- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- II-290-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00343-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos poskyrio viršininkės D. Ž. 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu V. S. (toliau – Pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį - 60 Eur dydžio bauda ir ANK 507 straipsnio 1 dalį - 175 Eur dydžio bauda (viso 175 Eur bauda) už tai, kad jis 2021 m. liepos 2 d., 17.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi“ su priekaba, važiavo pirma eismo juosta. Esant kliūčiai pirmoje eismo juostoje įjungė kairį posūkio signalą, rikiavosi į kairę (antrą juostą), tačiau nepraleido į antra eismo juosta iš anksto persirikiavusio ir ja jau tiesiai važiavusio automobilio „Renault“, ko pasėkoje šis buvo priverstas stabdyti ir duoti kelią. Po įvykio „Renault“ vairuotojai (policijos pareigūnei dirbančiai pagal grafiką su nežymėtu specialiaisiais ženklais tarnybiniu automobiliu ir vilkinčiai tarnybine uniforma) privažiavus pareikšti pastabas dėl vairavimo ir jas išsakius vairuotojui, „Audi“ vairuotojas necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais nurodytais policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (eik tu „n...ui“, duche, kauše, man „pochui“, kad tu pareigūnė) gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu žemino jos garbę ir orumą viešojoje erdvėje.
2021 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas V. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos poskyrio viršininkės D. Ž. 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi jis administracinių nusižengimų nepadarė, o skundžiamas nutarimas priimtas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus ir neįvertinus reikšmingų administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti aplinkybių. Skunde pareiškėjas nurodo, jog vyriausiosios patrulės A. B. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl pažeidimo, nurodytos aplinkybės, jog jis vairuodamas automobilį sukėlė avarinę situaciją bei pažemino policijos pareigūnės garbę ir orumą, remiantis kuriomis buvo nustatyti jo tariamai padaryti administraciniai nusižengimai, neatitinka tikrovės ir žeidžia jį kaip asmenį. Jis pareigūnų ar bendruomenės narių atžvilgiu niekada nevartojo ir nevartoja žodžių nurodytų policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, o kaip tik visados laikosi įstatymų, viešosios tvarkos, gerbia bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo byloje vyriausioji patrulė A. B. yra nurodoma kaip nukentėjusioji, taigi jo tariami administraciniai nusižengimai yra nustatyti remiantis nukentėjusiojo asmens, t. y. policijos pareigūnės, kuri yra suinteresuotas administracinio nusižengimo byloje asmuo, tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Vyriausioji patrulė A. B., reikšdama pastabas dėl jo vairavimo, jas reiškė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, jam vairuojant transporto priemonę kėlę įtampą, blaškė kaip vairuotojo dėmesį, kaip asmens atžvilgiu galimai atliko provokuojančius veiksmus, kurie galimai provokavo konfliktinę situaciją. Mano, kad vyriausioji patrulė A. B., dirbdama specialios spalvos nenudažytame ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtame policijos automobilyje, būdama policijos pareigūnė pastabas dėl jo vairavimo privalėjo reikšti kitokiu būdu ir kitoje vietoje, taip kaip nustato teisės aktų reikalavimai. Mano, kad įvykį dėl jo tariamai padarytų administracinių nusižengimų privaloma buvo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti, tuo labiau, kad galimą konfliktą kėlusi šalis yra policijos pareigūnė. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole yra klaidingai nurodyta jam inkriminuojama tariama veika, t. y. kvalifikuojanti teisės norma - ANK 507 straipsnio 1 dalis, nes šiame straipsnyje papildomų dalių ar punktų įtvirtinta nėra. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta tiksli nusižengimo padarymo vieta. Policijos pareigūnai nesiėmė priemonių nustatyti tikslią jam inkriminuojamo tariamo pažeidimo vietą. Jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnio 1 dalyje nors įstatymų leidėjas statutinio pareigūno atžvilgiu veikas yra numatęs ANK 508 straipsnyje. Pažymi, kad skundžiame nutarime nenurodyta kokius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktus pažeidė. Vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas pirma eismo juosta, persirikiavo į antrą eismo juostą įsitikinęs, jog antra juosta laisva, kad persirikiuoti yra saugu, jog nekliudo kitiems eismo dalyviams. Jam persirikiuojant į antrą eismo juostą joje važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Jokių veiksmų, kurie leistų vertinti, kad vairuodamas automobilį pažeidė KET, jog padarė nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, neatliko. Policijos pareigūnės atžvilgiu jokių keiksmažodžiu nevartojo. Policijos pareigūnė prieš jam reikšdama pastabas bei jų reiškimo metu neprisistatė, jam nebuvo žinoma, kad jam pastabas reiškia policijos pareigūnė. Be abejo dėl reiškiamų pastabų išsakė savo nuomonę, tačiau buvo įsitikinęs, kad nuomonę išsako ne policijos pareigūnės atžvilgiu, o kitą transporto priemonę vairavusiam asmeniui. Reikšdamas savo nuomonę dėl pastabų, jokių keiksmažodžių policijos pareigūnės atžvilgiu nevartojo, jokių gestų, ar žodžių kurie galėtų įžeisti policijos pareigūnę, nevartojo, neprovokavo ir nemano, kad įžūliai elgėsi. Mano, kad jis pats policijos pareigūnės buvo provokuojamas, nes pastabos buvo reiškiamos jam vairuojant automobilį, o nesustabdžius, nepaaiškinus kokį galimą KET pažeidimą policijos pareigūnės vertinimu vairuodamas transporto priemonę padarė. Administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad vyriausiajai patrulei A. B. išsakė įžeidžiančius žodžius dėl atliekamų pareigūno funkcijų ar kokiu kitokiu būdu pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, bei papildomai nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d., galėjo būti po 17 val., važiavo link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos „Audi“ automobiliu, kuris priklauso jam, su išsinuomota priekaba. Priekaba buvo tuščia, jos galas buvo pasikėlęs. Iš (duomenys neskelbtini) g., pasuko į (duomenys neskelbtini) g. prie „Rimi“ parduotuvės. Prieš jį važiuojant kitų mašinų nebuvo, jam iš paskos važiavo keletas mašinų. Priešais jį kelyje 100-150 m atstumu pamatė stovintį automobilį su įjungtu avariniu signalu. Jis šią kliūtį aiškiai matė, bei judėdamas į priekį, sumažino greitį, pamatęs, kad antroje juostoje pravažiuoja paskutinis automobilis, jis, rodydamas posūkį, pradėjo sukti ir rikiuotis į kitą eismo juostą. Rikiuojantis į antrą juostą jam reikėjo praleisti dvi lengvąsias ir vieną techninės priežiūros automobilį, toliau nebuvo nei vienos mašinos. Apvažiuodamas automobilį jis stebėjo tiek pirmą, tiek ir antrą eismo juostas bei priekyje savęs artėjančią kliūtį. Antra juosta pravažiavus paskutiniam automobiliui, jis pradėjo manevruoti į antrą juostą. Jo automobiliui ir priekabai jau būnant antroje juostoje, išgirdo prie jo artėjantį automobilį – išgirdo ilgą garsinį signalą. Nesuprato dėl ko buvo tas garsinis signalas, gal buvo adresuotas ne jam. Stabdymo jokio nebuvo, tai būtų girdėjęs. Buvo tikras, kad nieko negalėjo užkliudyti, aplenkęs kliūtį grįžo į savo eismo juostą. Kiek pavažiavus minėtas automobilis sustojo šalia jo lygiagrečiai, jis buvo pirmoje eismo juostoje, o kitas automobilis – antroje. Šis neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, priekyje sėdėjo viena vairuotoja. Tai buvo automobilis „Citroen“, nes jis (automobilis) kaip pravažiavo pro jį, jam iš karto tas ženklas įstrigo, nes mašina, kaip jo kaimyno. Automobilio vairuotoja buvo apsirengusi pilkšva maikute. Išgirdo, kad