, traktoriaus neverstų. Šioje situacijoje žmogus savo kūno mase, nebandydamas specialiai apversti, o tik pasilenkdamas, apversti traktorių galėjo tik tokiu atveju, jeigu traktorius butų labai ant pačio skardžio, ant ribos. Jeigu traktorius visai jau būtų buvęs ant ribos, tai užtektų vien priliesti. Šiuo atveju didesnė tikimybė, kad galėjo apvirsti važiuojant traktoriui. Virstant ir dirbant žoliapjovei turėjo būti didelis garsas, turėjo lūžt, turėjo skardos linkt. Pats didžiausias trūkumas, kad pareigūnai nepažiūrėjo ar variklis karštas ar šaltas. Dirbant traktoriaus variklis įkaista iki 90 laipsnių temperatūros, tai po valandos jis gali išskirti kokius 50 laipsnių šilumos. Tokiu atveju aukštos temperatūros turėjo nesijaust prie traktoriaus. Iš nuotraukų (1 t., b. l. 20, 7) matosi, kad kardanai netrūkę. Tokio virtimo atveju yra tikimybė, kad traktorius užgeso jam besiverčiant – tokiu atveju kardanas nebūtų trūkęs. Jeigu važiuojant traktorius virstų ir ant greičio, tai jokios movos taip greitai nesustabdytų – trūktų kardanas. Ruošiant išvadą specialistui nekilo minčių traktorių apžiūrėti natūroje (2 t., b. l. 25-26).

Daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra traktorius MTZ-50, valstybinis numeris 9743LL, pagal pakvitavimą perduotas saugoti R. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47).

Marijampolės AVPK Šakių RPK RS vyresniojo tyrėjo M. P. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.18 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), laukuose apsivertė traktorius, vyrui prispausta ranka, matosi galvos trauma. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad traktorių MTZ-50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ir su juo apsivertęs susižalojo V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 ARJK-0120 (patikros sertifikato Nr. 0811830) 2018 m. gegužės 23 d. 19.50 val. nustatyta 2,71 promilės. VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje V. B. diagnozuota: kairiojo antakio mušta žaizda, galvos nubrozdinimas, dešinės plaštakos trečio piršto sumušimas, galvos smegenų trauminė liga – ūmus periodas, lengva forma (1 t., b. l. 4);

Alytaus BPC pateiktu telefoninio pranešimo apie įvykį įrašu, kuris ištirtas apžiūros protokole: 2018 m. gegužės 23 d. 19.15 val. skambutis iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambina R. B. Atsiliepus 112 operatoriui, prašoma pagalbos: „Į Š. rajoną reikia greitosios, adresas (duomenys neskelbtini), prie namo pasitiks. Galvos trauma vyrui, laukuose apsivertė su traktoriumi, jam 44-45 metai. Laukuose pjovė žolę ir toks kalnas yra, matyt, pasviro tas traktorius ir apsivertė. Prispausta ranka, aš bandysiu, mes bandysime ištraukti. Čia prie šešto namo, reikia leistis nuo kalno. Aš R. B.". Pokalbio trukmė 1 min. 10 sek. 2018 m. gegužės 23 d. 19.18 val. pakartotinas skambutis į 112, „ką tik skambinau, ištraukėm tą vyrą, nereikia gaisrininkų" (1 t., b. l. 8-11);

Įvykio vietos planu pagal maps.lt (1 t., b. l. 12);

2018 m. gegužės 23 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti apvirtusio traktoriaus ir rotacinės šienapjovės padėtis šlaito atžvilgiu, fiksuotios ir aprašytos sužalotos ir sulanktytos detalės, iškritę stiklai, pažymėta, kad nuo traktoriaus rytų kryptimi į šlaito viršų 15 m atstume matyti išguldyta žolė, juodos žemės plotai (1 t., b. l. 13-16), apžiūros metu paimti traktorius, jo techninis pasas, techninės apžiūros talonas, traktorininko pažymėjimas ir supakuotas voke Nr. 1 prie baudžiamojios bylos;

