Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-252-443/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-30
Bylos Nr.: 1-252-443/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00239-2025-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arturas Rauktys
Kaltinamasis: A. Š., R. D.
Advokatai: Darius Karabinas, Jonas Gaidukevičius

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-252-443/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00239-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.1 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu prokurorui Ramučiui Mickui,kaltinamiesiems A. Š. ir R. D.,

teismo posėdžių salėje dalyvaujant A. Š. gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui ir R. D. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. birželio 16 d. savanoriškai gydėsi reabilitacijos centre LPF „N. A.“, iš kur savavališkai pasišalino, nutraukęs gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, teistas:

1) 2006-07-03 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. subendrinta – 2 m. ir 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

2) 2007-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. subendrinta – 2 m. ir 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 2009-11-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. 10 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

4) 2011-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrinta – 2 m. ir 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

5) 2014-02-07 Kauno apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

6) 2014-10-31 Kauno apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. 12 parų arešto bausme;

7) 2014-12-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 dalį 12 parų arešto bausme;

8) 2016-10-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 12 parų arešto bausme;

9) 2017-02-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta – 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

10) 2017-05-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. subendrinta – 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

11) 2017-06-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. subendrinta – 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

12) 2019-06-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. subendrinta – 18 MGL (900 eurų) bauda;

13) 2019-12-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta – 55 parų arešto bausme;

14) 2019-12-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme;

15) 2020-06-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 4 d. subendrinta – 90 parų arešto bausme;

16) 2020-09-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. subendrinta – 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

17) 2021-06-04 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 1 d. 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

18) 2021-08-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. ir 4 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

19) 2021-12-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 4 d. subendrinta – 10 mėn. ir 20 d. terminuota laisvės atėmimo bausme;

20) 2022-01-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 1 d. subendrinta – 1 m. ir 7 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

21) 2022-02-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. subendrinta – 2 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

22) 2022-02-28 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. subendrinta – 2 m. ir 5 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

23) 2022-04-05 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. subendrinta – 3 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

24) 2024-12-05 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 178 str. 5 d. 26 parų arešto bausme;

25) 2025-02-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 parų arešto bausme; Kauno apylinkės teismo 2025-03-26 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė, paskirta 2024-12-05 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų arešto bausmė;

26) 2025-04-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 7 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2025-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausmė subendrintos, galutinė subendrinta bausmė paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė; bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios, į arešto bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2025-03-26 nutartį, nuosprendis neįsiteisėjęs;

27) 2025-04-29 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, taikytos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs;

28) 2025 m. gegužės 29 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs;

29) 2025 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant jos sąlygas – būti reabilitacijos centre LPF „N. A.“, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 00.00 val. iki 00.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba ilgalaike psichologine socialine reabilitacijos programa, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamosios bylos 1-252-443/2025 nagrinėjimo metu paskutinis nurodytas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs,

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis kardomajame suėmime kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, teistas:

1) 1997-08-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 273 str. 1 d., 273 str. 2 d. ir 274 str. 2 d. subendrinta – 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme su 1 000 LT bauda;

2) 2000-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. subendrinta – 3 m. 2 mėn. ir 6 d. terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 2003-06-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

4) 2003-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d./180 str. 2 d. subendrinta – 4 m. ir 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

5) 2004-02-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta – 5 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

6) 2008-12-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 3 m. ir 1 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

7) 2009-03-25 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. subendrinta – 4 m. ir 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

8) 2010-02-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta – 5 m. ir 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

9) 2011-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (3 epiz.), 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (4 epiz.), 178 str. 1 d. subendrinta – 7 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

10) 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 286 str., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir 289 str. subendrinta – 9 m. terminuota laisvės atėmimo bausme;

11) 2024-02-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 str. 1 d. 50 parų arešto bausme;