per langą vairuotoja pradėjo jį auklėti kaip jis važiuoja. Pasisukęs į ją atšovė, kad pasižiūrėtų, kaip ji pati važiuoja. Gal dar kažką vienas kitam sakė, tačiau nesuprato ką, kadangi buvo didelis triukšmas ir jie rėkavo. Pavažiavus šiek tiek toliau ir vėl sustojus pamatė vairuotojai ant peties kryžiaus ženkliuką, jam pasidarė dar bjauriau, kad jį tokiais metodais bando auklėti. Prisimena, jog garsiu tonu pasakė jai pakartodamas, kad kaip ji pareigūnė gali taip elgtis, tačiau ką ji jam atsakė nepamena. Necenzūrinių žodžių jis nevartojo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji nuvažiavo, paskui jis pastebėjo, kad ji padidinusi greitį atsiveja jį ir pradeda važiuoti jam iš paskos. Pavažiavus kiek toliau vėl matė tą pačią moteriškę. Jam paprašius tyrėjo atsukti (duomenys neskelbtini) g. kameros įrašą, jam buvo pasakyta, jog filmuotos medžiagos nėra, ta kamera vaizdo nefiksuoja, tačiau paskui sužinojo, kad ta kamera veikė, bet vaizdo įrašų jau nebebuvo. Kai jis nuvyko dar kartą, jo paklausė ar jis sutinka su pareiškimu, jis atsakė, kad ne. Tada buvo priimtas skundžiamas sprendimas ir jam pasakė, kad negalima nieko papildyti.
Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, (duomenys neskelbtini) g. važiavo antra juosta link (duomenys neskelbtini) g., link šalia esančios degalinės. Priekyje važiavo du lengvieji automobiliai, šalia jos važiavo automobilis su priekaba. Pirmoje eismo juostoje pamatė stovintį automobilį su įjungtu avariniu signalu – kliūtį. Tada persirikiavo į antrą eismo juostą. Persirikiuodama pamatė, kad šalia jos važiavo žalios spalvos „Audi“ automobilis. Jau pravažiavusi priekabą, tuo momentu, matė, kad automobilis „Audi“ gana staigiai pajudėjo. Ji turėjo staigiai stabdyti, tačiau stabdymo žymių nebuvo, nes jos greitis nebuvo didelis. Jeigu nebūtų pristabdžiusi būtų atsitrenkusi į jo kairės pusės dureles. Ji išsigandusi įjungė garsinį signalą. Pavažiavus į priekį, jie susilygino, tarpas tarp jų buvo apie 2 metrus, ji buvo antroje eismo juostoje, tada prasidarė keleivio pusės langą ir paklausė, kaip jis važiuoja, kur jo kultūra. Jis jai kažką atsakė, buvo pakėlusi ranką gestikuliuodama. Ji girdėjo keiksmažodžius. Žmogus gal nematė, kad ji pareigūnė, nematė jos uniformos, todėl ji truputį kilstelėjo petį, parodydama petį. Per priekabą nematė automobilio numerio, todėl ji pasistengė privažiuoti iš paskos. Prieš tarnybą buvo susipažinusi su išdėstymo planu. Žinojo, kur ir ką turi dirbti. Turėjo įjungusi radijo ryšį. Vaizdo kamera nebuvo įjungta, nes ji to neprivalėjo padaryti. Vyko tada su „Renault Fluence“ nežymėtu automobiliu, vykdė neviešą patruliavimą, dirbo viena. Tą dieną buvo su liemene, neuždengiančia pečių, ir maikute. Pasiėmusi raciją bandė pasikviesti kitus patrulius. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojant link (duomenys neskelbtini) g., sustojusi kalbėjo su budėtoju, kuris per raciją jai pasakė, kad surašytų tarnybinį pranešimą. Vykstant tyrimui kalbėjo su M. Č. apie įvykio aplinkybes jo kabinete, kadangi jų kabinetai yra šalia. Aplinkybę, kad įvykio metu ji bendravo su budėtoju sakė tik R. B. Kas atliko jos tarnybinio pranešimo taisymus ji nežino, neatsimena, tačiau jis buvo surašytas tą pačią dieną, kuomet įvyko įvykis. Protokolus ir tarnybinius pranešimus jie palieka, ir atėję tyrėjai susirenka iš atitinkamo taško. Policijoje dirba 4 metus. Mano, kad toje situacijoje pasielgė teisingai. Pamačiusi pažeidimą ji turimomis priemonėmis gali jį fiksuoti, jeigu jų negali panaudoti, tada kreipiasi per raciją ir praneša, jog buvo įvykdytas pažeidimas. Su tuo automobiliu neturėjo teisės stabdyti. Tarnybiniame automobilyje vaizdo registratorius nebuvo. Kreipėsi į budėtojus, kai buvo įžeista, jau pravažiavus sankryžą, o antrą kartą kreipėsi, kai stovėjo aikštutėje. Yra pripažinta nukentėjusiąja, nes buvo įžeista kaip pareigūnė, vartojant necenzūrinius žodžius.
