- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-827-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24324-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- MB „Centrinė spaustuvė“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) MB „Centrinė spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui MB „Centrinė spaustuvė“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo MB „Centrinė spaustuvė“ 5 557,00 Eur skolą, 2 356,20 Eur netesybų (delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą reiškiamo reikalavimo sumai (8 131,20 Eur), o tokio turto nesant arba esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis.
3. Ieškovo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, kadangi jų nepritaikius, ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia aplinkybe, kad atsakovo finansinė būklė yra prasta, t. y. turimomis skolomis Valstybinio socialinio draudimo fondui, didinamu darbuotojų skaičiumi, atsižvelgiant į tai, kad įmonės darbų apimtys ir pajamos mažėja.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo mažinti netesybų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Ieškovo V. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo MB „Centrinė spaustuvė“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, tačiau atsakovui paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, mokėti socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Bendra atsakovo areštuoto turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 8 131,20 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro ir 20 ct) sumos. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos šioje nutartyje.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas, todėl konstatavo, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
7. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas, nurodydamas aplinkybę, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovas neturi galimybių sumokėti skolos ieškovui, pandemijos laikotarpiu nuolatos didino įmonės darbuotojų skaičių, taip pat atsakovas nuolatos turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo finansinė būklė nėra pakankamai stabili, o ieškinio reikalavimo suma, kaip pripažino pats atsakovas, jam yra pakankamai reikšminga ir didelė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) MB „Centrinė spaustuvė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti šį atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1497-465/2021 atsakovui MB „Centrinė spaustuvė“.
8.1. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokios argumentacijos, patvirtinančios atsakovo nesąžiningumą. Faktiniai bylos duomenys patvirtina egzistuojant visiškai priešingą situaciją. Atsakovo elgesys bylos metu rodo, kad atsakovas nevengia bendradarbiavimo su ieškovu, dalinai pripažįsta ieškinį, siūlė ieškovui derėtis dėl skolos atlyginimo terminų, vėliau dėl skolos su ieškovu pasirašė vekselius, kurių apmokėjimas užsidelsė tik dėl visame pasaulyje prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir tuo metu smarkiai kritus atsakovo gaunamiems užsakymams.
8.2. Pažymėjo, kad didelė (atsakovui reikšminga) ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, asmuo, prašantis taikyti LAP turi įrodinėti ne sudėtingą asmens turtinę padėtį (ar didelę ieškinio sumą), o asmens nenorėjimą ar potencialų vengimą įvykdyti teismo sprendimą. Taikant LAP teisingumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo interesus, LAP taikymo pasekmes jam bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims. Šiuo metu atsakovas įdarbina 22 darbuotojus, kurių algų sumokėjimas reikalauja apie 11 000 Eur kas mėnesį ir kuris dėl taikomų LAP galimai sutriks. Taikomos laikinos priemonės taip pat sudaro apie 50 proc. atsakovo mėnesio pelno, kuris atsakovui yra būtinas apmokėti kreditorinius įsipareigojimus ir kt. Sutrikus atsiskaitymams su tiekėjais, sutriks popieriaus tiekimas ir prekybos tinklai, prenumeratos negaus žurnalų. Pagal atsakovo sudarytas sutartis su leidyklomis bauda už vieną pavėluotą dieną siekia iki 300 Eur už vieną leidinį. Dėl baudų už laiku neatspaustus leidinius, per vieną mėnesį atsakovas galimai patirs nuo 50 000 iki 150 000 Eur nuostolių, kas atsakovui grėstų bankrotu ir darbuotojų atleidimais.
