Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui R. J., jo atstovui advokatui M. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, viešame teismo posėdyje žodinio išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. O.-N., A. S., J. A., T. G., V. B.-B., UAB „Ūkio banko lizingas“, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys L. O.-N., A. S., J. A., T. G., V. B.-B., UAB „Ūkio banko lizingas“ ar jų atstovai atsiliepimo nėra pateikę, nors ieškinys ir teismo pranešimas jiems išsiųstas (III t. 84, 86-92 b.l.). Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai (III t. 109,111,112, 113, 114, 127, 127a-128 b.l.).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina (I t. 200 b.l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius taip pat pateikė R. J. buities tyrimo aktą (II t. 4-5 b.l.), kuriame nurodyta, kad atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametės dukters viešnagei. Lankantis socialiniam darbuotojui atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat sutinka teikti 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, tačiau mažesnį nei parašo ieškovė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius išvadoje raštu (II t. 13-14 b.l.) nurodė, kad .ieškovė turi geras buities ir gyvenimo sąlygas. Tarp dukters ir mamos yra stiprus emocinis ryšys, jos visą laiką gyvena kartu. Mergaitė išreiškia norą gyventi su mama, o tėvas tam neprieštarauja, nepilnametės L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.. Teismo posėdyje dalyvavusi atstovė išvadą palaikė, papildomai nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas, kurio dydis patenkintų būtinuosius mergaitės poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl gal ieškoti papildomo darbo ir gauti papildomų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 2000 m. liepos 8 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1034) (I t. 12 b.l.). 2002 m. sausio 13 d. šalims gimė dukra L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (I t. 13 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju - ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Ieškovės ir atsakovo tarpusavio sprendimu dar santuokos pradžioje susiklostė gyvenimo modelis, kai sutuoktiniai gyveno skirtinguose miestuose. Santuokos pradžioje toks šeimos gyvenimo modelis abiems buvo priimtinas, nei vienas jų neketino keisti gyvenamosios ir darbo vietos, kad šeima galėtų gyventi kartu, t.y. vienoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas bei jo atstovas nurodė, kad atsakovas negalėjo palikti šeimos, kadangi niekada kartu negyveno. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi šeimos palikimas yra ne vien fizinis nebuvimas kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku toje pačioje gyvenamojoje vietoje, bet ir emocinis atitolimas, socialinis atsiskyrimas. Vis dėlto, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ieškovės pozicija, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino yra nepagrįsta. Pati ieškovė pripažino, kad atsakovas, net ir tada, kai sutuoktiniai atitolo emociškai ir vienas pas kitą nebevažinėjo, atsakovas dukrai nuolatos teikė išlaikymą įvairiomis sumomis. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kokia nors forma išreiškusi atsakovui, kad dukters poreikių patenkinimui būtina didesnė suma, nenustatyta.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. V. yra ieškovės sesuo, pažįsta abi bylos šalis. Liudytoja tvirtino, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas tik atsakovas, atsakovą charakterizavo itin neigiamai. Kita vertus, ši liudytoja nurodė apie savo itin artimus savo santykius su seserimi, be to, pati pripažino, kad yra susipažinusi su visais byloje pateiktais dokumentais. Teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, atsižvelgia į jos netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytojos J. V. siekis apginti savo sesers interesus galėjo turėti įtakos jai vertinant ir pasakojant faktines aplinkybes, todėl teismas šios liudytojos parodymus atmeta.

Liudytojai T. U. ir M. U. yra atsakovo kaimynai, nurodė, kad atsakovas gyvena vienas. Ieškovę ir šalių dukrą yra matę keletą kartų prieš kelis metus. Liudytojai R. B. bei D. B. nurodė, kad yra atsakovo draugai, su juo dažnai kartu leidžia laisvalaikį, tačiau ieškovę yra matę kelis kartus. Su A. S. atsakovas į jų namus buvo atvykęs 2012 metais.

Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad jau nuo 2009 metų ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. ieškovė ir atsakovas nebelaikė vienas kito šeimos nariais, nepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo artimais ryšiais su kitomis moterimis po faktinio šeimos iširimo, teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo

Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės(t.y. kad atsakovas iki 2009 metų, kai iširo šeima, buvo ieškovei neištikimas ar atsakovas paliko šeimą ir šeima nesirūpino). Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Ieškovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5000 Lt. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Nesant pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisinės reikšmės neturi atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, neturtinės žalos pasireiškimo laiko ir pan., todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo bei šalims nereiškiant reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – J., atsakovui – J..