12) 2025-05-29 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės

kaltinamieji A. Š. ir R. D. 2024 m. lapkričio 28 d. laikotarpyje nuo 17.28 val. iki 17.46 val. iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 101, Vilkaviškyje, bendrininkaudami dėl svetimo turto pagrobimo, pagrobė du butelius 0,7 litrų talpos su dėžute alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VS“, kurių vieno vertė 42,95 euro, iš viso už 85,90 euro, du butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Courvoisier VS“, kurių vieno vertė 34,95 euro, iš viso už 69,90 euro, du butelius 0,7 litrų talpos su dėžutėmis alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VSOP", kurių vieno vertė 46,95 euro, iš viso už 93,90 euro, du butelius 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Gautier VS cognac“, kurių vieno vertė 19,99 euro, iš viso už 39,98 euro, du butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Bumbu the original rum“, kurių vieno vertė 38,95 euro, iš viso už 77,90 euro;

be to, kaltinamieji A. Š. ir R. D., tęsdami nusikalstamą veiką 2024 m. lapkričio 28 d. laikotarpyje nuo 19.52 val. iki 19.57 val. iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI“, esančios Vytauto g. 101, Vilkaviškyje, bendrininkaudami dėl svetimo turto pagrobimo, pagrobė vieną butelį 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Courvoisier VS“ 24,95 euro vertės, tris butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Martell Cognac VS“, kurių vieno vertė 29,95 euro, iš viso už 89,85 euro, tris butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Moet&Chandon Champagne brut imperial“, kurių vieno vertė 49,95 euro, iš viso už 149,85 euro, keturis butelius 0,7 litrų talpos alkoholinio gėrimo „M. S. malt“, kurių vieno vertė 31,95 euro, iš viso už 127,80 euro, du butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Pommery Champagne brut royal“, kurių vieno vertė 39,95 euro, iš viso už 79,90 euro, du butelius 0,75 litrų talpos alkoholinio gėrimo „G. H. Mumm Cordon rouge brut“, kurių vieno vertė 37,95 euro, iš viso už 75,90 euro ir du butelius 0,5 litrų talpos alkoholinio gėrimo „Cognac Hennessy VS“, kurių vieno vertė 27,95 euro, iš viso už 55,90 euro, tuo bendrininkaudami bendrai pagrobė svetimo turto už 971,73 euro.

