- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-112-569/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Gabioner Sweden“
- Ieškovas
- V. A., S. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Gabioner Sweden“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5-215/2019 pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5-215/2019 pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovėms priteista 24 134,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 5926,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Teisme buvo gautas atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimas dėl 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė prašė: 1) atnaujinti sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą ir atsakovės pareiškimą priimti; 2) panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; 3) įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, uždarąją akcinę bendrovę „Vytl“; 3) priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad egzistuoja aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, į kai kuriuos iš viso neatsižvelgė ir neanalizavo reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsakovės nuomone, teismas sprendime už akių nepasisakė ir nesprendė klausimo dėl taikytinos teisės ginčui taikymo, nors bylose su užsienio elementu teismas privalo įvertinti ir nustatyti, kurios valstybės teisė bus taikoma nagrinėjamiems teisiniams santykiams. Teismas nepakankamai išanalizavo UAB „Vytl“, kaip darbdavės, prisiimtas pareigas žuvusiems darbuotojams ir nepagrįstai tas pareigas perkėlė atsakovei. Be to, byloje turėjo būti tiriama ne tik, kokius reikalavimus žuvusių asmenų gyvenamoji vieta turėjo atitikti pagal Lietuvos teisės aktus, tačiau turėjo būti analizuojamos ir Švedijos teisės normos, taikomos darbuotojų apgyvendinimui ir jų gyvenimo sąlygoms. Teismas, nepateikdamas jokių argumentų, Švedijos subjekto veiksmų neteisėtumui nustatyti taikė išimtinai Lietuvos teisės aktus ir sprendė dėl atsakovės pareigų žuvusiesiems turinio išimtinai pagal Lietuvos teisės aktų nuostatas. Teismas reikalavimus, keliamus sudegusiam namukui, bei reikalavimus, keliamus žuvusiųjų elgesiui iki gaisro ir jo metu, analizavo tik pagal Lietuvos teisės aktus. Teismas atitinkamai atsakovei nepagrįstai taikė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, 6.284 straipsnyje įtvirtintas pareigas.
4. Atsakovė nurodė, jog sprendime už akių iš viso nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovių glaudžių tarpusavio ryšių su sūnumis egzistavimą. Teismas turėjo pareigą nustatyti individualų kiekvienos ieškovės ryšį su sūnumi ir pagrįsti atitinkamas išvadas byloje esančiais įrodymais. Sprendime už akių glaudaus ryšio egzistavimą teismas pagrindė tik pačių ieškovių parodymais dėl esą išlikusio tampraus dvasinio ir emocinio ryšio, esą buvusio pastovaus bendravimo su sūnumis bei dėl patirtų išgyvenimų ir sveikatos sutrikimo, įvykusių jau po įvykio, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių iš tiesų buvus tokį ryšį, byloje nėra. Teismas, kalbėdamas apie esą glaudų ieškovių ir žuvusiųjų ryšį, remiasi ieškovių patirtais dvasiniais išgyvenimais, paveikta tiek fizine, tiek psichine sveikata, taip pat vienos ieškovių patirtu infarktu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir doktrinoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad turi būti vertinamas glaudus ryšys toks, koks jis egzistavo tarp artimųjų ir žuvusiųjų šiems dar gyviems esant.
5. Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovėms negalėjo būti priteisiama po 150 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp jų ir žuvusių jų sūnų egzistavo artimas, glaudus tarpusavio ryšys, pateisinantis tokio masto kompensacijų priteisimą. Ieškovėms iš atsakovės priteisus po 150 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, ne tik buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, bet ir tokio dydžio kompensacija taikyta kaip sankcija atsakovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad sprendime už akių nepateikta jokių teismo vertinimų ir analizės dėl byloje esančiuose dokumentuose fiksuojamos reikšmingos informacijos apie žuvusiųjų veiksmus iki gaisro ir jo metu, ir kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad žuvusiųjų kaltė nenustatyta. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl pačių žuvusiųjų galimo didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti arba jai padidėti, ar netgi jų kaltės, kas galėjo būti pagrindas teismui spręsti dėl žalos sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo.
7. Atsakovės vertinimu, ieškovės visiškai nepagrindė ir neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, atitinkamai sprendime už akių teismas nepasisakė dėl visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, netyrė ir nepasisakė dėl žuvusių asmenų veiksmų, galimai neatitikusių keliamų reikalavimų dėl saugaus ir rūpestingo elgesio, netyrė, ar nebuvo mišrios kaltės, todėl, atsakovės nuomone, todėl tokio dydžio žalos atlyginimas ieškovių naudai buvo priteistas nepagrįstai.
