Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. (S., buvusi pavardė K.) skundą dėl 2022 m. gruodžio 1 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1330 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. S. (buvusi pavardė K.) prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. gruodžio 1 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1330 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) Komisija atsisakė taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą motyvuojant išimtinai tik nustatytais kriminogeniniais veiksniais, su kuriais nėra pagrindo sutikti, nes pastarieji objektyviai nėra teisingi. Aplinkybės, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, buvo teistas už seksualinius ir smurtinius nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos sunkėjo pastebimas nusikalstamų veikų modelis, nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kai kurios nusikalstamos veikos įvykdytos su bendrininkais jau buvo įvertintos teismų priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskiriant bausmės rūšį bei dydį. Tai nėra ir negali būti pagrindu, po 8 metų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien nusikalstamos veikos rūšies pagrindu, iš esmės pažeidžia dvigubo baudžiamumo draudimo principą;

2) Komisija, konstatuodama vidutinę nusikalstamo elgesio riziką ir visiškai nevertindama nuteistojo padarytos akivaizdžios pažangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, padarė esminius procesinius pažeidimus sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Nėra būtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema, jeigu jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas nurodant, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas, netgi prieštaraujantis pačios Komisijos nurodomam nuteistojo asmens ir elgesio vertinimui;

3) Komisija neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2021 m. lapkričio mėn. susituokė, žmona laukiasi vaiko, ketina išėjęs į laisvę kartu su ja gyventi pas jo motiną. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontuotojo specialybę, mokėsi suvirintojo specialybės. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja dirbti. P. M. pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą, neturi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Su šeimos nariais bendrauja, susiskambina telefonu. Komisija neatsižvelgė, kad nuteistasis neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, visos jos yra pasibaigusios. Maža to, nuteistasis 5 kartus buvo skatintas, kas rodo, jog savo elgesiu jis siekia įrodyti, kad taisosi ir siekia vesti tinkamą gyvenimo būdą. Taigi, nuo bausmės pradžios iki šios dienos nuteistasis padarė didelę pažangą tikslu, jog išėjęs į laisvę galėtų sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals;

4) Komisija nutarime nurodo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Manome, kad tai iš viso negali būti argumentu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodoma išvada prieštarauja bet kokiai logikai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014-02-26, t. y., ilgiau nei 8 metus. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai ir 22 dienos, todėl neabejotinai darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką;

5) Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Iš esmės lygtinis paleidimas netaikytas vien dėl to, kad asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau įstatyme tai nėra numatyta kaip kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Toks atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą šiuo atveju taip pat prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms, numatančioms, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog R. S. (buvusi pavardė K.) nuteistas 2015-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas minėtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis ir asmens įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014-02-26, bausmės pabaiga – 2025-02-24. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 23 dienos.

Komisijos skundžiamame nutarime nurodyta, jog nuteistasis Komisijai buvo pristatomas ketvirtą kartą. Paskutinį kartą Komisija netaikė lygtinio paleidimo ir skyrė šias socialinės reabilitacijos priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje. 2022 m. 3 ketvirtyje buvo užregistruotas dalyvauti „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje, kuri vyko nuo 2022-07-18 iki 2022-08-29, tačiau pasirašęs sutikimą programos nelankė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas dvylika kartų. Jos šiuo metu negaliojančios. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Praeityje yra nesilaikęs lygtinio paleidimo sąlygų. Skatintas 7 kartus. 2021 m. 4 ketvirtyje nebuvo išreiškęs noro dalyvauti pataisos programose. Dalyvauja „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programos užsiėmimuose (dalyvavo 3 užsiėmimuose iki numatytos lygtinio paleidimo komisijos datos įvykdys numatytą programą). Dalyvavo „Anoniminių alkoholikų“ pozityvaus užimtumo priemonėje. Dalyvauja „Dailės studijos“ veikloje. Buvo užregistruotas dalyvauti „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje, kuri vyko nuo 2022-07-18 iki 2022- 08-29, tačiau pasirašęs sutikimą programos nelankė. Nuteistasis vykdė ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Su teisėsauga asmuo pirmą kartą teigia susidūręs būdamas 15 metų. Teisės pažeidę būdingas modelis – smurtiniai nusikaltimai. Asmuo pasakojo veikęs vienas. Stebimas teisės pažeidimų sunkėjimas. Pirmą kartą atliko bausmę dar būdamas nepilnametis. Nuteistasis buvo paleistas lygtinai, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo nurodė, kad būdamas laisvėje gyveno tuo pačiu adresu, kartu su motina. Didžiąją gyvenimo dalį yra praleidęs pataisos namuose. Įstaigoje yra gautas patvirtinantis raštas, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistąjį priims gyventi motina. Nuteistasis susituokęs. Teisės pažeidėjas turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos namuose. Pataisos namuose įgijo elektros įrenginių remontininko specialybę, mokėsi suvirintojo specialybės. Įkalinimo įstaigoje dirbo, išėjęs į laisvę taip pat planuoja dirbti. Asmuo finansiškai pats savęs kol kas neišsilaiko, finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Nuteistasis neturi vykdomųjų patvarkymų dėl teis priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis narkotikų vartojimą neigia, tačiau asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Laisvėje alkoholį vartojo nesaikingai, priklausomybės nepripažįsta. Nesigydė, mano, kad nėra būtinybės. Supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti kitus veiksnius. Padaryti nusikaltimai rodo, jog asmuo linkęs elgtis impulsyviai, naudoja smurtą, ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Stebima socialinių, prognostinių įgūdžių stoka. Pokalbio metu nurodo nusikaltimą įvykdė išgėręs. Pastebima, kad prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, propagavo lengvabūdišką gyvenimo būdą. Kriminalinėje nuteistojo istorijoje stebimi sunkėjančio pobūdžio nusikaltimai. Nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika bei šie kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis; teistumas už seksualinius nusikaltimus; teistumas už smurtinius nusikaltimus; padarytos nusikalstamos veikos sunkėja; pastebimas nusikalstamų veikų modelis; nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio; kai kurios nusikalstamos veikos įvykdytos su bendrininkais; nuoseklios darbinės patirties stoka; finansinio stabilumo trūkumas; mąstymo lankstumo stoka; nuostata į darbą; agresyvus elgesys; nuostatos; alkoholio vartojimas.