Kaltinamieji A. Š. ir R. D. po kaltinamojo akto teisiamajame posėdyje paskelbimo pagal BK 178 straipnio 1 dalį prisipažįsta kaltais visiškai.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. Š. paaiškino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, tai daug labai nepamena ko, bet gali pasakyti, kad kartu su R. D. atėjo į parduotuvę, kartu susikrovė tuos gėrimus, negali pasakyti ar į vežimėlį, ar iš vežimėlio, ar į tašę, ar iš tašės – nes jau laiko daug praėjo. Susidėjo, niekas nematė, niekas nesakė nieko ir išėjo pro kasas nesusimokėję, nes apsaugos darbuotojų nebuvo. Iš anksto čia nebuvo suplanuota kažkas – paprasčiausiai užėjo, niekas nematė, niekas negirdėjo, tai susikrovė ir išėjo pro kasas nesusimokėję. Nepamena, gal pro šalį parduotuvės važiavo ir sustojo – daug laiko praėjo (dėl ko važiavo į Vilkaviškį). Vairavo R. D., kadangi teises turi. Bendravo jis su R. D., pažįstami nuo senų laikų, gal nuo 2011 m. ar 2012 m. – pažįstami ilgą laiko tarpą. Visą laiką eini ten (į parduotuves) ne todėl, kad esi suplanavęs, susitaręs, nes nežinai ar bus apsauga tuo metu, ar bus darbuotojų ar dar kažkas, tai šito negali planuoti. Užėjo eilinį kartą, nėra apsaugos, niekas nesaugo, niekam neįdomu, susidėjo ir išėjo – yra sąlygos, tai ir vagia. Iš kur jis gali atlyginti žalą, jeigu narkotikus vartojo. Neatlyginta žala – sutinka su ieškiniu. Taip, vogti buvo motyvas – reikėjo pinigų narkotikų įsigijimui. Pardavęs pavogtas prekes gauna pinigų narkotikų nusipirkimui, dažniausiai parduoda turguje Kaune praeiviams. Į parduotuvę tikrai nėjo duonos ar sviesto nusipirkti, kodėl būtinai gėrimų? Ten paprasčiausiai darbuotojų ir apsaugos nebuvo, parduotuvės pačios tai leidžia, ten kur alkoholiniai gėrimai yra pardavinėjami, turi būti kontroliuojama viskas, o šito nėra niekada. Savo noru vyko gydytis ir šiuo metu turi neįsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuris turėtų įsiteisėti – negali dabar pasakyti tiksliai, atrodo, už kokių 10 dienų, kur būs įpareigotas čia gydytis. Paskirta bausmė 30 parų arešto, atidedant 9 mėnesiam ir būti “N. A.”, čia, reabilitacijos centre, be intensyvios priežiūros, Kauno apylinkės teismo teisėjo D. R. priimtas toks nuosprendis. Gydymo laikotarpis laukia nuo 12 iki 14 mėnesių, bet tai nereiškia, kad jis baigs gydymo kursą per tokį laiką – čia ne nuo kaltinamojo priklauso, čia viskas priklauso nuo darbuotojų, nuo bendruomenės. Bus žiūrimi ir vertinami kaltinamojo pokyčiai – tada jam bus galimybė suteikta grįžti į pilnavertį gyvenimą, į visuomenę, įsidarbinti. Jeigu dabar jis du mėnesius čia yra, tai nuo metų kažkur gal ir daugiau virš metų čia būsiąs. Šiuo metu jis čia yra nekontaktinėje fazėje (dėl bendravimo su šeimos nariais), nuo 3 iki 4 mėnesių – atsiribojęs šiuo metu savarankiškai nuo visuomenės dėl gydymo priežasčių, neįmanoma jam su niekuo susisiekti, nebent su teismais, prokurorais, ikiteisminio tyrimo tyrėjais, daugiau jis su niekuo negali kontaktuoti. Ikiteisminių tyrimų neturi daugiau nei vieno, bylų dar turi teismuose – nežino kiek, bet kelios bylos dar likusios ir viskas. Taip. pasikeitė jo požiūris į narkotikus, čia jis ir yra tam, kad suprastų, kaip kontroliuoti savo ligą. Atrodo, kad apie tai yra ir atsiųstoje reabilitacijos centro charakteristikoje, kad kaltinamajam yra konstatuoti psichikos sutrikimai, priklausomybės liga jau seniai. Kaltinamojo požiūriu tai faktas, kad yra rezultatai, jis čia randa būdų kaip galima tą priklausomybę kontroliuoti, kaip pakilus norui vartoti galima to išvengti. Priklausomybės liga atsirado nuo narkotikų – gali pasakyti jums, gerbiamas prokurore, kad priklausomybės liga tai nėra narkotikų vartojimas, ar mūsų elgesys, tai yra priklausomybės liga, kuria jis serga. Kaltinamasis 11 metų heroiną atvartojęs sistemingai, pasižiūrėkite į jo teistumus ir suprasite viską. Ne, automobilio palikto ne vietoje be priežiūros paimti negalima, prie ko čia gatvė, nesupranta tokio klausimo – kalbama būtent apie šį parduotuvės epizodą. Negali atsakyti į šį klausimą, atsiprašo (dėl gatvėje stovinčio nesaugomo automobilio paėmimo) (2 t., b. l. 79-80).

