- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-204-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00032-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- R. B., D. J., R. M.
- Kategorijos
- 1.2.6.2.1Prekyba žmonėmis (BK 147 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. J. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. B., D. J., R. M., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min. metu, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdama tikslą padėti kaltinamajam savo vyrui V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. traktoriumi 2018 m. gegužės 23 d. žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.
2. D. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min. metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, o kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.
3. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio, vykusio nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. 5 min. metu, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam V. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, melagingai parodė, kad V. B. 2018 m. gegužės 23 d. traktoriumi žolę pjovė blaivus, dar iki 18 val. traktorių paliko pjaunamoje pievoje, ant šlaito, nes pasibaigė degalai, po to jis su V. B. gėrė alkoholį, gerdamas matė šlaite stovintį į dešinę pasvirusį traktorių, todėl kai traktorius apvirto V. B. traktoriaus nevairavo, kai įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 18 min. V. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir važiuodamas traktoriumi apvirto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: R. B. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudą; D. J. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudą; R. M. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL baudą.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikti visi reikiami duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, tačiau juos teismas vertino selektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus ir padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydamas būtinojo subjektyviosios nusikaltimo sudėties elemento - tiesioginės tyčios. Pirmos instancijos teismas išėjo už kompetencijos ribų - revizavo įsiteisėjusį nuosprendį ir nustatė kardinaliai priešingas aplinkybes.
4.2. Skunde teigiama, kad teismas iškraipė bylos duomenis, tai yra nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, pvz.: vertindamas R. B. ir D. J. parodymų, dėl to, kad traktoriaus variklis nebuvo karštas, pagrįstumą, nustatė, kad traktorius važiavo neilgą laiko tarpą, kadangi traktorius jau stovėdamas ant šlaito buvo pasviręs. Kad V. B. važiavo nedidelę lauko atkarpą netiesiogiai įrodo ir kaltinamųjų parodymai, kuriuose užfiksuota, kad atbėgę į įvykio vietą apvirtusį traktorių rado praktiškai toje pačioje vietoje kur jį ir buvo matę. Kai tuo tarpu nuosprendyje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad traktorius nebuvo paliktas stovėti ant šlaito, jis virto vairuojamas neblaivaus V. B.. Vertindamas R. B., D. J., R. M. parodymus, nurodo, kad net ir kruopščiai suderintuose parodymuose neišvengta akivaizdžių prieštaravimų detalėse ir nurodo konkrečius prieštaravimus, o šioje byloje teismas daro kardinaliai priešingas išvadas - kaltinamųjų parodymai duoti bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, sutampa esminėmis aplinkybėmis.
4.3. Prokuroras pažymi, jog teismas nurodė, kad nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo laukuose, kai 2018-05-23 19 val. 18 min. V. B. įvykdė nusikaltimą. Jie teigė, kad V. B. traktoriaus nevairavo, nes buvo pasibaigę degalai (taip jiems sakė V. B.) ir apskritai jis girtas nevairuoja. Tačiau kaltinamieji ir nėra kaltinami tuo, kad nebuvo įvykio vietoje, kad nematė, negirdėjo vienų ar kitų aplinkybių. Kaltinimo esmė yra tai, kad jie davė parodymus apie neegzistavusias, išgalvotas aplinkybes, o ne apie realius įvykius, kuriuos stebėti turėjo ribotas galimybes.
4.4. Prokuroro teigimu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nuteistojo V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje aplinkybes. Savo išvadas teismas grindė byloje nustatytais duomenimis: pirminio pranešimo į BPC įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis dėl alkoholio kiekio kraujyje bei sužalojimų V. B. padarymo mechanizmo, liudytojo R. B., policijos tyrėjų R. K., L. A., V. M., specialisto D. R. parodymais. Teismas kategoriškai ir motyvuotai atmetė nuteistojo V. B. pateiktą įvykių versiją. Kaltinamieji R. B., D. J., R. M. davė parodymus, kruopščiai suderintus ir pagrindžiančius V. B. gynybinę versiją, tai yra apie realiai neegzistavusius įvykius. Toje pačioje byloje teismas kaltinamųjų parodymus įvertino kaip nepatikimus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tik siekiant išvengti baudžiamosios, bet ne padedant nustatyti objektyvią tiesą. Kaltinamieji duodami minėto turinio parodymus, kėsinosi į BK 235 straipsniu saugomą vertybę - teisingumą.