8. Atsakovė pažymėjo, jog kadangi santykiai atsakovę siejo išimtinai tik su UAB „Vytl“, tačiau teismas priteisė žalos atlyginimą UAB „Vytl“ darbuotojų artimiesiems iš atsakovės, šios bylos kontekste išlieka aktualūs ir atsakovės ir UAB „Vytl“ tarpusavio įsipareigojimų vykdymo ir regreso klausimai, todėl UAB „Vytl“ turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Neįtraukus UAB „Vytl“ trečiuoju asmeniu, teismas neturėjo teisės svarstyti ir pasisakyti dėl paslaugų sutartimi UAB „Vytl“ prisiimtų įsipareigojimų ar įgytų teisių turinio, o kadangi teismas sprendime už akių visgi pasisakė dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų, sprendimas už akių apskritai turėtų būti naikintinas ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Atsakovė akcentavo, jog manė, kad pakanka to fakto, kad civilinėje byloje Lietuvoje atsakove dalyvavo UAB „Vytl“, kuri buvo tiesioginė žuvusiųjų darbuotojų darbdavė ir atsakingas už jų saugumą asmuo, be to, atsakovė žinojo, kad tyrimas baudžiamojoje byloje jos atžvilgiu Švedijoje yra baigtas nenustačius atsakovės kaltės, todėl buvo įsitikinusi, kad į procesą Lietuvoje ji buvo įtraukta vien tik formaliai ir jokių aktyvių procesinių veiksmų jai atlikti nereikia. Jei atsakovė būtų buvusi informuota apie teismo 2019 m. balandžio 16 d. priimtą nutarti, kurios pagrindu atsakovė liko vienintelė atsakovė byloje, ji neabejotinai būtų nedelsusi imtis atitinkamų procesinių veiksmų šioje byloje. Teismas neatliko savo pareigos tinkamai informuoti atsakovę apie byloje atliktą reikšmingą procesinį veiksmą: atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2019 m. balandžio 16 d. nutarti, kuria tenkintas ieškovių prašymas dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Vytl“ atžvilgiu, kas turėjo esminės įtakos atsakovės procesinei padėčiai. Atsakovės neinformavimas apie 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, turinčios svarbią reikšmę procese, priėmimą, sprendimo už akių įteikimas atsakovei, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka, ir nepagrįstas delsimas jį atsakovei įteikti, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių atsakovei galimai taikytas kaip sankcija, o paties sprendimo už akių nepagrįstumas ir neteisėtumas akivaizdžiai prieštarauja teisingo bylos išnagrinėjimo principui.
Atsiliepimas
10. Ieškovės atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė: 1) atmesti atsakovės prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą; 2) atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti visiškai; 3) atsisakyti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Vytl“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
11. Ieškovės nurodė, kad atsakovė, norėdama, kad teismo sprendimas už akių būtų peržiūrėtas, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat visus kitus reikalavimus ir argumentus, paremtus įrodymais, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti reikšmingas bylai aplinkybes, atsakovė pareiškime nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovių nuomone, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visus įrodymus ir kruopščiai juos bei reikšmingas faktines aplinkybes išanalizavo. Teismas visiškai teisingai išsprendė klausimą dėl taikomos teisės ir jurisdikcijos; nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, į žalą padariusio asmens – atsakovės kaltės laipsnį, jos turtinę padėtį ir į tai, kad iš tikro santykiai ieškovių su žuvusiaisiais buvo ypač artimi ir glaudūs.
Šalies argumentai
13. Ieškovės nurodė, kad įsipareigojimus apgyvendinti prisiėmė sau sutartimi atsakovė, o ne UAB „Vytl“, būtent atsakovė tuos įsipareigojimus, kaip buvo nustatyta, vykdė netinkamai, todėl jokio ryšio UAB „Vytl“ su atsakovės nevykdytomis pareigomis nėra, tad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad teismas sprendime už akių pasisakė dėl neįtraukto asmens (UAB „Vytl“) teisių ir pareigų.