Fotolentelėmis prie 2018 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 17-24), iš kurių matyti laukai, kur apvirto traktorius, įvykio vieta, apsivertusio traktoriaus vaizdas iš arti, išmėtytos aplinkui traktorių detalės;

2018 m. birželio 9 d. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis, iš kurių papildomais rakursais matyti įvykio vieta, apylinkės, jau ant ratų stovintis traktorius su aprašytais sulaužymais ir sugadinimais (1 t., b. l. 25-41);

R. K. 2018 m. gegužės 23 d. Tarnybiniu pranešimu 64-PR2-5201, ROIK 0118000261644, alkotesterio patikros sertifikatu ir girtumo patikrų registracijos žurnalo lapų kopijomis (t 1., b. l. 43-45), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnas savo viršininkui nurodo, jog nuvykęs pagal iškvietimą dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, V. B. galiojančio veikimo alkotesteriu nustatė 2,71 promilės girtumą, įtraukė tą informaciją į atitinkamą dokumentą;

2018 m. gegužės 23 d. Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 46), iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 23 d. 19.52 val. vairuotojui V. B. nustačius 2,71 promilės girtumą, jam buvo neleista vairuoti transporto priemonės; V. B. pasirašė šį sprendimą;

2018 m. gegužės 23 d. Pakvitavimu, iš kurio matyti, kad V. B. priklausantis traktorius MTZ-50 perduotas saugoti jo sūnui R. B. (1 t., b. l. 47);

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018 m. gegužės 23 d. 20.07 val. aktu Nr. 40 (1 t., b. l. 49);

teismo medicinos toksikologijos specialisto išvada Nr. T-A 5228/2018(01), kurioje nustatyta, kad V. B. kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,59 % promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 54-55);

teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 184/2018 (10), kurioje nustatyta, kad V. B. padaryta kraujosruva dešinės rankos trečiame piršte, muštinės žaizdos dešinės rankos trečiame piršte, kairiame antakyje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje-kelio sąnaryje su prašviesėjimo zona, kairėje šlaunyje. Sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės šlaunies vidiniame paviršiuje su prašviesėjimo zona, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai minimos transporto priemonės kabinos dalys, aplinkos daiktai, mažiausia 5 smūgiais ar trauminiais poveikiais, nurodomu ar artimu laiku. Poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje-kelio sąnaryje su pailgos formos prašviesėjimo zona padaryta kietu buku pailgu daiktu, pvz., minimo transporto priemonės vairo kotu, gana nemaža jėga. Tokie sužalojimai galėjo gautis ir užduotyje nurodomu būdu – traktoriui verčiantis. Vertinant teismo medicinos požiūriu, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje-kelio sąnaryje su pailgos formos prašviesėjimo zona, kuri padaryta gana nemaža jėga, leidžia daryti prielaidą, kad transporto priemonė galėjo judėti, po to verstis. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 60-61);

liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 23 d. duotais ir teisiamajame posėdyje perskaitytais parodymais, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.15 val. jis buvo namo (duomenys neskelbtini), kieme ant laiptų, kai išgirdo stiprų dunksėjimą nuo Š. upės pusės. Prieš porą valandų jo tėvas V. B. pjovė traktoriumi žolę. Pagalvojo, kad tėvui bepjaunant kažkas nutiko. Išėjo pažiūrėti į K. gatvę ir pamatė, kad laukuose, kur tėvas pjovė žolę, traktoriaus nėra. Tada ėjo lik upės ir pamatė apvirtusį traktorių. Pribėgęs prie traktoriaus pamatė, kad ant dešinio šono apsivertusio traktoriaus kabinoje yra tėvas. Paklausė jo ar sveikas, liepė lipti iš traktoriaus, tačiau tėvas negalėjo išlipti iš traktoriaus kabinos, nes buvo prispausti rankos pirštai. Pamatė, kad tėvui iš antakio bėga kraujas. Atjungė traktoriaus akumuliatorių, nes bėgo skystis. Tada iškvietė specialiąsias tarnybas. Kol bendravo telefonu, atėjo jo dėdė D. J., padėjo išlaisvinti tėvo prispaustus pirštus ir išlipti iš traktoriaus. Jautė nuo tėvo sklindantį alkoholio kvapą. Kadangi tėvas jautėsi gerai, jį palydėjo iki namų laukti GMP. Kad tėvas parvestas į namus būtų vartojęs alkoholį jis nematė (1 t., b. l. 62-64; 65-67);

