- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eI2-147-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00224-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Rolandas Rutė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. (toliau- ir pareiškėjas, ir V. S.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Panevėžio AVPK) 2022 m. birželio 13 d. raštu Nr.50-S-5284(1.30E) „Dėl gauto prašymo (pretenzijos) dėl patirtų išlaidų administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) teisinei pagalbai apmokėti“ įformintą sprendimą (toliau- ir Raštas) ir įpareigoti Panevėžio AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 23 d. prašymą, kuriuo jis prašė atlyginti administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) jo patirtas 750 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 507 straipsnio 1 dalį. Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.50-ANR_N-2805-2021 pareiškėjui paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 507 straipsnio 1 dalį- 175 Eur. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio AVPK.
Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjui surašė naują administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pareiškėjas buvo kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 508 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriasioji tyrėja 2022 m. balandžio 11 nutarimu, vadovaudamasi ANK 591 sraipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) apmokėti jis patyrė 750 Eur išlaidų, kurias sudaro: 300 Eur- skundo teismui parengimas, 200 Eur- atstovavimas Panevėžio apylinkės teismo teismo posėdyje, 250 Eur -atstovavimas Panevėžio AVPK administracinio nusižengimo byloje. Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime patirtų išlaidų atlyginimo 2022 m. gegužės 23 d. prašymu (pretenzija) kreipėsi į atsakovą, prašė atlyginti jo patirtas 750 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (toliau- ir Prašymas). Atsakovas Raštu jo prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas jo prašymą tenkinti atsisakė nepagrįstai, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. kovo 19 d. nutarimu bei jį įgyvendinant pakeistu ANK 666 straipsniu (2022-04-12 redakcija). Nurodė, kad Panevėžio AVPK 2022-04-11 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena jo atsžvilgiu buvo nutraukta, priėmimo metu dar nebuvo pakeistos ANK 666 straipsnio nuostatos (nenumačiusios advokato (advokato padėjėjo) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nenustačius pažeidimo įvykio ar sudėties). Pareiškėjo nuomone, kol įstatymas nebuvo pakeistas, teisės spraga dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo turėjo būti užpildoma taikant Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą tiesiogiai. Nurodė, kad būtinumas atlyginti turėtas išlaidas teisinei pagalbai yra konstitucinis principas, neatsiejamas nuo konstitucinio teisingumo principo, pagal kurį įstatymu turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos atlyginti patirtas išlaidas teisinei pagalbai, nutraukus administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas Raštą, nesivadovavo ir naujausia kasacinio teismo praktika, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintą įstatymo viršenybės ir išsamumo principą, Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinių bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodyta, jog nurodytu atveju taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) nuostatos. Pacitavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, priimto vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, (toliau- ir Rekomendacijos) 4 punktą bei Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.429, (toliau- ir Aprašas) 1 punktą, teigė, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą prašymas atlyginti išlaidas, sumokėtas už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugas, gali būti tenkinamas, jeigu tokios išlaidos yra priteistos teismo. Teigė, kad BPK taip normos taip pat nustato, kad sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo , kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti priima teismas. Rašte aiškiai ir konkrečiai nurodyti jo priėmimo motyvai bei teisinis pagrindas, atsakymas pateiktas nustatytu terminu. Todėl mano, kad Raštas yra pagrįstas ir priimtas tinkamai pritaikius teisinį reglamentavimą, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.50-ANR_N-2805-2021 (2021-08-12 nutarimas) pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 507 straipsnio 1 dalį 175 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 2 d., 17 val.35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“ su priekaba, važiavo pirma eismo juosta; esant kliūčiai pirmoje eismo juostoje įjungė kairį posūkio signalą, rikiavosi į kairę (antrą juostą), tačiau nepraleido į antrą eismo juostą iš anksto persirikiavusio ir ja aju tiesiai važiavusio automobilio „Renault“, ko pasėkoje šis buvo priverstas staigiai stabdyti ir duoti kelią; po įvykio „Renault“ vairuotojai (policijos pareigūnei, dirbančiai pagal grafiką su nežymėtu specialiaisiais ženklais tarnybiniu automobiliu ir vilkinčiai tarnybine uniforma) privažiavus pareikšti pastabas dėl vairavimo ir jas išsakius vairuotojui, „Audi“ vairuotojas necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nurodytais policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu žemino jos garbę ir orumą viešojoje erdvėje. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021-08-12 nutarimu, pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.II-290-928/2021 Panevėžio AVPK 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio AVPK.
Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjui surašė naują administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pareiškėjas buvo kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 508 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjas 2022 m. gegužės 23 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė atlyginti administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) jo patirtas 750 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti: 300 Eur – už skundo teismui dėl 2021-08-12 nutarimo parengimą, 200 Eur- už atstovavimą Panevėžio apylinkės teisme, 250 Eur- už atstovavimą 2022 m. balandžio 11 d. nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2022 m. birželio 13 d. raštu Nr.50-S-5284(1.30E) „Dėl gauto prašymo (pretenzijos) dėl patirtų išlaidų administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) teisinei pagalbai apmokėti“ pareiškėjo 2022 m. gegužės 23 d. prašymą tenkinti atsisakė. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas jį ginčija teisme.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo bylos, iškeltos pareiškėjo atžvilgiu, nagrinėjimo metu (iki 2022 m. gegužės 1 d.) buvo numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reglamentuotas BPK 106 straipsnyje. BPK 106 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai ir konkrečiai įtvirtina advokato darbo apmokėjimo galimybę tik administracinių nusižengimų bylas nagrinėjant teisme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, aiškindamas teisės normas, susijusias su administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybe, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota, taigi, įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Minėtame sprendime LVAT pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). LVAT darė išvadą, kad tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 03 19 nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu taip pat buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo turi būti teikiami bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu (LVAT 2021-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021, 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-102-575/2023 ir kt.).
Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo 2022-04-12 įstatymu Nr.XIV-1011, įsigaliojusiu 2022 m. gegužės 1 d., buvo pakeistas BPK 106 straipsnis: papildytas 3 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį, ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinųjų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat 2022-04-12 įstatymu Nr.XIV-1012, įsigaliojusiu 2022 m. gegužės 1 d. buvo pakeistas ANK 666 straipsnis, papildant jį 2 dalimi, nustatančia, jog tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ir naujai nustatytas (nuo 2022-05-01) aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas nekeičia nuostatos, kad išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti administracinių nusižengimų teisenoje atlyginimas gali būti nustatytas tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teismo procesiniu sprendimu. ANK nenumato galimybės atlyginti atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tuo labiau pateikus prašymą ne šios bylos nagrinėjimo metu, o po administracinio nusižengimo teisenos užbaigimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo sąlygas reglamentuoja ANK, kokia nors kita speciali tvarka, kuria galėtų būti šis klausimas sprendžiamas, nėra nustatyta.
Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio AVPK neturėjo pareigos atlyginti administracinio nusižengimo byloje ROIK:(duomenys neskelbtini) pareiškėjo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl Raštu pagrįstai atsisakė tai padaryti.
Pareiškėjas savo skundą grindžia ir argumentu, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.eA-105-502/2023). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, sprendžia, jog iš jo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas sprendimą, išdėstyti motyvai. Todėl sprendžia, kad ginčijamas Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo panaikinti Raštą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
Pareiškėjo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nustatyto teisinio reglamentavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Reikšdamas tokį prašymą, pareiškėjas jį suformulavo abstrakčiai, neįvardindamas nei konkrečių teisės aktų (jų dalių), kurie galimai prieštarautų Konstitucijai, nei Konstitucijos normų, kurioms galėtų prieštarauti šie aktai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, o ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonės, jog nagrinėjamojoje byloje taikytini teisės aktai galėtų prieštarauti Konstitucijai. Todėl teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.