Kaltinamasis R. D. paaiškino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu. Kad vogė Vilkaviškyje – neatsimena, net nežino kurioje vietoje ta parduotuvė pagal adresą randasi, teisybę pasakius. Tikriausiai jiedu atvažiavo su mašina, užėjo į parduotuvę, pasižiūrėjo, kad nėra apsaugos ir susidėjo nurodytas kaltinime prekes – pilnai tą pripažįsta. Buvo, aišku, apsvaigęs garantuotai, yra tų epizodų labai daug pas jį, bet būtent šito neatgamina iš to Vilkaviškio. Atvažiavo apsivogti – pasivogti alkoholio. Neatsimena, ar jis pirmas užėjo į parduotuvę. Vairavo automibilį apsvaigęs. “Iki” – pagrindinės parduotuvės, kuriose apsaugos arba nėra, arba dažniausiai nėra. Dėl civilinio ieškinio atlyginimo reikalas nepajudėjęs. Ieškinį pripažįsta visiškai, neigiamai vertina savo nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 81).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti duomenys:

UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu nustatyta, kad atstovas nurodė, jog 2024 m.lapkričio 28 d., apie 17.34 val., iš parduotuvės „IKI Lietuva“ Nr. 618, esančios Vytauto 101, Vilkaviškyje, du vyrai pagrobė: 1) 2 butelius po 0,7 l talpos konjako „COGNAC HENNESSY VS“ su dėžute 40% stiprumo (prekės kodas - 25361), po 42,95 euro vertės, viso už 85,90 euro; 2) 2 butelius po 0,7 l talpos konjako „COGNAC CUORVOISIER VS“ 40% stiprumo (prekės kodas - 42977), po 34,95 euro vertės, iš viso už 69,90 euro; 3) 2 butelius po 0,7 l talpos konjako „COGNAC HENNESSY VSOP SU DĖŽ“ 40% stiprumo (prekės kodas - 51672), po 46,95 euro vertės, viso už 93,90 euro; 4) 2 vnt. butelius po 0,5 l talpos konjako „GAUTIER VS COGNAC“ 40% stiprumo (prekės kodas - 248140), po 19,99 euro vertės, viso už 39,98 euro; 5) 2 butelius po 0,7 l talpos romo „BUMBU THE ORIGINAL RUM“ 40% stiprumo (prekės kodas – 256149), po 38,95 euro vertės, iš viso už 77,90 euro – tuo buvo pagrobta prekių už 367,58 euro (1 t., b. l. 9-11);

UAB „IKI Lietuva“ pareiškimu nustatyta, kad atstovas nurodė, jog 2024 m. lapkričio 28 d., apie 19.52 val., iš parduotuvės „IKI Lietuva“ Nr. 618, esančios Vytauto 101, Vilkaviškyje, du vyrai pagrobė: 1) 1 butelį po 0,5 l talpos konjako „Cognac cuorvoisier VS“ (prekės kodas 11658) už 24,95 euro; 2) 3 butelius po 0,7 l talpos konjako „Martell cognac VS“ (prekės kodas - 21404), po 29,95 euro vertės, iš viso už 89,85 euro; 3) 3 butelius po 0,75 l talpos šampano „Moet&chandon champagne brut imperial“(prekės kodas - 28773), po 49,95 euro vertės, iš viso už 149,85 euro; 4) 4 butelius po 0,7 l talpos vikio „Monkey shoulder malt“ (prekės kodas - 227253), po 31,95 euro vertės, iš viso už 79,90 euro; 5) 2 butelius po 0,75 l talpos šampano „Pommery champagne brut royal“ (prekės kodas – 241282), po 39,95 euro vertės, iš viso už 79,90 euro; 6) 2 butelius po 0,75 l talpos šampano „G. H. Mumm cordon rouge brut“ (prekės kodas - 261663), po 37,95 euro vertės, iš viso už 75,90 euro; 7) 2 butelius po 0,5 l talpos konjako „Cognac hennessy VS“ (prekės kodas - 266656), po 27,95 euro vertės, iš viso už 55,90 euro – tuo buvo pagrobta prekių už 604,15 euro (1 t., b. l. 13-16);