papildomoje apklausoje 2018 m. liepos 26 d. R. B. teigė, kad tėvą traktoriumi pjaunant pievą matė, mano, kad prieš pora valandų nuo įvykio (tiksliau laiko nurodyti negali, nes tikrai nežiūrėjo į laikrodį), važiuodamas į namus automobiliu iš parduotuvės. Po to buvo namuose kambaryje ir negali pasakyti ar tėvas iki įvykio vis dar pjovė pievą. Pašalinių asmenų jų namo kieme nematė. Taip pat nežino su kuo, kada ir kur tėvas V. B. vartojo alkoholį. Tą dieną su tėvu kalbėjosi apie 13.00 val. prie namų, jis sėdėjo traktoriuje ir nepastebėjo, kad jis būtų vartojęs alkoholio (1 t., b. l. 70-73).

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Teismas vertina, kad kaltinamasis V. B., neprisipažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir aiškinęs, kad jis nevairavo traktoriaus, būdamas neblaiviu – prisigėrė su R. M. jau po darbo su traktoriumi, o stovintis traktorius apsivertė, kaltinamajam grįžus iš jo pasiimti paliktos piniginės, teismui pateikė tik savo gynybinę įvykių versiją, kuri iš esmės bandoma derinti su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tam pasitelkiant ir žinomai melagingus artimų jam žmonių – draugo ir sugėrovo R. M., savo žmonos R. B. ir svainio D. J. parodymus.

Teismas pažymi, kad liudytojų – policijos pareigūnų V. M. ir R. K. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms pirminėms įvykio aplinkybėms, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko minėti asmenys galėtų apkalbėti kaltinamąjį V. B., nenurodė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis V. B..

Teismas nesutinka su V. B. gynėjo baigiamosiose kalbose išdėstytais argumentais bei išsakyta nuomone, kad kaltinamasis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamojo sūnus R. B. 2019 m. gegužės 23 d. 19.15 val. telefoniniu skambučiu pranešė Alytais BPC apie tai, kad reikia greitosios pagalbo (duomenys neskelbtini) dėl galvos traumos 44-45 m. amžiaus vyrui, kuris laukuose traktoriumi pjovė žolę, toks kalnas yra, matyt, pasviro traktorius ir apsivertė, prispausta jo ranka (t. 1, b. l. 10). Netrukus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. M. ir R. K. rado namuose susižalojusį V. B. Niekas – nei pats kaltinamasis, nei jo artimieji (sūnus R. B., žmona R. B., svainis D. J.), kurie nebuvo nei traumuoti, nei apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, skirtingai nei teismui aiškina tokios būsenos buvęs pats kaltinamasis, aiškindamas, kodėl pasirašinėjo policijos dokumentus, niekas tuo metu neišsakė jokių pastabų, neiškėlė jokių abejonių dėl paties pranešimo apie įvykį tikrumo, neginčijo aplinkybės, kad tai V. B. vairavo traktorių, būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairavusiam traktorių asmeniui, alkotesteriu jų visų akivaizdoje policijos pareigūnų buvo nustatinėjamas girtumas, surašytas sprendimas nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo, o pats traktorius perduotas saugoti sūnui (1 t., b. l. 43-46).

