Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vandens parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. T., J. M., S. T. ir V. T. ieškinį atsakovui UAB „Vandens parkas“ dėl didesnio pavojaus šaltinių padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“, UAB „Švaros biuras“, ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, S. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III .Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog tinkamu atsakovu byloje turėtų būti ir žalą atlyginti UAB „Švaros Biuras“

Apelianto teiginius neva už žalą yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Švaros biuras“, kurio darbuotojai išvalę baseiną, negražino į vietą apsauginių vandens siurblio grotelių kas ir tapo nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalota ieškovė D. T. priežastimi kolegija atmeta. Kasacinis teismas 2012 02 13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas kai žala buvo padaryta kitame taip pat vandens parke atrakcione vandens kaleliuose pasisakė, jog atsakovo vandens parko vykdoma veikla naudojant vandens nusileidimo kalnelį „Bermudai“ yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir todėl taikytinos CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (LAT 2011 11 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Kitaip sakant potencialiai pavojingo įrenginio savininkui (valdytojui) atsakomybė kyla ir nesant jo kaltės, tokia atsakomybė teismų praktikoje dar vadinama griežtąja arba atsakomybe be kaltės, nes jai taikyti įrenginio savininko ar valdytojo kaltės įrodyti nereikia. Įrodinėjamos likusios trys civilinės atsakomybės sąlygos, remiantis CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.249, 270 straipsniais: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veikloje naudotas baseino vandens siurblys atitinka potencialiai pavojingo įrenginio sąvoką. Šiuo atveju apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog buvo eksploatuojamas potencialiai pavojingas įrengimas baseino vandens siurblys be apsauginių grotelių, ko pasėkoje (priežastinis ryšys) į siurblį didele jėga įtraukta vaiko petys ir ranka, sąlygojęs vaiko skendimą, gyvybinių funkcijų praradimą tam tikram laikui, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, lėmęs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl apelianto pareigos atlyginti ieškovų turtinę ir neturtinę žalą pagrįstai rėmė ir faktais, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija ištyrusį ginčo nelaimingą atsitikimą 2014 09 25 nutarimu skyrė apeliantui 22.500,00 Lt baudą už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą (I t., b.l. 55-61), o Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs apelianto skundą administracinėje byloje Nr. eI-5049-484/2015, 2015 11 16 sprendimu minėtą apelianto skundą atmetė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtoje administracinėje byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiomis aplinkybėmis ir išvadomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime konstatavo, kad apeliantas atitinka Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje numatytą paslaugų teikėjo sąvoką, kad pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nuostatas paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Saugi paslauga suprantama kaip paslauga teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą saugos ir sveikatos apsaugos lygį (Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis). Teismas nurodė, kad UAB „Vandens parkas“, eksploatuodamas baseinus ir teikdamas šias paslaugas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad teikiama paslauga būtų saugi, nekeltų nė menkiausios rizikos vartotojui. Teismas nurodė, kad Produktų įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nepaisymas ir kartu nesaugios paslaugos teikimo pripažinimas susietas su Sveikatos apsaugos ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 38 punkto nesilaikymu, t.y. kad vanduo išleidžiamas per angas, kurios turi būti uždengtos grotelėmis, kad ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ar fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems baseinus, baseinų ir pagalbines patalpas bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. Teismas sprendimu konstatavo, kad yra nepagrįstas UAB „Vandens parkas“ teiginys, jog jis nėra atsakingas dėl 2013-08-17 vandens pramogų parke „Vichy“ įvykusio nelaimingo atsitikimo.Minėtame įsiteisėjusiame Vilniaus administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, jog