informacija apie pretendentą, anketa – užfiksuota, kad pateiktos trys R. D. fotonuotraukos (1 t., b. l. 56);

informacija apie pretendentą, anketa – užfiksuota, kad pateiktos trys A. Š. fotonuotraukos (1 t., b. l. 97);

tarnybinis S. Ž. pranešimas, kuriuo nustatyta, kad peržiūrėjus prekybos centro „IKI Lietuva“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus matyti, jog vagystes iš prekybos centro vykdė A. Š. ir R. D., kurie yra ne kartą bausti pagal ANK 108 straispnį bei šių asmenų atžvilgiu yra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl analogiškų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 53);

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie pastato, esančio Vytauto g. 101, Vilkaviškis, parduotuvės „IKI Lietuva“ patalpos ir alkoholio skyrius (1 t., b. l. 22-36);

Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti UAB „IKI Lietuva“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti įrašai, kuriuose:

1) įrašu, pavadinimu „618,367,58 11 28 d.“, užfiksuotas prekybos salės vaizdas nuo 2024 m. lapkričio 28 d. 17:28 val., kuriame du vyriškiai įeina į prekybos salę. Vienas pastarųjų, t. y. A. Š., apsirengęs ilgu juodos spalvos paltu, pilkomis kelnėmis juodais batais, juodos spalvos kepure bei ant dešinio peties užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę, kuris pasiima pirkinių krepšelį. Už A. Š. įeina kitas vyriškis su akiniais, atsirengęs tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes bei tamsios spalvos batus, kuris pasiima pirkinių vežimėlį;

2) įrašu, pavadinimu „618, 367,58, 11 28d“, užfiksuotas alkoholinių gėrimų skyrius nuo 17.32 val., kuriame stebimas A. Š. su pirkinių krepšeliu, o antras vyriškis stebimas alkoholinių pirkinių skyrių. Vėliau abu vyriškiai kartu apžiūri prekių lentynas, kalbasi. Apie 17.35 val. A. Š. paima po du butelius su tamsiu ir rausvu skysčiu bei šiuos įsideda į pirkinių krepšelį. Apie 17.35 val. antrasis vyriškis iš kišenės išsiėmęs geltoną krepšį įdeda į pirkinių vežimėlį. Apie 17.35 val. A. Š. išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus. Apie 17.38 val. antrasis vyriškis alkoholinių gėrimų skyrių apžiūri prekes į kurį sugrįžta A. Š., tuomet antras vyriškis iš viršutinės lentynos paima dvi tamsios spalvos pakuotes su prekėmis ir įdeda į vežimėlyje buvusį geltoną spalvos maišelį. Apie 17. 39 val. A. Š. iš lentynos paima šviesios spalvos pakuotę su preke ir atidaręs dėžutę ir iš pastarosios išima butelį, kurį apžiūri. Apie 17.40 val. A. Š. priėjęs prie antrojo vyriškio pirkinių vežimėlio ir į vežimėlyje esantį geltoną maišelį įdeda šviesios spalvos pakuotę su preke. Apie 17.41 val. A. Š. iš viršutinės lentynos paima 1 šviesios spalvos pakuotę su preke, ir ją įdeda į antrojo vyriškio pirkinių vežimėlyje esantį geltonos spalvos maišelį. Apie 17.42 val. A. Š. iš lentynos paima 2 butelius ir įsideda į savo pirkinių krepšelį. Apie 17:43 val. abu vyrai išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus;

3) įrašu, pavadinimu „618, 367,58, 11 28d“, užfiksuota kaip apie 17.36 val. miltų ir konservuotų produktų skyriuje A. Š. atsisega savo kuprinę ir iš dviejų dėžučių išima du butelius ir šiuos su kitais dviem buteliais buvusiais pintinėlėje įsideda į kuprinę, o tuščias dėžutes padeda į lentyną bei į savo kuprinę įsideda 4 butelius buvusius pirkinių krepšelyje. Sudėjęs butelius užsegęs kuprinę šią užsideda ant dešinio peties bei pasiėmė į rankas pirkinių krepšelį ir išeina iš skyriaus;

