Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – 8 klasės, niekur nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu kalinamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, anksčiau teistas 4 kartus: 2009-04-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 1 d., 149 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimu; 2009-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 5 metų laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 2009-04-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2009-09-21 Šiaulių apygardos teismo sprendimu nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014-02-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BPK 63¹ str. bausmė sumažinta1/3 iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2015 m kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. laisvės atėmimu 1 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., teistumams neišnykus, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 2 d. 8 p., BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-02-24, laiku nuo 14.00 val. iki 16.00 val., buto virtuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir demonstruodamas aiškų asmens negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau kaip dvidešimt vieną smūgį rankomis, kojomis ir žarstekliu nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas ir galvos sritį, taip padarydamas jam muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kairėje kaklo pusėje, dešinėje alkūnėje, nugaroje ir abiejose pėdose, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, abiejose nugaros pusėse, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžius, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl to 2014 m. vasario 28 d. 18.05 val. R. T. mirė dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, taip R. K. jį nužudė dėl chuliganiškų paskatų.

Apklaustas kaip kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. su F. Š., M. P. ir P. B. girtavo, po to sutiko dar M. R., kuris būdamas girtas jam priekaištavo dėl bendravimo su R. T., nes, jo žiniomis, R. T. yra „ožys“, tai yra žmogus, teikiantis informaciją policijos darbuotojams. Nors R. T. buvo jo draugas, tačiau, M. įtikino, jog reikia sumušti R. T.. Kažkas pasiūlė nueiti pas R. T., todėl keturiese: jis, F. Š., M. P. ir P. B. nuėjo pas R. T.. Priėjus prie durų F. Š. liepė trenkti R. T., todėl jis ir sudavė duris atidariusiam R. T. į galvą. Nuo smūgio R. T. nukrito, o tada F. Š. ir P. B. jį gulintį spardė, tik M. P. nieko nedarė. Po to liepė F. Š., P. B. ir M. P. eiti į kitą kambarį, o jis liko kalbėtis su R. T., tačiau daugiau smūgių nesudavė, neliepė prisipažinti, kad yra „ožys“, o po pusvalandžio išėjo pas močiutę. Išeidamas laiptinėje sutiko M.. P. B. ir F. Š. jį apkalba, nes patys yra kalti dėl R. T. nužudymo. Vakare dar buvo užėjęs pas R. T., tačiau neliepė jo sugyventinei sakyti, kad R. T. nukrito nuo laiptų, neliepė sudeginti pirštinių, suduodamas R. T. nebuvo su pirštinėmis. Nors R. T. prastai atrodė, tačiau pats R. T. liepęs nekviesti greitosios pagalbos, nors pas jį išbuvo apie 4–5 valandas, tik išeidamas liepė iškviesti greitąją pagalbą. Dėl girtumo ne viską prisimena, ką sakė J. K., tačiau neliepęs sudeginti pirštines. Jis pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį, kuris pirko iš R. K., tačiau buvo palikęs pas R. T. jo prašymu, nes R. T. pragėrė mamos pinigus, skirtus kompiuteriui įsigyti. To kompiuterio dokumentai yra pas R. K..

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad su R. T. gyveno kartu apie 11 metų. 2014-02-24 išvyko iš namų, o R. T. liko namuose, grįžusi apie 17 val. rado sugyventinį gulintį, jam buvo praskelta lūpa, kambaryje matėsi kraujo lašai, sugyventinis sakė, kad buvo atėjęs R. K., S., kurio pavardė gali būti Š., ir M. P.. Sakė, kad jį mušė žarstekliu, suprato, kad R. K., nes būdamas virtuvėje perlaužė žarsteklį, sakė, kad ji „mentė“. Matė sužalotą sugyventinio ranką, jis sakė, kad R. K. pjaustė ranką. Toks R. K. elgesys jai kėlė baimę, nes žinojo, kad jis neseniai grįžęs iš kalėjimo. Nespėjo iškviesti greitosios pagalbos, nes netrukus po jos grįžimo jie vėl atėjo. R. K. pasakė, kad R. T. yra „ožys“, jos klausė, ar sudegino pirštines, dar sakė, kad R. T. nukrito nuo laiptų, ir jai liepė taip sakyti. Bijodama R. K. pirmą kartą apklausiama davė melagingus parodymus, tai yra sakė, jog R. T. nukrito nuo laiptų. Tą vakarą R. K. atsinešė sugyventinio kompiuterį ir leido muziką, gėrė alų, išėjo apie 24 val. Išeidamas R. K. kompiuterį išsinešė. Sugyventinis jį buvo pirkęs už 400 litų, kuriuos jam buvo davusi mama. Sugyventinis visą laiką gulėjo ir nekalbėjo, ji galvojo, jog miega, tačiau pamačiusi iš burnos kraują, iškvietė greitąją pagalbą. Žino, kad sugyventinis vieną kompiuterį buvo atidavęs draugui, tačiau mano, kad tie kompiuteriai buvo nevienodi. Girdėjusi kaip R. K. pasakė, kad, jei prisipažins, kad „ožys“, kompiuterį atiduos. Prašo priteisti 810,93 Eur laidotuvių išlaidų, o 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo atsisako, nes pasitarė su R. T. mama ir nutarė, jog neturtinės žalos prašymas prilygtų žmogaus pardavimui.