Liudytoja D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba VPK prevencijos poskyrio viršininke. Jai buvo perduota V. S. administracinio nusižengimo byla. Buvo įpareigota priimti nutarimą. V. S. nukentėjusiosios nepažinojo, kaltės nepripažino, teigė, kad byla sufabrikuota, klausė kodėl ji nutarimą priima viena, o ne komisija. V. S. pasakė, kad turi liudytoją, tačiau pareigūnė nematė jokio liudininko, todėl dėl to nieko nebuvo aiškintasi. Jokių kitų prašymų nebuvo. Ji buvo susipažinusi su bylos medžiaga. Nepamena ar supažindino pareiškėją dėl kaltinimo, su jo teisėmis. Aplinkybės buvo aiškiai surašytos tiek V. S. apklausoje, tiek pareigūno nagrinėjančio administracinę bylą tarnybiniame pranešime. Neturi pagrindo netikėti pareigūnais, kurie davė priesaiką tarnybos metu. Surašant nutarimą ji rėmėsi policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, liudytojo M. Č. ir A. B. pranešimais. Nutarimas buvo surašytas pagal kodekso reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su V. S. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2021 m. rugpjūčio 12 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas R. B. teismo posėdžio metu palaikė Institucijos atsiliepimą, prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad buvo pažeisti KET reikalavimai, taip pat įžeidė, pažemino ir įskaudino pareigūnę, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Prašo teismo skundžiamame nutarime paskirtą nuobaudą pagal 417 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą. Dėl policijos pareigūnės įžeidimo pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį vertina kaip techninę klaidą, kadangi kaltinimas yra teisingas, ir siūlo perkvalifikuoti į ANK 508 straipsnį, paliekant nuobaudą, tokią kokia buvo paskirta skundžiamu nutarimu. Šią klaidą pastebėjo tik pateikiant administracinę bylą teismui. Nukentėjusioji nebuvo apklausta, nes jos tarnybinis pranešimas buvo išsamus. Kas taisė šį tarnybinį pranešimą negali pasakyti. Nevertino aplinkybės apie nukentėjusiosios buvimo vietą, kadangi ji buvo maršrute arba vyko į jį. Liudytojo R. G. apklausa atlikta iki praeito teismo posėdžio.
Administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant <...> bylą negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad <...> pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą <...> bylos medžiagą; <...> teisinis reguliavimas <...> įpareigoja <...> pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi, teismo, kaip aktyvaus arbitro vaidmuo neeliminuoja įstatyminės tyrimo įstaigų ir jos pareigūnų pareigos teismui pateikti išsamią ir objektyvią bylos medžiagą, o ir įrodinėjimo našta pagrįsti pažeidėjo kaltę tenka būtent tyrimo įstaigai. Todėl akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai, medžiagoje surinkti duomenys neturi kelti jokių abejonių dėl asmens kaltės, dėl jam inkriminuojamo nusižengimo kvalifikacijos, dėl jo galėjimo būti administracinio nusižengimo subjektu ir tik tada ji gali būti perduota pagal kompetenciją Institucijai ar jos pareigūnui, turinčiam teisę nagrinėti ją. Šiuo atveju, teismo vertinimu, institucijos pateikta medžiaga nėra išsami ir rodo administracinio nusižengimo nutarimą surašiusios institucijos paviršutiniškai atliktą tyrimą.