14. Ieškovių vertinimu, proceso šalis turi būti informuota apie procesą ir bylos eigą, tai teismas visiškai sąžiningai ir kruopščiai darė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Visos sąlygos, numatytos CPK 285 straipsnyje dėl sprendimo už akių priėmimo, egzistavo, todėl teismas ne tik galėjo, bet ir turėjo šioje byloje priimti sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarta: 1) atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, pareiškimo dėl 2019 m. gegužės 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės V. A. naudai 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės S. G. (R.) naudai 500 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovės teiginį, kad jai nebuvo žinoma, jog byloje liko tik viena atsakovė; kad atsakovei apie teismo procesą buvo žinoma, ieškinys su priedais atsakovei buvo įteiktas tinkamai. Teismas pažymėjo, jog atsakovė buvo pasyvi ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nepaskyrė įgalioto atstovo Lietuvoje dalyvauti nagrinėjant šią bylą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio 2 dalimi, visi kiti dokumentai, skirti atsakovei, buvo paliekami byloje ir laikyti įteiktais. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių sprendimui už akių įteikti, kad atsakovei būtų žinoma apie proceso pabaigą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl nedalyvavo procese, apie kurio pradžią jai buvo pranešta tinkamai.
17. Teismas konstatavo, kad su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atvejis nėra panašus į atsakovės nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl, atsižvelgdamas į naujai susiklosčiusią ekonominę situaciją bei ieškovių patirtus išgyvenimus praradus sūnūs, kurie žuvo didelėse kančiose, ir nebuvo jokios galimybės jiems padėti būtent dėl atsakovės nesudarytų saugių gyvenimo sąlygų, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, priteisė būtent tokią neturtinės žalos sumą. Teismas pažymėjo, kad žuvusiųjų kaltės dėl įvykusio gaisro nenustatė, žuvusiųjų kaltės dėl kilusio gaisro nenustatė ir Švedijos institucijos, o vienintelė gaisro priežastis buvo netvarkingas elektros instaliacijos įvadas, o gaisro mastui – vandens tiekimo sistemos neprijungimas prie išorinių vandens tiekimo tinklų, dėl ko negalėjo veikti automatinės gesinimo sistemos, bei nebuvimas jokių gaisro gesinimo priemonių. Teismas akcentavo, jog ištyrė visas aplinkybes ir įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas, kad būtent atsakovės neatsargūs veiksmai turėjo įtakos gaisrui kilti, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala; kitų įrodymų, kuriais būtų galima priimti kitokį sprendimą, atsakovė nepateikė.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimui taikyta Lietuvos Respublikos teisė, nes turtinė ir neturtinė žala atsirado būtent Lietuvos Respublikoje, o teismingumo klausimas buvo išspręstas aukštesnės instancijos teismo, todėl atsakovės tvirtinimas, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal įvykio vietos valstybę ir taikoma Švedijos teisė, neatitinka tikrovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
20. Skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) „Gabioner Sweden“, AB, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Teismo priimta nutartis neatitinka jos turiniui taikomų kokybės standartų, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Iš teismo priimtos nutarties nėra aišku, kokias faktines aplinkybes teismas nustatė, kadangi iš esmės pažodžiui perrašė šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kurių tam tikra dalis yra net nekorektiška. Teismas, priimdamas nutartį, iš esmės apsiribojo atsakovės argumentų pažodiniu nukopijavimu, atsakovės pateiktų argumentų net nevertindamas bei nepasisakydamas dėl jų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui. Teismas neatliko jokio atsakovės pateiktų argumentų teisinio vertinimo, pateikdamas iš esmės bendro pobūdžio argumentus, analogiškus teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje (dėl atsisakymo atsakovei atnaujinti terminą pareiškimui paduoti dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) nurodytiems argumentams, skirdamas didžiausią dėmesį tik procesinių dokumentų atsakovei įteikimui, o ne sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismo priimta nutartis neatitinka jos turiniui taikomų kokybės standartų, yra nepagrįsta bei nemotyvuota, todėl naikintina.
20.2. Teismas, netenkinęs pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovei pritaikė sankciją už pastarosios pasyvų dalyvavimą procese. Teismas nutartyje itin didelį dėmesį skyrė procesinių dokumentų atsakovei įteikimui bei atsakovės pasyvumui, ignoruodamas bei nepasisakydamas dėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių pateiktų argumentų. Teismas neatsižvelgė bei neanalizavo atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų itin reikšmingų aplinkybių, sprendimo už akių teisėtumą paneigiančių aplinkybių. Atsakovės neinformavimas apie 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, turinčios atsakovei esminę reikšmę procese, priėmimą, sprendimo už akių įteikimas atsakovei tik el. paštu, praėjus net 25 dienoms po sprendimo už akių priėmimo, tokiu būdu pažeidžiant CPK ir Europos Sąjungos teisės akto nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka, ir nepagrįstas delsimas jį atsakovei įteikti, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių atsakovei galimai taikytas kaip sankcija, o paties sprendimo už akių nepagrįstumas ir neteisėtumas akivaizdžiai prieštarauja teisingam bylos išnagrinėjimo principui.