Teismo vertinimu, iš pat pradžių, tuoj po įvykio, nei kaltinamasis, nei jo artimieji nekėlė jokių kitų versijų – visiems buvo aišku, kokioje neblaivumo būklėje būdamas ir kaip apsivertė su traktoriumi V. B. Tačiau praėjus pirmąjam išgasčiui, įsitikinus, jog yra palyginti menki kaltinamojo per įvykį patirti sužalojimai ir buvo pradėta galvoti, kaip išsaugoti nuo galimo konfiskavimo traktorių ir kaip kaltinamajam neprarasti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – tai patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai. Šis liudytojas teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad kolegei V. M. apklausiant R. B., liudytojas buvo greta ir girdėjo, kaip R. B. kalbėjo, jog reikės samdytis advokatą, kad padėtų tėvą ištraukti iš šios situacijos – suprato, kad dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (1 t., b. l. 93-94). Tolesni bylos tyrimo įvykiai – paties kaltinamojo, jo draugo ir sugėrovo R. M., žmonos R. B., svainio D. J. parodymai kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje patvirtino, jog suderintais ir žinomai melagingais šių asmenų paaiškinimais ir parodymais siekiama iškraipyti ir paneigti bylos pirminio tyrimo metu objektyviai nustatytas aplinkybes – bandoma įtikinti teismą, kad kaltinamasis nevairavo traktoriaus ir neapsivertė su juo, būdamas neblaivus.

Tačiau net ir kruopščiai suderintuose parodymuose neišvengta akivaizdžių prieštaravimų detalėse. Štai liudytojas R. M., kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme tvirtino, kad tą pačią įvykio dieną, tačiau dar prieš susitikdamas su kaltinamuoju, jis girtavo su savo draugais. Teismui paprašius liudytoją R. M. įvardinti tuos draugus, paaiškėjo, jog “draugai” – tai tik vienas asmuo, tai yra liudytoju vėliau teismo apklaustas D. M.. Teisme liudytojas R. M. parodė, jog pas V. B. jis nuėjo apie 18 val., tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nuėjęs ir radęs kaltinamąjį namuose 16 val. V. B. buvęs savo namo kieme, pasakęs R. M., kad dar nebaigė pjauti, nes pasibaigė traktoriuje kuras. Tuo tarpu pagal paties kaltinamojo paaiškinimus, jo žmonos ir svainio parodymus apie 16 val. kaltinamasis dar dirbęs traktoriumi lauke iki beveik 18 val. ir tik tada apie valandą girtavo su R. M., pasislėpęs nuo žmonos.

Vertinant kaltinamojo žmonos R. B. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į jos polinkį ir dėl kitų faktų palankiau nei realybėje liudyti vyro naudai, kas jau vien dėl to verčia abejoti šio kaltinamajam artimo žmogaus, sutikusio duoti parodymus, teikiamų duomenų objetyvumu. Štai R. B., apibudindama savo vyrą aiškino, kad jam šiaip nepriimtina be progos išgėrinėti šiokią darbo dieną, kad tai išskirtinis atvejis. Tuo tarpu liudytojas R. M., charakterizuodamas savo santykius su kaltinamuoju nurodė, jog jie mažiausiais porą kartų per mėnesį išgeria dviese. Liudytoja apklausta policijos tyrėja L. A. taip pat parodė, kad kalbant su Slavikų kaimo žmonėmis, ne vienas jų apibudino V. B. kaip asmenį, piknaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais ir dažnai neblaivų važinėjantį su žemės ūkio technika – ne išimtis buvusi ir ta įvykio diena, kai jis traktoriumi važiavo pirkti svaigalų į parduotuvę ir girtas dirbo, o po to apsivertė. Tyrėjos tvirtinimu, apklausiami žmonės, bijodami nemalonumų ir pykčių su kaimo bendruomenėje įtakinga šeima, atsisakė teikti oficialius parodymus, o policijos pareigūnams kreipusis dėl vaizdo įrašų pateikimo į parduotuvę, paaiškėjo, kad jų nėra išlikę dėl tą dieną neveikusios vaizdo kameros. Tyrėjos vidiniu įsitikinimu, suformuotu iš įvairių šaltinių dautais duomenimis, kaltinamasi tikrai tą dieną vairavo traktorių girtas ir apsivertė. Liudytojos nuomone, net įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos tai patvirtina, nes blaivus traktorininkas negalėjo taip šienauti pievos – žolė nupjauta labai jau nelygiai, šienapjovės užkabinti ir išrausti juodos žemės plotai (2 t., b. l. 33-34).