Visų pirmiausia, kaip ir nurodoma pareiškėjo skunde, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame nutarime nėra vieno iš esminių nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio sudedamųjų elementų – skundžiamame nutarime nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nors iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos l. 2) matyti, jog V. S. galėjo pažeisti KET 101 punkto reikalavimus (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), tačiau skundžiamame nutarime nėra nurodytas nei šis, nei kuris nors kitas teisės aktas ar jo dalis, kurio reikalavimų nesilaikymu būtų kaltinamas pareiškėjas. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, o visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą KET, todėl skundžiamame nutarime nenurodžius kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas buvo nesilaikyta tokiam dokumentui keliamų turinio reikalavimų bei buvo iš esmės suvaržyta pareiškėjo teisė į gynybą.
Be to, skundžiamame nutarime matyti ir tai, jog V. S. buvo nubaustas, be kita ko, už tai, jog jis jam pareikštame administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu pažemino policijos pareigūnės garbę ir orumą. Tokia pareiškėjo veika skundžiamame nutarime kvalifikuota pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, tačiau A. B., už kurios garbės ir orumo pažeminimą buvo nubaustas pareiškėjas, yra statutinė valstybės tarnautoja pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį. Tokiu būdu ši V. S. veika (policijos pareigūnės A. B. garbės ir orumo pažeminimas) turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, tačiau galimai pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, numatantį administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą. Pastebėtina, jog su tokiu skundžiamame nutarime jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutiko ir pats pareiškėjas, nurodydamas, jog ši jo tariamai padaryta veika (policijos pareigūnės A. B. garbės ir orumo pažeminimas) turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Be to, skundo nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovas R. B. taip pat nurodė, jog skundžiamame nutarime nurodytas pareiškėjo padarytos veikos kvalifikavimas dalyje pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį yra klaidingas. Nepaisant to, Institucijos atstovas R. B. teismo posėdžio metu siūlė šį klaidingą veikos kvalifikavimą pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį vertinti tik kaip techninę klaidą, padarytą priimant skundžiamą nutarimą, ir ją ištaisyti perkvalifikuojant pareiškėjui inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį į ANK 508 straipsnio 1 dalį, kartu paliekant už ANK 507 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui nutarimu paskirtą 175 Eur dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui už ANK 507 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 175 Eur dydžio administracinė nuobauda – bauda, buvo paskirta būtent ANK 507 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, kuomet maksimalus administracinės nuobaudos – baudos dydis numatytas ANK 508 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra mažesnis ir siekia 140 Eur. Be to, Institucijos atstovas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas (policijos pareigūnės A. B. garbės ir orumo pažeminimas) buvo netinkamai kvalifikuotas pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, pastebėjo jau pateikiant administracinio nusižengimo bylą teismui, tačiau matyti, jog joks Institucijos prašymas perkvalifikuoti pareiškėjui V. S. inkriminuotą administracinį nusižengimą teismui kartu su administracinio nusižengimo byla pateiktas nebuvo. Be to, skundžiamame nutarime nurodytas klaidingas veikos kvalifikavimas pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, iš esmės galėjo suvaržyti pareiškėjo teisė į gynybą. Nors pats pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį perkvalifikavimo, tačiau matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą tokia galimybė pareiškėjui galėjo būti nežinoma, kadangi skundžiamame nutarime apie tai nieko nepasisakyta.