Liudytojas F. Š. parodė, parodė, kad R. K. buvęs bendraklasis. Su juo, P. B. ir M. P. 2014-02-24, apie 13.00 val., nuėjo pas R. T.. R. T. atidarius duris, R. K. sudavė smūgį į veidą, nuo kurio R. T. nugriuvo, o gulinčiam sudavė dar keletą kartų, liepė sakyti, kad yra „ožys“. Visiems R. K. liepė išeiti į kitą kambarį, ten būdamas girdėjo garsus, primenančius smūgius. Mušdamas R. K. buvo su pirštinėmis baltu kailiuku, o kai atėjo į miesto centrą, jau buvo be pirštinių. Išeidamas iš R. T. namų matė kraujo dėmes virtuvėje ten, kur gulėjo R. T.. Tą dieną buvo dar kartą nuėjęs pas R. T., jis gulėjo lovoje, nebendravo, jo veidas buvo sužalotas. Dabar visko neprisimena, tačiau galima vadovautis jo ankstesniais parodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu F. Š. parodė, (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. tvarka), kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir centre susiskambino su R. K., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). R. K. pasakė, kad yra už „kultūrkės“, jis ten nuėjo. Su R. K. buvo P. B. ir M. P.. R. ir P. yra (duomenys neskelbtini), o M. (duomenys neskelbtini). R. su M. gėrė sidrą, o P. – mineralinį, nes jam buvo negera po vakarykščio gėrimo. Su jais pabuvo apie valandą laiko, pats negėrė, nes serga. Apie viską kalbėjo ir pokalbio metu pradėjo kalbėti apie R. T.. R. pradėjo kalbą, kad R. T., kurį pravardžiuoja „velniu“, yra „ožys“. Suprato, kad R. skundžia policijai. Kalbėjo, kad R. turėjo daug bylų, bet nė karto nesėdėjo. P. su M. nieko daug nekalbėjo, tik kaip ir pritarė R., kad taip gali būti. Bekalbėdamas R. susinervino ir pasakė, kad reikia eiti iki „velnio“ ir pakalbėti. Nors R. jų nekvietė, tačiau visi ėjo kartu su juo. Nuėję prie R. T. namo, kur jis gyvena su sugyventine, visi užlipo pas jį į antrą aukštą. R. ėjo pirmas, už jo buvo P., jis pats ir M.. Durys prasidarė ir matė, kaip jas atidarė R., o R. iš karto jam sudavė smūgį į veidą. Tai matė, nes stovėjo netoliese. R. nieko nespėjo paklausti ir nugriuvo nuo durų galvą į pečių. Tada visi suėjo į vidų, viskas vyko virtuvėje, į kurią patenkama įėjus pro duris ir R. užrakino duris spynoje su iš vidaus buvusiu raktu. Dėl ko užrakina, nesakė, bet suprato, kad niekas neįeitų. Prieš suduodant smūgį, iš pradžių R. R. nieko nesakė, o, kai nugriuvo, liepė R. pasisakyti, kad yra “ožys”. R. nieko neatsakė, jis matė, kad R. gulėjo kniūbsčias ant žemės prie krosnies ir buvo rankomis susiėmęs už veido. Tada R. kumščiu sudavė dar porą smūgių gulinčiam R. į petį. Po to R. vėl sakė R. prisipažinti, kad yra skundikas. R. atsakė: „R. baik, aš toks nesu“. Sudavęs nurodytus smūgius R. ranka suėmęs R. už sprando, laikė jį prispaudęs prie grindų ir reikalavo prisipažinti esant „ožiu“. R. nieko neatsakant, R. dar keletą kartų gulinčiam R. kojos keliu susmūgiavo į šoną. Kiek smūgių tiksliai buvo, nežino, galėjo būti 2–3. Tada R. vėl R. sakė prisipažinti, nes kitaip blogai baigsis. R. vėl sakė, kad jis ne toks, ir prašė jo nebeliesti. Tada R. pasakė palikti jį vieną su „ožiu“ ir eiti į kitą kambarį, uždaryti duris, tai visi trys ir padarė. Visi trys kambaryje rūkė ir girdėjo kaip virtuvėje R. aiškinasi su R.. Girdėjo kaip R. kamantinėdamas liepė R. pasakyti, kad yra „ožys“, nes tiek turintis straipsnių, o neatsisėda. Taip juos vienus palikę buvo apie 20 minučių. Per tą laiką girdėjosi kažkoks bruzdesys, galėjo spėti, kad yra sudavinėjami smūgiai, bet konkrečiai, kur jie buvo suduoti ir kieno, nematęs, nežino, tik spėja, kad R. R.. Su M. jau buvo išsigandę, tad susižvalgę pasitarė, kad reikia eiti laukan. M. pritarė. Paklausė P., ar jis pasilieka. P. pasakė, kad eina, ir pradarius kambario į virtuvę duris, pamatė, kad R. sulenkta ranka vėl yra prirėmęs R. prie žemės, tik dabar jis gulėjo galva į duris, o kojomis į krosnį. R. pasakė, kad jie išeina ir jam paskambins. R. pasakė: „Gerai“, o pats dar pasiliks su R. pasikalbėti. Taip kalbant su R., M. praėjo ir atrakino duris, o jis su P. išėjo paskui M.. Kol praėjo, negirdėjo, kad R. ko nors prašytų ar ką sakytų, matė, kad virtuvėje visur yra kraujo, bet niekas nieko nesakė. Visi trys nuėjo iki „kebabinės“, ten M. pasiūlė paskambinti R., kad ateitų. M. liepė skambinti, buvo