Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Aurelijai Paškevičienei, Birutei Čyžaitei, Antaninai Antonenko, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei L. A., ieškovių atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovei G. Ž., atsakovės atstovui advokatui Vytautui Gustui išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamos pripažinti iš dalies negaliojančia Kauno apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5836-192/2012 patvirtintos ieškovės G. Ž. ir atsakovės O. P. pasirašytą taikos sutartį, dalyje dėl šios taikos sutarties 2-ojo punkto, t. y. O. P. įsipareigojimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės rytų pusėje esančias tujas sumažinti iki 1,3 m aukščio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5836-192/2012 tarp ieškovės minėtoje byloje G. Ž. ir atsakovės O. P. bei trečiojo asmens L. A. patvirtino taikos sutartį, kurios 2 punkte numatė, kad „atsakovė O. P. įsipareigoja sklypo Ruduokių g. 6, Kaune, šiaurės rytų pusėje esančias tujas sumažinti iki 1,3 m aukščio, o sklypo rytų pusėje esančias tujas – iki 2 m aukščio iki 2012 m. balandžio 20 dienos“ (priedas Nr.I, b.l.104-105 t.I).

CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Bylos nutraukimas reiškia, kad, nors byla užbaigiama šalių tarpusavio kompromiso ir taikaus susitarimo būdu, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo esmės, tačiau laikoma, kad patvirtinus taikos sutartį šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Asmuo siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Be to asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas, todėl turi tik dvi teisėtas vienašališko elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti. Sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, „siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Jei asmuo ginčys sutartį, nepaisydamas nurodytos tvarkos, tai galimi dvejopi teisiniai padariniai. Pirma, jei asmuo ginčys teismo patvirtintą taikos sutartį, remdamasis vien materialiosios teisės nustatytais pagrindais, tai jo pareiškimas bus nepriimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla jau nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Antra, jei pareiškėjas reikalaus atnaujinti procesą, kartu neginčydamas sutarties CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, proceso atnaujinimas bus betikslis, beprasmis, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negalės būti tenkinamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Jeigu teisme nagrinėjamos civilinės bylos šalys taikos sutartį sudaro pačioje civilinėje byloje civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 42 str., 1, 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.), esminiu taikaus šalių ginčo išsprendimo dokumentu tampa ne jų pasirašyta taikos sutartis, o teismo nutartis, kuria minima sutartis patvirtinama (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-355/2010). Tokiu atveju nutartis yra galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama byla. O dėl tokio procesinio sprendimo galiojimo ar negaliojimo gali būti sprendžiama pasinaudojant CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis bei proceso atnaujinimo institutu. Todėl teisme nagrinėjamoje byloje civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama kitoje civilinėje byloje ieškininės teisenos tvarka. Gavęs tokį ieškinį teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Jei tokia aplinkybė nustatoma po ieškinio priėmimo ar apeliacinėje instancijoje, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-91-881/2014, 2A-921/2014).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 str. 2 d.). Todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis. Teismo procese nusprendus, jog negalioja dalis šalių pasirašytų taikos sutarties sąlygų, tinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą ir nepavykus atkurti teisinės taikos tarp šalių, teismas turi nutartimi atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį, o jei ji patvirtinta, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinti visą nutarties dalį, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2312/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, suformuotą teismų praktiką civilinė byla Nr.2-3377-848/2015 nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovė atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ginčija tai, kas patvirtinta taikos sutartimi bei naudojasi ne instanciniu teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo būdu ir ne proceso atnaujinimo institutu, o pradedant naują bylą, prašo laikyti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu ir skirti ieškovėms piniginę baudą CPK 95 str. pagrindu.

Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, o iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vien tas atsakovės nurodytas motyvas, kad ieškovės ginčija tai, kas patvirtinta taikos sutartimi bei naudojasi ne instanciniu teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo būdu ir ne proceso atnaujinimo institutu, o pradedant naują bylą, savaime negali būti pagrindu pripažinti jog ieškovės piktnaudžiavo procesu. Ieškovių, kaip ir kiekvieno kito asmens, teisė, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, yra įtvirtinta Konstitucijoje, Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad netinkamai ieškovėms įgyvendinant savo subjektines teises jos piktnaudžiavo procesu, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Nenustačius, kad ieškovės būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ieškovių procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2014-12-11 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. Budreikos kontoros vykdomojoje byloje pagal 2014-11-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-5836-192/2012 dėl taikos sutarties 2 punkto numatyto įpareigojimo sumažinti tujų aukštį iki 1,3 m sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rytų pusėje iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Bylą išnagrinėjus 2014-12-11 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla nutraukta ieškovei grąžintinas 2014-11-17 sumokėtas žyminis mokestis 41,71 Eur (144 Lt) (CPK 87 str. 1 d. 4 p., b.l.6).

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovėms netinkamai įgyvendinant savo subjektines teises, atsakovės patirtos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių (CPK 94 str. 1 d., b.l.58-61, 93-94). CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 94, 98), kuriose bylą pralaimėjusios šalies solidari atsakomybė dėl tokių išlaidų nėra numatyta. Nesant nei teisės normos, nei šalių susitarimo dėl solidarios atsakomybės, ieškovėms dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikoma dalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai iš ieškovių lygiomis dalimis po 600 Eur priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 15,40 Eur, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovių valstybės naudai lygiomis dalimis po 7,70 Eur (CPK 92 str., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą Nr.2-3377-848/2015 nutraukti.

Priteisti iš ieškovės O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 7,70 Eur (septinis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) sumokėtą žyminį mokestį.

2014-12-11 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. Budreikos kontoros vykdomojoje byloje pagal 2014-11-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-5836-192/2012 dėl taikos sutarties 2 punkto numatyto įpareigojimo sumažinti tujų aukštį iki 1,3 m sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rytų pusėje iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.