- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-377-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00103-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė, Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienėp
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 81/04-677 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendis ir R. S. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. vasario 26 d., jos pabaiga – 2025 m. vasario 24 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 81/04-677 buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistojo R. S. gynėja advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo gynėja skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai suteikė ypatingą reikšmę nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nuobaudoms, tačiau nusikaltimo sunkumas, bausmės griežtumas nėra ir pagal įstatymą negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Taip pat nurodo, kad visos nuobaudos yra seniai išnykusios ir dėl to jos negali lemti lygtinio paleidimo nelaikymo. Nuteistasis deda aktyvias pastangas tam. kad įrodyti teigiamą savo elgesio korekciją, o būtent tą ir pagrindžia jau kelis metus neturėjimas nei vienos nuobaudos ir pastabų už netinkamą elgesį. Teigia, kad apylinkės teismas vertino tik aplinkybes, kurios objektyviai negali pasikeisti visą bausmės atlikimo laikotarpį ir šiai dienai nepriklauso nuo nuteistojo valios (nusikaltimo sunkumas, ankstesnės, išnykusios nuobaudos).
5.2. Toliau skunde pažymima, kad nurodomi kriminogeniniai veiksniai – nuoseklios darbinės patirties stoka ir finansinio stabilumo trūkumas, nuostata į darbą kritikuotini ir objektyviai neteisingi. Teigia, jog nėra aišku apie kokį finansinį stabilumą ir nuostatas į darbą aprašoma Komisijos nutarime, kuomet nuteistasis dar net neišėjęs į laisvę jau turi darbo vietą, dirba ir pataisos namuose, deda aktyvias pastangas gauti nuolatines lėšas turėti pastovias pajamas, todėl pasak gynėjos, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti finansinio nestabilumo rodiklio. Nurodo, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo net kelias specialybes bei vidurinį išsilavinimą, tad savo elgesiu ir pastangomis siekia išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos įsitvirtinti darbo rinkoje, o kartu ir gauti pastovias pajamas, taigi, gynėjos manymu, asmens siekis gauti teisėtas pajamas yra ne riziką keliantis, o priešingai, teigiamas, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Skunde teigiama, jog nebuvo atsižvelgta, kad nei vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistasis buvo pripažintas kaltu, nebuvo turtinio pobūdžio, todėl, pasak gynėjos, pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis pradės daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nėra. Toliau skunde nurodoma, kad veiksnys – mąstymo lankstumo stoka, įrašytas visiškai formaliai, nes nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesį pasmerkė ir dėl to prisiėmė visą atsakomybę. Gynėja pažymi, jog veiksnys – agresyvus elgesys, nėra niekuo pagrįstas, kadangi nėra duomenų, kad nuteistasis elgiasi agresyviai, o smurtinio nusikaltimo padarymas daugiau nei prieš 8 metus, neleidžia jo elgesio šiai dienai vertinti kaip agresyvaus. Taip pat skunde teigiama, kad veiksnys, įvardijamas kaip „nuostatos“, nėra suprantamas. Dėl veiksnio „alkoholio vartojimas“ skunde nurodo, kad šiai dienai toks veiksnys nuteistojo atžvilgiu negalėjo būti pritaikytas, nors 2019 m. rugsėjo 24 d. asmens sveikatos kortelėje įrašas, jog nuteistasis vartojo alkoholį pataisos namuose, atliktas beveik prieš tris metus laiko, o po to karto jokių įrašų ar kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad nuteistasis vartojo alkoholį, nėra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko, staliaus specialybes, 2021/2022 mokėsi suvirintojo specialybės, 5 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Vis dėlto minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. S. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.
14. Šiuo atveju matyti, kad R. S. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Anksčiau nuteistasis teistas 5 kartus, jo atžvilgiu taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog teisingumas ir proporcingumas realiai užtikrinami tik atliekant bausmę. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą leidžia spręsti būtent 2022 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-652 nuodyti duomenys apie nuteistajam R. S. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam R. S. nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis; teistumas už seksualinius nusikaltimus; teistumas už smurtinius nusikaltimus; padarytos nusikalstamos veikos sunkėja; pastebimas nusikalstamų veikų modelis; nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio; kai kurios nusikalstamos veikos įvykdytos su bendrininkais (statiniai); nuoseklios darbinės patirties stoka; finansinio stabilumo trūkumas; mąstymo lankstumo stoka; nuostata į darbą; agresyvus elgesys; nuostatos; alkoholio vartojimas (dinaminiai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.
16. Gynėja skunde ginčija nustatytas aplinkybes socialinio tyrimo išvadoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kriminalinėje nuteistojo istorijoje stebimi sunkėjančio pobūdžio nusikaltimai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Kai kurie nusikaltimai padaryti su bendrininkais, paskutinį įvykdė vienas. Padaryti nusikaltimai rodo jog asmuo linkęs elgtis impulsyviai, naudoja smurtą, ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Stebima socialinių, prognostinių įgūdžių stoka. Pastebima, kad prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, propagavo lengvabūdišką gyvenimo būdą. Nuteistasis narkotikų vartojimą neigia, tačiau asmens sveikatos istorijoje rasti įrašai apie psichotropinių medžiaga vartojimą (2019 m . rugpjūčio 20 d. teigiamas MCAT testas). Taip pat rastas įrašas apie kelių narkotikų vartojimą. Laisvėje alkoholį vartojo nesaikingai. Supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius. Teigia, kad šiuo metu priklausomybės alkoholiui neturi. 2019 m. rugsėjo 24 d. asmens kortelėje rastas įrašas, jog nuteistasis vartojo alkoholį PN. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, pataisos įstaigoje baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą ir nors supranta, ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
19. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.