sunerimęs, kad R. neužmuštų R.. Visi buvo išsigandę. Paskambino, tai galėjo būti maždaug po kokių 15 minučių, kai išėjo iš R. buto. R. atsiliepus, paklausė jo, ar ateina, šis atsakė: „Gerai, tuoj ateisiu, kas čia yra“. Atėję iki centro suvalgė nusipirktas bulvytes. Tada M. vėl liepė skambinti R., nes R. ir jo tinklas yra „T. 2“, todėl tarpusavyje kalba nemokamai. Paskambinus, R. pažadėjo ateiti po 15 minučių, bet skvere jo pralaukė apie valandą laiko. Per tą laiką parūkė, nusipirko gėrimo „Sprite“ ir nesulaukus vėl paskambino R., klausė, ar ateis, nes atsibodo laukti. R. pasakė: „Gerai, jau ateinu“ ir netrukus atėjo nešinas maišeliu, kuriame buvo nešiojamas kompiuteris. R. pasakė, kad pasiėmė iš R. „kompą“, o paskui nuneš, tačiau dėl ko, neaiškino. R. pasakė, kad R. viskas, su juo pakalbėta. Suprato, kad R. išsiaiškino, jog R. nėra „ožys“, tačiau daugiau nieko neklausinėjo. Dar gali pasakyti, kad R. tą dieną buvo su juodoms odinėm pirštuotom pirštinėm, aplink riešą matėsi baltas kailiukas. Su nurodytomis pirštinėmis R. iš pradžių mušė R., su jomis matė iki užsidarant kambaryje. Kai R. atėjo nešinas kompiuteriu, pirštinių nebeturėjo, tačiau niekas dėl jų nesidomėjo, nes nebuvo aktualu. Tada visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir P. už savo pinigus nupirko tris bambalius sidro, ir jie visi nuėjo pas R. į namus, o pats grįžo namo, nes reikėjo išgerti vaistus. Pasakė, kad išgers vaistus ir grįš. Maždaug po 15–20 minučių nuėjo pas R. į namus, galėjo būti apie 16.00 val., rado juos visus geriančius sidrą, P. taip pat jau gėrė. Matė, kad pajungtas R. kompiuteris, per jį grojo muzika. Išgėrus sidrą, išėjo iki centro. Kol buvo pas R., negirdėjo nieko kalbant apie R.. Nuėjus iki centro, tarėsi kur nueiti. R. pasiūlė eiti pas R.. P. nupirko „Tornado“ pakuotę alaus ir visi nuėjo pas R., galėjo būti apie 17.00 val. Duris atidarė sugyventinė J., pavardės nežino. Suprato, kad ji grįžo iš (duomenys neskelbtini), tai žinojo iš R., kuris eidamas pirmą kartą pas R. sakė, kad reikia eiti pas R., kol sugyventinė (duomenys neskelbtini). Iš kur tai žinojo R., nežino. R. J. pasakė, kad atėjo pas R., ji atsakė: „Aha“ ir visi suėjo į kambarį, ten matė ant lovos gulintį R.. R. gulėjo ant nugaros, prie akies buvo nubrozdinimas, ties smakru ir skruostu ištinę ir kraujosruva. Suprato, kad tai R. mušimo žymės. R. buvo lovoje su visais viršutiniais rūbais: ruda striuke, juoda megzta kepure, juodos sportinėm kelnėm ir avėjo juodais sportiniais batais su šonuose žaliomis juostomis. Kai buvo atėję pirmą kartą, R. buvo tik su „maikute“ trumpomis rankovėmis, judos ar pilkos spalvos, kelnės buvo tos pačios. Susėdo prie R. ir prasidarė pakuotę alaus. R. pasiūlė R., bet jis sunkiai sumurmėjo, kad nenori. Begeriant buvo kalbama, kaip M. parduoti mobiliojo ryšio telefoną, nes nebereikalingas. Dar per tą laiką R. parašė SMS žinutę I. K. pasiūlydamas išgerti, šis netrukus atėjo. R. sugyventinė visą laiką buvo virtuvėje, tvarkėsi, buvo atėjusi ir per visa buvimo laiką išgėrė gal 3–4 stiklines. I. atėjo apie 18.00 val., o po kokių 15 minučių atėjo jo brolis D., kuris norėjo per R. kompiuterį įkelti atmintinėje turėtą filmą, tačiau R. kompiuterį buvo palikęs namuose. D. klausė, kodėl R. kompiuteris pas R. namuose, R. pasakė, kad atneš vėliau. Išgėrus ketvirtą butelį alaus, pats išėjo namo, nes dėl ligos gerti negalėjo ir juos paliko. Išėjo maždaug apie 19.00 val. Iki to laiko R. visą laiką gulėjo ir nebendravo. Jis tarsi miegojo, matė, kad kvėpavo, tarsi būtų užimta nosis. Grįžęs namo, žiūrėjo filmus. Namuose buvo močiutė ir sesuo L.. Apie 22.40 val. paskambino nepažįstamas asmuo, jauno vaikino balsas kvietė ateiti iki R. atsigerti su draugais. Neklausė, kas skambina, pasakė, kad serga ir niekur neis, gulėjo lovoje. Per naktį niekur nebuvo išėjęs, o ryte važiavo pas tyrėją į apklausą. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutiko D. K. ir iš jo sužinojo, kad R. T. labai blogai, guli (duomenys neskelbtini), reanimacijoje. Abu kalbėjo, kad R. pridirbo. Mano, kad D. taip pat žinojo, kad R. sumušė R., nes taip sakydamas nebuvo nustebęs. Yra įsitikinęs, kad R. buvo sumuštas tik R. K., niekas negalėjo daugiau sumušti (1 t., 76–80 b. l.).