4) įrašu, pavadinimu „618, 367,58, 11 28 d.“, užfiksuotas parduotuvės įėjimo skyrius. Apie 17.45 val. A. Š. ir antras vyriškis kartu išeina iš parduotuvės. A. Š. išeina su kuprine ant peties, o antrasis vyriškis išeina nešinas geltonos spalvos maišelį;

5) įrašu, pavadinimu „618, 604,15 e, 11 28d“, užfiksuota kaip apie 19:52 val. A. Š. įeina į parduotuvę, o jam iš paskos į parduotuvę įeina ir antras vyriškis su juoda kepure, vilkintis tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnes ir mūvintis tamsios spalvos batus. Antrasis vyriškis paima ir nusineša į prekybos salę pirkinių krepšelį;

6) įrašu, pavadinimu „618, 604,15 e. 11 28 d.“, užfiksuota kaip apie 19.52 val. alkoholinių gėrimų skyriuje A. Š. kartu su antru vyriškiu apžiūrinėja prekes. Apie 19.54 val. A. Š. prieina prie prekių lentynų ir kažką veikia, ką nematyti, tačiau paėmęs prekę įsideda į galimai kurinę;

7) įrašu, pavadinimu „618, 604,15 e., 11 285 d“, užfiksuota kaip apie 19.54 val. A. Š. ir antrasis vyriškis yra alkoholinių gėrimų skyriuje, kuriame A. Š. užsideda kuprinę ant dešinio peties bei į antro vyriškio pirkinių krepšelį įdeda penkis butelius. Tuomet antrasis vyriškis išsitraukęs geltoną krepšį šį uždeda ant prekių, esančių pirkinių krepšelyje. Tuomet A. Š. nuo lentynos paima dar 4 butelius ir šiuos įsideda į savo kuprinę, o antrasis vyriškis dar viena butelį į savo pirkinių krepšelį. Apie 19.55 val. A. Š. iš lentynos paima dar 3 butelius ir šiuos įsideda į savo kuprinę ir šią užsegęs užsideda ant pečių. Nuėję iki galo skyriaus vyriškiai apsisuka ir grįžta į skyriaus pradžią. Vėliau sugrįžus A. Š. iš lentynos paėmęs dar 2 butelius įdeda šiuos į antrojo vyriškio pirkinių krepšelį bei šiuos uždengia geltonu maišeliu. Apie 19:57 val. abu vyriškiai išeina iš alkoholinių gėrimų skyriaus;

8) įrašu, pavadinimu „618, 604,5 e 11 28 d.“, užfiksuota kaip apie 19.57 val. A. Š.su kuprine ant pačių ir antrasis vyriškis su pirkinių krepšeliu, kuriame yra geltonas maišelis, pro apsaugos postą išeina iš parduotuvės (1 t., b. l. 42-46);

Labdaros ir paramos fondo “N. A.” 2025 m. gegužės 23 d. charakteristika Nr. P 1958 A. Š. atžvilgiu, iš kurios matyti, jog kaltinamasis A. Š. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, jam konstatuotas priklausomybės sindromas narkotinėms medžiagoms, tačiau šiuo metu savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 60-62).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal nurodytą BK straipsnį atsako asmuo, kurio pagrobto turto vertė atitinka BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodytą turto vertę, t. y. viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai yra apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-2-1073/2025).

Vagystės objektyvioji pusė apibūdinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Vien tik turto paėmimas negali būti prilyginamas turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, įgijimu. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, tačiau pabrėžiamas ir būtinumas nustatyti subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė atliekamus veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Teismų praktikoje pabrėžiama tai, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, to norėjo arba, kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-511/2024).