8.3. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Atsakovo atsiliepimas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovo prašoma priteisti skola atsakovui yra žymi, buvo pateiktas prieš beveik pusę metų. Tuo metu aprašyta finansinė ir gamybinė atsakovo situacija yra smarkiai pasikeitusi į gerąją pusę. 2020 m. gegužės-liepos mėnesiais atsakovo apyvarta sudarė tik apie 64 000 Eur. Tuo tarpu 2020 m. IV ketvirtį atsakovei pasirašius naujas ilgalaikio tiekimo sutartis su net keliomis didelėmis įmonėmis, atsakovo pardavimai ir gamyba augo bemaž 3 kartus. Atsakovo apyvarta 2020 m. IV ketvirtyje viršijo 200 000 Eur. Ieškovo nurodomas atsakovo darbuotojų skaičiaus augimas, kurį ieškovas traktavo kaip įrodymą, neva pagrindžiantį riziką, kad atsakovas negalės atsiskaityti su ieškovu, yra susijęs būtent su nurodytu atsakovo apyvartos augimu. Dėl smarkiai išaugusio užsakymų skaičiaus natūraliai atsirado ir poreikis samdyti didesnį darbo jėgos kiekį. Ieškovo pateikiami įrodymai apie neva esančiais nuolatines skolas Valstybinio socialinio draudimo fondui (SODRA) yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas teismui teikia pažymas apie atsakovės įmokas SODRAI bei raginimus ir atsakovui taikomas (taikytas) priverstinio poveikio priemones 2020 m. IV ketvirtį. Atsakovas neturi jokių skolų SODRAI. Tuo tarpu ieškovo ir atitinkamai teismo nurodomos „nuolatinės skolos“ yra daugiausiai 17 dienų vėluotas socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, kas rinkos požiūriu, atsižvelgiant į dažnai taikomus vieno mėnesio apmokėjimų už suteiktas paslaugas atidėjimus, yra visiškai normalus reiškinys, neturintis nieko bendro su neva bloga finansine situacija.
8.4. Pažymėjo, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau atsakovas nuosavybes teise valdo nemažai kilnojamojo turto (spaudos mašinų). Atsakovas 2020 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais įsigijo spaudos mašinų, kurių bendra vertė sudaro apie 24 000 EUR.
Atsiliepimas
9. Ieškovas V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo MB „Centrinė spaustuvė“ atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.
9.1. Nurodė, kad pateiktu atskiruoju skundu ir papildomais pačio patektais įrodymais atsakovas tik dar labiau patvirtina savo nesąžiningumą. Atsakovas dabar jau teigia, kad jo finansinė būklė yra gera, tačiau vietoje to, kad grąžintų skolą ieškovui, atsakovas perka naujas spaudos mašinas, kurių kaina pagal pateiktas sąskaitas yra 24 100 Eur. Taigi atsakovas turi 24 100 Eur naujoms spaudos mašinoms pirkti (2020 08 mėn. ir 2020 10 mėn.), tačiau negrąžina 5 775,00 Eur skolos ieškovui, kuri susidariusi už dar 2019 m. birželio 8 d. parduotą spaudos mašiną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta egzistuojant skolą ieškovui, tačiau turėdamas laisvų piniginių lėšų jas išleidžia naujiems pirkiniams, o ne atsiskaitymui su ieškovu, akivaizdžiai rodo sąmoningą atsakovo nenorą atsiskaityti su ieškovu. Tokie atsakovo veiksmai negali būti įvardinti kitaip kaip tik nesąžiningu elgesiu kreditoriaus atžvilgiu.
9.2. Pažymėjo, kad atsakovo pozicija atskirajame skunde yra labai prieštaringa – viena vertus atsakovas įrodinėja, kad jo turtinė būklė yra gera, jis turi daug užsakymų, kita vertus, jis teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 8 131,20 Eur sumai privestų įmonę prie bankroto. Tokiu atveju akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis toli gražu nėra gera ir stabili. Tuo pačiu atsakovas vėl patvirtina savo nesąžiningumą, kadangi teigia, jog lėšas skiria kreditorinių įsipareigojimų apmokėjimui, tačiau ieškovo tarp tų kreditorių nėra – atsakovas tyčia vengia neginčijamos skolos mokėjimo ieškovui
9.3. Nurodė, kad ieškovas neturi tikslo sutrikdyti įmonės veiklą. Todėl prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis. Būtent tokią Nutartį priėmė ir teismas, t. y. siekiant užtikrinti atsakovo likvidumą, areštuotinas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik tokio turto nesant ar jo neužtenkant, areštuojamos banko sąskaitose esančios lėšos. Kaip nurodo pats atsakovas, jis turi pakankamai kilnojamojo turto – tris spaudos mašinas, kurių bendra vertė viršija 30 000 Eur. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovo kilnojamąjį turtą, įmonės komercinė veikla niekaip nebūtų sutrikdyta.