2014-04-15 liudytojas F. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje 2014-02-24 jis matė, kaip R. K. mušė R. T., ir kur matė, kaip gulintį R. T. ant žemės laikė prispaudęs R. K., bei paskui vietą, kur matė didelę kraujo dėmę (1 t., 81–86 b. l.).

Liudytojas P. B. parodė, kad 2014-02-24d. nuėjo pas R. T., kartu ėjo ir F. Š., R. K. ir M. P.. Prisimena, jog R. K. norėjo su R. T. kažką išsiaiškinti. Atėjus duris atidarė R. T. ir tuo metu R. K. jam trenkė ranka, nuo smūgio R. T. pritūpė. Jis, Š. ir P. nemušė R. T.. Kažkiek pabuvo kitame kambaryje, gėrė alų, o R. K. kalbėjosi su R. T., gali būti, jog, R. K. buvo atsisėdęs ant gulinčio R. T., tačiau visų aplinkybių neprisimena, kadangi buvo girtas. R. K. liepė R. T. prisipažinti, jog yra „ožys“. Netrukus jis, Š. ir P. išėjo, o R. K. liko, nors žadėjo ateiti po 15 min, tačiau atėjo po 2 valandų nešinas maišeliu, kuriame buvo kompiuteris. Gali pasakyti, kad R. K. ir R. T. buvo jo draugai, kiek apklausos protokole nurodė smūgių, tiek ir matė. Vakare vėl nuėjo pas R. T., kažkas sakė, jog R. T. nukrito nuo laiptų, kažkas minėjo, jog reikia kviesti R. T. greitąją pagalbą, kažkas sakė jog nereikia, ir taip praeis. Dar prieš einant pirmą kartą pas R. T., prie kultūros namų buvo sutikę M., kurio pavardės nežino, kuris ir pasakė, kad R. T. yra „ožys“, o R. K. ta žinia supykdė ir paskatino eiti išsiaiškinti. Prašo tikėti jo duotais parodymais. Po šio įvykio jo santykiai su R. K. nepakito. Pats M. nebuvo atėjęs pas R. T..

Liudytojas M. P. parodė, kad 2014-02-24 apie 9.00 val. kartu su R., F., pravarde S., P. B. susitiko (duomenys neskelbtini) prie kultūros namų, ten buvo dar vienas nepažįstamas žmogus, visi gėrė sidrą, buvo apgirtę. Po to nuėjo pas R. T., tik tas nepažįstamas nėjo. Jis sustojęs atlikti gamtinių reikalų, o atėjęs matė, kad R. K. sėdėjo ant R. T., o jiems liepė eiti į kitą kambarį, nors jokių piktumų negirdėjo, parūkę visi, išskyrus R. K., išėjo pavalgyti į miestą. Prieš išeinant R. T. sakęs, kad nukrito nuo laiptų. F. Š. skambino R. K. ir klausė, ar jis ateis, R. K. atsakė, jog dar kalbasi. Po dviejų valandų atėjęs R. K. kažką atsinešė maišelyje. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas ne taip užrašė jo parodymus. Nematė, kad kas nors būtų mušęs R. T., sužalojimų jo veide nematė, nors po to vakare dar kartą buvo atėjęs pas R. T..