tas faktas kad apeliantas ( UAB „Vandens parkas“) buvo sudaręs atlygintinų paslaugų sutartį su UAB „Švaros biuras“ dėl valymo paslaugų teikimo, nešalina apelianto atsakomybės, nes valymo paslaugas pagal minėtą sutartį teikę trečiasis asmuo šioje byloje UAB „Švaros biuras“ baseino neeksploatavo, o teikė tik valymo ir su tuo susijusias paslaugas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta paslaugų sutarties sąvoka nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai kaip vartotojai paslaugų sutartį sudarė ne su UAB „Švaros biuras“, o su UAB „Vandens parkas“, kuris ir yra galutinis paslaugų teikėjas Produktų saugos įstatymo prasme, laikytinas atsakingu už vartotojams teikiamų paslaugų saugą, taip pat ir už HN 109:2005 38 punkto nuostatos vykdymą, o faktas, kad tarp jų buvo sudaryta sutartis dėl valymo paslaugų atlikimo nereiškia, kad UAB „Vandens parkas“ perdavė UAB „Švaros biuras“ Produktų saugos įstatyme nustatytą pareigą teikti saugias paslaugas ir perkėlė atsakomybę už minėtų pareigų nevykdymą. Teismas konstatavo, kad remiantis Produktų saugos įstatymo atsakomybę už nesaugių paslaugų pateikimą į rinką reglamentuojančiomis nuostatomis, atsakomybės subjektu laikytinas UAB „Vandens parkas“, nes būtent jis privalo užtikrinti teikiamo produkto saugą vartotojui, nepriklausomai nuo sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis. Atsakomybei už pavojingo produkto pateikimą į rinką pasekmės nėra būtinos, jei nustatomos atitinkamos pasekmės (žala vartotojo sveikatai, vartotojas mirė) tai užtraukia griežtesnę atsakomybę už įstatymo pažeidimą (Produktų saugos įstatymo 23 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Vandens parkas“ teikė nesaugią paslaugą ir padarė žalą vartotojo sveikatai. Peržiūrėjęs minėtą sprendimą apeliacine tvarka ir palikęs jį galioti 2016 05 03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2334-575/2016 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos vyriausias administracinis teismas konstatavo, jog CK 6.717 straipsnio 3 dalis numato, paslaugų teikėjui galimybę pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ir tokiu atveju už tinkamą sutarties vykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Be to teismas pažymėjo, kad vandens cirkuliacijos angos buvo neuždengtos ne mažiau nei penkias paras, varžtai ir grotelės buvo paliktos UAB „Vandens parkas“ patalpose, nors tuo metu vandens parke dirbo daugybė UAB „Vandens parkas“ darbuotojų, kurie esant tinkamam darbo organizavimui turėjo objektyvią galimybę tai pastebėti. Įmonėje nebuvo įdiegtos elementarios saugos priemonės, t.y. kiekvieną rytą gelbėtojas nepraplaukdavo pro baseiną ir neapžiūrėdavo stacionarių grotelių, ar nėra gedimų, darbdavys su potencialiai pavojingu įrenginiu veikimo ypatumais darbuotojų nesupažindino, baseinas „Kanojų upė“ neturėjo tikrinimo žurnalo. UAB „Vandens parkas“ netinkamai organizavęs paslaugos teikimą prisidėjo prie lankytojos sužalojimo, UAB „Vandens parkas“ kaltė įrodyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas remdamasis minėtomis įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog 2013-08-17 įvykio aplinkybės, kai baseine esančioje vandens cirkuliacijos angoje buvo nuimtos ir neuždėtos apsauginės grotelės, patvirtina ieškovų teiginį apie Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 10 punkto reikalavimo, kad turi būti tikrinama pramoginių įrenginių ir įrangos būklė, pažeidimą, bei visą eilę Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-30 įsakymu Nr. A1-45 patvirtintų Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą. Tame tarpe: 15 punkto, nustatančio, kad įrenginio savininkas privalo užtikrinti tinkamą pramoginio įrenginio techninę būklę ir saugų jo naudojimą, pažeidimą, 16 punkto nustatančio, kad pramoginiai įrenginiai turi būti naudojami taip, kad atlikdami savo funkcijas, nekeltų pavojaus darbuotojams ir lankytojams ir būtų išvengta, bet kokių nelaimingų atsitikimų per visą numatytą pramoginio įrenginio naudojimo laiką, pažeidimą, 17 punkto numatančio, jog už pramoginiais įrenginiais lankytojams teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę atsako pramoginio įrenginio savininkas, pažeidimą, 37.4 punkto nustatančio, kad

pramoginis įrenginys turi būti vertinamas atliekant techninės būklės tikrinimą po modifikacijos ar remonto, kurio metu buvo atliekamas apkrovų veikiamų konstrukcijų, valdymo sistemos, saugos įtaisų ir kitų saugai reikšmingų pramoginio įrenginio dalių remontas pažeidimą.

Apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria jis grindžia apeliacinio skundo argumentus, neva už žalą šiuo atveju atsakingas trečiasis asmuo UAB „Švaros biuras“ netaikytina sprendžiant šį ginčą, nes apelianto suminėtose nutartyse buvo sprendžiami ginčai dėl pastatų ir įrenginių savininkų ir valdytojų atsakomybės už žalą dėl pastatų ar įrenginių sugriuvimo ar kitokių trūkumų remiantis CK 266 straipsnio nuostatomis, tuo tarpu šioje byloje taikytinos specialiosios CK 270 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kolegija pabrėžia taip pat, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto vartotojoms devynerių metų D. T. ir ją į pramogų parką atlydėjusiai, J. T. suteiktos vandens parko pramogų paslaugos buvo netinkamos kokybės, neatitiko saugos reikalavimų (CK 6.294 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantas ir kaip paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą, tame tarpe žalą (turtinę ir neturtinę) dėl sveikatos sužalojimo (CK 6.292 straipsnio 1 dalis, 6.299 straipsnis).Kolegija pažymi, jog apeliantas yra verslo subjektas teikiantis vandens pramogas, kurios ir jų metu naudojami įrenginiai savaime susijusios su didesniu pavojumi, todėl siekdamas išvengti galimų nuostolių (žalos) atlyginimo ir ginčų su klientais ir veikdamas kaip to reikalauja geroji verslo praktika apeliantas turi įvertinti visas rizikas ir tinkamai apdrausti savo atsakomybę. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto sudarytos draudimo sutartys ir ginčai su draudiku, kaip ir sutartis bei ginčai su trečiuoju asmeniu UAB „Švaros biuras“ dėl valymo paslaugų, yra už šios bylos, sprendžiant ginčą dėl atsakovo atsakomybės dėl ieškovams padarytos žalos, nagrinėjimo ribų ir gali būti aktualūs atsakovui bei tretiesiems ateityje jei atsakovas atlyginęs žalą siektų prisiteisti nuostolių atlyginimą kitose bylose. Neturint jokių duomenų, kad ieškovė D. T. sužalota dėl nenugalimos jėgos arba dėl jos pačios tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei D. T. ir jos artimiesiems turtinę ir neturtinę žalą.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kruopščiai nustatė ir išnagrinėjo visas D. T. padarytos žalos (tiek turtinės tiek neturtinės), kurią privalo kompensuoti atsakovas, dydį įrodančias faktines aplinkybes ir ieškinį šioje dalyje tenkino dalinai. Šiais klausimais nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Nuo 2013 08 20 iki 2013-08-30 D. T. gydyta traumatologijos skyriuje, diagnozavus nepatikslinto nervo sužalojimą peties ir žasto srityje, kaklo, krūtinės, nugaros, kairės rankos hematomą, būklę po skendimo (S 44.9, S 44.8). Nuo 2013-08-30 iki 2013-09-23 jai ligoninėje taikytos I-a ir II-a individualios reabilitacijos programos: kineziterapija, baseinas, ergoterapija, masažas, magnetoterapija, darsonvalizacija, psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo konsultacijos, paciento ir artimųjų mokymas, medikamentinis gydymas. Po reabilitacijos 2013-09-23 išleidžiant D. T. iš ligoninės, rekomenduota tęsti kineziterapiją, stiprinant kairės rankos raumenis, didinant fizinę ištvermę, tęsti ergonomikos elementų taikymą namuose, atlikti pratimus, lavinančius rankų raumenų jėgą, laikytis mitybos, judėjimo, aplinkos higienos rėžimo, vengti fizinės ir psichoemocinės perkrovos, medikamentinis gydymas, pediatro, neurologo sekimas (I t., b.l. 15, 16). 