- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- eI-5049-484/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- D. T.
- Advokatai
- Birutė Rutkauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui D. L., atsakovo atstovėms G. P. ir G. N., trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminiam atstovui V. T. (V. T.) ir atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo - D. T.) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau-Tarnyba) 2014-09-25 priėmė nutarimą Nr. 12PS-50 „Dėl UAB „Vandens parkas“ pavojingų paslaugų pateikimo į rinką“, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“ paskyrė 22 500 Lt baudą už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą.
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Vandens parkas“ (toliau - Pareiškėjas, UAB „Vandens parkas“) nesutiko su Tarnybos 2014-09-25 nutarimu Nr. 12PS-50 ir skundu teismui prašė jį panaikinti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, atsakovas priimdamas skundžiamą nutarimą neteisingai vertino faktines įvykio aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, dėl 2013-08-17 vandens pramogų parke „Vichy“ įvykusio nelaimingo atsitikimo pareiškėjas nėra atsakingas. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia atlygintinų paslaugų sutartimi sudaryta 2012-03-15 su uždarąja akcine bendrove „Švaros biuras“ (toliau –UAB „Švaros biuras“), pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo teikti valymo ir kitas susijusias paslaugas vandens pramogų parke „Vichy“, skirti prižiūrėtoją bei vykdyti teikiamų paslaugų kontrolę. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas skirdamas ekonominę sankciją, nenurodė visų atsakomybei kilti būtinų pagrindų. UAB „Vandens parkas“ mano, kad šiuo atveju pareiškėjas kaip paslaugų teikėjas nuo atsakomybės turi būti atleistas vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes teikiamos paslaugos, t. y. teikiamas produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų ir nuo paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-12 įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN109:2005 (toliau - HN109:2005) 38 punkto reikalavimo nesilaikė UAB „Švaros biuras“ darbuotojai. Skundžiamame nutarime atsakovas nenurodė veiksmo (ar neveikimo), kurį atliko pareiškėjas ir dėl to buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Skundžiamas nutarimas pagrįstas tik Vilniaus visuomenės sveikatos centro prielaidomis. Priežastinis ryšys tarp konkretaus fakto (Produktų saugos įstatymo pažeidimo) ir pasekmių (mažamečio vaiko sužalojimo) nenustatytas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog vartotojai, lankydamiesi vandens pramogų parke ,,Vichy“, sudaro paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vandens parkas“, kuris yra galutinis paslaugų teikėjas Produktų saugos įstatymo prasme, ir todėl laikomas atsakingu už vartotojams teikiamų paslaugų saugą, taip pat ir už HN 109:2005 38 punkto nuostatos vykdymą. Atsakovo teigimu, vartotojų ir valymo paslaugas vandens pramogų parke teikiančios įmonės UAB „Švaros biuras“ nesieja jokie sutartiniai santykiai ir, šiuo atveju, vadovaujantis Produktų saugos įstatyme atsakomybę už nesaugių paslaugų pateikimą į rinką reglamentuojančiomis nuostatomis, atsakomybės subjektu laikytinas UAB „Vandens parkas“, kuris su UAB ,,Švaros biuras“ sudarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojamą paslaugų teikimo sutartį tam, kad jo paties įsipareigojimai vartotojams būtų įvykdyti tinkamai (t. y. būtų atliktos valymo paslaugos, užtikrinančios paslaugų saugą). UAB „Vandens parkas“, būdama galutiniu paslaugos teikėju ir eksploatuodama vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus, neužtikrino, kad būtų laikomasi HN 109:2005 38 punkto reikalavimų, t. y. pateikė į rinką nesaugias paslaugas (vandens išleidimo angos grotelės įvykio metu buvo neuždengtos, ir iki įvykio UAB „Vandens parkas“ darbuotojai netikrino ir nefiksavo patikrinimų žurnale, ar vandens išleidimo anga uždengta grotelėmis), kurių metu buvo sužalota vartotoja, ir tuo pažeidė Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą.
Trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas V. T. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė tuos pačius, kaip ir atsakovas, nesutikimo su skundu argumentus. Be to, nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. vaiką įtraukė baseine „Kanojų upė“ vandens išleidimui skirta anga, kuri nebuvo uždengta grotelėmis. UAB „Vandens parkas“ iki nelaimingo atsitikimo baseinų įrenginių saugos po UAB „Švaros biuras“ atliktų valymo darbų netikrino. Atkreipė dėmesį, kad tik nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Vandens parkas“ pradėjo tikrinti baseinų defektus ir tai fiksuoti baseinų tikrinimo žurnale. Trečiasis suinteresuotas asmuo paslaugų teikimo sutartį sudarė su UAB „Vandens parkas“, o ne su kokia nors kita, šiuo atveju - valymo paslaugas teikiančia įmone. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti savo teikiamo produkto saugą nepriklausomai nuo sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Paslaugų gavėjas nebuvo informuotas, kad UAB „Vandens parkas“ nėra atsakingas už lankytojams teikiamų paslaugų saugą. Tai, kad valymo įmonė, atliekanti baseino priežiūros darbus pagal sutartį su pareiškėja, galimai netinkamai vykdė savo pareigas, nereiškia, jog pareiškėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės ir kad baseinai neturi būti kvalifikuojami kaip didesnio pavojaus šaltiniai. Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių aptariamai rizikai minimizuoti ir maksimalių saugumo reikalavimų, vykdant vandens parko pramogų veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja sutartinius santykius su valymo įmone. Iš sudarytos sutarties su valymo įmone matyti, kad visos baseinų grotelės turi būti periodiškai valomos jas nuimant, pareiškėjo pareiga buvo patikrinti, ar valymo bendrovė tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Apie tai, kad grotelės bus valomos pareiškėjos įmonės vadovei buvo žinoma iki nelaimingo atsitikimo, su ja buvo derinamas ir apmokėjimas už šį darbą (nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje -pareiškėjos direktorės - liudytojos apklausos protokolu, valymo įmonės darbuotojos - kaltinamosios apklausos protokolu bei kitų liudytojų apklausų protokolais).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 2014-09-25 priėmė nutarimą Nr.12 PS-50, kuriuo pareiškėjui UAB „Vandens parkas“ paskyrė 6 516,45 eurų (22 500 Lt) baudą už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą, t. y. už nesaugios paslaugos pateikimą vartotojui.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2013-08-17 apie 14 val. vandens pramogų parke „Vichy“, esančiame Ozo g. 14C, Vilniuje, priklausančiame pareiškėjui UAB „Vandens parkas, baseino „Kanojaus upė“ nutekamoji anga, skirta vandens išleidimui, įtraukė D. T., kuri buvo sužalota. Įvykio dieną nutekamoji anga nebuvo uždengta grotelėmis. Šias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-09-06 patikrinimo aktas Nr. 13 (16.1)-13.16-1034, Produktų saugos įstatymo pažeidimo 2013-09-10 protokolas Nr.13(16.1)-13.14-2, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2014-09-25 posėdžio protokolas. Jas pripažįsta ir pareiškėjas UAB „Vandens parkas“.
Byloje ginčo, kad UAB „Vandens parkas“, eksploatuoja vandens pramogų parko „Vichy“ baseinus, nėra. Taigi, pareiškėjas atitinka Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje numatytą paslaugų teikėjo sąvoką. Pagal Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nuostatas paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1988 redakcija, galiojusi nuo 2004 02 14 iki 2014-07-02). Saugi paslauga – suprantama kaip paslauga teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį (Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).
Taigi, pareiškėjas eksploatuodamas baseinus ir teidamas šias paslaugas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad teikiama paslauga būtų saugi, nekeltų nė menkiausios rizikos vartotojui.
Šiuo atveju Produktų įstatymo 10 straipsnio 1 punkto nepaisymas, o kartu ir pripažinimas dėl nesaugios paslaugos teikimo, susietas su HN 109:2005 38 punkto nesilaikymu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 38 punkte nurodyta, kad vanduo išleidžiamas per baseino dugne giliojoje ar negiliojoje dalyse esančias angas. Angos turi būti uždengtos grotelėmis. Minėtos higienos normos 2 punkte imperatyviai nurodoma, kad ši higienos norma privalomavisiems juridiniams ar fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems baseinus, baseinų ir pagalbines patalpas bei vykdantiems valstybinę priežiūrą ir kontrolę.
HN 109:2005 38 punkto pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad teikiant vandens pramogų paslaugas UAB “Vandens parkas” priklausančiame “Kanojų upė” baseine grotelėmis nebuvo uždengtos baseino dugne esančios angos, per kurias išleidžiamas vanduo, ko pasekoje į angą buvo įtrauktas ir sužalotas vaikas. Tai, atsakovo nuomone, ir nulėmė skundžiamo nutarimo priėmimą dėl Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimo.