Liudytojas A. B. parodė, kad 2014 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato SNTS tyrėju. Kaltinamąjį R. K. atsimena iš tyrimo medžiagos, šioje byloje apklausė dalį liudytojų. Prisimena ir liudytojo M. P. pavardę, jis daug pasakojo apie įvykį, tik nurodė nematęs smūgių, apklausos protokole nurodyti liudytojo duoti parodymai, ką pasakė liudytojas M. P., tą ir užrašė, tačiau prisimena, jog liudytojas nelabai noriai bendravo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. tvarka), kad begeriant R. pradėjo kalbą apie R. T., pravarde Velnias, kad jis yra „ožys“ ir apie tai jam kažkas pasakė. Kalbėjo, kad R. turėjo daug bylų, bet nė karto nesėdėjo. R. paskambino R. T. ir paklausė, ar gali ateiti. Nikas nieko blogo nepagalvojo, nes R. nesakė, kad ruošiasi sumušti R. T.. Visi nuėjo pas R. T., užlipo į antrą aukštą. R. ėjo pirmas, pabeldė, o kiti buvo už jo. Durims atsidarius, pamatė, kaip R. iš karto ranka sudavė R. T. smūgį į veidą. R. T. nuo smūgio atsirėmė į spintelę ir nugriuvo. Viskas vyko virtuvėje. Nematė, ar R. užrakino duris. Prie jo R. R. T. žarstekliu nemušė. R. liepė R. pasisakyti, kad yra „ožys“. R. atsakė, kad toks nėra. Nematė, kaip R. mušė gulintį R. T., nes nuėjo parūkyti į kitą kambarį, netrukus į tą kambarį atėjo P. B. ir F.. Virtuvėje girdėjosi kaip aiškinasi R. su R. T., kas yra „gaidys“, „ožys“ ir panašiai, girdėjosi triukšmas, brazdėjimas, tačiau negali pasakyti, ar R. mušė R. T., nes smūgio garsų negirdėjo. Kambaryje pabuvo maždaug 20 minučių ir nusprendė išeiti. Virtuvėje buvo kraujo, R. T. tupėjo ant grindų, jo veidas buvo kruvinas, R. tupėjo prie jo, bet nemušė, kalbėjosi. Kažkuris R. pasakė, kad išeina ir jam paskambins. R. pasakė, kad dar pasiliks su R. pakalbėti. Atrakino duris ir išėjo pirmas, paskui ėjo P. ir F.. Visi trys nuėjo į kebabinę, nusipirkus maisto, paprašė F. paskambinti R., skambino kelis kartus. Visi buvo išsigandę, sunerimę. R. žadėjo ateiti po 15 min, bet jo laukė apie valandą laiko. R. atėjo nešinas maišeliu, kuriame buvo kompiuteris ir pasakė, kad pasiskolino iš R. T.. Neatsimena, ar R. turėjo pirštines. Nuėjus į centrą, R. pasiūlė eiti pas jį išgerti. P. nupirko „Tornado“ pakuotę alaus ir visi nuėjo pas R., ten girtavo. Pats išėjo namo. Apie 17.00 val. paskambino R. ir pasiūlė eiti pas R. T. išgerti. Atėjo pas R. T., duris atidarė sugyventinė J., pavardės nežino. Kambaryje girtavo R., F., o R. T. gulėjo ant lovos ir negėrė, tačiau kalbėjo. Jo veidas buvo sutinęs. Klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, R. T. atsakė, kad nereikia. Begeriant atėjo broliai D. ir I.. Pats prisigėrė ir išėjo namo. Kas vyko toliau, nežino. Buvo girtas ir visų tos dienos aplinkybių gali tiksliai neprisiminti. R. T. nemušė, R. nekurstė tai daryti. Bandė sudrausminti R., atitraukti nuo R. T., bet R. neklausė ir liepė nesikišti (1 t., 90 b. l.).

Liudytojas R. K. parodė, kad R. K. pardavė savo juodos spalvos nešiojamą kompiuterį su papuošimais, kurį buvo įsigijęs prieš kokius 8 metus. Šio kompiuterio dokumentų neišsaugojo. Šiuo kompiuteriu jis naudojosi ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, mano, kad to kompiuterio duomenys ten yra išsaugoti.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2014 m. vasario 24 d. vakare buvo atėjęs pas R. T., matė jo kruviną ranką virš plaštakos, žaizda jam atrodė kirstinė. Nors pas jį išbuvo dvi valandas, tačiau R. T. gulėjo lovoje, nekalbėjo. Kai pamatė iš burnos putas, liepė kviesti greitąją pagalbą. R. T. sugyventinė sakė, kad R. T. nukrito nuo laiptų.

Liudytojas I. K. parodė, kad buvo atėjęs pas R. T., kurio pravardė Velnias, kartu su broliu, F. Š., P. B. ir R. K., kurį vadina R., R. K. yra jo draugas. R. T. gulėjo lovoje, sužalojimų nematė, tuo metu jo niekas nemušė. Kambaryje buvo ir M. P.. Kažkas pasakė, kad R. T. nukritęs nuo laiptų susižalojo, virtuvėje ant grindų buvo kraujo.

Liudytojas R. B. parodė, kad su kaltinamuoju R. K. yra pažįstamas, šiuo metu jis yra tardymo izoliatoriuje. Prisimena, kad buvo sutikęs M., kuris jam sakė, jog mušėsi su Velniu, tai yra su R. T. jo namuose. Suprato, jog mušėsi vasario mėnesį, dienos nesakė. Jis nežino, kodėl padarė išvadą, jog M. mušėsi vasario mėnesį, taip pat nežino, kodėl šios aplinkybės nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau mano, kad galbūt M. jam tai pasakė po jo 2014 m. birželio 23 d. įvykusios apklausos.

2014-04-15 liudytojo F. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas R. T. (1 t., 81–86 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 332/14(04) nurodyta, kad R. T. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kairėje kaklo pusėje, dešinėje alkūnėje, nugaroje ir abiejose pėdose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, abiejose nugaros pusėse, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies.

Sužalojimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, ne mažiau kaip dvidešimt vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų visuma nėra būdingi griuviminei traumai.

Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžiai, kairės krūtinės ląstos pusės VI-VIII šonkaulių lūžiai vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje tiek imant juos kartu, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai – muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kairėje kaklo pusėje, dešinėje alkūnėje, nugaroje ir abiejose pėdose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame petyje, abiejose nugaros pusėse, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairės čiurnos vidinės kulkšnies, tiek imant juos kartu, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38–39 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 116/14(04) nurodyta, kad R. T. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Į tai nurodo chirurginės operacijos matu rasta ir pašalinta 60 ml kraujo krešulių. Sužalojimas komplikavosi galvos smegenų koma, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, R. T. mirė 2014 m. vasario 28 d. 18 val. 5 min. Sužalojimai R. T. padaryti prieš jo mirtį. Tikėtina, kad po patirtos galvos traumos R. T., kol išsivystė smegenų pabrinkimas, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (1 t., 41–43 b. l.).

2014-02-26 atlikus nesankcionuotą kratą name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena įtariamasis R. K., kratos metu name surastas buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion“ su krovikliu „HP PAVILION dv6700“ Nr. CNF 8116M7J (1 t., 105–106 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto matyti, kad R. K. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turėjo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį „HP PAVILION dv6700“ Nr. CNF 8116M7J (3 t. 120 b. l.).

2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kratos teisėtumas patvirtintas (1 t., 108–109 b. l.).

2014-04-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinimo metu nukentėjusioji J. K. tarp kitų kompiuterių atpažino nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“, pažymėtą Nr. 1, kuris paimtas 2014-02-26 kratos metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir priklausantį R. T., kurį 2014-02-25 iš jos namų išsinešė R. K. (1 t., 64–65 b. l.).

2014-02-26 daiktų pateikimo protokolu iš nukentėjusiosios J. K. paimta 1 pora odinių pirštinių ir sulenktas žarsteklis (1 t., 110 b. l.).

2014-04-15 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu liudytojas F. Š. atpažino pirštines, pažymėtas Nr. 3, ir paaiškino, kad jomis 2014-02-24 mušdamas nukentėjusįjį R. T. mūvėjo įtariamasis R. K. ir jomis sudavė smūgius R. T. (1 t., 87–88 b. l.).

2014-07-24 daiktų apžiūros metu nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion“ su krovikliu, pirštinės ir žarsteklis apžiūrėti aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu ant apžiūrimų daiktų kraujo ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima (1 t., 111–112 b. l.).

Pagal 2014-02-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš įtariamojo R. K. paimti įvykio metu vilkėtos sportinės kelnės, sportinis džemperis, juodą striukė ir 1 pora pilkų batų (1 t., 117 b. l.).

2014-07-24 daiktų apžiūros metu mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X1-01“ su pokalbių kortele „T.2“ ir įtariamojo R. K. įvykio metu vilkėti rūbai bei jo dėvėti batai apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti. Apžiūros metu nustatyta, kad ant R. K. rūbų ir batų kraujo ar kitų nusikalstamos veikos požymių neaptikta (1 t., 118–119 b. l.).

Nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion“ su krovikliu perduotas nukentėjusiajai J. K. saugoti iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos (1 t., 105–106 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalautas pagalbos skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2014-02-25 pagalbos skambutis numeriu 112. Apžiūros metu nustatyta, kad moteris prašo atvažiuoti ir nurodo, kad pagalba reikalinga (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten yra sužalotas žmogus (1 t., 127, 128 b. l.).

2014-07-16 priimtu nutarimu Šiaulių teritorinės ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu dėl 4217,90 Lt (1221,58 euro) sumos (1 t., 54 b. l.).