Specialistu apklaustas Šakių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistas D. R., pateikta išvada (1 t., b. l. 105-107) bei atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus teisme iš esmės patvirtino kaltinimą (2 t., b. l. 25-26). Specialisto įsitikinimu, jeigu traktorius stovi, tai žoliapjovę ir su kranu galima būtų pakelti, – traktoriaus tai neverstų, tokioje situacijoje žmogus savo kūno mase, nebandydamas specialiai apversti, o tik pasilenkdamas, kaip kad ir nurodo kaltinamasis, apversti traktorių galėjo tik tokiu atveju, jeigu traktorius būtų stovėjęs ant pačio skardžio, ant balansavimo ribos. Bet šiuo atveju, sprendžiant pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip nebuvo ir akivaizdžiai didesnė tikimybė, ypač vertinant kitų objektyvių pirminių įrodymų kontekste, kad kaltinamasis turėjo apvirsti traktoriui važiuojant. Specialistas paaiškino, kad iš nuotraukų (1 t., b. l. 20, 7) matosi, kad kardanai netrūkę, tačiau tai priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, nėra užtikrintas įrodymas, jog traktorius turėjo stovėti. Tokio virtimo atveju, pasak specialisto, yra tikimybė, kad traktorius važiavo, tačiau užgeso jam besiverčiant – tokiu atveju kardanas irgi nebūtų trūkęs.

Kaltinamojo V. B. per įvykį gauti sužalojimai galėjo būti esant jam judančioje ir po to apsivertusioje transporto priemonėje – traktoriuje, patvirtina ir teismo specialisto išvada, jog teismo medicinos požiūriu, poodinė kraujosruva kairės šlaunies vidiniame paviršiuje-kelio sąnaryje su pailgos formos prašviesėjimo zona, kuri padaryta gana nemaža jėga, leidžia daryti prielaidą, kad transporto priemonė galėjo judėti, po to verstis (1 t., b. l. 60-61).

Specialistas Deividas Romikaitis ir kaltinamojo gynėjas kaip didžiausią į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darbo trūkumą nurodė aplinkybę, kad pareigūnai nepažiūrėjo ar traktoriaus variklis karštas ar šaltas. Mat dirbant traktoriaus variklis įkaista iki 90 laipsnių temperatūros, po valandos jis gali išskirti kokius 50 laipsnių šilumos. Tokiu atveju aukštos temperatūros turėjo nesijaust prie traktoriaus. Apklausiant teisme liudytoją V. M. teismas akcentavo šį klausimą, į ką liudytoja paaiškino, jog įvykio vietoje visi apklaustini asmenys teigė, kad V. B., pjaudamas žolę stačiame šlaite apvirto – dėl to jai su kolega nebuvo jokio pagrindo detaliau apžiūrėti traktorių (2 t., b. l. 21). Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio vietoje bendraujant su vėliau liudytojais apklaustais asmenimis nebuvo jokios kalbos, kad V. B. nevairavo traktoriaus. Kai policijos pareigūnai buvo prie traktoriaus, tai pareigūnų nuomone, įvykis turėjo būti įvykęs visai neseniai – nors traktoriaus variklio temperatūros nežiūrėjo, nebuvo tam poreikio, nes jautėsi šilto dyzelino kvapas (2 t., b. l. 21-22). Teismo vertinimu, policijos pareigūnų nurodyti argumentai yra logiški ir įtikinantys – tokia nuomonė ir pastebėjimas akivaizdžiai negalėtų būti grįsti dėl mūsų krašto geografinės platumos gegužės pavakario saulės įšildyto variklio, kokią prielaidą daro kaltinamojo gynėjas.

