- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-148-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24324-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. K., S. S.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. K., S. S., trečiajam asmeniui antstolei Ingai Karalienei dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovams A. K. ir S. S., kuriuo prašo teismą pripažinti negaliojančiu antstolės Ingos Karalienės 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, actio Pauliana pagrindu, kuriuo atsakovei S. S. buvo perleistas atsakovo A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas – 1338/4605 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, ir 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų bei 2 dalies reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, t. y. ieškinyje nenurodyti visi byla suinteresuoti asmenys, jų procesinė padėtis ir asmens duomenys, numatyti CPK 111 straipsnio 2 dalyje; neaiškiai ir netiksliai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas.
Šalies argumentai
3. Per teismo nustatytą terminą ieškovas pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo ginčija teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumą. Ieškovas nurodo, kad teismo nustatyti trūkumai nėra susiję su procesinio pobūdžio teisiniais klausimais, dėl ko teismas netinkamai taiko ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovas laiko, kad teismui kilus neaiškumų dėl pareikštų turinio ar kitų klausimų, šie gali būti išspręsti pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijos metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. K., S. S., trečiajam asmeniui antstolei Ingai Karalienei dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netiksliai formuluodamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją bei vengdamas nurodyti ginčo dėl restitucijos taikymo šalis, taip pat neatskleisdamas, kokią įtaką ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėms turės ieškinio patenkinimas (vien tik turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimas negaliojančiu, ieškovui nereikalaujant nei šio turto priteisimo, nei jo reikalavimo patenkinimo iš minėto turto), ieškovas netinkamai realizavo savo procesinę teisę į ieškinio pareiškimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas laiko, jog ieškinio trūkumai yra esminiai, jie trukdo identifikuoti ieškovo teisių pažeidimą, ieškovo pasirinktą jo teisių gynimo būdą ir asmenis, kuriems reiškiamas ieškovo reikalavimas. Tokius trūkumus pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nėra jokių galimybių, nes nei vienas iš ieškinyje nurodytų atsakovų nėra suinteresuotas gintis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, nes jie jau yra sudarę dėl ieškovo keliamo ginčo rašytinę taikos sutartį. Ieškovo pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodyti argumentai, jog teismo nurodyti trūkumai nesusiję su procesinio pobūdžio teisiniais klausimais, yra nepagrįsti ir neatitinka teismų praktikos, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog atsakovo, t. y. tikrojo ginčo teisinio santykio dalyvio nenurodymas bei ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo nenurodymas yra esminiai ieškinio trūkumai, kurie turi būti šalinami taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga ir joje nurodyta teismų praktika).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (ieškovas) A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6.1. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Teismui buvo paaiškinta, jog objektyviai neturi jokių galimybių nurodyti asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos Civilinės bylos išnagrinėjimas, nurodant, jog vykdomoje byloje, kurioje buvo sudarytas ginčijamas sandoris tarp atsakovų, ieškovas nebuvo vykdomosios bylos proceso šalis. Dėl šių priežasčių, vykdomosios bylos informacija ne proceso šalims netgi nėra teikiama. Ieškovas nurodė, jog šių argumentų teisingumą patvirtina ir teismų praktika, kurioje yra laikomasi pozicijos, jog teisę susipažinti su vykdomąja byla turi tik vykdymo proceso šalys - išieškotojai, skolininkai (CPK 639, CPK 643 str.). Įstatymas nenumato kitiems asmenims, manantiems, kad jų teisės pažeistos, susipažinti su vykdomąją byla. Todėl į procesą ir buvo įtraukti antstolė Inga Karalienė, kuri ir galėtų atskleisti visus kitus atsakovo kreditorius.
6.2. Pažymėjo, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą.
6.3. Nurodė, kad ieškinyje buvo nurodyti proceso dalyviai (jų procesinis statusas), tai yra, atsakovai bei trečiasis asmuo. Ieškovo manymu, būtent ieškovui yra suteikta teisė pasirinkti atsakovą t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 str.). Tokios pozicijos yra laikomasi ir Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog teismui manant, ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 str. 1 d. ), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė.