Komisija atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatavo, kad nuteistasis nedalyvavo Komisijos rekomenduotoje programoje, buvo paleistas lygtinai, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, stebimi sunkėjančio pobūdžio nusikaltimai, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio.

Skunde nurodoma, jog Komisija atsisakė taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, motyvuojant išimtinai tik nustatytais kriminogeniniais veiksniais, su kuriais nėra pagrindo sutikti, nes pastarieji objektyviai nėra teisingi. Aplinkybės, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, buvo teistas už seksualinius ir smurtinius nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos sunkėjo, pastebimas nusikalstamų veikų modelis, nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kai kurios nusikalstamos veikos įvykdytos su bendrininkais - jau buvo įvertintos teismų priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskiriant bausmės rūšį bei dydį. Tai nėra ir negali būti pagrindu, po 8 metų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien nusikalstamos veikos rūšies pagrindu, iš esmės pažeidžia dvigubo baudžiamumo draudimo principą.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, jog skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ne išimtinai tik nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau asmens byloje esančių faktų apie nuteistąjį visuma. Antra, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija, konstatuodama vidutinę nusikalstamo elgesio riziką ir visiškai nevertindama nuteistojo padarytos akivaizdžios pažangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, padarė esminius procesinius pažeidimus sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Nėra būtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema, jeigu jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas nurodant, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas, netgi prieštaraujantis pačios Komisijos nurodomam nuteistojo asmens ir elgesio vertinimui.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-03-08 atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę riziką – 70 balų, 2021-11-11 – taip pat vidutinę rizika (78 balus). 2022-11-23 vertinimo metu nustatyta taip pat vidutinė rizika – 71 balas. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo 7 balais negalima traktuoti, kaip akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas konstatuoja, jog Komisija nepadarė esminių procesinius pažeidimų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, kaip tai skunde teigia nuteistasis.

Asmuo nurodo, jog Komisija neatsižvelgė tai, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2021 m. lapkričio mėn. susituokė, žmona laukiasi vaiko, ketina išėjęs į laisvę kartu su ja gyventi pas jo motiną. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontuotojo specialybę, mokėsi suvirintojo specialybės. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja dirbti. P. M. pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymą, neturi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Su šeimos nariais bendrauja, susiskambina telefonu. Komisija neatsižvelgė, kad nuteistasis neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, visos jos yra pasibaigusios. Maža to, nuteistasis 5 kartus buvo skatintas, kas rodo, jog savo elgesiu jis siekia įrodyti, kad taisosi ir siekia vesti tinkamą gyvenimo būdą. Taigi, nuo bausmės pradžios iki šios dienos nuteistasis padarė didelę pažangą tikslu, jog išėjęs į laisvę galėtų sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals.

Teismas pažymi, jog šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nutarime nurodo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Manome, kad tai iš viso negali būti argumentu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodoma išvada prieštarauja bet kokiai logikai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014-02-26, t. y., ilgiau nei 8 metus. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai ir 22 dienos, todėl neabejotinai darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas – jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Nuteistasis teigia, jog Komisija, atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Iš esmės lygtinis paleidimas netaikytas vien dėl to, kad asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau įstatyme tai nėra numatyta kaip kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Toks atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą šiuo atveju taip pat prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms, numatančioms, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. R. S. (S., buvusi pavardė K.) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.