2013-11-11 mergaitė konsultuota psichiatro VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centre, jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F 43.1), rekomenduota teikti individualią psichologinę pagalbą, taikyti užimtumą pagal pomėgius, rekomenduota vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra (I t., b.l. 17, 18). Baudžiamojoje byloje, kurioje UAB „Švaros biuras“ darbuotoja S. R. buvo kaltinta, bet teismo išteisinta pagal BK 229 straipsnį, 137 straipsnio 3 dalį, pateiktoje 2013 10 18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos specialisto išvadoje nustatytas sunkus D. T. sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai: kairio peties, krūtinės ląstos bei kairio žasto minkštųjų audinių (raumenų) suspaudimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimu su plačia difuzine minkštųjų audinių kraujosruva kairiajame petyje, pereinančia į kairio peties sąnario sritį, kairį žastą, nugaros bei krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairę pusę, būklė po skendimo (buvimas po vandeniu, traukimas iš vandens, nesąmoninga būklė, taikyti intensyvūs gaivinimo veiksmai). Visumoje sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes skendimas nukentėjusiajai sukėlė pavojingą, grėsmę gyvybei keliančią būseną (sąmonės praradimas, kvėpavimo ir širdies veiklos nebuvimas, reikalavęs intensyvių gaivinimo veiksmų). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl Ieškiniu prašomos atlyginti ieškovei D. T. 377,32 EUR turtinės žalos, ir išanalizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, kurių kolegija iš naujo neaptaria ir atmetė atsakovo abejones dėl išlaidų pagrįstumo, bei pažymėjo, kad masažų reikalingumą pagrindžia vaiko turėto sužalojimo pobūdis, masažas jai buvo skirtas ir reabilitacijos metu (16 masažų per 23 dienas), teismas taip pat detaliai pasisakė dėl kitų išlaidų ir nustatė, jog byloje rašytiniais įrodymais įrodyta netgi didesnė turtinė žala, tačiau neišeidamas už ieškinio ribų priteisė prašomą sumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi apibrėžiančia neturtinę žalą kaip asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas taip pat laikėsi minėto straipsnio CK 250 straipsnio 2 dalyje suformuluotų reikalavimų nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismas iš dalies sutiko su apelianto teiginiu, kad ieškiniu reikalautos neturtinės žalos atlyginimo dydis (45.000,00 EUR) yra neproporcingas D. T. patirtai neturtinei žalai, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja suformuotai teismų praktikai, įvardijo su kuriais apelianto argumentais ne sutinka mažindamas priteisiamą žalos sumą.Teismas teisingai nurodė, jog apeliantas nepagrįstai atsiriboja nuo vaiko sužalojimo aplinkybių, kad vaikas pramogų parke baseine skendo, kad operatyviai neišjungus vandens siurblio, mergaitė ilgą laiką išbuvo vandenyje (keletą ar net keliolika minučių), kad buvo nustoję veikti jos gyvybinės funkcijos, buvo sustojusi širdies, kvėpavimo veikla, ji buvo netekusi sąmonės ir tik profesionalių medikės veiksmų dėka ištrauktą iš vandens mergaitę pavyko atgaivinti, kolegija pažymi jog teismas teisingai ir pagrįstai mažamečio vaiko organizmo gyvybinių funkcijų nutraukimą, buvimą be sąmonės vandenyje laikė itin didele ir itin rimta intervencija į jos organizmą, kurios pasekmės ateityje ne nuspėjamos. Be to ji nuo mokslo metų pradžios iki pat 2013-09-23 buvo gydoma ir reabilituojama ligoninėje, negyvendama pilnaverčio pagal amžių gyvenimo, negalėdama lankyti mokyklos, bendrauti su draugais ir klasiokais. Iškart po įvykio pristačius D. T. į ligoninę, jos būklė pagal Barthel indeksą įvertinta 60 balais, kas rodo, jog po įvykio ji buvo beveik visiškai