6.4. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas nors ir siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau ginčas taikiai išspręstas nebuvo. Teismui nepatvirtinus taikos sutarties, ji nesukelia jokių teisių ir pareigų. Todėl teismo argumentai, jog „<...> ieškovas reiškia ieškinį ne tikriesiems ginčo teisinio santykio dalyviams, o asmenims, su kuriais jis jau yra sudaręs taikos sutartį, kuria iš esmės patenkinti šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai <...>“, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas nurodė, jog dėl šių priežasčių - ginčo nepavykus išspręsti taikiai, ieškovas ir iniciavo teisminį ginčą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.
6.5. Atkreipė dėmesį, kad tiek ieškinyje, tiek pareiškime šalinant trūkumus, ieškovas nurodė, jog restitucija turėtų būti taikoma natūra, tai yra, turtą gražinant atsakovui bei atitinkamai atsakovei gražinant sumokėtus pinigus už turtą. Ieškovas vertina, jog būtent ieškovas turi teisę suformuoti ieškiniu keliamą reikalavimą, o teismui tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, tenka pareiga įvertinti ieškinio pagrįstumą ir teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovo A. V. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovams A. K. ir S. S., kuriuo prašo teismą pripažinti negaliojančiu antstolės Ingos Karalienės 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, actio Pauliana pagrindu, kuriuo atsakovei S. S. buvo perleistas atsakovo A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas – 1338/4605 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją. Teigia, kad turto realizavimas už kainą, kuri yra daugiau nei 5 kartus mažesnė nei jo rinkos vertė, akivaizdžiai pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesus bei neabejotinai sumažėjo atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu kaip kreditoriumi.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė ieškovui A. V. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl vykdymo procese sudaryto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau teigia, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio bei kad ginčijamo sandorio kaina neatitiko parduodamo turto vertės, tačiau nepateikia faktinių duomenų apie vykdymo procesą bei jo eigą, susijusių su skolininko turto vertės nustatymu, šio turto realizavimo vykdymo procese aplinkybėmis, nenurodo vykdymo proceso šalių, kaip buvo paskirstytos už turtą gautos piniginės lėšos. Ieškovas nenurodo, kodėl vykdymo proceso realizuoto turto vertę jis grindžia ne vykdymo procese nustatyta turto verte, o Nekilnojamojo turto registre nurodyto masinio turto vertinimo duomenimis. Ieškovas taip pat tik deklaratyviai teigia, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog vykdymo procese išieškojimas neturėjo būti nukreiptas į ginčo turtą bei ieškovo teisę patenkinti savo reikalavimą iš ginčo turto patvirtinančių aplinkybių bei įrodymų. Taigi, ieškovas netiksliai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įrodinėjimo dalyko ir ginčo ribų. Be to, ieškovas taip pat netiksliai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovas prašo taikyti restituciją, tačiau nenurodo reikalaujamo restitucijos būdo ir asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos restitucijos taikymas (asmenų, kuriems buvo išmokėtos už ginčo turtą gautos piniginės lėšos). Iš ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko neaišku, kokią įtaką ieškovo kaip kreditoriaus teisėms turės ieškinio patenkinimas.
13. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 6 d. buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas nurodė, kad teismo nustatyti trūkumai nėra susiję su procesinio pobūdžio teisiniais klausimais. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimo ir ieškinio trūkumus reglamentuojančias procesines teisės normas. Teismui kilus neaiškumams, šie gali būti išspręsti pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijos metu. Pažymėjo, kad restitucija byloje turėtų būti taikoma natūra t. y. turtą grąžinant atsakovui bei atitinkamai atsakovei grąžinant sumokėtus pinigus už turtą. Pažymėjo, kad ieškovui nesant vykdomosios bylos proceso šalimi, nėra jokių objektyvių galimybių pateikti informaciją apie antstolės Ingos Karalienės išmokėtas sumas tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad jei asmuo teismo nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
16. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra būtent į teismą besikreipiančio asmens pareiga.
17. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.
18. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
19. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Pagal aptariamą normą, antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl šių aplinkybių: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (šiuo atveju turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui). Vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
20. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2SP-24234-1044/2020 buvo paduotas pareiškimas dėl taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo A. V. ir atsakovais šioje civilinėje byloje nurodytų skolininko vykdymo procese A. K. bei skolininko pasiūlyto pirkėjo S. S., tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24234-1044/2020 atsisakė tvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka ir nurodė, kad „iš taikos sutarties matyti, kad šalys, be kita ko, tariasi dėl turto – 1338/4605 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), – bei patvirtina, kad jų susitarimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokius trūkumus pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nėra jokių galimybių, nes nei vienas iš ieškinyje nurodytų atsakovų nėra suinteresuotas gintis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, nes jie jau yra sudarę dėl ieškovo keliamo ginčo rašytinę taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24234-1044/2020 atsisakė tvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, todėl taikos sutartis nebuvo patvirtinta, o pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šalys yra sudarę taikos sutartį, yra nepagrįsti.
22. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17593-466/2020, kurioje ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovams A. K. ir S. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, prašant ieškovui perkelti 1338/4605 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalies neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkėjos S. S. teises ir pareigas pagal 2017-06-02 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei S. S. 4220,00 EUR per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje civilinėje byloje 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje atsakovei S. S. uždrausta perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1338/4605 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), padarant įrašą Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Perkėlė ieškovui A. V. 1338/4605 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės S. S. teises ir pareigas pagal 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, įpareigojant ieškovą A. V. sumokėti atsakovei S. S. 4220,00 Eur per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovų A. K. ir S. S. lygiomis dalimis 1 488,20 Eur (po 744,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17593-466/2020, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teisme buvo gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovo A. K. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį ne tikriesiems ginčo teisinio santykio dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškovo A. V. ieškinį tenkino. Perkėlė ieškovui A. V. 1338/4605 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės S. S. teises ir pareigas pagal 2017 m. birželio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0139/13/01668, įpareigojant ieškovą A. V. sumokėti atsakovei S. S. 4220,00 Eur per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Darytina išvada, kad ieškovui A. V. perkeltos minėto turto pirkėjo teisės ir pareigos, atitinkamai nagrinėjamojoje byloje atsakove negali būti S. S..
24. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti konkretų subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Atsakovo nenurodymas laikytinas ieškinio trūkumu, kuris šalintinas CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka: teismas, nustatęs, kad ieškinyje nenurodytas ieškovo teises pažeidžiantis asmuo, įpareigoja ieškovą pateikti duomenis apie atsakovą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė atsakovus, tačiau, teismo vertinimu, atsakovai turėtų būti kiti asmenys. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas leidžia ieškovams disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis laisvai, t. y. nuspręsti, kokius asmenis įtraukti dalyvauti byloje. Pažymėtina, kad netinkamo atsakovo nurodymas nėra laikytinas trūkumu, tačiau teismas turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamus atsakovus, tinkamais atsakovais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas nenurodė atsakovų, kurių teises ir pareigas tiesiogiai įtakos ieškovo reikalavimo patenkinimas, yra nepagrįsti, kadangi teismas netinkamo atsakovo nurodymą neturėtų laikyti trūkumu, o turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija vykdymo procese sudaryto turto, iš kurio išieškoma, perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto galiojimą bei jo pagrindu atsiradusias daiktines teises tiek į nekilnojamąjį turtą, tiek į už jį gautas bei antstolio paskirstytas išieškotojams pinigines lėšas, prašydamas taikyti restituciją natūra. Ieškovas, šalindamas trūkumus bei atskirajame skunde nurodė, jog restitucija turėtų būti taikoma natūra, tai yra, turtą gražinant atsakovui bei atitinkamai atsakovei gražinant sumokėtus pinigus už turtą. Darytina išvada, kad ieškovas suformulavo savo poziciją byloje dėl reiškiamų reikalavimų ir tai negali būti laikytina trūkumu.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netiksliai formuluodamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją bei vengdamas nurodyti ginčo dėl restitucijos taikymo šalis, taip pat neatskleisdamas, kokią įtaką ieškovo, kaip kreditoriaus teisėms turės ieškinio patenkinimas (vien tik turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimas negaliojančiu, ieškovui nereikalaujant nei šio turto priteisimo, nei jo reikalavimo patenkinimo iš minėto turto), ieškovas netinkamai realizavo savo procesinę teisę į ieškinio pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas suformulavo savo poziciją byloje dėl reiškiamų reikalavimų, nurodė, kokią įtaką ieškovo kaip kreditoriaus teisėms turės ieškinio patenkinimas, o ieškovo tam tikrų faktinių aplinkybių nenurodymas, negali būti pagrindu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
27. Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus, jau iškėlus civilinę bylą, turėtų būti naudojamasi CPK įtvirtinta galimybe tai daryti parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne taikant trūkumų šalinimo institutą.
28. Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismą įgalina panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. V. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.