Įvertinus pirmiau aptartą kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką bei šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. D. ir A. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi veikos kvalifikavimui neturi įtakos kieno – fizinio ar juridinio asmens turtas yra pagrobiamas (numatytas BK 190 straipsnio sąlygomis), kaip ir neturi reikšmės pagrobtas turtas iš mažą ar didelę apyvartą (ar pelną) turinčios įmonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. Š. ir R. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie kaltinime įvardytu laiku ir vietoje „IKI“ parduotuvės viduje bendrininkaudami dėl svetimo turto pagrobimo, pagrobė iš viso prekių už 971,73 euro. Teismas vertina, kad kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei bausmių skyrimo pagrindų

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamieji R. D. ir A. Š. teisme neneigė padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė aplinkybes, kurios atitiko bylos duomenis ir teismo konstatuotas faktines veikos aplinkybes, todėl yra pagrindas taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019,??? ??? 2K-49-976/2020).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Nors kaltinamieji R. D. ir A. Š. pripažįsta kaltę nurodydami, kad gerai nepamena įvykio, nes tuomet nusikalstamų veikų padarė daug ir jos buvo gana seniai, tačiau reikia jų kaltės pripažinimą vertinti sąžiningu ir nuoširdžiu, kadangi iš tikrųjų dėl daugybės kitų įvykdytų analogiško pobūdžio baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, jie tiksliai negali atsiminti konkrečių aplinkybių. Vis tik reikia laikyti, kad kaltinamieji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).??? Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-199-719/2022).

Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-147-489/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).

Peržiūrėjus parduotuvės vaizdo kamerų įrašus akivaizdžiai ir įtikinamai matyti, kad kaltinamieji R. D. ir A. Š. veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų konkliudentiniai veiksmai patvirtina kaltinamųjų susitarimą daryti vagystę. Konstatuojant bendrininkavimą neturi reikšmės ir įtakos, kad iš anksto, iki nusikalstamų veiksmų pradžios nesitarė daryti nusikalstamą veiką. Tokiu atveju bendrininkų susitarimas įvyko nusikalstamos veikos darymo stadijoje, kad ir staiga kilęs, iki bus užvaldytas svetimas turtas (pagrobti iš parduotuvės alkoholiniai gėrimai). Nusikalstama veika yra padaryta dviejų kaltinamųjų – R. D. ir A. Š., atlikti bendri veiksmai, kurie patvirtina jų veikos bendrumą, susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia arba turėjo suvokti, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Todėl byloje nustatyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

Teismas, šioje byloje skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad jie padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Įvertinamos ir kaltinamųjų asmenybės, o būtent tai, kad jie ne kartą praeityje teisti, bausti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 108-124 ir b. l. 63-43), niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, nusikalstamas veikas darė siekdami prasimanyti pinigų narkotikams įsigyti, nes abu nuo jų priklausomi, duomenų apie kaltinamųjų nepakaltinamumą baudžiamojoje byloje nėra. Nusikalstamos veikos pavojingumas yra pagal pagrobto turto vertę mažesnis, nes pagrobto turto vertė 971,73 euro daug artimesnė nusikaltimo minimaliai ribai (10 MGL), negu atsakomybę kvalifikuojančiam didelės vertės požymiui (virš 400 MGL). Teismas atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai, jog: kaltinamasis A. Š. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, kad jam konstatuotas priklausomybės sindromas narkotinėms medžiagoms, tačiau pagal jau po teisiamojo posėdžio ir iki nuosprendžio paskelbimo iš LPF „N. A.“ elektroniniu paštu 2025 m. birželio 18 d. gautą informaciją, jog A. Š. iki 2025 m. birželio 16 d. savanoriškai gydėsi reabilitacijos centre LPF „N. A.“, iš kur savavališkai pasišalino, nutraukęs gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms; ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika laikytina nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava ir negali būti pripažinta atsitiktine; kaltinamajam ne vieną kartą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos net ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tinkamų išvadų nepadarė, todėl jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skiria 60 parų arešto bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį arešto laiką sumažina vienu tredaliu. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo A. Š. asmenybę, vertina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis R. D. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika laikytina nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava ir negali būti pripažinta atsitiktine. Kaltinamajam R. D. ne vieną kartą už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas – šiuo met, yra kardomajame kalinime, paskirtame kitame ikiteisminiame tyrime.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, registravosi Užimtumo tarnyboje, nusikalstamos veikos pavojingumas yra pagal pagrobto turto vertę mažesnis, sprendžia, kad bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o arešto bausmę.

BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti ( redakcija 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. D. nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl bausmės dydis nustatytinas didesnis už vidurkį, t. y. 60 parų arešto bausmę, reikšmingesnė aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje. Būtent veikdami kaltinamieji kartu pagrobė didesnį kiekį svetimo turto, jų abiejų veiksmų pavojingumas yra didesnis. Aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra mažiau reikšminga, kadangi aplinkybes pripažįsta iš esmės tiek, kiek užfiksuota vaizdo įraše.

Kadangi kaltinamasis R. D. prieš tai ne kartą buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, atliko laisvės atėmimo bausmes, ir išvadų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas, savanoriškai nesiėmė priemonių gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, arešto bausmės atidėjimas jo atžvilgiu nėra taikytinas (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys). Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo R. D. asmenybę, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad R. D. savo kaltę pilnai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 40 parų arešto.

Dėl civilinio ieškinio ir gynėjų atstovavimo išlaidų

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

UAB "IKI Lietuva" pareiškė civilinį ieškinį dėl 971,73 eurų (1 t., b. l. 51-52).

Kaltinamieji su jiems pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsiradusi dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, t. y. dėl jų padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamiesiems R. D. bei A. Š. gynėjais buvo parinkti ir teismo nutartimi paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti atitinkamai advokatai Darius Karabinas ir Jonas Gaidukevičius.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų ir prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad teisinių paslaugų, teikiant antrinę teisinę pagalbą dydis R. D. sudaro 250,13 Eur (2 t., b. l. 68-71), o A. Š. – 166,67 Eur (2 t., b. l. 72-75).

Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios. Kaltinamajam R. D. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje. Kaltinamasis A. Š. savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms LPF “N. A.”, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, visos jo gaunamos pajamos – socialinė pašalpa. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo R. D. laisvė buvo suvaržyta, taikant kardomąją priemonę – suėmimą kitoje baudžiamojoje byloje, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokatų pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam A. Š., kurio laisvė bylos nagrinėjimo metu teisme taip pat buvo suvaržyta savanorišku buvimu LPF “N. A.” įstaigoje, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, taip pat nežinant, kokios pozicijos laikysis kaltinamasis – duos analogiškus parodymus, kaip ir kitas kaltinamasis, ar prieštaraus. Byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nėra pagrindo valstybės turėtas išlaidas kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti priteisti iš šio kaltinamojo.

Kaltinamieji R. D. ir A. Š. laikinai sulaikyti BPK 140 straipsnio tvarka šioje byloje nebuvo, kaip ir jiems nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, netaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti A. Š. galutinę bausmę keturiasdešimt (40) parų arešto.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti R. D. galutinę bausmę keturiasdešimt (40) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. ir R. D. faktinio atlikimo/sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išaiškinti A. Š. ir R. D., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 50–61 straipsniai.

Nuteistasis areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta pats.

Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

Nuteistieji atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 031553542, el. p.: linas.cesnavicius@apn.lt) – pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apskrityje esantys teismai.

Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Civilinio ieškovo UAB "IKI Lietuva" civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti solidariai iš A. Š. ir R. D. civiliniam ieškovui UAB "IKI Lietuva" 971,73 eurų (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 73 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Neišieškoti iš R. D. ir A. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimto R. D. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Arturas Rauktys