priklausoma nuo aplinkinių (nuo 21-61 balų, pagal viešai skelbiamus duomenis apie Barthel indeksą). Sutiktina su teismo išvada jog, 95 balų pagal Barthel indeksą konstatavimas devynerių metų mergaitei po atlikto gydymo ir dviejų individualių reabilitacijų taikymo rodo, kad vaiko organizmo funkcionavimas įvykio metu buvo tiek stipriai paveiktas, kad net po gydymo ir reabilitacijų organizmo funkcionavimas neatsistatė. Mergaitė, sprendžiant pagal viešai skelbiamus duomenis apie Barthel indeksą, liko priklausoma nuo aplinkinių. Ne tik pirminiai medicininiai dokumentai (2013-09-23 išrašas, 2013-11-11 išrašas) liudija apie tai, kad mergaitei išliko neigiamos sužalojimo pasekmės: atsirado tamsos, mažų patalpų baimių, baimė pasilikti vienai, išlieka pasikartojantis nerimas, nuotaikų kaita, mergaitei sunku susikaupti, užmigti, ji kramto nagus, skundžiasi galvos skausmais, 2014 m. pavasarį vaikui prasidėjo galvos svaigulys. Siekiant nustatyti pasikartojančio galvos skausmo priežastį, mergaitei 2015-04-29 atliktas galvos magnetinio rezonanso tomografinis tyrimas, kurio metu nustatyta cista, nurodyta tyrimą periodiškai kartoti. Jai 2015-03-25 diagnozuota neurastenija (I t. , b.l. 18, 19; II t., b.l. 85-87). Taip pat teismas teisingai pažymėjo, jog nors tiesioginių priežastinio ryšio tarp ieškovės D. T. 2013-08-17 sužalojimo ir 2015-04-29 nustatytos galvos smegenų cistos įrodymų nėra, būtina atsižvelgti, kad iškarto po įvykio 2013-08-17 ligoninėje, mergaitei atlikus rentgenologinius kaklo, galvos, krūtinės tyrimus cista nebuvo nustatyta ir remdamasis apie galvos smegenų cistas viešai yra skelbiama, informacija, kad įgytos cistos formuojasi po patirtų galvos traumų, uždegimų, tikėtinai šį sveikatos sutrikimą priskyrė ginčo nelaimingo įvykio pasekmėms. Be to 2015-10-27 iki 2015-10-30 D. T. buvo hospitalizuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriuje dėl galvos svaigulio, dėl po 2013 m. rugpjūčio mėnesio prasidėjusių miego sutrikimų; galutinėje diagnozėje nurodyta: Kraujagysliniai galvos skausmai G.44.1; Antrinė nemiga G47.0; Potrauminio streso sutrikimas (III t., b.l. 76, 77). Ieškovai apeliacinės instancijos teismui yra pateikę papildomus įrodymus, kad dėl minėtų liekamųjų reiškinių galvos skausmo, svaigulio ir kt. simptomų mergaitė buvo hospitalizuota Santariškių klinikose nuo 2016 12 01, išrašyta 2016 12 02. Kolegija sutinka su pirmosios distancijos teismo išvada, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad D. T. išliko tamsos, mažų patalpų baimių, baimė pasilikti vienai, pasikartojantis nerimas, nuotaikos kaita, mergaitei sunku susikaupti, užmigti, ji skundžiasi galvos svaiguliu ir galvos skausmais ir yra nežinoma, kaip šie vaiko 2013-08-07 sužalojimo liekamieji reiškiniai atsilieps vaiko vystymuisi, raidai, asmenybės formavimuisi. Kolegija taip pat pritaria, jog įvykio metu mažametis vaikas turėjo patirti didžiulį šoką, fizinį skausmą, siaubą, po vandeniu, negalėdamas ištrūkti iš jį įsiurbusios angos nuo kelių iki keliolikos minučių trukusio tęstinio pobūdžio žalojančio ir kankinančio poveikio mergaitei metu. Todėl kolegijos vertinimu, teismo priteista atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes, sužalojimo mastą ir neigiamas pasekmes sveikatai, taip pat patirtą dėl įvykio ir sužalojimo šoką, itin didelį stresą, baimę, išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, galimybių sumažėjimą, suma 25.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas vaiko patirtiems išgyvenimams, praradimams, jos sveikatai padarytai žalai.