Dėl kaltės ir chuliganiškų paskatų, kaip nužudymą kvalifikuojančio požymio vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. K. nepripažino sudavęs kaltinime nurodytą smūgių skaičių R. T. ir taip jį nužudęs, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę. Kaltinamasis pripažįsta sudavęs R. T., tačiau tik vieną smūgį, bet teismas, remdamasis liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei specialistų išvadomis nustatė, kad kaltinamasis sudavė R. T. kaltinime nurodytą smūgių skaičių, tai yra ne mažiau kaip dvidešimt vieną smūgį. Liudytojas F. Š. paneigė kaltinamojo parodymus tik apie vieno smūgio sudavimą, nes būdamas bute pas R. T. matė ne tik kaltinamojo vartojamą smurtą R. T. atžvilgiu, bet girdėjo ir suprato, dėl ko kaltinamasis R. K. muša R. T., tai yra kad būdamas girtas siekė išsiaiškinti, ar R. T. yra „ožys“. Ikiteisminio tyrimo metu nedavęs parodymų, kaltinamasis teisme po liudytojų apklausų nurodė, kad jis sudavęs tik vieną smūgį, o nuo smūgio nukritusį R. T. toliau mušė ne jis, bet spardė F. Š. ir P. B., ir tik M. P. nieko nedaręs. Be to, kaltinamasis dar nurodė, kad priėjus prie durų, suduoti liepęs F. Š.. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta ir vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės, apkalbant liudytojus F. Š. ir P. B.. Teismas remiasi liudytojų F. Š., P. B. parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais M. P. parodymais, nes jų parodymai sutampa. Liudytojų F. Š. ir P. B. parodymai iš esmės yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tuo tarpu liudytojas M. P. teisme iš esmės pakeitė parodymus, teigdamas, jog nematė kaip kaltinamasis mušė R. T., nematęs jo sužaloto, negirdėjęs R. K. reikalavimo prisipažinti R. T. esant „ožiu“, jog nebandęs sudrausminti kaltinamojo. Teismas atmeta liudytojo M. P. parodymus, duotus teisme, nes jie prieštarauja ne tik liudytojų F. Š. ir P. B. parodymams, bet ir paties liudytojo M. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teismas liudytojo M. P. parodymus vertina kaip pagalbą kaltinamajam siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis tik teisme duodamas parodymus nurodė, jog P. B. ir F. Š. spardė R. T., o M. P. nieko nedaręs R. T., nes liudytojas M. P., pakeitęs parodymus davė kaltinamajam naudingus parodymus, tuo tarpu liudytojų F. Š. ir P. B. parodymai buvo jo kaltę patvirtinantys, todėl kaltinamasis siekdamas perkelti atsakomybę liudytojams F. Š. ir P. B., pats siekė išvengti atsakomybės. Tai, kad kaltinamasis panaudodamas įvairias gynybines versijas siekia išvengti atsakomybės, patvirtina ir kitos aplinkybės. Apie kaltinamojo darytą poveikį iš karto po nusikaltimo padarymo galima spręsti ir iš nukentėjusios J. K. parodymų, kadangi ji nurodė, jog pirminėje apklausoje paveikta kaltinamojo R. K. teigė, jog sugyventinis nukrito nuo laiptų, ir tik vėlesnėse apklausose nurodė tokių parodymų davimo priežastį, tai yra jog tokius parodymus davė bijodama ir kaltinamojo verčiama. Kaltinamojo iškeltą versiją apie R. T. susižalojimą krentant nuo laiptų paneigia ne tik liudytojų parodymai apie sužalojimo mechanizmą, bet specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog sužalojimų visuma nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 38–39 b. l.). Teismas atmeta ir liudytojo R. B. parodymus, kad M. jam sakęs, jog mušėsi su R. T. jo namuose vasario mėnesį, nes tokiais parodymais akivaizdžiai siekiama suklaidinti teismą, sukelti abejones ir padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Tokie liudytojo R. B. parodymai atmetami kaip prieštaraujantys ne tik byloje surinktiems įrodymams, bet ir paties liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad R. K. ir R. B. 2015 m. kovo 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą 2014 m. vasario 14 d., tai reiškia, kad juos sieja tamprūs ryšiai, ir aiškus liudytojo R. B. noras padėti kaltinamajam, nes kaltinamasis nurodė, kad išeidamas iš R. T. buto sutiko M., o pats nuėjo pas savo močiutę, ir visą tą laiką nebuvęs pas R. T., todėl ilgą laiką neatėjo kviečiamas pas sugėrovus, kurie jo laukė sunerimę centre. Nors kaltinamasis nedetalizavo, ką reiškia, jog išeidamas iš R. T. buto sutiko M., tačiau akivaizdu, jog siekė sukelti teismui abejones dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų R. T. atžvilgiu. Teismas tokius kaltinamojo parodymus taip pat vertina kaip gynybinę versiją, siekiant paneigti ilgai trukusį buvimą pas R. T., nes į daugkartinius F. Š. skambučius atsakė, jog dar kalbasi, bet vis ketino ateiti, o M. sutikimą prie R. T. buto susieti su jam naudingo liudytojo R. B. parodymais, jog M. mušęs R. T. jo bute. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad R. T. sugyventinei J. K. dar spėjo pasakyti, kad „R.“ jam pjaustė ranką, mušė su žarstekliu. Tokie R. T. pasakyti žodžiai sugyventinei atitinka bylos aplinkybes, nes sužalotą ranką matė ne tik sugyventinė J. K., bet ir liudytojas D. K.. Šios aplinkybės patvirtina R. T. perduotą informaciją sugyventinei J. K., jog jį mušė ir žalojo tik kaltinamasis R. K. ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kas nors kitas be kaltinamojo R. K. būtų smurtavęs prieš R. T. 2014 m. vasario 24 d. Kaip ir kokiu būdu buvo mušamas R. T., patvirtino liudytojas F. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 81–86 b. l.), bei daiktų atpažinimo metu nurodęs pirštines, kuriomis 2014-02-24 mūvėjo kaltinamasis R. K. ir jomis sudavė smūgius R. T. (1 t., 87–88 b. l.). Kad kaltinamasis elgėsi chuliganiškai ir ilgą laiką mušdamas R. T. ketino išgauti jam reikalingą informaciją, patvirtina jo be jokių kalbų ir aiškinimosi suduotas smūgis R. T. iš karto atidarius duris, kad mušė mūvėdamas pirštines, kurias atėjęs vakare paliepė sudeginti J. K.. Jog kaltinamasis vadovavo kartu atėjusiems P. B., F. Š. ir M. P., liepdamas išeiti į kitą kambarį, nurodė ne tik šie liudytojai, bet patvirtino ir pats kaltinamasis. Šie parodymai patvirtiną faktą, kad kaltinamasis nuo atėjimo pradžios elgėsi agresyviai ne tik R. T. atžvilgiu, bet ir nurodinėjo kartu pas R. T. atėjusiems P. B., F. Š., M. P., ir, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė M. P., jam bandant sudrausminti R., atitraukti nuo R. T., R. K. ne tik neklausė, bet ir liepė nesikišti (1 t., 90 b. l.).