Kaltinamojo gynėjo nurodomi nepakankami policijos pareigūnų veiksmai, jiems atvykus į įvykio vietą, teismo vertintini kaip buvę iš esmės apspręsti tuo metu V. B. ir jo šeimos narių pozicijos neneigti objektyvaus fakto, jog apsivertė neblaivaus kaltinamojo vairuotas, o ne stovintis traktorius. Policijos pareigūnai akcentavo šią aplinkybę kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamajame posėdyje. Nurodyta aplinkybė, kaip ir kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai bei samprotavimai, vertinant bylos įrodymus kiekvieną atskirai, atsietai vienas nuo kito, jų nesujungiant į loginę visumą, nekeičia teismo ištirtų ir sistemiškai įvertintų įrodymų pagrindu padarytos išvados, kad byloje pakanka duomenų dėl kaltinamojo V. B. padaryto nusikaltimo. Vertinant kaltinamojo V. B. paaiškinimus, liudytojų R. M., R. B. ir D. J. parodymus, nustatyti juose prieštaravimai kitoms objektyvioms bylos aplinkybėms įpareigoja teismą abejoti ir vertinti juos kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą. Dėl šių liudytojų parodymų kartu su šiuo nuosprendžiu priimama teismo nutartis pavesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai savo kompetencijos ribose imtis visų įstatymų numatytų priemonių dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu pradėjimo.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo pagrindų

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. B. 2018 m. gegužės 23 d. apie 19.18 val. laukuose vairavo savo traktorių MTZ-50, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujo mėginyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. B. sąmoningai sėdo už traktoriaus vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. B. pripažinti kaltu, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

V. B. administracine tvarka nebaustas (b. l. 131), į psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas.

V. B. nebuvo laikinai sulaikytas, jam nepaskirta jokia kardomoji priemonė.

2018 m. birželio 7 d. nutarimu laikinai apribotos kaltinamojo V. B. teisės į traktorių MTZ-50, nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. (b. l. 134.)

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, gyvenamosios vietos seniūnijos ir bendruomenės charakteristikas – yra pilnametis, vedęs, nedirbantis, turintis II neįgalumo grupę, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, neteistas, iš esmės gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neutraliai, o bendruomenės – teigiamai; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į tai kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad laisvės atėmimo bausmė pirmą kartą teisiamam ameniui būtų pernelyg griežta, kaltinamajam skirtina baudos bausmė, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei įstatymo nustatytas vidurkis.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis traktoriaus MTZ-50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats kaltinamasis V. B., tai yra, kad traktorius buvo eksploatuojamas ir priklauso šiam kaltinamajam, todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, nurodytas traktorius, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuota visais atvejais (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydamas uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas vertina, kadangi administracinių nusižengimų kodekse už lengvesnį nusižengimą (transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas ne daugiau negu 1,5 promilės girtumas) yra numatytas ilgesnis specialiosios teisės atėmimo terminas, o baudžiamoji atsakomybė negali būti švelnesnė už administracinę atsakomybę, todėl kaltinamajam tikslinga uždrausti vairuoti transporto priemones ilgesniam terminui nei BK 68 straipsnyje numatytas minimalus 1 m. terminas.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neskirtina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 90 MGL (4 500 eurų) bauda.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi konfiskuoti kaltinamajam V. B. priklausantį traktorių MTZ-50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti ir esantį R. B. žinioje, traktoriaus techninį pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninį apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), esančius voke Nr. 1, baudžiamosios bylos 1 t. pabaigoje.

V. B. vardu išduotą traktorininko pažymėjimą MB Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke Nr. 1, baudžiamosios bylos 1 t. pabaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti institucijai, išdavusiai traktortininko pažymėjimą.

ERGO draudimo poliso kopiją, esančią voke Nr. 1, baudžiamosios bylos 1 t. pabaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.