Dėl turto padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kauno apygardos teismas 2012-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1796-480/2012 yra nurodęs, jog nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė (I t. 19-20 b.l.). Atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 232/262 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Minties (duomenys neskelbtini), yra įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė ( I t. 21-26 b.l.).Ieškovė savo vardu transporto priemonių neturi (I t. 15 b.l.). Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė – automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 16 b.l.). Ši transporto priemonė įgyta santuokos metu ir priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo turto vertė būtų nustatoma, pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis registrų duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, taip pat šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šalys teismo posėdyje ginčijo transporto priemonės vidutinę vertę, tačiau objektyvių duomenų dėl transporto priemonių verčių santuokos nutraukimo laikui nepateikė.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą pateikė skelbimų internete kopijas, tokiu būdu siekdami įrodyti transporto priemonės vertę. Iš pateiktų duomenų matyti, kad skelbimuose transporto priemonės kaina yra nuo 2950 Lt iki 7700 Lt (I t. 17, 18,177-178 b.l.). Šalys nepateikė į bylą transporto priemonės vertinimo ataskaitos, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizės vidutinei transporto priemonės vertei nustatyti. Kiekviena iš šalių transporto priemonę įvertino savo nuožiūra, savo teiginių dėl transporto priemonės vertės iš esmės neįrodinėjo. Teismas pažymi, kad skelbimai, kuriuos pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovas, neįrodo šalims priklausančios transporto priemonės vertės. Skelbimuose yra išreikšta tik vienos tikėtino sandorio šalies valia už tam tikrą sumą parduoti jai priklausantį daiktą, bet tai nereiškia, jog sandoris ir bus įvykdytas būtent tokiomis sąlygomis. Vis dėlto, šalims nesutarus dėl dalinamo turto vertės ir nepateikus vienareikšmiškų įrodymų apie transporto priemonės vertę, teismas, atsižvelgdamas į skelbimuose nurodytas galimas transporto priemonės kainas, nustato, kad šalims priklausančios transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 6500 Lt. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, transporto priemone faktiškai naudojasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo būtent atsakovui natūra priteistinas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteistina 3250 Lt kompensacija už atsakovui tenkantį turtą (CK 3.127 str. 3 d.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Atsakovas nurodė, kad turi kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“, į.k. 234995490, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C205242504, 1700 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui L. O. – N. pagal žodinę paskolos sutartį, 1200 Lt kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui A. S. pagal žodinę paskolos sutartį, 1500 Lt kreditorinį įsipareigojimą tretiesiems asmenims J. A., T. G., V. B. – B., V. N., pagal žodinę paskolos sutartį, yra asmeninė atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Ieškovė prašo asmeninėmis atsakovo prievolėmis pripažinti jo įsiskolinimus nurodytiems kreditoriams. Nei atsakovas, nei trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti kreditoriai dėl tokio ieškovės reikalavimo jokių prieštaravimų neišreiškė. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti jo paties poreikių tenkinimui, ieškovės apie skolinamus pinigus neinformavo, pasiskolintų pinigų nenaudojo šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl nurodytų aplinkybių prievolės UAB „Ūkio banko lizingas“, L. O.-N., A. S., J. A., T. G., V. B.-B., V. N. pripažintinos asmeninės atsakovo prievolėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. To pageidauja ir L. J., savo nuomonę išsakiusi ją apklausiusiems Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Nepilnametė paaiškino, kad su mama yra artimos, todėl nori su ja gyventi. Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametės noras gyventi su motina neatitinka nepilnametės interesų, nenustatyta. Nepilnametė savo nuomonę pakankamai motyvavo, duomenų, kad nepilnametės nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti kiti asmenys, nenustatyta. Nepilnametės L. J. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina bute (duomenys neskelbtini), nuo 2006-08-18 (I t. 14 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta ne su ieškove.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės L. J. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, L. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. J. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Šalių dukra L. J. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (I t. 27 b.l.). Mergaitė lanko sportinius šokius, nuo 2009-09-09 dalyvauja varžybose (I t. 29-39 b.l.).