Pareiškėjo skundo teiginys, kad dėl 2013-08-17 vandens pramogų parke „Vichy“ įvykusio nelaimingo atsitikimo jis nėra atsakingas, yra nepagrįstas.
Atlygintinų paslaugų sutartis, sudaryta 2012-03-15 tarp UAB “Vandens parkas” ir UAB “Švaros biuras”, patvirtina, kad UAB “Švaros biuras” baseino neeksploatavo, o teikė tik valymo ir su tuo susijusias paslaugas pareiškėjui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB „Švaros biuras“ veikla nagrinėjamoje byloje Produktų saugos įstatymo kontekste negali būti vertinama. Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal vartotojo užsakymą suteikti vartotojui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, o vartotojas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamu atveju vartotojas - trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo vardu veikiantys asmenys paslaugų sutartį sudarė ne su UAB „Švaros biuras“ , o su UAB „Vandens parkas“, kuris ir yra galutinis paslaugų teikėjas Produktų saugos įstatymo prasme ir todėl laikomas atsakingu už vartotojams teikiamų paslaugų saugą, taip pat ir už HN 109:2005 38 punkto nuostatos vykdymą.Tas faktas, kad UAB „Vandens parkas“ sudarė sutartį su UAB „Švaros biuras“ dėl valymo paslaugų atlikimo, nereiškia, kad UAB „Vandens parkas“ perdavė UAB „Švaros biuras“ Produktų saugos įstatyme nustatytą pareigą teikti saugias paslaugas ir perkėlė atsakomybę už minėtų pareigų nevykdymą. Remiantis Produktų saugos įstatyme atsakomybę už nesaugių paslaugų pateikimą į rinką reglamentuojančiomis nuostatomis, atsakomybės subjektu laikytina UAB „Vandens parkas“. Nagrinėjamu atveju, būtent pareiškėjas privalėjo užtikrinti teikiamo produkto saugą, nepriklausomai nuo sutarčių sudarytų su trečiaisiais asmenimis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybei pagal Produktų saugos įstatymą už pavojingo produkto pateikimą į rinką pasekmės nėra būtinos. Pakanka konstatuoti pavojingo produkto pateikimo į rinką faktą, arba kad nevykdomi kontroliuojančių institucijų įpareigojimai užtikrinti, kad į rinką teikiamas produktas būtų saugus. Tuo atveju, jei yra nustatomos ir atitinkamos pasekmės (žala vartotojo sveikatai, vartotojas mirė) tai užtraukia griežtesnę atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą (Produktų saugos įstatymo 23 str.).
Ginčijamu nutarimu pareiškėjui ekonominė sankcija paskirta vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1988 redakcija, galiojusi iki 2014-07-02). Produktų saugos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad baudos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip paslaugos teikėjui, paskirta bauda už Produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punkto pažeidimą. Pareiškėjas neginčija fakto, kad pažeidimas buvo padarytas bei, kad dėl šio pažeidimo nukentėjo vartotoja ir, kad jos sveikatai buvo padaryta žala. Surinktais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikė nesaugią paslaugą ir padarė žalą vartotojo sveikatai.
Pareiškėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, numatytų Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Pareiškėjas neįrodė, jog UAB „Vandens parkas“ pavojingo produkto į rinką nepateikė ar produktas (nagrinėjamu atveju paslauga) tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas vykdydamas ūkinę komercinę veiklą ir teikdamas paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo vykdoma veikla būtų saugi. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad baseino anga buvo atvira, ši anga yra tam tikrame gylyje, už tokių angų priežiūrą, kontrolę atsakingas yra pareiškėjas.
Produktų saugos įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog dėl pavojingos paslaugos buvo pakenkta trečiojo suinteresuoto asmens D. T. sveikatai, todėl ta aplinkybė, jog nuo pažeidimo nustatymo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai neturi jokios reikšmės.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas tinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą. Pareiškėjui paskirtas baudos vidurkis. Baudos dydis atitinka pažeidimo pobūdį ir yra proporcingas padarytam pažeidimui.
Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka, nutarimą priėmė ir jį pasirašė tam įgaliotas pareigūnas. Pareiškėjo tvirtinimas, kad skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų yra nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjo prašymo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo UAB „Vandens parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.