Vertindamas įvykio metu ieškovės J. M. patirtą žalą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė tapusi kraupaus įvykio su jos anūke liudytoja kai anūkė D. skendo jos akivaizdoje patyrė šoką, stresą, itin didelį emocinį sukrėtimą, baimę, didžiulius neigiamus emocinius išgyvenimus, taip pat ir dėl to, kad gana ilga laiką, kol nebuvo išjungtas vandens siurblys nei ji pati, nei į pagalbą atbėgę parko lankytojai ir gelbėtojai negalėjo mergaitei padėti, ištraukti iš vandens, kai pakankamai ilgą laiką nesulaukė reikiamos pagalbos iš parko darbuotojų, nesugebėjusių operatyviai išjungti vandens siurblio ir taip išlaisvinti į angą įtrauktą vaiko kūno dalį, kai ištraukta iš vandens mergaitė buvo be gyvybės ženklų, kai ji buvo gaivinama. Taip pat pagrįstai tikėtina teismas pripažino ir aplinkybę, jog patirtas įvykio dieną stresas galėjo išprovokuoti komplikacijas dėl akmens šlapimtakyje pajudėjimo, kai 2013-08-18, kitą dieną po įvykio J. M. buvo hospitalizuota dėl stiprių skausmų kairio juosmens srityje, nors nesant tiesioginių įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp patirto streso ir jos gydymo ligoninės stacionare laikotarpyje nuo 2013-08-18 iki 2013-08-23 nustatydamas žalos dydį į šią aplinkybę teismas pagrįstai neatsižvelgė.Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad J. M. gydymasis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre: nuo 2013-09-06 iki 2013-09-16 – Krizių intervencijos skyriuje, o nuo 2013-09-18 iki 2013-12-04 - Krizių intervencijos skyriaus Dienos stacionare yra akivaizdi nelaimingo įvykio su jos anūke pasekmė J. M. psichinei sveikatai dėl anūkės skendimo patirto streso, šoko, baimės ir itin didelių dvasinių išgyvenimų išdavoje, nes iki tol ji niekada nesikreipė į psichiatrus. Pateiktame išraše iš medicininių dokumentų aiškiai nurodoma, kad jos psichikos sveikata pablogėjo po to, kai ji lankėsi su anūke „Vichy“ parke, kur anūkė skendo, kad nuo to laiko stipriai save kaltino dėl to, kad anūkė atsidūrė mirtiname pavojuje, dažnai verkė, nakties metu sunkiai užmigdavo, vartojo vaistus, sapnavo košmarus (susijusius su aplink tysančiais negyvais kūnais). Centre jai diagnozuotas sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų. J. M. VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos dienos stacionare gydyta taip pat nuo 2014-01-06 iki 2014-02-14 ir nuo 2015-02-23 iki 2015-04-07 dėl sunkios užsitęsusios depresijos, gydymas ambulatoriškai buvo tęsiamas iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme momento (III t., b.l. 80-85), pagal naujai pateiktus įrodymus ieškovės depresijos požymiai yra atsinaujinę. Remdamasis šiomis rašytiniais įrodymais paremtais faktais teismas pagrįstai priėjo išvados, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog ieškovės psichinės sveikatos sutrikimas sunkios depresijos forma yra priežastiniame ryšyje su įvykiu, atsakomybė, už kurį ir jo pasekmes tenka atsakovui. Kolegijos nuomone priteistas 15.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas sveikatos sutrikdymui ir patirtiems išgyvenimams.

D. S. ir V. T. priteistos žalos (turtinės ir neturtinės) ir jos dydžio

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos priteistinos D. T. tėvams S. ir V. T. dydį teismas jų prašomą priteisti sumą žymiai sumažino atsižvelgdamas į tai, kad paties 2013-08-17 įvykio vandens parke jie nematė, todėl nepatyrė itin stiprių emocinių ir dvasinių išgyvenimų paties įvykio metu. Tačiau kolegijos nuomone teismas pagrįstai laikė akivaizdžia ir neįrodinėtina aplinkybe, kad jie būdami mažametės dukros tėvai, sužinoję, jog ji skendo, buvo ištraukta iš vandens be gyvybės ženklų ir gaivinama, taip pat patyrė emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą, nežinomybę kaip šis įvykis atsilieps dukros sveikatai. Jiems kaip D. T. tėvams teko rūpintis jos gydymu ir reabilitacija, lankyti vaiką, ligoninėje, pirkti medikamentus, kitus reikmenis. Jiems taip pat teko rūpintis depresija susirgusia J. M..Pažymėtina, jog apeliantas be jokio pagrindo neigia V. T. išlaidas kurui lankant vaiką ligoninėje (I t., b.l. 52), kurias pirmosios instancijos teismas laikė susietomis priežastiniu ryšiu su D. T. 2013-08-17 sužalojimu, už kurį yra atsakingas atsakovas. Teismas pagrįstai pripažino abiejų tėvų patirtą dvasinį sukrėtimą, šoką, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl sužaloto vaiko ir baimę dėl sužalojimo pasekmių vaiko sveikatai ateityje, dėl sužalojimo pasekmių vaiko vystymuisi, raidai, asmenybės