20.3. Teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepasisakė bei nevertino atsakovės pateiktų argumentų bei jų įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
20.4. Teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžius atitinkamos kategorijos bylose. Teismas nevertino byloje esančių dokumentų, reikšmingų neturtinės žalos atsiradimui, neanalizavo žuvusiųjų ir ieškovių tarpusavio ryšio bei kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovių patirtą neturtinės žalos dydį. Atsakovės nuomone, teismo sprendimu už akių ieškovėms priteistos nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo sumos laikytinos kaip sankcija atsakovei už jos nedalyvavimą procese.
20.5. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovei taikytinos teisės. Teismas iš viso sprendime už akių nepasisakė ir nesprendė klausimo dėl taikytinos teisės ginčui taikymo, nors bylose su užsienio elementu teismas privalo įvertinti ir nustatyti, kurios valstybės teisė bus taikoma nagrinėjamiems teisiniams santykiams. Teismas nutartyje nepagrindė argumento, jog byla nagrinėtina pagal Lietuvos teisę.
Atsiliepimas
21. Ieškovės atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo turiniu atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prilygsta apeliaciniam skundui, kuriame atsakovė nepateikė visiškai jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, jog skunde, kaip ir pareiškime dėl už akių peržiūrėjimo, atsakovė pateikia tiktai savo teiginius, t. y. nuomonę, kaip jos manymu turėjo būti išspręsta byla. Teismo nutartis, ieškovių vertinimu, yra motyvuota, išsamiai ir nuodugniai išanalizuotos reikšmingos byloje aplinkybės, atsakovės teiginiai nesudaro jokio pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių. Ieškovės akcentavo, kad teismo nutarties turinys yra įtikinamas, teisingas, teisėtas, nuoseklus bei skaidrus, nutartis yra aiški ir suprantama, turi aiškią struktūrą ir formą, lingvistiškai ir teisiškai korektiška. Be to, teismas nepadarė jokio pažeidimo, nagrinėdamas bylą pagal Lietuvos Respublikos teisę, klausimas dėl jurisdikcijos buvo visiškai išspręstas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį ir į tai, kad iš tikro santykiai ieškovių su žuvusiaisiais buvo ypač artimi ir glaudūs. Ieškovių vertinimu, visos sąlygos, numatytos CPK 285 straipsnyje dėl sprendimo už akių priėmimo, egzistavo, todėl teismas ne tik galėjo, bet ir turėjo šioje byloje priimti sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) „Gabioner Sweden“, AB, atskirasis skundas tenkintinas.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl Telšių apylinės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atsakovė kartu su bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais įrodymais apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiki Švedijos centrinės institucijos duomenys apie dokumentų įteikimą atsakovei.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
26. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5-215/2019 pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo 2019 m. gegužės 16 d. buvo priimtas sprendimas už akių – ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovės „Gabioner Sweden“, AB, ieškovėms priteista 24 134,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat 5926,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
29. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
30. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).
31. Atsakovė atskirajame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovei pritaikė sankciją už pastarosios pasyvų dalyvavimą procese. Atsakovė pažymėjo, kad jos neinformavimas apie 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, turinčios atsakovei esminę reikšmę procese, priėmimą, sprendimo už akių įteikimas atsakovei tik el. paštu, praėjus net 25 dienoms po sprendimo už akių priėmimo, tokiu būdu pažeidžiant CPK ir Europos Sąjungos teisės akto nuostatas, kuriuose numatyta dokumentų įteikimo per centrines tos šalies institucijas tvarka, ir nepagrįstas delsimas jį atsakovei įteikti, leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių atsakovei galimai taikytas kaip sankcija.