4.5. Prokuroras pabrėžia, kad parodymų davimas apie realiai neegzistavusias aplinkybes reikalauja valios ir intelekto į pastangų, tai yra sąmoningai sukurti neegzistuojančios realybės faktus, juos suderinant su gynybine V. B. versija. Tai galima padaryti tik tyčią sąmoningai ir kryptingai veikiant, o ne kaip teismas teigė, sąžiningai suklydus, dėl nematymo, suabsoliutinto išvadų darymo. Kaltinamieji išsigalvodami nerealias aplinkybes negalėjo nesuvokti, kad tai yra ne tiesa. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamųjų psichikos sutrikimus. Parodymus byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jie davė iniciatyviai (iš jų R. B., netgi galėdama dėl šeimos ryšio atsisakyti juos duoti), kas rodo, kad jie norėjo tyrimui ir teismui pateikti informaciją, patvirtinančią V. B. nekaltumą. Neginčijamai nustatytas ryšys tarp kaltinamųjų ir V. B.: R. M. yra V. B. draugas - sugėrovas, D. J. yra V. B. svainis, o kaltinamoji R. B. yra V. B. sutuoktinė. Šie asmenys akivaizdžiai suinteresuoti V. B. galimybe išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks tikslas V. B. šeimoje ir aplinkoje kilo po įvykio vietos apžiūros: R. B. prie policijos tyrėjų pareiškė, kad „reikės samdytis advokatą, kad padėtų tėvą ištraukti iš šios situacijos“.
4.6. Skunde pažymima, kad teismo vidinį įsitikinimą turėtų formuoti tik išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas bei vadovavimasis įstatymu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis. Šios bylos nagrinėjimo metu prokuroras BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškė nušalinimą teisėjai, motyvuodamas tuo, kad teisėją L. M. ir kaltinamųjų gynėją R. V. sieja giminystės ryšys, o tai yra imperatyvus nušalinimo pagrindas. 2019-09-11 neskundžiamą nutartimi teismas nušalinimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad R. V. yra teisėjos tėvo pusbrolis, giminystės ryšys tolimas, jis deklaruotas privačių interesų deklaracijoje, tačiau artimai ir pastoviai su advokatu R. V. ar jo šeimos nariais nebendrauja, esami santykiai yra formalūs. Teismas nutartyje apsiribojo paviršutinišku santykių su minėtu advokatu, apibūdinimu. Nutylėjo apie ankstesnius santykius su R. V.: L. M. dirbo (duomenys neskelbtini), o R. V. buvo kontroliuojančios institucijos- (duomenys neskelbtini); galima jo pareigų ir asmeninių ryšių įtaka L. M. karjerai; būdama (duomenys neskelbtini) keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini) tarnybiniame bute, kuriame tariamai gyveno R. V., turintis namą (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą, išteisintieji R. B., D. J., R. M. prašo skundą atmesti ir nurodo analogiškas aplinkybes, kad nedavė melagingų parodymų, sąmoningai neiškraipė objektyvios tiesos, nenuslėpė jokių realių faktų, nepateikė jokių išgalvotų duomenų, nebuvo jokio susitarimo.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
8. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė į tai, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
10. Teismo nešališkumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Įgyvendinant šio principo reikalavimus viena reikšmingiausių nešališko teismo nuostatų yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus ir teikiant įrodymus, taip pat vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2010).
11. Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-396/2014, 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78) teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).
12. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviąja prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, par. 32).
13. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad teisėją L. M. ir kaltinamųjų gynėją R. V. sieja giminystės ryšys, suponuoja pakankamai pagrįstą išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Taip pat tokios faktinės aplinkybės,- kad L. M. dirbo (duomenys neskelbtini), o R. V. buvo kontroliuojančios institucijos- (duomenys neskelbtini); galima jo pareigų ir asmeninių ryšių įtaka L. M. karjerai; būdama (duomenys neskelbtini) keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini) tarnybiniame bute, kuriame tariamai gyveno R. V., turintis namą (duomenys neskelbtini), - taip pat suponuoja išvadą, kad teismas galėjo būti šališkas, nagrinėdamas bylą.
14. Pažymėtina tai, kad teisėja L. M. savo pareiškime dėl šališkumo (t.2, b. l. 10) yra nurodžiusi, kad giminystės ryšį su advokatu R. V. yra nurodžiusi privačių interesų deklaracijoje. Tai buvo besąlyginis pagrindas nusišalinti nuo šios bylos.
15. LR BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad asmuo negali dalyvauti procese, jei jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Tai yra imperatyvus nusišalinimo pagrindas.
16. Kadangi nuosprendis naikinamas dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kiti prokuroro apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.