- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- eA-2334-575/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04532-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- D. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. T., atstovaujamai įstatyminio atstovo V. T., dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 12PS-50 „Dėl UAB „Vandens parkas“ pavojingų paslaugų pateikimo į rinką“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“ paskyrė 22 500 Lt baudą už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Nutarime nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. vandens pramogų parke „Vichy“, esančiame Ozo g. 14C, Vilniuje, priklausančiame uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“ (toliau – ir Pareiškėjas, UAB „Vandens parkas“), baseino „Kanojų upė“ nutekamoji anga, skirta vandens išleidimui, įtraukė devynerių metų D. T., kuri buvo sužalota. Įvykio dieną nutekamoji anga nebuvo uždengta grotelėmis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vandens parkas“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 12PS-50. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsakovas priimdamas skundžiamą nutarimą neteisingai vertino faktines įvykio aplinkybes. Dėl 2013 m. rugpjūčio 17 d. vandens pramogų parke „Vichy“ įvykusio nelaimingo atsitikimo pareiškėjas nėra atsakingas. Šią aplinkybę pareiškėjas grindė atlygintinų paslaugų sutartimi sudaryta 2012 m. kovo 15 d. su uždarąja akcine bendrove „Švaros biuras“ (toliau – UAB „Švaros biuras“), pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo teikti valymo ir kitas susijusias paslaugas vandens pramogų parke „Vichy“, skirti prižiūrėtoją bei vykdyti teikiamų paslaugų kontrolę. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas skirdamas ekonominę sankciją, nenurodė visų atsakomybei kilti būtinų pagrindų. UAB „Vandens parkas“ mano, kad šiuo atveju pareiškėjas kaip paslaugų teikėjas nuo atsakomybės turi būti atleistas vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes teikiamos paslaugos, t. y. teikiamas produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų ir nuo paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN109:2005 (toliau – ir HN 109:2005) 38 punkto reikalavimo nesilaikė UAB „Švaros biuras“ darbuotojai. Skundžiamame nutarime atsakovas nenurodė veiksmo (ar neveikimo), kurį atliko pareiškėjas ir dėl to buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Skundžiamas nutarimas pagrįstas tik Vilniaus visuomenės sveikatos centro prielaidomis. Priežastinis ryšys tarp konkretaus fakto (Produktų saugos įstatymo pažeidimo) ir pasekmių (mažamečio vaiko sužalojimo) nenustatytas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog vartotojai, lankydamiesi vandens pramogų parke ,,Vichy“, sudaro paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vandens parkas“, kuris yra galutinis paslaugų teikėjas Produktų saugos įstatymo prasme, todėl laikomas atsakingu už vartotojams teikiamų paslaugų saugą, taip pat ir už HN 109:2005 38 punkto nuostatos vykdymą. Atsakovo teigimu, vartotojų ir valymo paslaugas vandens pramogų parke teikiančios įmonės UAB „Švaros biuras“ nesieja jokie sutartiniai santykiai ir, šiuo atveju, vadovaujantis Produktų saugos įstatyme atsakomybę už nesaugių paslaugų pateikimą į rinką reglamentuojančiomis nuostatomis, atsakomybės subjektu laikytinas UAB „Vandens parkas“, kuris su UAB ,,Švaros biuras“ sudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojamą paslaugų teikimo sutartį tam, kad jo paties įsipareigojimai vartotojams būtų įvykdyti tinkamai (t. y. būtų atliktos valymo paslaugos, užtikrinančios paslaugų saugą). UAB „Vandens parkas“, būdama galutiniu paslaugos teikėju ir eksploatuodama vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus, neužtikrino, kad būtų laikomasi HN 109:2005 38 punkto reikalavimų, t. y. pateikė į rinką nesaugias paslaugas (vandens išleidimo angos grotelės įvykio metu buvo neuždengtos, ir iki įvykio UAB „Vandens parkas“ darbuotojai netikrino ir nefiksavo patikrinimų žurnale, ar vandens išleidimo anga uždengta grotelėmis), kurių metu buvo sužalota vartotoja, ir tuo pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą.
Trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas V. T. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. vaiką įtraukė baseine „Kanojų upė“ vandens išleidimui skirta anga, kuri nebuvo uždengta grotelėmis. UAB „Vandens parkas“ iki nelaimingo atsitikimo baseinų įrenginių saugos po UAB „Švaros biuras“ atliktų valymo darbų netikrino. Atkreipė dėmesį, kad tik nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Vandens parkas“ pradėjo tikrinti baseinų defektus ir tai fiksuoti baseinų tikrinimo žurnale. Trečiasis suinteresuotas asmuo paslaugų teikimo sutartį sudarė su UAB „Vandens parkas“, o ne su kokia nors kita, šiuo atveju - valymo paslaugas teikiančia įmone. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti savo teikiamo produkto saugą nepriklausomai nuo sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Paslaugų gavėjas nebuvo informuotas, kad UAB „Vandens parkas“ nėra atsakingas už lankytojams teikiamų paslaugų saugą. Tai, kad valymo įmonė, atliekanti baseino priežiūros darbus pagal sutartį su pareiškėja, galimai netinkamai vykdė savo pareigas, nereiškia, jog pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės ir kad baseinai neturi būti kvalifikuojami kaip didesnio pavojaus šaltiniai. Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių aptariamai rizikai minimizuoti ir maksimalių saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja sutartinius santykius su valymo įmone. Iš sudarytos sutarties su valymo įmone matyti, kad visos baseinų grotelės turi būti periodiškai valomos jas nuimant, pareiškėjo pareiga buvo patikrinti, ar valymo bendrovė tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Apie tai, kad grotelės bus valomos pareiškėjos įmonės vadovei buvo žinoma iki nelaimingo atsitikimo, su ja buvo derinamas ir apmokėjimas už šį darbą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje ginčo, kad UAB „Vandens parkas“ eksploatuoja vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus. Taigi, pareiškėjas atitinka Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje numatytą paslaugų teikėjo sąvoką. Pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nuostatas paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Saugi paslauga – suprantama kaip paslauga teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pareiškėjas eksploatuodamas baseinus ir teikdamas šias paslaugas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad teikiama paslauga būtų saugi, nekeltų nė menkiausios rizikos vartotojui.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 38 punkte nurodyta, kad vanduo išleidžiamas per baseino dugne giliojoje ar negiliojoje dalyse esančias angas. Angos turi būti uždengtos grotelėmis. Minėtos higienos normos 2 punkte imperatyviai nurodoma, kad ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ar fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems baseinus, baseinų ir pagalbines patalpas bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. HN 109:2005 38 punkto pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad teikiant vandens pramogų paslaugas UAB “Vandens parkas” priklausančiame “Kanojų upė” baseine grotelėmis nebuvo uždengtos baseino dugne esančios angos, per kurias išleidžiamas vanduo, ko pasėkoje į angą buvo įtrauktas ir sužalotas vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad dėl 2013 m. rugpjūčio 17 d. vandens pramogų parke „Vichy“ įvykusio nelaimingo atsitikimo jis nėra atsakingas, yra nepagrįstas. Atlygintinų paslaugų sutartis, sudaryta 2012 m. kovo 15 d. tarp UAB “Vandens parkas” ir UAB “Švaros biuras” , patvirtina, kad UAB “Švaros biuras” baseino neeksploatavo, o teikė tik valymo ir su tuo susijusias paslaugas pareiškėjui. Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal vartotojo užsakymą suteikti vartotojui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, o vartotojas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamu atveju vartotojas – trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo vardu veikiantys asmenys – paslaugų sutartį sudarė ne su UAB „Švaros biuras“ , o su UAB „Vandens parkas“, kuris ir yra galutinis paslaugų teikėjas Produktų saugos įstatymo prasme ir todėl laikomas atsakingu už vartotojams teikiamų paslaugų saugą, taip pat ir už HN 109:2005 38 punkto nuostatos vykdymą. Nagrinėjamu atveju, būtent pareiškėjas privalėjo užtikrinti teikiamo produkto saugą, nepriklausomai nuo sutarčių sudarytų su trečiaisiais asmenimis.
Ginčijamu nutarimu pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Produktų saugos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip paslaugos teikėjui, paskirta bauda už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Surinktais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikė nesaugią paslaugą ir padarė žalą vartotojo sveikatai.
Pareiškėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, numatytų Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Pareiškėjas neįrodė, jog UAB „Vandens parkas“ pavojingo produkto į rinką nepateikė ar produktas (nagrinėjamu atveju paslauga) tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas vykdydamas ūkinę komercinę veiklą ir teikdamas paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo vykdoma veikla būtų saugi. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad baseino anga buvo atvira, ši anga yra tam tikrame gylyje, už tokių angų priežiūrą, kontrolę atsakingas yra pareiškėjas. Baudos dydis atitinka pažeidimo pobūdį ir yra proporcingas padarytam pažeidimui.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vandens parkas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir UAB „Vandens parkas“ skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 12PS-50 „Dėl UAB „Vandens parkas“ pavojingų paslaugų pateikimo į rinką“ panaikinimo tenkinti. Priteisti iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad Produktų saugos įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. numato, jog „pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių“. „Vichy“ vandens pramogų parko lankytoja buvo sužalota neužtikrinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 38 p. laikymosi. Joje nurodyta, kad vanduo išleidžiamas per baseino dugne giliojoje ar negiliojoje dalyse esančias angas. Angos turi būti uždengtos grotelėmis. Taip pat imperatyviai nurodoma, kad ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ar fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems baseinus, baseinų ir pagalbines patalpas bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę. Lietuvos higienos normos HN 109:2005 38 p. pažeidimas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad teikiant vandens pramogų paslaugas UAB „Vandens parkas“ priklausančiame baseine „Kanojų upė“ grotelėmis nebuvo uždengtos baseino dugne esančios angos, per kurias išleidžiamas vanduo. Dėl šio priežasties vandens pramogų parko lankytoja buvo įtraukta į neuždengtą angą ir sužalota. Pareiškėjas aiškiai ir neabejotinai įrodė, kad pasekmės kilo ir nesaugi paslauga buvo suteikta dėl trečiojo asmens veiksmų, t. y. UAB „Švaros biuras“ veiklos atliekant vandens įsiurbimo įrenginių valymo darbus. UAB „Švaros biuras“ darbuotojai nuėmė apsaugines groteles ir neužtikrino savalaikio jų pritvirtinimo (baseino dugne esančių angų uždengimo) bei niekam (įskaitant pareiškėjo atsakingus darbuotojus) apie tai nepranešė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog Lietuvos higienos normos HN 109:2005 reikalavimai buvo pažeisti (dėl ko buvo suteikta nekokybiška paslauga ir sužalota lankytoja) dėl nuo paslaugų teikėjo (UAB „Vandens parkas“) valios nepriklausančių veiksmų, t. y. dėl UAB „Švaros biuras“ darbuotojų veiksmų. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę pareiškėjui. Nutarimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), kaip to reikalaujama pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad UAB „Vandens parkas“, eksploatuodama vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus neužtikrino, kad būtų laikomasi HN 109:2005 38 punkto reikalavimo, todėl buvo sužalotas vaikas. Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą. Kaip šią pareigą paslaugos teikėjas vykdys, turi teisę rinktis jis pats, t. y. pats užtikrinti saugų paslaugos teikimą arba šios pareigos vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Taigi, šiuo atveju apeliantas UAB „Vandens parkas“ savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė UAB ,,Švaros biuras“, kuri atliko vandens įsiurbimo įrenginių valymo darbus, todėl UAB ,,Vandens parkas“ už šios bendrovės veiksmus atsako kaip už savo. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai).
Tretysis suinteresuotas asmuo D. T., atstovaujama įstatyminio atstovo V. T., prašo UAB „Vandens parkas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-420-957/2015 konstatavo: „<...> atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei įvykio laikotarpiu UAB „Vandens parke“ prieš įleidžiant lankytojus ir paleidžiant cirkuliacinius siurblius būtų kiekvienu atveju išsamiai tikrinamas tokių grotelių bei kitų įrenginių saugumas, nelaimingas atsitikimas taip pat nebūtų įvykęs, jeigu valdymo patalpoje būtų buvęs asmuo, kuris nedelsiant būtų išjungęs siurblį, tokio sunkumo padariniai galimai nebūtų kilę. Vis tik aptariamoje patalpoje nebuvo jokio asmens ir dėl to siurblys savalaikiai nebuvo išjungtas, o šiame vandens parke UAB „Vandens parkas“ generalinės direktorės I. M. įsakymu Nr. VP-87(2) patvirtintas baseinų priežiūros tikrinimo žurnalas, kuriuo „Kanojų upė“ priskiriama baseinams, atsirado 2013 m. rugpjūčio 19 d. reaguojant į jau įvykusį nelaimingą atsitikimą <...>“. Taigi, defektas - vandens nutekamosios angos grotelių nebuvimas joms skirtoje vietoje nebuvo fiksuotas tam skirtame žurnale, taip pat, kad pareiškėjas iki nelaimingo atsitikimo baseinų įrenginių saugos po UAB „Švaros biuras“ atliktų valymo darbų netikrino. Tik nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas pradėjo tikrinti baseinų defektus ir tai fiksuoti baseinų tikrinimo žurnale.