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė ne mažiau nei dvidešimt vieną smūgį rankomis, kojomis ir žarstekliu nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas ir taip jį nužudė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys 2K-187/2008, 2K-446/2011). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Teismas pažymi, kad kaltinamasis eidamas į namus pas R. T., buvo iš anksto nusiteikęs smurto naudojimui, apsimovęs pirštines, nors toks kaltinamojo nusiteikimas nebuvo kilęs iš tarpusavio santykių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad pats kaltinamasis nežinojo tariamos R. T. teikiamos informaciją policijos pareigūnams, o tiesiog vienam iš sugėrovų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui – M. nurodžius šią aplinkybę ir paskatino kaltinamąjį ne tik išsiaiškinti, tačiau ir kaip suprato kaltinamasis – sumušti R. T.. Byloje nėra duomenų, jog R. K. būtų turėjęs kitokių priežasčių jį sumušti. Nukentėjusįjį R. T. sumušdamas - padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, jį nužudė demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas moralės normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos, t. y. dėl chuliganiškų paskatų. Teismas, teisiškai įvertinęs veikos kvalifikavimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos motyvus bei kaltės turinį, daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimo sudėties požymį, tai yra, jog kaltinamasis R. K. nužudė R. T. dėl chuliganiškų paskatų.

Dėl plėšimo

R. K. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2014-02-24, laiku nuo 14.00 val. iki 16.00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini), prieš tai panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. T. ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą, R. T. priklausantį turtą – nešiojamajį kompiuterį „HP Pavilion“ su krovikliu, vertė 400 litų.

Kaltinamasis dėl nešiojamojo kompiuterio plėšimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad buvo davęs R. T. jo prašymu savo kompiuterį, jo pirktą iš R. K., nes R. T. pragėrė mamos duotus 400 Lt kompiuteriui įsigyti. Liudytojas R. K. patvirtino, jog R. K. pardavė savo nešiojamąjį kompiuterį, juodos spalvos, su papuošimais, juo jis naudojosi ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nukentėjusioji J. K. nurodė, kad vieną kompiuterį sugyventinis R. T. buvo atidavęs draugui, ir žino, kad buvo gavęs pinigų iš mamos kompiuteriui pirkti. Ji R. T. turėtą kompiuterį apibūdino pagal tuos pačius požymius kaip ir R. K..

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas R. K. name buvo surastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „HP Pavilion“ su krovikliu „HP PAVILION dv6700“ Nr. CNF 8116M7J (1 t., 105–106 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto matyti, kad R. K. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turėjo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį „HP PAVILION dv6700“ Nr. CNF 8116M7J ( 3 t., 120 b. l.) Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašto matyti, jog R. K. kompiuterio duomenys sutampa su kaltinamojo namuose kratos metu rasto kompiuterio duomenimis, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojo R. K. parodymais, kad jis šį kompiuterį pardavė R. K., tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. nurodytas teiginys, jog jis pasiėmė iš R. T. buto jam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, kurį buvo davęs laikinai naudotis R. T., pasitvirtino byloje ištirtais įrodymais, tokie kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais, todėl R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad R. K. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai kaip įvairius teisės pažeidimus linkęs daryti asmuo (2 t., 140–141 b. l.), anksčiau teistas, teistumams neišnykus padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė tolygi bausmės vidurkiui.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusi J. K. prašė priteisti 810, 93 Eur laidotuvių išlaidų ir atsisakė neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad laidojimo išlaidos sudaro 521,32 Eur, ši suma pagrįsta pateiktais dokumentais, todėl priteistina iš kaltinamojo, o nukentėjusiajai atsisakius neturtinės žalos atlyginimo, neturtinė žala nepriteistina.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1221,58 eurų (4217, 90 Lt) už R. T. gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes nukentėjusysis R. T. buvo gydomas ligoninėje dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos, todėl padaryta žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai turi būti priteista iš R. K. (1 t., 50–52 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2015 m kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai metų), bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei iš dalies atliktą bausmę paskirtą 2015 m kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Pagal LR BK 180 str. 1 d. R. K. išteisinti, nes nepadaryta ši nusikalstama veika.

Porą pirštinių, sulenktą žarsteklį, (Paketas Nr. 1) seilių pavyzdį ir 2 vnt. daktiloskopinių kortelių (Paketas Nr. 1) – sunaikinti. Nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“ su krovikliu, juodą striukę, juodas sportines kelnes, juodą bliuzoną ir sportinius batus grąžinti - R. K.. Kompaktines plokšteles (su garso įrašu ir telefoninių skambučių išklotinėmis (Paketas Nr. 2. Prisegtas prie II tomo viršelio) palikti prie bylos,

Iš R. K. priteisti: 521,32 Eur laidojimo išlaidų nukentėjusiajai J. K., 1221,58 eurų Šiaulių teritorinės ligonių kasai.

Nukentėjusiosios J. K. pareikštą 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.