9.4. Pažymėjo, kad su atskiruoju skundu atsakovas pateikia tik vieną 2020 m. sausio 27 d. sutartį su UAB „UPG Baltic“ dėl leidinių atspausdinimo. Tačiau šioje sutartyje nėra numatytas nei užsakymų kiekis, nei kaina, o pati sutartis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo labiau atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai rodo, kad atsakovas nėra gavęs jokių mokėjimų iš UAB „UPD Baltic“, tačiau yra net keletą kartų pats mokėjęs šiai įmonei „už popierių“. Atsakovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados apie turimus didelius užsakymus. Atsakovas nurodo generuojantis didelę apyvartą ir pardavimus, tačiau iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad per 2020 05 01-2020 12 31 laikotarpį atsakovas gavo 241 932,76 Eur pajamų, tuo pačiu laikotarpiu turėjo 241 970,61 Eur išlaidų, taigi vertinant pateiktus įrodymus atsakovo veikla yra nuostolinga, negeneruojanti pelno. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados apie gerą atsakovo finansinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų
11. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo atsakovo sutartį su klientu, atsakovo banko sąskaitos išrašą (2020 m. 5-7 mėn.), atsakovo banko sąskaitos išrašą (2020 m. 8-10 mėn.), atsakovo banko sąskaitos išrašą (2020 m. 11-12 mėn.), SODROS pažymą apie atsakovo įmokas ir delspinigius, SODROS pažymą apie atsakovui taikomas priverstinio poveikio priemones, sąskaitas, Registrų centro duomenis.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti prie bylos nurodytus dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos pateiktus dokumentus, kadangi apeliantas neturėjo galimybės pateikti minėtų dokumentų pirmosios instancijos teismui, nes teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neinformavęs atsakovo, todėl atsakovas neturėjo galimybės atsiliepti į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama eliminuoti teismo sprendimo neįvykdymo riziką (grėsmę). Jų taikymui būtina nustatyti abiejų būtinų sąlygų buvimą, t. y. tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino nustatęs, kad yra ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą t. y. sunki atsakovo finansinė padėtis ir didelė ieškinio suma.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo pozicija nesutinka, ji neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Lietuvos apeliaciniam teismui suformavus tokią CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą praktiką, praktiką, apygardos teismas neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, nustatęs aplinkybę nėra pateikta duomenų, kad atsakovas atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningu juridinio asmens elgesiu.
16. Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Tuo tarpu ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas pripažįsta egzistuojant skolą ieškovui, tačiau turėdamas laisvų piniginių lėšų jas išleidžia naujiems pirkiniams, o ne atsiskaitymui su ieškovu, akivaizdžiai rodo sąmoningą atsakovo nenorą atsiskaityti su ieškovu, todėl tokie atsakovo veiksmai vertinami kaip nesąžiningi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų patvirtinti tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, tačiau ieškovas to neįrodinėjo, o aplinkybė, kad atsakovas nupirko naujas spaudos mašinas, kurių kaina pagal pateiktas sąskaitas yra 24 100 Eur tik patvirtina, kad apeliantas siekia vykdyti savo veiklą.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovų turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei sunki atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą, neįrodžius atsakovo nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galbūt jam nepalankų teismo sprendimą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad 2020 m. gegužės-liepos mėnesiais atsakovo apyvarta sudarė tik apie 64 000 Eur, 2020 m. IV ketvirtį atsakovui pasirašius naujas ilgalaikio tiekimo sutartis su įmonėmis, atsakovo pardavimai ir gamyba augo kelis kartus. Dėl smarkiai išaugusio užsakymų skaičiaus atsirado poreikis samdyti didesnį darbo jėgos kiekį t. y. atsakovas įdarbino daugiau darbuotojų. Iš pateiktų įrodymų, matyti , kad atsakovas neturi skolų VSDFV Vilniaus skyriui t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m,. sausio 21 d. draudėjui nebuvo taikytos priverstinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki, kadangi atsakovas vykdo veiklą, didina įmonėje darbuotojų skaičių, didina apyvartą, perka naujas spaudos mašinas.
19. Ieškovas pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą nepateikė jokių atsakovo nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvius pasvarstymus, jog piniginė prievolė nevykdoma jau ilgą laiką, atsakovo sunki finansinė padėtis bei didelė ieškinio suma. Vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, yra aiškiai nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
20. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, ieškovui, siekiančiam pradinėje šio ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų atsakovui nustatymo, teko įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien jo subjektyvios nuomonės šioje situacijoje nepakako, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Ieškovo argumentai, kad jo prašytas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas, pirmiausia areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tik vėliau pinigines lėšas, būtų proporcingas ir bent iš dalies užtikrintų apelianto interesus, tuo pačiu nepažeistų ir atsakovo teisės juo naudotis, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Minėta, kad visų pirma turėtų būti vertinama, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkina abiejų būtinų sąlygų visumos testą, ir tik tada jau atsirastų prielaidos spręsti dėl konkrečių taikytinų ribojimų proporcingumo, atsižvelgiant į abiejų šalių interesų derinimo taisyklę.
22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama 2021 m. sausio 19 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo V. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.