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė L. J. poreikių lentelę (I t. 28 b.l.), kurioje nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 1471 Lt suma, kurią sudaro 25 Lt mokymosi priemonėms, avalynei 70 Lt, aprangai 204 Lt, popamokinei veiklai 66 Lt, laisvalaikiui 44 Lt, dienpinigiams 100 Lt, maistui 450 Lt, būsto išlaidoms – 211 Lt, mobiliam telefonui – 10 Lt, transportui – 50 Lt, sveikatos priežiūrai (odontologo paslaugoms, sanatorijoms, masažams, reabilitacijai) – 17 Lt, vitaminams, vaistams – 17 Lt, higienos reikmenims – 6,67 Lt, patalynei, rankšluosčiams – 8 Lt, kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui, kt, technikos priemonėms, internetui – 108 Lt, sportiniam inventoriui (dviratis, teniso raketėms, kamuoliams, sportinių šokių suknelėms, šokių bateliams) – 48 Lt, sportinių šokių vasaros stovykloms, atostogoms – 37 Lt.

Nagrinėjant bylą ir atsakovui nesutinkant su prašoma priteisti išlaikymo suma, ieškovė pateikė patikslintą vaiko poreikių suvestinę (II t. 37 b.l.), kurioje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1665 Lt suma, kurią sudaro 37 Lt mokymosi priemonėms, avalynei 69 Lt, aprangai 270 Lt, popamokinei veiklai 80 Lt, laisvalaikiui 60 Lt, dienpinigiams 100 Lt, maistui 450 Lt, būsto išlaidoms – 205 Lt, mobiliam telefonui – 10 Lt, transportui – 50 Lt, sveikatos priežiūrai (odontologo paslaugoms, sanatorijoms, masažams, reabilitacijai) – 17-25 Lt, vitaminams, vaistams – 33 Lt, higienos reikmenims – 20 Lt, patalynei, rankšluosčiams – 14 Lt, kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui, kt, technikos priemonėms, internetui – 150 Lt, sportiniam inventoriui (dviratis, teniso raketėms, kamuoliams, sportinių šokių suknelėms, šokių bateliams) – 50 Lt, sportinių šokių vasaros stovykloms, atostogoms – 42 Lt, t.y. ieškovė patikslintoje lentelėje nurodė didesnius vaiko poreikius mokymosi priemonėms, aprangai, popamokinei veiklai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, vitaminams ir vaistams, higienos reikmenims, patalynei, rankšluosčiams, kompiuteriui, muzikiniam centrui, stovykloms, atostogoms, t.y. patikslintoje lentelėje nurodė beveik visiems poreikiams tenkinti didesnes išlaidas.

Ieškovė tiek pradinėje, tiek patikslintoje vaiko poreikių suvestinėje nurodė, kad per mėnesį L. J. poreikių maistui užtikrinimui reikalinga 450 Lt suma. Išanalizavus ieškovės pateiktus į bylą kvitus už 2013 m. spalio mėn. – 2014 m. sausio mėn. laikotarpį, matyti, kad kiekvieną mėnesį ieškovė maistui (iš šių kvitų atmetus sumas už buities prekių įsigijimą) iš viso išleidžia 587-652 Lt. Ieškovė gyvena dviese su nepilnamete dukterimi, duomenų apie tai, kad ieškovė sau maistą būtų pirkusi atskirai, nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad iš kvitų matyti, jog ieškovė perka itin daug saldumynų. Dėl nurodytų aplinkybių nustatytina, kad nepilnametės L. J. poreikiams maistui patenkinti per mėnesį yra pakankama 300 Lt suma.

Ieškovės teigimu, dukrai per mėnesį reikalinga 33 Lt suma vitaminams, maisto papildams, vaistams. Ieškovė pateikė į bylą vaiko sveikatos pažymėjimą (III t. 166 b.l.), iš kurio matyti, kad šalių dukra yra sveika (išskyrus netaisyklingą sąkandį). Duomenų apie tai, kad medikai būtų paskyrę L. J. vartoti kokius nors medikamentus, byloje nepateikta. Į bylą pateikti kvitai iš vaistinių neįrodo, kad visi pirkti medikamentai L. buvo būtini ir jos naudoti. Nustatytina, kad L. J. poreikiams vaistams, vitaminams patenkinti yra pakankama 15 Lt per mėnesį suma.

Ieškovės nurodomos sumos higienos reikmenims per mėnesį yra nepagrįstos. Teismu vertinimu, nepilnametės poreikiams per mėnesį pakankama 10 Lt suma higienos poreikiams patenkinti.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma nepilnametės poreikių laisvalaikiui patenkinimui 60 Lt suma yra nepagrįsta. Nepilnametės poreikis eiti į teatrą, kiną, kito pobūdžio kultūrinius ar pramoginius renginius neginčijamas, vis dėl to, teismo vertinimu, kad 40 Lt sumos šiam poreikiui patenkinti turėtų pakakti.

