Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. N., S. V., R. V., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankas „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė pranešimą, jog jokių pretenzijų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neturi.

Suinteresuotas asmuo R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. V. sutuoktinis A. V., gimęs(duomenys neskelbtini). Santuoka tarp M. V. ir A. V. sudaryta(duomenys neskelbtini) Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino 2023 m. lapkričio 7 d. išduoto liudijimo duomenimis dėl A. V., mirusio(duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų A. V. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. V. ir A. V. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: 50,16 kv. m. ploto buto 322/627 dalį, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6,32 kv. m. ploto ūkinio pastato ½ dalį, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini); 0,1109 ha ploto žemės sklypo 162/1109 dalį, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini); 151,52 kv. m. ploto ūkinio pastato 1/12 dalį, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo apie asmens duomenis matyti, jog mirusiojo A. V. paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje, turėjo tris pilnamečius vaikus.

Pareiškėja nurodė, kad dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo laiku nesikreipė į notarų biurą dėl emocinių išgyvenimų netekus sutuoktinio ir teisinių žinių stokos. Be to, ji senyvo amžiaus, sunkiai vaikštanti, sunkiau matanti ir prigirdinti, ji nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais kas taip pat turėjo įtakos, jog laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes galimybės kreiptis į notarą buvo apsunkintos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Palikėjo sutuoktinis pagal CK 5.13 straipsnį paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, tai reiškia, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nagrinėjamu atveju nuo A. V. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.). Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nežinojo tikslaus palikimo priėmimo termino. Po sutuoktinio mirties ją užklupo sveikatos ir gyvenimiškos problemos. Sužinojusi apie praleistą terminą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų. Pažymėtina, jog terminas palikimo priėmimui praleistas labai nežymiai, tik 16 dienų. Palikėjo A. V., mirusio(duomenys neskelbtini), turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatymų reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys, garbingas amžius, sveikatos būklė, teisinių žinių stoka apie palikimo priėmimo termino teisinį reguliavimą ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, spręstina, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Vertinant suinteresuotų asmenų poziciją, tai, kad jie prieštaravimų nepareiškė, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos jos interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti jos(duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.