formavimuisi, tačiau neturėdamas jokių medicininių duomenų apie tai, kad patirti ir patiriami išgyvenimai atsiliepė ieškovo sveikatai, pagrįstai sprendė, kad 2000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ir adekvatus ieškovo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, patirtiems nepatogumams, susijusiems su dukros bei J. M. gydymu ir priežiūra. Tuo tarpu nustatęs, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad dėl dukros sužalojimo 2013-08-17 vandens parke sutriko S. T. sveikata, jai buvo diagnozuota sunki depresija, po to, kai ieškovė 2013-11-29 kreipėsi į gydytojus dėl nerimo, įkyrių minčių, nuolatinio verkimo po dukros sužalojimo. Ieškovei iki pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas (I t., b.l. 24), o į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės 1631,04 EUR išlaidas gydymuisi VšĮ Senamiesčio psichiatrijos ir psichoterapijos centre, vaistams ir masažams (I t., b.l. 24-26, 28-32, 34-43; t. III,b.l.48-54). Teismas pagrįstai tai pripažino pakankamu pagrindu laikyti, dvasinių išgyvenimų ryšium su dukros sužalojimu, nerimo dėl jos sveikatos ateityje, pasekme, esančia priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais saugumo reikalavimų nesilaikymu, už kurį yra atsakingas atsakovas ir pagrįstai nustatė priteistinas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo sumas

Reziumuojant pasakytina, jog nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius, pirmosios instancijos teismas ne tik adekvačiai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, visiško nuostolių atlyginimo principus ir kriterijus, bet ir pagrįstai atsižvelgė, kad atsakovas yra pelno siekiantis verslo subjektas, kuriam taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurių atsakovas, valdydamas ir savo komercinėje veikloje naudodamas didesnio pavojaus šaltinius, nesilaikė, neužtikrino valdomų didesnio pavojaus šaltinių saugaus veikimo ir į rinką teikė nesaugias paslaugas, kurių pasekmėje ir atsirado žala ieškovams, kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais nesilaikydamas elementarių saugos reikalavimų. Kita šalis yra vartotojai mažametis vaikas ir jo artimieji (močiutė ir tėvai), kurių vaikas ir anūkė atvykęs į pramogų parką dėl atsakovo saugumo taisyklių nesilaikymo atsidūrė mirtiname pavojuje.Kolegija sutinka, kad ieškovams iš atsakovo priteista neturtinė žala yra adekvati ir proporcinga atsakovo neatidumui ir nerūpestingumui, saugos reikalavimų veikloje pažeidimams.Be to kolegija pabrėžia, jog atsakovo veiksmai siekiant išvengti atsakomybės jau po įvykio ir net teismams įsiteisėjusiais sprendimais nustačius, jog įvykio priežastimi tapo būtent atsakovo neteisėtas neveikimas nesilaikant įrengimų eksploatavimo taisyklių, tolesnis savo atsakomybės neigimas taip pat prisidėjo prie ieškovų neigiamų išgyvenimų, jie buvo priversti bylinėtis, iš naujo išgyventi praeities įvykius. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai liudija, kad ne ieškovai, bet atsakovas po įvykio su ieškovais nebendradarbiavo bei neigdamas savo atsakomybę dėl įvykio, nesiekė geranoriškai spręsti žalos atlyginimo klausimo, tuo pačiu atimdamas ir iš ieškovų bendradarbiavimo su atsakovu galimybę.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog priteisiama suma adekvati ir atsakovo UAB „Vandens parkas“, priklausančio UAB „ICOR“ įmonių grupei, turtinei ir finansinei padėčiai, taip pat teisinga. Nėra pagrindo teigti ir kad pirmosios instancijos teismo nustatyti žalos dydžiai neatitinka kasacinio teismo praktikos ar jai prieštarauja. Be to, reikia pažymėti, jog vertinant asmens patirtą žalą teismai atsižvelgia į visą eilę aplinkybių, kurios kiekvienoje byloje susiklosto vis kitaip, todėl kiekvienoje byloje žalos dydis nustatomas pagal toje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes . Be to, apelianto įvardijamos kasacinio teismo nutartys priimtos bylose kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo narinėjamos bylos faktinių aplinkybių iš esmės.Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palieka nepakeistu.Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsniu ieškovo V. T. naudai iš atsakovo priteisiamos jo apmokėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti, sudarančios 304, 50 eurų.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vandens parkas“ juridinio asmens kodas 300023589, atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 304,50 Eu( tris šimtus keturis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.