Pažymėtina ir tai, kad, ieškovės teigimu, nepilnametei yra skiriama apie 100 Lt per mėnesį kišenpinigiams. Teismo vertinimu, vienuolikos metų mergaitė turėtų būti mokoma ir taupyti, kad galėtų pati prisidėti prie tam tikrų ne pirmo būtinumo daiktų ar pramogų įsigijimo.

Kiti ieškovės nurodomi nepilnametės poreikiai iš esmės yra pagrįsti. Yra atsiskleidę nepilnametės gabumai šokiams, mergaitė šoka sportinius šokius. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad sportiniams šokiams reikalinga speciali avalynė, o varžyboms – ir speciali apranga. Būtent dėl lankomų sportinių šokių yra patiriamos didesnės išlaidos.

Teismo vertinimu, iš viso per mėnesį būtiniems nepilnametės L. J. poreikiams patenkinti reikalinga 1100 Lt, t.y. 100 Lt daugiau nei teismų praktikoje suformuotas 1000 Lt dydžio orientacinis mėnesio minimalaus atlyginimo dydis.

Ieškovė dirba Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 2440-2548 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (I t. 40-42 b.l.).

Atsakovas pateikė duomenis apie savo darbo užmokestį nuo 2010 metų (I t.115-117 b.l.). Šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1328 Lt (I t. 118 b.l.). Atsakovas nuo 1994 m. dirba programuotoju (duomenys neskelbtini) (I t. 80 b.l.). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti, kad atsakovas nuo 2006 m. kartą per savaitę (ketvirtadieniais) neatlygintinai atlieka muzikanto ir šokių mokytojo pareigas, dalyvauja organizuojamuose renginiuose (vakaronėse, tarptautinėse šokių stovyklose ir pan.) Lietuvoje ir už jos ribų (I t. 81 b.l.). Liaudies dainų klubo (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2007 m. kartą per savaitę (antradieniais) neatlygintinai atlieka muzikanto ir šokių mokytojo pareigas, dalyvauja klubo organizuojamuose renginiuose ir pažintinuose-turistiniuose žygiuose (I t. 82 b.l.). Asociacijos Folkloro ansamblio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad atsakovas yra vienas iš šios asociacijos steigėjų bei ilgametis narys, nuo 2009 m. kartą per savaitę (trečiadieniais) neatlygintinai atlieka muzikanto ir šokių mokytojo pareigas, dalyvauja ansamblio koncertuose, kartą per mėnesį – (duomenys neskelbtini) tradicinių šokių klubo rengiamose šokių vakaronėse bei ansamblio nariams organizuojamuose renginiuose ir pažintinuose-turistiniuose žygiuose (I t. 83 b.l.). Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas tris vakarus per savaitę skiria neatlygintinų paslaugų teikimui.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Ieškovė E. J., vykdydama savo pareigas dukrai L. J. užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, į gabumų, susijusių su šokiais, vystymą. Tarp šalių nėra ginčo, kad jų dukra L. yra gabi šokiams, yra pasiekusi gerų rezultatų varžybose.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimuose pateikė išsamias savo išlaidų skaičiuotes. Pažymėtina, kad kai kurios atsakovo patiriamos išlaidos priklauso tik nuo paties atsakovo pasirinkimo (pvz. išlaidos turto draudimui ir pan.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi pakankamas galimybes papildomam darbui susirasti ar užsiimti individualia veikla, iš kurios galėtų gauti pajamų. Atsakovas turi paklausią programuotojo specialybę, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad tai išnaudotų didesnėms pajamoms gauti. Atvirkščiai, atsakovas nurodo, kad yra pripratęs dirbti toje pačioje darbovietėje ir nėra linkęs keisti darbų. Iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, susirasti kitą darbą visai darbo dienai ar papildomą darbą ir taip gauti didesnį darbo užmokestį. Pats atsakovas pripažįsta, kad jo teikiamas išlaikymas yra per mažas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas siektų esamą padėtį pakeisti. Atvirkščiai, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Atsakovas kito darbo neieškojimą teisina nenoru keisti darbovietės, šie atsakovo paaiškinimai nepagrindžia, jog jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametei dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Pažymėta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi keletą nekilnojamojo turto objektų, tačiau į bylą nepateikti jokie duomenys, kad atsakovas siektų gauti papildomas pajamas iš turimo nekilnojamojo turto