Pastebima ir daugiau skundžiamo nutarimo neatitikimų tokiems dokumentams keliamiems reikalavimams. ANK 618 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, priimant nutarimą, be kita ko, privalo būti nurodomi ir tokio nutarimo priėmimo motyvai, t. y. turi būti motyvuotai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nepaisant to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jame nėra nurodyti jokie jo priėmimo motyvai, apsiribojant tik pareiškėjui V. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmės nurodymu. Tuo tarpu, skundu pareiškėjas V. S. ginčija nutarimu nustatytas faktines aplinkybes, nurodydamas, jog jis policijos pareigūnės neįžeidinėjo ir jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių nenaudojo, o jo tariamai padaryti administraciniai nusižengimai yra nustatyti remiantis išimtinai nukentėjusiojo asmens, t. y. policijos pareigūnės A. B., kuri yra suinteresuotas administracinio nusižengimo byloje asmuo, tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Skundžiamame nutarime pareiškėjas raštu taip pat buvo nurodęs, jog jis su padarytais administraciniais nusižengimais kategoriškai nesutinka, o jam pareikšti kaltinimai yra išgalvoti ir nepagrįsti. Nors teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž., kuri priėmė skundžiamą nutarimą, nurodė, jog nutarimo priėmimo metu rėmėsi policijos pareigūnės A. B. ir liudytojo M. Č. tarnybiniu pranešimais, skundžiamame nutarime nesant nurodytų jo (nutarimo) priėmimo motyvų, lieka neaišku remiantis kuo buvo pripažinta, jog V. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Be to, iš skundžiamame nutarime užfiksuoto pareiškėjo rašytinio paaiškinimo matyti, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo apklaustas ir paties pareiškėjo žinomas įvykio liudytojas. Iš teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos D. Ž. paaiškinimų matyti, kad šis liudytojas nebuvo apklaustas, nes tokiam liudytojui buvus nenurodė policijos pareigūnė A. B.. Taip pat, matyti, jog prieš priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atlikta ir nukentėjusiąją byloje pripažintos A. B. apklausa, o taip pat liko neįvertintos ir liudytoju administracinio nusižengimo byloje apklausto R. G. apklausos metu nurodytos įvykio aplinkybės, kadangi R. G. apklausa atlikta jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. 2021 m. spalio 5 d. ir apie ją tiek teismui, tiek ir pačiam pareiškėjui tapo žinoma tik skundo nagrinėjimo teisme metu. Matyti, jog šiuo konkrečiu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, liko neįvertintas ne tik pareiškėjo prašymas apklausti įvykio liudytoją, tačiau nebuvo apklausta ir nukentėjusiąja pripažinta A. B. bei nebuvo įvertinti liudytojo R. G. apklausos metu gauti duomenys. Taip pat patvirtinant nukentėjusiosios parodymus Institucija turi galimybę išsireikalauti iš VPK budėtojų įrašą ar kitus duomenis, ar nukentėjusioji kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK budėtojus dėl nagrinėjamų įvykių, jeigu kreipėsi dėl kokių priežasčių, kas buvo pranešta ir kt. Skundžiamame nutarime nenurodžius jo priėmimo motyvų teismas neturi galimybės patikrinti jo teisėtumo ir pagrįstumo kadangi tokiu būdu yra užkertama galimybė įvertinti skundžiamame nutarime nenurodytų motyvų pagrįstumą ir belieka tik spėlioti, remiantis kokiais duomenimis bei argumentais buvo įrodyta pareiškėjo kaltė ir priimtas skundžiamas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo V. S. atžvilgiu surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nėra tinkamas, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Nustatęs pirmiau paminėtus skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindus teismas dėl kitų Pareiškėjo V. S. skundo argumentų nepasisako. Taip pat, pareiškėjo V. S. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas R. R. 2021 m. spalio 6 d. pateikė prašymą dėl jo patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (b. l. 43-48). Prašyme nurodoma, jog advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti pareiškėjas V. S. patyrė 300 Eur dydžio išlaidų už skundo parengimą teismui ir 200 Eur už jo atstovavimą teisme (viso patyrė 500 Eur dydžio išlaidų). Kaip ir teisingai nurodoma pareiškėjo prašyme, vadovaujantis šiuo metu formuojama teismų praktika, esant atvejams, kuomet administracinio nusižengimo bylos procesas yra nutraukiamas ar kaltinamasis yra išteisinamas priimant išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, ar kurio atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, turėtos proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021; 2AT-7-9-303/2021). Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo V. S. atžvilgiu nėra nutraukiama, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl jo patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei šis prašymas yra paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos poskyrio viršininkės D. Ž. 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 507 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą iš naujo tirti bei nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiam policijos komisariatui.
Pareiškėjo V. S. įgalioto atstovo advokato padėjėjo R. R. 2021 m. spalio 6 d. prašymą dėl V. S. patirtų 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.