32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių ieškinys (taip pat jo vertimas į švedų kalbą su visais priedais) atsakovei buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 1 d., siųsti dokumentai įteikti 2017 m. vasario 2 d. Nagrinėjant bylą, atsakovei buvo siunčiami ir kiti procesiniai dokumentai. 2019 m. balandžio 16 d. bylą nagrinėjantis teismas priėmė nutartį, kuria (be kitų klausimų) tenkino ieškovių prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Vytl“ atžvilgiu, paskyrė kitą teismo posėdį – 2019 m. balandžio 29 d. Pagal civilinės bylos duomenis – ši nutartis bei teismo pranešimas apie 2019 m. balandžio 29 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, buvo išsiųsti 2019 m. balandžio 24 d.
33. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Švedijos centrinės institucijos duomenis apie dokumentų įteikimą, iš kurių nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai (kaip nurodė atsakovė – 2019 m. balandžio 16 d. nutartis, kuri atsakovei buvo išsiųsta 2019 m. balandžio 24 d.) buvo įteikti tik 2019 m. lapkričio 11 d.
34. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, byla buvo išnagrinėta, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. gegužės 16 d. 2019 m. gegužės 16 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovių ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Sprendimas už akių su vertimu į švedų kalbą atsakovei buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 31 d. per centrinę tos šalies instituciją, kuri priėmė atsakovei siųstus teismo procesinius dokumentus 2019 m. birželio 7 d. Pakartotinai minėti procesiniai dokumentai atsakovei teismo buvo išsiųsti elektroniniu paštu 2019 m. liepos 10 d.
35. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei apie pradėtą teismo procesą buvo žinoma, ieškovių ieškinys jai buvo įteiktas 2017 m. vasario 2 d., tad nuo šios dienos atsakovei buvo žinoma apie pradėtą procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
36. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. balandžio 16 d. bylą nagrinėjantis teismas priėmė nutartį, kuria (be kitų klausimų) tenkino ieškovių prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Vytl“ atžvilgiu, paskyrė kitą teismo posėdį – 2019 m. balandžio 29 d. Ši nutartis bei teismo pranešimas apie 2019 m. balandžio 29 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovei „Gabioner Sweden“, AB, į Švediją buvo išsiųsti 2019 m. balandžio 24 d. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo realių galimybių laiku gauti pranešimą apie 2019 m. balandžio 29 d. vyksiantį teismo posėdį ir byla buvo šiame teismo posėdyje buvo nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, įstatymo nustatyta tvarka tinkamai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
37. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
38. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – atsakovei nebuvo tinkamai praneša apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
39. Kita sąlyga, kuriai esant išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
40. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
41. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog teismas, atmesdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepasisakė bei nevertino atsakovės pateiktų argumentų bei jų įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
42. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės išdėstytos aplinkybės (aplinkybės, susijusios ir turėjusios įtakos neturtinės žalos atsiradimui - gaisro priežastis, gaisro mastas, atsakingi subjektai), civilinės atsakomybės sąlygos, neturinės žalos įvertinimo bei priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (žuvusių darbuotojų veiksmai ir neveikimas, kaltė, žuvusiųjų ir ieškovių tarpusavio ryšys, padarytos žalos pasekmės, priteistinas neturtinės žalos dydis atitinkamos kategorijos bylose, priteistino neturtinės žalos dydžio pagrįstumas) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
43. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
44. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė „Gabioner Sweden“, AB, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstė motyvus, dėl kurių, atsakovės vertinimu, teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. nurodė aplinkybes bei pateikė argumentus, kurie, apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
46. Atsakovė atskirajame skunde taip pat pažymėjo, jog teismas sprendime už akių nepasisakė ir nesprendė klausimo dėl taikytinos teisės ginčui taikymo, nors bylose su užsienio elementu teismas privalo įvertinti ir nustatyti, kurios valstybės teisė bus taikoma nagrinėjamiems teisiniams santykiams. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas buvo atsisakęs priimti ieškovių ieškinį ir išaiškinęs ieškovių teisę su ieškiniu kreiptis į Švedijos Karalystės vietos teismą. Ieškovės pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties atsisakyti priimti ieškinį. 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo priimtą nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovių ieškinys buvo priimtas. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylos teismingumo klausimas buvo išspręstas, byla išnagrinėta priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Kartu pažymėtina, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis).
47. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas atnaujintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
49. Tiek ieškovės (atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą), tiek atsakovė (apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 8 d. pateiktame prašyme) pateikė teismui prašymus priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ).
52. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese šiuo atveju išsprendė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas atnaujintinas, bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tad šiuo atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas šiuo atveju dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
53. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.