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. J. po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-11) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė E. J..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad atsakovo teiktas išlaikymas dukrai buvo per mažas, neužtikrino būtinų vaiko poreikių patenkinimo. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės nustatytus poreikius, su tokiu teiginiu sutinka. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuoja po 700 Lt kas mėnesį teiktino išlaikymo, iš šios sumos minusuojant po 200 Lt atsakovo geranoriškai teiktino išlaikymo. Ieškovė nepagrindė įrodymais išlaikymo įsiskolinimo faktinės sumos. Teismas sutinka su atsakovo nurodoma įsiskolinimo apskaičiavimo formule, susiejant su orientaciniu minimalios algos išlaikymo dydžio. Vis dėl to atsižvelgtina, kad nepilnametė lanko sportinius šokius, dėl kurių, kaip jau minėta, jos poreikiai per mėnesį vidutiniškai padidėja 100 Lt. Tokiu būdu nustatytina, kad 2010-10-01 – 2012-08-01 laikotarpiu nepilnametės poreikiams per mėnesį patenkinti reikėjo 900 Lt sumos (iš viso 19800 Lt), 2012-08-01 – 2013-01-01 laikotarpiu – 950 Lt (iš viso 3800 Lt), 2013-01-01 – 2013-10-01 laikotarpiu – 1100 Lt (iš viso 11000 Lt). Iš viso per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį susidaro 34600 Lt suma, kurios pusę, t.y. 17300 Lt turėjo padengti atsakovas. Atsakovas nurodomu laikotarpiu yra sumokėjęs 7100 Lt išlaikymo, todėl iš jo priteistina 10200 Lt išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ieškovė yra sumokėjusi 410 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei 266 Lt už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo (kompensacijos priteisimo) ir neturtinės žalos atlyginimo) (I t., 9,10 b.l.), be to, ieškovė patyrė 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (III t. 129-134 b.l.).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės iš dalies ir nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina, kad šis ieškovės reikalavimas patenkintas 50 procentų. CPK 93 str. 2 d. pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistina 72 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą.

Ieškovė buvo pareiškusi 8850 Lt dydžio turtinius reikalavimus, kurie turėjo būti apmokėti žyminiu mokesčiu. Ieškovei priteista 3250 Lt suma, t.y. jos turtiniai reikalavimai patenkinti 37 procentais. Proporcingai patenkintų turtinių reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis už turtinius reikalavimus, t.y. 98 Lt. Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 170 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio dalis

Šioje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo) bei išvestiniai neturtiniai reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei turtinių prievolių padalijimo, kurie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo, turi būti įvertinama, visų ieškinio reikalavimų patenkinimas. Teismo vertinimu, sprendimu yra patenkinta 65 procentai ieškovės reikalavimų, todėl CPK 98 str. bei 93 str. 2 d. pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistina 975 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1145 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 2 d., 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.). Tenkinus 65 procentus ieškinio reikalavimų, iš šalių, proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistinos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš ieškovės priteistina 21 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo - 39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 504 Lt žyminis mokestis ((10200 Lt +550 Lt x 12 mėn.) x 3 %) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Priteisus išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 504 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo(CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 543 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Šalims išaiškintina, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (mokėtojo pasirinkimu: sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas (banko kodas 40100) arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (banko kodas 70440), arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800), arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000), arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), arba sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas (banko kodas 72300)). Mokėjimo dokumente turi būti nurodytas įmokos kodas 5660 bei mokėjimo paskirtis, įvardijant, kokioje konkrečioje byloje mokamos bylinėjimosi išlaidos. Primintina, kad nesumokėjus priteistų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai, išduodamas vykdomasis raštas ir pateikiamas antstoliui vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2000 m. liepos 8 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1034, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. J. palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui R. J. palikti pavardę – J..

Nustatyti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 550 Lt (penki šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-11) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 10200 Lt (dešimt tūkstančių du šimtai litų) išlaikymo įsiskolinimą už 2010-10-01– 2013-10-01 laikotarpį.

Paskirti ieškovę E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3250 Lt (trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt litų) kompensaciją už natūra tekusį santuokoje įgytą turtą.

Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB „Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C205242504,yra asmeninė atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad 1700 Lt prievolė trečiajam asmeniui L. O. – N., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal žodinę paskolos sutartį, yra asmeninė atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad 1200 Lt prievolė trečiajam asmeniui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal žodinę paskolos sutartį, yra asmeninė atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad 1500 Lt prievolė tretiesiems asmenims J. A., T. G., V. B. – B., V. N., pagal žodinę paskolos sutartį, yra asmeninė atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1145 Lt (tūkstantis šimtas keturiasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21 Lt (dvidešimt vienas Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 543 Lt (penki šimtai keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.