Pareiškėjas, būdamas galutiniu paslaugos teikėju ir eksploatuodamas vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 38 punkto reikalavimo, t. y. pateikė į rinką nesaugias paslaugas (vandens išleidimo angos grotelės įvykio metu buvo neuždengtos, ir iki įvykio pareiškėjo darbuotojai netikrino ir nefiksavo patikrinimų žurnale, ar vandens išleidimo anga uždengta grotelėmis). Dėl šių pažeidimų buvo sunkiai sužalotas tretysis suinteresuotas asmuo. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti savo teikiamo produkto saugą, nepriklausomai nuo sutarčių sudarytų su trečiaisiais asmenimis. Baudžiamąją bylą nagrinėję pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, kuriuose konstatavo, jog sunkių padarinių - trečiojo asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo galima buvo išvengti, jei pareiškėjas būtų vykdęs patikrinimo darbus pareiškėjo eksploatuojamuose baseinuose. Pareiškėjo skundžiamas nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka, nutarimą priėmė ir jį pasirašė tam įgaliotas pareigūnas, nutarime aiškiai dėstomi motyvai bei argumentai, darytina išvada, jog ginčo dokumentas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje įrodyta, kad pareiškėjas UAB „Vandens parkas“, eksploatuodamas vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus, sutinkamai su Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalimi 2013 metų rugpjūčio 17 d. teikė paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui D. T., atstovaujamai įstatyminių atstovų.
UAB „Vandens parkas“, sutinkamai su Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktu (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija), 3 straipsnio 7 dalimi (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) privalėjo teikti vartotojui tik saugią paslaugą, t. y. tokią paslaugą, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pareiškėjas UAB „Vandens parkas“ teikdamas saugią paslaugą, be kita ko, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 38 punkto reikalavimo angas, per kurias išleidžiamas vanduo, uždengti grotelėmis.
Iš byloje esančių įrodymų (nuosprendžio b. l. 27–66, nutarimo e-bylos I t., b. l. 32–38, protokolo e-bylos I t., b. l. 48–50, patikrinimo akto e-bylos I t., b. l. 51-53) seka, kad paslaugos teikėjas UAB „Vandens parkas“ paslaugą D. T. teikė pažeisdamas aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus – t. y. baseine „Kanojų upė“ anga, per kurią išleidžiamas vanduo, nebuvo uždengta grotelėmis, dėl ko į angą buvo įtrauktas vaikas, kuris to pasėkoje patyrė sunkų kūno sužalojimą.
Apeliantas remdamasis Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija), numatančia, kad pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių, teigia, kad Lietuvos higienos normos HN 109:2005 reikalavimai buvo pažeisti (dėl ko buvo suteikta nekokybiška paslauga ir sužalota lankytoja) dėl nuo paslaugų teikėjo (UAB „Vandens parkas“) valios nepriklausančių veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalis numato, kad paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-420-957/2015 (b. l. 27–66, liudytojo R. B., I. Š., R. V. parodymų) ir patikrinimo akto (e-bylos I t., b. l. 51–53), vandens cirkuliacinės angos buvo neuždengtos ne mažiau nei penkias paras, varžtai ir grotelės buvo paliktos UAB „Vandens parkas“ patalpose, nors tuo metu vandens parke dirbo daugybė UAB „Vandens parkas“ darbuotojų, kurie esant tinkamam darbo organizavimui turėjo objektyvią galimybę tai pastebėti. Iš tų pačių įrodymų seka, kad įmonėje nebuvo įdiegtos elementarios saugos priemonės, t. y. kiekvieną rytą gelbėtojas nepraplaukdavo pro šį baseiną ir neapžiūrėdavo stacionarių grotelių, ar nėra gedimų, darbdavys su potencialiai pavojingų įrenginių veikimo ypatumais darbuotojų nesupažindino, baseinas „Kanojų upė“ neturėjo tikrinimo žurnalo. Iš to seka, kad UAB „Vandens parkas“ netinkamai organizavęs paslaugos teikimą prisidėjo prie lankytojos sužalojimo, t. y. UAB „Vandens parkas“ kaltė įrodyta ir bauda sutinkamai su Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1988 redakcija) paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 12PS-50 turinio seka, kad jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka, nutarimą priėmė ir jį pasirašė tam įgaliotas pareigūnas ir jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.